Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-897-1035/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-06-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-05
Bylos Nr.
1-897-1035/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30384-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
P. R. B.
Nukentėjusysis
V. B.
Advokatai
Giedrius Bučinskas, Danutė Kisinienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-897-1035/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30384-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.2.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei,kaltinamajam P. R. B., jo gynėjui advokatui Giedriui Bučinskui,nukentėjusiajai V. B., jos atstovei advokatei Danutei Kisinienei,specialistei Karolinai Ginčienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. R. B. 2019 m. liepos 18 d., apie 10.30 val., name (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė vieną smūgį dešine ranka nukentėjusiajai sutuoktinei V. B. į krūtinę, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai V. B. kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais P. R. B. padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis P. R. B. apklausiamas teisme kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Paaiškino, kad pas V. iš vakaro buvo atvykęs giminaitis S.. Jie su juo sėdėjo virtuvėje, jis S. paklausė apie V. giminėje esančią kraujomaišą, kadangi apie tai buvo parašyta G. P.-B. knygoje. S. jam atsakė: „Nieko nežinau, klausk V., tegul duoda knygą, paskaitysi ir sužinosi“. Knygos jam niekas nedavė, todėl jis išėjo iš virtuvės į koridorių ir pamatė, kad nuo radiatoriaus priekio ir dešinės pusės nuimtos grotelės. V. ėjo į tambūrą. Jis sušaukė: „Jėzau, Marija, ir vėl“, kadangi panašių scenų dažnai būdavo. Ji norėjo eiti pro duris, jis priėjo ir pasakė: „Palauk, V., padėsiu sudėti groteles“. Ji atsakė, kad nemoka. Jis atsakė: „Aš tau padėsiu“. Jis buvo atsitūpęs, ji ėjo ir jis jai pasakė: „Palauk, neik“. Jis atsikėlė, norėjo paimti už durų rankenos, o ji atsisuko ir pasakė: „Nedaryk durų, nelįsk, aš tau duosiu“. Jis pasitraukė, ji ėjo link jo suduoti, užkliuvo už jo kojos ir nugriuvo ant dešinio šono. Nugriuvusi pradėjo šaukti: „Stuburas“. Jis sakė: „V., aš tau padėsiu, pakelsiu, nunešiu“. Ji atsakė: „Nelįsk, neliesk manęs“. Jis nuėjo į kitą kambarį, atsisėdo ant sofos ir pamatė, kad ji pasisuko ant dešinio šono ir padėjo galvą ant pirmo laiptelio. Ji su savimi turėjo telefoną, juo kalbėdama pasakė: „Mane pargriovė“. Apie jokius smūgius kalbos nebuvo. Po kelių minučių atvažiavo greitoji ir policija. Prieš atvažiuojant policijai V. paskambino kaimynei V., kuri atėjo. Jis buvo kitame kambaryje, kai atvažiavo policija ir greitoji. Ją išvežė, o jį pareigūnas iškvietė ir išvežė į komisariatą. Jo manymu, V. negalėjo patirti tokių sužalojimų. Tarp jo ir V. neapykanta prasidėjo nuo 2003 m. spalio mėnesio. S. yra V. giminaitis. S. buvo įvykio dieną. Nematė, kai išėjo giminaitis. Įvykio metu giminaitis buvo virtuvėje, bet jis negalėjo matyti konflikto, nes jam nesimatė dėl uždangos. Norėjo uždaryti lauko duris, todėl, kad jos buvo praviros. Jos buvo praviros, nes V. kažko laukė. Kitos durys buvo atidarytos. Bandė pasiekti lauko duris, nes ji buvo užstojusi. Kai jis bandė uždaryti lauko duris, jis su savo krūtine prisilietė prie V. nugaros. Toliau ji jam pasakė: „Pasitrauk, aš tau duosiu“. Ir jis prisiglaudė kampe, prie siurblio. Kai V. atsisuko, ji ėjo į namo vidų. Jai nepavykus jam suduoti, ji užkliuvo už jo kojos ir griuvo. Jis neprisimena, kad ji užkliuvo už jo kojos, bet jis mano, kad taip galėjo būti. Prieš šį įvykį ji galėjo nukristi nuo kopėtėlių. Kai ji galimai nukrito nuo kopėtėlių, giminaitis galbūt miegojo, pastarasis negalėjo matyti. Policija jį paleido po 24.00 val. Nežino, kada nukentėjusioji grįžo iš ligoninės. Su dukra nekalba 3-4 metus. Kai nukentėjusioji nukrito nuo kopėtėlių, ji gulėjo ant lovos. Išoriškai neatrodė, kad ji buvo sužeista. Kitą dieną nukentėjusioji vaikščiojo čiuožinėdama. Ji ne visada taip vaikšto. Kai nukentėjusioji nukrito, pradėjo šaukti: „Stuburas“. Kai nukentėjusioji pradėjo šaukti, jis suprato, kad kažkas įvyko. Pagalvojo, kad jai iš anksčiau, nes dieną prieš tai ji krito. Kai ji nukrito nuo kopėtėlių, tą dieną ji nešaukė. Jis pasiūlė savo pagalbą, bet ji nesileido. Neiškvietė greitosios, nes ji jau buvo iškvietusi. Ji paskambino V. ir po kelių minučių pastaroji atėjo. Tuo metu jis buvo kambaryje, nes ji pasakė, kad jis išeitų. Nukentėjusioji visą laiką gulėjo, kol atvažiavo greitoji. Jis pastūmė nukentėjusiąją su dešine ranka į dešinį petį, kad galėtų pasieki rankeną. Nežino, kodėl jo sutuoktinė sako, kad jis ją sužalojo. Lauko durys atsidaro į lauką. Arčiau lauko durų stovėjo V.. Jis stovėjo tambūre, prie radiatoriaus. Veiksmas vyko tambūre. Ji ant laiptų pati pasidėjo galvą. Apžiūrėjus parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedus (b. l. 81–83), kaltinamasis paaiškino, kad jis priėjo prie nukentėjusiosios prieš tai, kai ji bandė uždaryti lauko duris, nes pasakė, kad padės jai sutvarkyti groteles. Po to, kai jis jai pasakė, kad padės susitvarkyti su grotelėmis, ji nuėjo prie lauko durų. Lauko duris atidarė V.. V. jam pasakė: „Aš tau duosiu“, nes jis norėjo uždaryti lauko duris. Iki šito įvykio dukra su jais negyveno. Rašė laišką savo buvusiam žentui birželio 14 d., jei toks laiškas yra. Apžiūrėjus išrašą iš el. pašto (b. l. 27), kaltinamasis paaiškino, kad jis birželio mėnesį buvo kviečiamas į komisariatą Žirmūnų g. dėl jo atžvilgiu parašyto skundo. Pas tyrėją buvo kviečiamas atvykti tą pačią dieną – birželio 14 d. Yra sutapimas, kad el. laiške parašyta liepos 18 d. data sutampa su teisme nagrinėjamo įvykio data. Jam tyrėjas paskambino, kad atvyktų į komisariatą ir paklausė, kada gali atvykti. Jam tyrėjas nesiuntė šaukimo. Jis nedavė sutikimo lįsti į jo el. pašto duomenis. Jis nežino, kas lindo į kompiuterį. Ligonių kasos civilinio ieškinio nepripažįsta. Nukentėjusiosios civilinio ieškinio nepripažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2019 m. liepos 19 d. apklaustas P. R. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), namas priklauso jam su žmona. Konfliktai su žmona dažni, problemos tęsiasi nuo 2003 metų dėl elementarių dalykų. Santykiai nuolat įtempti, ji praktiškai jo nepakenčia. Yra priešas, kadangi dukra skiriasi su vyru ir jis palaiko žentą. Dar atvyksta jos giminaičiai, kurie paaštrina santykius nuteikinėdami prieš jį. Neseniai buvo atvykęs jos giminaitis, pats girdėjo, kaip šis mokė žmoną sakydamas: „Tu pašantažuok jį“. Prieš mėnesį ji buvo apkaltinusi jį knygų ir pledo vagyste. Vakar jo žmona nuėmė nuo radiatoriaus pritaisytas groteles, sudėjo ant žemės, ji norėjo išvalyti, jai sakė, kad jis jas jau išvalęs. V. stovėjo, o grotelės buvo šone padėtos. V. pasakė, kad nemoka atgal sudėti grotelių, jis pasakė, kad sudės, ji nuėjo link durų. Sakė jai niekur neiti. Ji buvo prie durų, jis per jos dešinį petį bandė atidaryti duris, esančias prieš jas, bet rankenos nepasiekė. Nuo jos stovėjo apie 70 cm atstumu. V. atsisuko į jį, pakėlė savo abi rankas ties krūtine, suspaudusi kumščius žengė žingsnį link jo, mano, kad ji norėjo trenkti, bet jis pasitraukė į šoną, ji kažkaip pasisuko ir nukrito šonu. Ji pradėjo šaukti, kad stuburą skauda. Gulėdama pasislinko iki laiptų, paėmė telefoną, iš kur paėmė, nematė, paskambino dukrai R.. Pasakė: „Tėvas mane nustūmė, turbūt stuburą sulaužė“, sakė skambinti greitajai. Po skambučio dukra paskambino kaimynei V., pastaroji atėjo į namus. Durys buvo neuždarytos. Jis tuo metu buvo kitame kambaryje. V. klausinėjo kaimynė, ką jai skauda, sakė stuburą ir koją. Apie jį negirdėjo, kad būtų kalbėta. Netrukus atvažiavo greitoji, po to policija. Žmonos tikrai nestūmė ir jokių smūgių nesudavė (b. l. 77).

Iš 2019 m. gruodžio 3 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis P. R. B. parodė vietą, kurioje sustojo priėjęs prie žmonos (nuotrauka Nr. 1), tuomet parodė, kaip ir kur stovėjo jo žmona (nuotraukos Nr. 2-3). Parodė vietą ir pozą kaip stovėjo jis ir žmona, kai uždarinėjo duris ir nepavykus uždaryti atsitraukė, kuomet žmona veidu į jį atsisuko (nuotraukos Nr. 4-5). Paaiškino, kad žmona žengė link jo ir greičiausiai už jo užkliuvusi nukrito (nuotraukos Nr. 6-7). Pagulėjusi žmona apsivertė, pasislinko ir atsigulė galvą padėdama ant pirmojo laiptelio (nuotrauka Nr. 8) (b. l. 80–83).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2020 m. sausio 23 d. papildomai apklaustas P. R. B. parodė, kad žmona jau diena, pusantros iki jų konflikto nuvirto nuo kopėčių. Apie šį įvykį jau minėjo anksčiau (b. l. 90).

Nukentėjusioji V. B. apklausiama teisme parodė, kad kaltinamasis yra totalus melagis, kuria pasakas. Ji ėjo koridoriumi, jis buvo pasilenkęs ir dėjo groteles. Jis jai pasakė: „Tu sudėk“, ji pasakė, kad nesudės ir jis pilnu tempu į ją stipriai smogė. Ji nugriuvo ir negalėjo pajudėti, jai labai skaudėjo. Jis pradėjo sakyti: „Čia ne aš, čia ne aš“. Ji patikrino kišenes, ar jose nėra jos mobilaus telefono. Ji paskambino dukrai ir kaimynei. Pasisukti negalėjo, kaip griuvo, tokioje pozoje ir buvo. Jeigu jos giminaitis buvo ryte, pastarasis galėjo išeiti. Neatsimena, ar įvykio dieną buvo jos giminaitis. Atidarytos lauko durys jai nieko nereiškė. Ji nieko nelaukė. Ji ėjo iš virtuvės pusės į lauko durų pusę, o kaltinamasis bandė sudėti radiatoriaus groteles. Ji ketino eiti į antrą aukštą. Pokalbį dėl grotelių pradėjo kaltinamasis. Kaltinamasis sėdėjo ar klūpėjo ir laikė lenteles, sakė jai jas sudėti, o ji nesutiko. Jis atsistojo, smogė kumščiu ir pataikė į pilvo sritį. Ji griuvo ant kairės pusės šono. Ji pargriuvo ant grindų. Tuo metu jos kojos nesiekė tambūro durų. Kai pargriuvo, pajuto labai didelį skausmą nugaroje. Po įvykio medikai ją apžiūrėjo. Neatsimena, kuria ranka jai sudavė smūgį kaltinamasis. Jai atrodo, kad pirmai paskambino dukrai, kai kišenėje atrado telefoną. Turbūt dukra paskambino policijai. Policija labai greitai atvažiavo. Jai buvo liepta nejudėti ir būti tokioje padėtyje. Po truputį savarankiškai su ratukais vaikščioti pradėjo ligoninėje. Negali pasakyti, kiek laiko praleido ligoninėje. Ligoninėje vaikščiojo po truputį, bet labai sunkiai. Jai nereikėjo važinėti su neįgaliojo vežimėliu. Nebuvo įvykio su užuolaidomis. Užuolaidos buvo nukritusios gal mėnuo prieš įvykį. Kai nukrito nuo kaltinamojo smūgio, jis buvo išsigandęs. Jai kaltinamojo pagalbos nereikėjo, nes ji iškart pasiskambino pagalbos. Nežinau, kur tuo metu buvo kaltinamasis, kai ji pasiskambino pagalbos. Konfliktas kilo dėl lentelių, nes jo ūmus charakteris ir jis gali supykti dėl visko. Jų santykiai su sutuoktiniu yra blogi. Smurto atvejų buvo ir daugiau. Po įvykio jai labai skauda, negali miegoti, labai sunku. Draugai medikai jai sakė, kad ją išgydys tik laikas. Policijos pareigūnai atvyko iš anksto. Neatsimena, ką ji pasakojo policijos pareigūnams. Atsimena savo parodymus, duotus ligoninėje. Jai nėra skirtumo tarp stūmimo ir trenkimo. Ji buvo atvykusi į Antakalnio ligoninę atlikti apžiūrą. Ji neprisimena, kad specialistei per apžiūrą sakė, kad kaltinamasis abejomis rankomis stipriai pastūmė ją per krūtinės ląstą. Ji verkė nuo skausmo nugaroje. Jai nėra skirtumo tarp krūtinės ir pilvo srities. Neatsimena, ar įvykio metu susitrenkė galvą. Ji griuvo taip, kaip gulėjo, visą laiką toje pačioje padėtyje, nes jai labai skaudėjo. Apžiūrėjus parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedus (b. l. 31–34), nukentėjusioji paaiškino, kad ji iš karto policijai neskambino, nes jai labai skaudėjo. Pirmai dukrai skambino, nes pats artimiausias žmogus – dukra. Kai skambino dukrai, vyras buvo koridoriuje. Kai jis trenkė, iš karto sakė: „Čia ne aš, čia ne aš“. Jis paskui dar kažką sakė, bet jos neatsiprašė. Kai ji buvo parkritusi ir skambino, jis ant jos nešaukė, bet sakė: „Čia tu pati“. Apžiūrėjus savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (b. l. 26), nukentėjusioji papildomai paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu gerai atsiminė įvykio aplinkybes. Kaltinamasis smūgį jai davė į krūtinės sritį. Jos nuomone, kad tai buvo smūgis, nes ji susmuko kaip maišas. Ji griuvo stačiai. Teismui reikia vadovautis parodymais, kuriuos dabar patikslino teisme. Ji iš kaltinamojo teiginių suprato, kad jis nori prisiteisti turtą. 2019 m. birželio 11 d. galėjo kreiptis į policiją, kad vyras vagia daiktus ir juos pardavinėja.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja 2019 m. liepos 18 d. apklausta V. B. parodė, kad tarp jos ir vyro P. R. B. kas dieną vyksta barniai. Ji, jo nuomone, yra netikusi žmona ir jis išsako pretenzijas visai jos giminei. Pastaruoju laiku prieš ją rankos nekėlė, bet užgauliojo kasdien labai stipriai, juto nuolatinę psichologinę įtampą. 2019 m. liepos 18 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), jai besitvarkant namuose, o būtent, koridoriuje tarp jos ir vyro P. R. B. vėl kilo konfliktas, kurio metu vyras tyčia trenkė jai vieną kartą į krūtinę dešine ranka, po ko ji nukrito ant grindų ir pajuto stiprų fizinį skausmą dubens srityje. Iškvietus greitąją medicinos pagalbą, ją nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje buvo nustatytas kairiojo gaktikaulio šakų lūžimas (b. l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja 2019 m. spalio 16 d. papildomai apklausta V. B. parodė, kad 2019 m. liepos 18 d. tvarkėsi namuose. Pirmame aukšte, užėjus iš tambūro, yra langas, po juo radiatorius. Prieš kelias dienas nuėmė nuo radiatoriaus medines apdailos lentutes ir valė dulkes, tų lentelių neuždėjo ir padėjo jas šalia. Konflikto dieną buvo virtuvėje, vyras, pamatęs, kad lentelės nesudėtos, pakvietė ją ir pasakė sudėti. Jam pasakė, kad šio darbo nedarys. Vyras po šių žodžių viena ranka jai trenkė į krūtinę. Smūgio metu buvo atsisukusi nugara į laiptus, o vyras stovėjo tiesiai prieš pat ją, nė metro nesiekė. Ji krito ne tiesiai ant nugaros, o truputį šonu, priešingu atveju būtų nukritusi tiesiai ant laiptų. Nukrito šalia. Vyras iš karto pradėjo teisintis, kad čia ne jis padarė, o ji pati. O paskui pasakė: „Gal ir gerai, greičiau viskas baigsis“. Vyras stovėjo greta, o ji gulėjo ant grindų. Juto labai stiprų skausmą nugaroje, negalėjo atsistoti ir judėti. Paskambino dukrai, ši iškvietė greitąją. Šiai iš karto sakė, kad tėvas pastūmė. Prie savęs turėjo telefoną. Po to paskambino kaimynei ir paprašė ateiti, kuri atėjusi rado ją taip gulinčią. Po to atvyko greitoji ir policija. Ant lango nėra jokių užuolaidų, o ji pati negalėjo nukristi, ji nežengė jokio žingsnio ir už nieko neužkliuvo, link vyro nėjo. Krito nuo vyro smūgio. Tai ne pirmas smurto atvejis, tačiau dėl smurto į policiją nesikreipė. Vyras nori prisiteisti namą, turtą, dėl to dažnai provokuoja konfliktus. Ir šiam įvykiui vyras ruošėsi, tai patvirtina žentui jo rašytas laiškas apie 2019 m. liepos 18 d., tą dieną jis bus policijoje. Prideda išrašą iš vyro el. pašto, kuris buvo prijungtas kompiuteryje, esančiame jų namuose (b. l. 24).

Iš 2019 m. gruodžio 3 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. B. patvirtino savo duotus parodymus 2019 m. liepos 18 d. ir 2019 m. spalio 16 d. apklausų metu. V. B. parodė vietą, kurioje stovėjo P. R. B. ir kur stovėjo ji. Vyras iš pradžių buvo atsitūpęs, parodė ranka į tą vietą, kurioje tupėjo vyras (nuotrauka Nr. 1). Parodė vietą, kurioje ji stovėjo (nuotrauka Nr. 2), kai vyras P. R. B. jai trenkė (nuotrauka Nr. 3) į krūtinę. Po to, naudodama manekeną, parodė, kaip po suduoto smūgio ji nukrito (nuotraukos Nr. 4-6) ir gulėjo negalėdama pajudėti iki tol, kol atvyko medikai ir jos kaimynė V. V.. (b. l. 31–34).

Iš kaltinamojo P. R. B. ir nukentėjusiosios V. B. 2019 m. spalio 17 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu nukentėjusioji V. B. parodė, kad buvo išėmusi radiatoriaus lenteles, išvalė dulkes ir paliko, nes reikia ilgai jas dėti. Paprašė, kad jis sudėtų, po to priėjęs prie jos paprašė padėti, ji atsakė, kad negali ir tada sudavė smūgį jai. Vieną smūgį į krūtinę. Po smūgio negalėjo pajudėti, labai skaudėjo. Paskambino dukrai, kuri iškvietė greitąją. Skaudėjo ties trenkta vieta, skaudėjo labai, net ašaros pasirodė. Skambino kaimynei, kad ji ateitų. Konfliktas vyko koridoriuje, prie lango. Jis pasakė: „Čia ne aš, čia ne aš, o gal gerai, viskas greičiau baigsis“. Jai lūžo gaktikaulis, negalėjo pajudėti. Ji nuo vyro suduoto smūgio nukrito, taip lūžo gaktikaulis, negalėjo judėti, buvo labai stiprus skausmas. Krisdama trinktelėjo galvą, krito nugara, po to ją skaudėjo. V. B., reaguodama į P. R. B. parodymus, parodė, kad jei ji iš vakaro krito, tai reiškia jau jai turėjo skaudėti, o su tokiu sužalojimu laiptais ji negalėjo eiti. Viršuje jokio kritimo nebuvo. Ji norėjo pakabinti užuolaidas, bet karnizas buvo nesujungtas, todėl jų nekabino, paliko. V. B., atsakydama į P. R. B. klausimą, koks kritimas buvo prieš 1,5 paros viršuje, parodė, kad jokio kritimo nebuvo. Nukentėjusioji, atsakydama į gynėjo klausimą, ar gerai prisimena smūgio momentą, kuria smūgiavo ranka, kaip, atsakė, kad dešine, kumščiu, su delnu kitas smūgis būtų. Taip pat į gynėjo klausimą, kur stovėjo P. R. B., o kur ji, kaip ji gulėjo, kokioje pozoje buvo jos kūnas, kaip susitrenkė galvą, nukentėjusioji paaiškino, kad jis atsitūpęs buvo, po to atsistojo. Ji stovėjo priešais jį, tame tarpe nuo durų iki laiptų, ten labai nedidelis tarpas. Po smūgio jos kūnas buvo nuo durų išėjimo į lauką link laiptų. Galva buvo prie laiptų. Griuvo atbulai, šiek tiek šonu, ne ant laiptų pataikė. Susitrenkė pakaušį. Kaip tiksliai nukrito, nežino kaip tiksliai pasakyti, pusiau ant nugaros, pusiau ant šono. Kaltinamasis P. R. B. parodė, kad jis jos nemušė, tas įvyko ne koridoriuje, o tamburėlyje prie išėjimo. Buvo virtuvėje, pas ją buvo giminaitis iš (duomenys neskelbtini), S.. Jis išėjo iš virtuvės, pamatė, kad koridoriuje sumestos grotelės, pasakė: „O Jėzau Marija“. Ji pro tambūrą norėjo eiti į kiemą, durys buvo praviros, nes jos giminaitis išėjo. Jis norėjo uždaryti duris, ji stovėjo, jis tiesė ranką uždaryti duris, ją sujudino, ji pasakė: „Pasitrauk, nes gausi“. Per jos viršų rankenos nepasiekė, tai pro šoną ją nestipriai pastūmė ir ji suklupo. Priekiu ar ant kelių, negali pasakyti. Po to, ji pasisuko ant kairio šono. Prieš pusantros paros savo miegamajame ji karstėsi ant kopėčių, jis buvo apačioje, išgirdo kritimą, bumbtelėjimą, triukšmą. Nuėjęs pamatė ją gulinčią: dešinę koją ištiesusi, karnizai gulėjo ant lovos, koja ant grindų. Ji pasakė neliesti užuolaidų. Atvykus greitajai ji buvo pasisukusi ant kairio šono, galvą padėjusi ant pirmo laiptelio. Ji paskambino dukrai ir buvo iškviestos spec. tarnybos. Greitoji išvežė V.. V. griuvo ne ant nugaros, o į priekį, jo smūgio negalėjo būti. Ji susižeidė prieš 1,5 paros. V. norėjo eiti pro duris, buvo atsisukusi į duris, jam norint uždaryti, ji sakė jų nedaryti. Jis stovėjo V. už nugaros, kai siekė rankenos, ir ja šonu stumtelėjo. Jos dubuo gal jau buvo sulaužytas prieš pusantros paros. Kai išgirdo už 15-20 min., įėjo pas ją, ji jau gulėjo lovoje, dešine koja ant žemės. Tai pamatęs išėjo. Tai buvo pirmas kritimas. Kaltinamasis, atsakydamas į nukentėjusiosios įgaliotosios atstovės advokatės klausimus, parodė, kad jis norėjo uždaryti duris, o ne V.. Norėjo uždaryti duris, tik tiek. Kardomosios priemonės nepažeidė, nes atėjo tik paleistas iš areštinės pasiimti daiktų ir tik, kai V. pasakė ateiti ir užsukti vandenį. Daugiau nevaikščiojo. Atsakydamas į klausimą, ar jis matė, kaip V. B. karstėsi ant kopėčių, atsakė, kad nematė, jis mano, kad karstėsi (b. l. 45–46).

Liudytoja V. V. apklausiama teisme parodė, kad įvykis buvo 2019 m. vasarą. V. jai paskambino, paprašė užeiti. Ji po keleto minučių užėjo. Lauko durys buvo atdaros, yra nedidelis tambūras ir toliau kitos durys. Prieš laiptus gulėjo V., negalėjo atsikelti ir sakė, kad ją pastūmė vyras. Vyras tuo metu buvo namuose. V. sakė, kad jos dukra iškvietė greitąją ir policiją. Jai bebūnant atvažiavo greitosios pagalbos automobilis. Ji atvyko pirma, dukros nebuvo. Nukentėjusioji sakė, kad jai skauda šoną. Pagalvojo, kad gali būti lūžis, bet buvo sunku pasakyti be nuotraukos ir apžiūros. Neatsimena, kurį šoną nukentėjusioji rodė. Ji aiškino, kad ją stūmė vyras. Smulkmenų nesakė. Jos su V. bendrauja. Ji neturi konfliktiškų santykių su kaltinamuoju. Žinojo, kad santykiai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo prasti. Tokiame amžiuje paprastai būna osteoporozė ir yra tikimybė, kad griūnant lūžta kaulai. V. galva buvo link laiptų, bet ji nebuvo atsirėmusi į laiptus. Sakytų, kad galva buvo tiesiai į laiptus nukreipta, o kojos link tambūro, į duris. Nukentėjusiosios kojos buvo į išorines duris, o galva į laiptų pusę. Nukentėjusiosios kojos nesiekė tambūro. V. skundėsi daugiau dėl šono. Negali pasakyti, ar kairiu, ar dešiniu šonu. Nukentėjusioji nenurodė smulkmenų, kaip ką vyras pastūmė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja 2019 m. spalio 7 d. apklausta V. V. parodė, kad yra V. B. kaimynė, gyvena netoli. Šių metų liepos 18 d. ši paskambino į mobilų, prašydama ateiti į namus, iš pradžių nesakė, kas atsitiko. Tai galėjo būti apie 11 valandą. Ji atėjo nedelsiant pas šią. Durys buvo atviros, V. gulėjo koridoriuje ant grindų, prie laiptų. Įėjus pas juos į namą yra mažas prieškambariukas, tada kitas, o toliau laiptai į antrą aukštą. Netoliese buvo vyras, stovėjo, žiūrėjo. V. skundėsi, kad jai skauda dešinį klubą ir sakė, kad ji nugriuvo, kai ją pastūmė jos vyras. P. tuo metu į tai nieko nepasakė. Kai ji atėjo, greitoji ir policija dar nebuvo atvykusi, buvo iškviestos pajėgos, jas iškvietė V. dukra. Pirma greitoji atvyko, po to policija. Medikai šią apžiūrėjo, įtarė šlaunikaulio kaklelio lūžimą, užkėlė ant neštuvų ir įnešė į greitosios pagalbos automobilį. V. paprašė ją palydėti iki gydymo įstaigos, ji sutiko. Nuvykusi su ja buvo, kol atliko tyrimus ir nustatė diagnozę, V. buvo paguldyta į ligoninę. Toje patalpoje, kurioje ši gulėjo, yra langas, po juo – radiatorius (kairėje koridoriaus tąsa, o langas – dešinėje). Nuo radiatoriaus buvo nuimtos medinės apdailos lentelės, V. tvarkėsi, valė dulkes. Lentutės, kurios buvo nuimtos, gulėjo prie radiatoriaus. Ar buvo užuolaidos ant lango, nepamena, jei neklysta, užuolaidų nebuvo. Anksčiau žinojo, kad V. su vyru nesutaria, kad tarp jų kyla barnių. Ji šio įvykio nematė ir atėjo tik po jo, papasakojo tai, ką pati matė (b. l. 36).

Iš 2019 m. gruodžio 3 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja V. V. patvirtino savo duotus parodymus 2019 m. spalio 7 d. apklausos metu. Padėdama manekeną ant grindų prieškambaryje, paaiškino, kad taip rado gulinčią nukentėjusiąją V. B. (b. l. 41–43).

Liudytoja R. B. apklausiama teisme parodė, kad ši byla yra susijusi su jos skyrybomis su E. Č. ir advokatu Bučinsku, kuris atstovavo jos vyro pusę, o tėvas palaikė jos buvusį sutuoktinį. Skyrybų procesas prasidėjo maždaug prieš (duomenys neskelbtini) metus. Jų santykiai su tėvu buvo normalūs, kol neįvyko skyrybų byla ir neprasidėjo intrigos. Kai įvyko jos skyrybų byla, konfliktavo su tėvu ir mama, tačiau vėliau mama perėjo į jos pusę. Su mama santykiai pagerėjo prieš įvykį. Liepos 18 d. iš ryto jos su mama kalbėjosi, kad ji išvažiuoja į Santariškes ir grįš į pavakarę. Praėjus valandai mama jai paskambino ir pasakė, kad tėvas ją pastūmė ir ji negali pajudėti. Ji mamai pasakė, kad ji nejudėtų, nesistotų, ji iškvies greitąją. Ji įvykio nematė. Ji paskambino bendrosios pagalbos tel. Nr. 112. Ji negalėjo atvažiuoti, nes buvo toli. Jai mama paskambino ir pasakė, kad atėjo kaimynė ir pastaroji ją palydės į ligoninę. Tą dieną į namus nevažiavo. Ji atvažiavo aplankyti mamą į ligoninę. Ji pamatė el. laišką, tėvo siųstą jos buvusiam sutuoktiniui, ir tas jai sukėlė abejones. Tuo metu skyrybų procesas ėjo į pabaigą, bet dar nebuvo priimtas skyrybų procesas. Kai atvyko į ligoninę, buvo atvykusi policija ir buvo paimti parodymai iš mamos. Mama jai trumpai pasakė, kad išėmė groteles, jos iškrito, tėvas supyko ir ją pastūmė. Mama nesakė, į kurią vietą tėvas ją pastūmė. Ji yra praktikuojanti medikė, pediatrė. Kai ji kalbėjo telefonu su mama, fone girdėjo, kad tėvas negražiai kalbėjo, buvo įpykęs. Tėvo konkrečių žodžių negirdėjo, ji tik girdėjo triukšmą. Ji el. laišką atrado savo tėvų namuose, kai norėjo eiti deginti šiukšles ir tarp šiukšlių buvo įsimaišęs el. laiškas. Tai buvo grynas atsitiktinumas. El. laišką surado po įvykio. Ji el. laišką nufotografavo telefonu ir nusiuntė advokatei. Apžiūrėjus išrašą iš el. pašto (b. l. 27), liudytoja papildomai paaiškino, kad ji nufotografavo el. laiško popierinį variantą, kompiuterio ekrane el. laiško nematė. Iš tėvo dėžutės negalėjo persiųsti šio el. laiško. Jai buvo pasakyta sumokėti mokesčius, kurie eina į tėvo pašto dėžutę. „Edis edis“ yra jos el. paštas. Galėjo būti, kad persisiuntė el. laišką į savo el. paštą. Jai atrodo, kad ji el. laišką nufotografavo savo telefonu. Gali būti, kad el. laiško nuotrauką yra ištrynusi. Tėvas su ja nekalbėjo daugiau negu 3 metus. Tėvų namuose yra du kompiuteriai. Mama neturi interneto, o visi mokesčiai eidavo į tėvo kompiuterį. Tėvo kompiuteriu yra mokėjusi mokesčius. Jie dalį mokesčių moka iš jų tėvo kompiuterio.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja 2019 m. spalio 7 d. apklausta R. B. parodė, kad ji V. B. ir P. R. B. dukra, registruota jų adresu, tačiau pas tėvus negyvena jau kurį laiką, tiksliai kiek laiko negali pasakyti. Nori duoti parodymus apie jai žinomas aplinkybes dėl konflikto, kilusio 2019 m. liepos 18 d. Negyveno pas juos dėl įtemptų santykių. Santykiai tarp jos tėvų buvo įtempti visą gyvenimą, jis buvo agresyvus, grubus. Jo šios savybės pasidarė dar aštresnės, kai sužinojo, kad ji skiriasi su savo vyru. Jos skyrybos išprovokavo dar daugiau nesutarimų tėvų šeimoje. Prieš du metus grįžo iš užsienio, tačiau dėl skyrybų tėvai jos neįsileido į namus (jie tuo metu palaikė vienas kitą). Paskui tėvas palaikė jos vyro pusę, o mama – jos. Tai tarp jų skatino nesutarimus. Dar viskas paaštrėjo, kai prasidėjo turto dalybos. Jos buvęs vyras melagingai liudijo: sakė, kad neprižiūri vaikų, suorganizavo tėvams notarą, jie nuėjo ir visą jų turtą užrašė jos vaikams. Tėtis ant jos buvo labai piktas, varydavo iš namų, pas mamą galėdavo ateiti, kai nebūdavo tėvo, nes jis puldavo ją, keikdavo ir vadindavo necenzūriniais žodžiais. Ji, būdama dar vaikas, prisimena, kad tėtis smurtaudavo. Jis buvo vaikystėje sulaužęs mamai ranką, pamena, kad šiai iš nosies bėgo kraujas. Jo tiek mama, tiek ji bijojo. 2019 m. liepos 18 d. mama buvo namuose, valė prie radiatoriaus, tuo metu jos namuose nebuvo. Mama paskambino, jei neklysta, apie 12 valandą ir pasakė: „Mane tėvas pastūmė, aš nugriuvau, guliu ant žemės, negaliu pajudėti, negaliu atsistoti“. Fone girdėjo, kaip tėtis negražiai ant šios rėkia, buvo įpykęs. Paklausė, ar gali pajudinti kojas? Atsakė, kad negali, todėl liepė nejudėti, kad nepablogintų sveikatos. Ji paskambino 112 ir pasakė, kokia situacija. Pradėjo ruoštis pas mamą. Mama pasakojo, kad per tą laiką atėjo kaimynė, dar neatvykus greitajai arba kartu, dabar tiksliai pasakyti negali. Po to, mama paskambinusi pasakė, kad atvažiavo greitoji, policija, atėjo kaimynė, kuri ją lydės į ligoninę. Mamai gulint ligoninėje, reikėjo mokėti mokesčius, mama pasakė, kad namuose yra kompiuteris ir į tėvo el. paštą ateina sąskaita. Prašė, kad ji įsijungtų ir sumokėtų. Jokių slaptažodžių nereikėjo. Atsidariusi el. paštą rado savo tėvo susirašinėjimą su jos buvusiu vyru 2019 birželio 14 d. apie liepos 18 d. įvykius. El. paštu persiųs nuotrauką šio susirašinėjimo. Mama buvo parašiusi pareiškimą dėl knygų, kurias jis pavogė. Po kardomosios priemonės paskyrimo tėvas ne kartą ją pažeidinėjo, kadangi lankėsi name. Tą gali patvirtinti vaizdo įrašas (b. l. 36).

Specialistė Karolina Ginčienė apklausiama teisme patvirtino specialisto išvadą, iš kurios matyti, kad V. B. nustatytas kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi, netiesioginio trauminio poveikio į gaktikaulį metu, galimai, užduotyje nurodytu būdu, t. y. nukritus ant grindų. V. B. nustatytas sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2019 m. liepos 18 d. Sužalojimas, nustatytas V. B., kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 50–51), taip pat patvirtino specialistės papildomus paaiškinimus, iš kurių matyti, kad V. B. nustatytas kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, esant tokiam sužalojimui judesiai galimi (ėjimas, sėdėjimas), tačiau riboti skausmo. Įvertinus sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, mažai tikėtina, kad po tokio sužalojimo padarymo nukentėjusioji nejaustų skausmo judėjimo metu. Izoliuotas gaktikaulio šakos lūžis, padarytas netiesioginės traumos metu, t. y. griūnant ir kontaktuojant klubo ar sėdmens sritimi su kietu buku daiktu ar paviršiumi (b. l. 53–54). Paaiškino, kad po tokios traumos gavimo nukentėjusioji nulipto iš antro aukšto laiptais galėjo, tačiau esant dideliam skausmui. Pats sužalojimas judėjimui netrukdo, tačiau trukdo pats skausmas, todėl ji galėjo nepajudėti. Išoriškai matosi, kad žmogaus padėtis pakitusi, nes toje pusėje, kurioje yra sužalojimas, koja gali ne taip aktyviai lankstytis klubo sąnario vietoje, taip pat gali pavilkti tą koją. Viskas priklauso nuo to, kokį skausmą jaučia žmogus. Specialisto išvadoje paminėtas „Tiesioginis trauminis poveikis“, t. y. sudavus į tą vietą, šiuo atveju būtų į gaktikaulį. Netiesioginė trauma, t. y. kontaktavo dubens nugarinė dalis – sėdmuo ir lūžo dėl sulenkimo priekinė šaka. Šiuo atveju, kadangi lūžo viršutinė šaka, panašu, kad buvo griuvimas ne visiškai ant nugaros, o labiau sėdomis, kontaktuojant klubikaulio sparno šaka. Apžiūros metu pas nukentėjusiąją nebuvo kraujosruvų. Po tokio kritimo gali susidaryti poodinės kraujosruvos. Tačiau ji po įvykio ją (nukentėjusiąją) apžiūrėjo jau praėjus 5 paroms, gali išnykti per tiek laiko. Tai priklauso nuo asmens savybės, ar greitai gyja kraujosruvos. Savo paaiškinimuose paminėtas žodis „Izoliuotas“ reiškia, kad tik viena šaka lūžusi, nes gaktikaulis turi dvi šakas. Tiesioginio trauminio metu dažniausiai lūžta dvi šakos, o netiesioginės traumos metu dažniausiai lūžta viena. Kuo didesnis sužalojimas, tuo didesnis žmogui skausmas. Vyresnio amžiaus žmonėms yra dažnesni kaulų lūžiai griuvimo metu. Tai iššaukia pakitusi žmogaus hormoninė būklė, taip pat vartojami vaistai, tačiau dubens kaulų patologiniai lūžiai būna labai reti – reikalinga trauma. Neįmanoma nustatyti sužalojimo padarymo laiko. Apžiūros metu nukentėjusiosios krūtinės ir pilvo srityje sužalojimų nebuvo. Patvirtina, kad jai nukentėjusioji papildomai pareiškė: „vyras labai supyko ir abejomis rankomis stipriai pastūmė tiriamąją per krūtinės ląstą“. Apžiūros metu pas nukentėjusiąją sužalojimų nebuvo. Sužalojimas negalėjo atsirasti, jeigu asmuo būtų kritęs nuo kopėčių, tuomet labiau koja nukentėtų, jeigu iš aukštumos kritimas atsisėdus ant grindų, tuomet būtų masyvesni sužalojimai, tuomet poodinės kraujosruvos būtų galėję atsirasti, būtų išryškėję. Pasisakyti negali, ar buvo stiprus stūmimas, kadangi nėra sužalojimų, kuriais galėtų remtis, su kuria vieta kontaktavo, ar buvo panaudoja jėga.

Po specialistės apklausos nukentėjusioji V. B. paaiškino, kad palaiko civilinį ieškinį. Prašo priteisti tokią sumą, nes kaltinamasis jai daug žalos padarė, buvo nežmoniškas skausmas. Negali pasakyti kiek laiko po įvykio praleido ligoninėje. Dabar dar jaučia pasekmes. Jai skauda judančioje pozicijos padėtyje, jeigu skauda, negali atlikti tam tikrų judesių. Neigiamos pasekmės jai pasireiškia judant ir pablogėjo atmintis. Gulint yra skausmas, kai pakeiti padėtį. Iki įvykio neturėjo panašių skausmų.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. liepos 18 d. 10.39 val. užregistruotas įvykis, kad pranešėjai R. B. paskambino mama V. B. ir pranešė, kad agresyvus tėvas R. B. ją pastūmė, moteris nugriuvo, galimai klubo trauma (b. l. 3).

Iš V. B. 2019 m. liepos 18 d. pareiškimo matyti, kad 2019 m. liepos 18 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), tvarkantis namuose, tarp jos ir vyro P. R. B. kilo konfliktas, kurio metu vyras tyčia trenkė jai vieną kartą į krūtinę su dešine ranka, ji nukrito ant grindų ir pajuto stiprų fizinį skausmą dubens srityje. Greitosios medicinos pagalbos medikai nuvežė ją į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje jai nustatė kairiojo gaktikaulio šakų lūžimą (b. l. 5).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, darytas į įvykio vietą atvykusių pareigūnų. Minėtame įraše užfiksuotas vyras paaiškino pareigūnui, kad žmonos nestūmė (b. l. 61).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad V. B. pasakė, jog vyras P. R. B. ją pastūmė ir ji nukrito. Ji namuose tvarkėsi ir susiginčijo su savo vyru P. R. B., kuris ją pastūmė. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad jo žmona tvarkėsi koridoriuje, užkliuvo už jo kojos ir nukrito (b. l. 13–14).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Teismo vertinimu, kaltinamojo P. R. B. kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis P. R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad konflikto metu sutuoktinės tikrai nestūmė, jokių smūgių nesudavė, pati sutuoktinė ėjo link jo suduoti, užkliuvo už jo kojos ir nugriuvo ant dešinio šono, sutuoktinė dieną prieš jų konfliktą nuvirto nuo kopėčių. Šią kaltinamojo versiją teismas vertina kritiškai, kadangi ji prieštarauja nukentėjusiosios, liudytojų parodymams, kuriais teismas neturi pagrindo nesivadovauti.

Kaltinamojo šioje byloje užimta pozicija, kad jis savo veiksmais (smūgiu ar pastūmimu) neprisidėjo prie savo sutuoktinės griuvimo, neįtikina teismo ne tik dėl jos prieštaravimo nukentėjusios užimtai pozicijai, bet ir dėl kaltinamojo viso bylos nagrinėjimo metu pateikiamų versijų prieštaringumo, jų keitimo ir neatitikimo objektyviems byloje surinktiems įrodymams.

Kaltinamasis, nuolat keisdamas savo parodymus, pateikdavo vis naują įvykio versiją. Apklausiamas iš karto po įvykio jis parodė, kad pamatė sutuoktinę šalia išimtų radiatoriaus grotelių. Sutuoktinė pasakė, kad nemoka atgal sudėti grotelių. Jis atsakė, kad pats sudės ir sutuoktinė nuėjo link durų, o jis sakė jai niekur neiti. Kai sutuoktinė buvo prie durų, jis per jos dešinį petį bandė atidaryti duris, tačiau nepasiekė rankenos. Tuo metu sutuoktinė atsisuko ir suspaudusi kumščius žengė link jo žingsnį. Jis tiesiog pasitraukė į šoną, o sutuoktinė kažkaip pasisuko ir nukrito šonu. Gulėdama pasislinko iki laiptų. Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaltinamojo teigimu, durys buvo uždarytos ir jis norėjo jas atidaryti, nors vėliau teisme kaltinamasis paaiškino, kad durys buvo atidarytos (praviros) ir jis jas norėjo uždaryti. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis pirmos apklausos metu neminėjo ne tik apie tai, kad sutuoktinė galimai užkliuvo už jo kojos, bet ir apie ankstesnį įvykį, kai sutuoktinė galėjo susižaloti griūdama nuo kopėčių tuo metu, kai norėjo pakabinti užuolaidas.

Po kaltinamojo pirmos apklausos įvyko jo ir nukentėjusios akistata, kurios metu kaltinamasis parodė, kad po pokalbio dėl grotelių sutuoktinė norėjo išeiti į kiemą, o durys buvo praviros. Jis norėjo uždaryti duris ir jau tiesė ranką, tačiau rankenos nepasiekė ir tuo metu nestipriai sutuoktinę pastūmė ir ši suklūpo. Teismas atkreipia dėmesį, kad akistatos metu kaltinamasis jau nurodo, kad norėjo uždaryti, o ne atidaryti duris, be to, tiesdamas ranką nestipriai pastūmė sutuoktinę, kuri suklūpo. Pažymėtina, kad nukentėjusioji teisme parodė, kad jai nebuvo jokio poreikio eiti į kiemą. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios žodžiais vien dėl tos aplinkybės, kad pats kaltinamasis prieštaringai nurodo sutuoktinės ėjimo iki durų tikslą. Vienu atveju, kaltinamojo teigimu, durys buvo uždarytos, o jis norėjo jas atidaryti. Kitu atveju, pasak kaltinamojo, nukentėjusioji ėjo į kiemą, o durys buvo praviros. Be to, kaltinamasis tik akistatos metu pirmą kartą iškėlė naują versiją, kad sutuoktinė prieš pusantros paros savo miegamajame karstėsi ant kopėčių ir buvo nuo jų nukritusi, nes pats tai matė. Taigi, viena vertus, kaltinamasis lyg ir sutinka, kad nukentėjusioji buvo pargriuvusi įvykio dieną, kita vertus, teigia, kad sužalojimus galėjo patirti kiek anksčiau, kabindama užuolaidas.

Teismas būtent šioje vietoje nori pasisakyti dėl kaltinamojo akistatos metu iškeltos naujos versijos, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti dar prieš tiriamą įvykį krisdama nuo kopėčių savo miegamajame, nepagrįstumo. Šią versiją paneigė atitinkamą kvalifikaciją turinti specialistė K. Ginčienė apklausiama teisiamajame posėdyje. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, ji paaiškino, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai negalėjo atsirasti, jeigu ji būtų kritusi nuo kopėčių, nes tuomet koja labiau nukentėtų, t. y. jeigu iš aukštumos kritimas atsisėdus ant grindų, tuomet būtų masyvesni sužalojimai.

Grįžtant prie kaltinamojo parodymų vertinimo pažymėtina ir dar viena kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kuri paneigiama byloje surinktais objektyviais įrodymais, t. y. specialisto išvada. Kaltinamasis pirmos apklausos metu parodė, kad sutuoktinė eidama link jo pasisuko ir nukrito šonu. Akistatos metu jau teigė, kad sutuoktinė suklupo, griuvo ne ant nugaros, o į priekį, todėl jokio jo smūgio ir negalėjo būti. Iš specialisto išvados ir specialisto paaiškinimų matyti, kad nukentėjusioji įvykio metu sužalojimus patyrė kontaktuojant dubens nugarine dalimi, t. y. griuvo nugara arba šiek tiek šonu.

Po akistatos kaltinamojo parodymai buvo tikrinami įvykio vietoje. Šio procesinio veiksmo atlikimo metu kaltinamasis parodė, kad sutuoktinė pagulėjusi apsivertė, pasislinko ir atsigulė galvą padėdama ant pirmojo laiptelio. Iš šių parodymų seka, kad kaltinamasis toliau laikėsi versijos, kad sutuoktinė galimai užsikabino už jo kojos ir priekiu pargriuvo. Minėta, kad ši versija yra paneigta specialisto išvada ir specialisto paaiškinimais, kurie savo ruožtu atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad ji pargriuvo ant nugaros ir daugiau nebejudėjo, nes labai skaudėjo.

Kaltinamasis teisme palaikė abi jo ikiteisminio tyrimo metu skirtingu laiku iškeltas versijas dėl tiesiog nelaimingo atsitikimo ir ankstesnės traumos buvimo.

Įvertus kaltinamojo duotus parodymus viso proceso metu, o būtent, jų nenuoseklumą, prieštaringumą, neatitikimą ne tik nukentėjusiosios nurodytoms aplinkybėms, bet ir objektyviems įrodymams – specialisto išvadai ir specialisto paaiškinimams, nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo šioje byloje keliama nelaimingo atsitikimo versija, pagal kurią nukentėjusioji pati užkliuvo ir pargriuvo, arba kita kaltinamojo versija, pagal kurią nukentėjusioji sužalojimus galėjo patirti dar iki įvykio.

Priešingai nei kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai iš esmės yra nuoseklūs, neprieštaringi ir, kaip minėta, atitinka liudytojų, su kuriais ji susisiekė iš karto po įvykio ir nurodė jo aplinkybes, parodymus, taip pat (ir tai svarbiausia) specialisto išvadą. Gynėjas teisminio nagrinėjimo metu daug dėmesio skyrė nukentėjusiosios parodymams dėl kaltinamojo konkrečių veiksmų, nuo kurių ji pargriuvo. Apklausiama pirmą kartą iš karto po įvykio nukentėjusioji parodė, kad sutuoktinis dešine ranka trenkė jai į krūtinės sritį, dėl ko ji nukrito ant grindų. Apklausiama papildomai nukentėjusioji taip pat parodė, kad sutuoktinis ranka trenkė jai į krūtinę. Akistatos metu vėlgi parodė, kad sutuoktinis sudavė jai vieną smūgį į krūtinę. Tik apžiūros metu nukentėjusioji paaiškino specialistei, kad sutuoktinis abejomis rankomis stipriai ją pastūmė per krūtinės ląstą. Be to, nukentėjusioji teisme parodė, kad sutuoktinis jai smogė kumščiu į pilvo sritį.

Teismo vertinimu, šie nukentėjusiosios parodymų neatitikimai nėra esminiai ir sudarantys pagrindą abejoti nukentėjusiosios sąžiningumu. Visų pirma, paaiškinimas specialistui apžiūros metu net nelaikomas parodymų davimu. Antra, nagrinėjamu atveju skirtumo tarp smūgio sudavimo ar stipraus pastūmimo, kaip tai galėjo suprasti pati nukentėjusioji, iš esmės nėra. Trečia, krūtinės sritis, krūtinės ląsta ir pilvo sritis yra viena šalia kitos, todėl nukentėjusioji duodama parodymus gali painiotis ir vienu atveju nurodyti, kad smūgis buvo į krūtinės sritį, o kitu atveju – į pilvo sritį. Šiai bylai svarbiausia, kad smūgis buvo į nukentėjusiosios priekinę aukščiau juosmens kūno dalį. Taigi, gynėjo nurodyti prieštaravimai nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais.

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes įrodo ne tik nukentėjusiosios V. B. parodymai, bet ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, V. B. pareiškimas, akistatos protokolas, specialisto išvada, specialisto paaiškinimų protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis P. R. B. konflikto metu sudavė vieną smūgį dešine ranka nukentėjusiajai sutuoktinei V. B. į krūtinę, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu buvo susituokę ir vedė bendrą ūkį, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad kaltinamasis šią veiką padarė netiesiogine tyčia, nes byloje nenustatyta, jog kaltinamasis būtų norėjęs nesunkiai sužaloti sutuoktinės sveikatą ir to siekė. Kita vertus, kaltinamasis neabejotinai turėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų (suduoto smūgio) gali atsirasti padariniai – sužalotas žmogus, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti. Nukentėjusiosios atstovės pateikto el. laiško (b. l. 26), kuriuo vadovaujantis atstovė mano, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, teismas nelaiko įrodymu šioje byloje, kadangi jis yra gautas neteisėtu būdu, t. y. iš kaltinamojo asmeninio susirašinėjimo be pastarojo sutikimo.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę P. R. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (netiesiogine tyčia) vienas apysunkis nusikaltimas, veika baigta), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (b. l. 97), nedirbantis (b. l. 98).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad P. R. B. už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant tarp sankcijos minimumo ir vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam P. R. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Kaltinamasis neteistas, garbaus amžiaus. Taigi teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojant jį atsiprašyti nukentėjusiojo asmens (BK 75 str. 2 d. 1 p.), paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.). Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti P. R. B., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, taip pat sudaryti jam sąlygas gauti pajamų, kurios reikalingos jo padarytai žalai atlyginti.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 718,54 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 55). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji V. B. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1 718,54 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiosios V. B. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (P. R. B.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiosios gydymo išlaidos yra 1 718,54 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo P. R. B. (b. l. 57).

Nukentėjusioji V. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 176–177). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl P. R. B. veiksmų buvo nuvežta į greitosios pagalbos Lazdynų ligoninę, kur radiologiškai buvo nustatytas gaktikaulio kairės šakos lūžis dviejuose vietose ir buvo paskirtas lovos režimas. Būklei pagerėjus, buvo leista vaikščioti ligoninės palatoje, naudojantis specialia vaikštyne. Po hospitalizacijos galėjo judėti tik su vaikštynės pagalba, buvo reikalinga slauga ir pagalba namuose. Iki dabar vartoja nuo skausmo ir raminamuosius vaistus. Tokiame senyvame amžiuje fiziologiniame kaulų osteoporizės fone, blogai gyja kaulai, todėl dar ir dabar išlieka pavojus, kad nuo menkiausios traumos, lūžiai gali atsinaujinti. Dėl patirtos traumos pasikeitė jos fizinė būklė, gyvenimo kokybė, psichologinis gerbūvis. P. R. B. jai padarė fizinę ir moralinę žalą. Patyrė pažeminimą, didžiulius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Dėl kaltinamojo fizinio smurto pakenkta jos sveikatai, t. y. visam laikui liko ribotas judėjimas, nepatogumai buityje, sumažėjo bendravimo galimybės, o dėl fizinio skausmo reikės vartoti stiprius vaistus visą likusį gyvenimą, kas tikrai atsilieps jos gyvenimo trukmei.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl P. R. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji V. B. patyrė fizinį skausmą. Akivaizdu, kad dėl įvykio ir patirto fizinio skausmo asmuo patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, po įvykio pablogėjo jos sveikatos būklė, padažnėjo lankymasis gydymo įstaigose, nukentėjo gyvenimo kokybė, iki šiol jaučiamas skausmas, geriami nuo skausmo ir raminamieji vaistai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiosios reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jai iš kaltinamojo P. R. B. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Be to, nukentėjusioji V. B. prašo iš kaltinamojo P. R. B. priteisti nukentėjusiosios atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ši ieškinio dalis atmestina kaip neįrodyta.

Dėl kitų klausimų

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka P. R. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 18 d. 11.00 val. (b. l. 71) iki 2019 m. liepos 19 d. 11.42 val. (b. l. 86), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu P. R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra dvi CD su vaizdo ir garso įrašais (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305 307 straipsniu,

nusprendžia:

P. R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, P. R. B. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį atsiprašyti nukentėjusiosios V. B., paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti P. R. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 18 d. 11.00 val. iki 2019 m. liepos 19 d. 11.42 val. (dvi dienas).

K. P. R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš P. R. B. 1 718,54 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniolika eurus ir 54 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš P. R. B. 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra dvi CD su vaizdo ir garso įrašais (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš