- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-01
- Bylos Nr.
- 2-957-647/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01320-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- „BTA Insurance Company” SE, Lietuvoje
- Atsakovas
- UAB „MEVEX“
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Advokatai
- Martynas Stankevičius
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo „BTA Insurance Company” SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company” SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „MEVEX“ dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo A. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas „BTA Insurance Company” SE, Lietuvoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, pateikė ieškinį atsakovui UAB „MEVEX“ dėl 10 156,03 Lt draudimo išmokos grąžinimo, bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad „BTA Insurance Company” SE filialas Lietuvoje apdraudė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, 2012-02-10 įvyko eismo įvykis, kurio pasekoje buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio įvykio kaltininkas A. B., vairavęs UAB „MEVEX“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos pasišalino. Ieškovas išmokėjo 10 156,03 Lt dydžio draudimo išmoką dėl apgadinto automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 59.4 p. numato, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos, o Civilinio kodekso 6.264 str. 1 d. numatyta: „Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės“. Vadovaujantis išdėstytu, „BTA Insurance Company” SE filialas Lietuvoje įgijo 10156,03 Lt reikalavimo teisę į atsakovą UAB „MEVEX“.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko. Ieškovą ir atsakovą siejo draudimo teisiniai santykiai. Pagal privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ valdytojų civilinė atsakomybė. Šiuo atveju, galiojant draudimo apsaugai, 2012-02-10 įvyko eismo įvykis. Transporto priemonę vairavo A. B.. Dėl šio įvykio draudimo kompanija išmokėjo 10156,03 Lt draudimo išmoką. Kadangi transporto priemonės vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, vadovaujantis privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., apdraustajam kyla prievolė sugrąžinti išmokėtas sumas. Vairuotojas A. B. veikė atsakovo UAB „MEVEX“ naudai. Ši aplinkybė neginčijama. Šią faktinę aplinkybę patvirtina pats atsakovas. Todėl atsakovas yra atsakingas ir yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Pasišalinimą iš įvykio vietos patvirtina Vokietijos policijos nutarimai. Pažymose nurodyta, jog apdraustosios transporto priemonės vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Tai yra oficialūs įrodymai. Aplinkybę patvirtina ir paties vairuotojo paaiškinimai, kuris patvirtina, jog tą dieną vairavo transporto priemonę, tačiau neigia aplinkybę dėl paties įvykio fakto. Atsakovas žalos dydžio neginčija.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovo atstovui. Atsiliepime atsakovas prašė ieškovo ieškinį atsakovui UAB „MEVEX“ atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovui pastarojo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas su ieškiniu kategoriškai nesutinka, kadangi yra įsitikinęs, jog ieškinys nepagrįstas ir todėl ieškinio reikalavimai yra neteisėti. Ieškovas su ieškiniu pateikė priedus, tarp kurių yra (duomenys neskelbtini) policijos valdybos (duomenys neskelbtini) autostrados policijos skyriaus 2012-02-14 pranešimas su vertimu į lietuvių kalbą. Šiame pranešime nurodoma – „Eismo įvykio sukėlėjas, puspriekabių vilkikas (duomenys neskelbtini), važiavo kairėje pusėje, lygiagrečiai su nukentėjusiąją transporto priemone, ir, taip pat norėjo išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) per prisijungimą prie autostrados (duomenys neskelbtini) dalis. Tačiau puspriekabių vilkikas nepastebėjo lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) ir užkabino lengvąjį automobilį iš dešinės transporto priemonės pusės. Po to puspriekabių vilkikas savavališkai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nukentėjęs asmuo, ponas H. M., nuskaitė ir pasižymėjo puspriekabių vilkiko numerio ženklą (duomenys neskelbtini) (LT) ir puspriekabės numerio ženklą (duomenys neskelbtini)).“ Kadangi (duomenys neskelbtini) Federacijos policija, nors ir žinodama transporto priemonės valstybinį numerį, bei vairavusį asmenį, nesiėmė tą asmenį patraukti atsakomybėn dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, teigtina, jog būtent šis įvykis pagal (duomenys neskelbtini) Federacijos įstatymus nelaikytinas pavojingu.
Lietuvos Respublikoje vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus užtraukia administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymu gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Esminis subjektyvusis pažeidimo požymis yra asmens kaltė, t. y. asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir jos pasekmėmis. Tik įrodžius asmens kaltę galimas administracinės atsakomybės klausimas.
Šalies argumentai
A. B. savo paaiškinime nurodė, jog 2012-02-10 sunkvežimiu važiavo (duomenys neskelbtini) Federacijoje keliu (duomenys neskelbtini). Buvo transporto spūstis ir girdėjo policijos patrulių raginimus per automobilio garsiakalbį važiuoti greičiau. Važiuodamas atliko persirikiavimus ir pan., tačiau teigia jog nieko nekliudė. A. B. taip pat tvirtina, jog ant vairuotų transporto priemonių jokių apgadinimų nepastebėjo. Nagrinėjamu atveju A. B. nepadarė jokio pažeidimo dėl kurio jam būtų reikėję pasišalinti iš įvykio vietos. Transporto priemonę jis vairavo blaivus, turėdamas teisę vairuoti tos rūšies transporto priemones, jo vairuojama transporto priemonė apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus dėl tokio eismo įvykio jam nebūtų kilusi administracinė atsakomybė, todėl, jeigu būtų suvokęs, kad dalyvauja eismo įvykyje, tikrai būtų sustojęs ir nustatyta tvarka užpildęs su nukentėjusiuoju eismo įvykio deklaraciją ar atlikęs kitus formalumus pagal (duomenys neskelbtini) Federacijos teisės aktus. Tačiau kontakto tarp transporto priemonių arba nebuvo, arba buvo toks nežymus, jog A. B. nesuprato, kad būtent dėl jo veiksmų įvyko eismo įvykis, jis nežinojo ir nesuprato, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, t.y. sukėlė eismo įvykį, todėl ir nuvažiavo iš anksto numatyta kryptimi. Nėra nustatyta, kad A. B. vairuojama transporto priemonė būtų pristabdžiusi, vairuotojas nebuvo sustojęs ar kitaip pademonstravęs, jog suprato įvykusį kontaktą, tai tik patvirtina, jog jeigu kontaktas tarp automobilių ir buvo, tai vairuotojas A. B. to nepajuto ir nesuprato, kad galimai dalyvauja eismo įvykyje, (vertintina ir tai, jog A. B. vairavo sunkvežimį su priekaba, kitą transporto priemonę galimai kliudė su savo vairuojamo sunkvežimio priekabos dešiniąja galine dalimi, t.y. tolimiausia automobilio dalis nuo automobilį vairuojančio asmens. Įvertinus eismo sąlygas (transporto spūstis), akivaizdu, kad A. B. nepajuto kontakto su kita transporto priemone ir nuvažiavo iš anksto numatyta kryptimi. Apie tai, kad jis galimai sukėlė eismo įvykį jis sužinojo tik kai UAB „MEVEX“ gavo pretenziją iš ieškovo. Manytina, jog ieškovas draudimo išmoką išmokėjo remiantis TPVCAPD įstatymo 3 str. 1 d. numatytais pagrindais, todėl neturi teisės reikalauti iš eismo įvykio kaltininko ar už jį atsakingo asmens susigrąžinti išmokėtos draudimo išmokos.
Tretysis asmuo A. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsiliepimo teismui neatsiuntė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas „BTA Insurance Company” SE filialas Lietuvoje apdraudė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). 2012-02-10 autoįvykio metu, kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 585,200 km, (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) autostrados policijos skyriaus pažymoje nurodoma, jog šio įvykio kaltininkas, vairavęs atsakovui UAB „MEVEX“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 22-23). Ieškovas užskaitomis išmokėjo 10 156,03 Lt dydžio draudimo išmoką (184,90 Lt + 4272,70 Lt + 5698,43 Lt) už autoįvykio metu automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą pagal pateiktus dokumentus (b. l. 19-21, 52-71, 119-144).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. numatyta, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.
LR CK 6.263 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 d. numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
CK 6.264 str. 1 d. nurodyta, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
LR CK 6.280 str. 1 d. nurodyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų, kad ieškovas kaip draudikas, sumokėjo draudimo išmoką pagal pateiktus dokumentus, remdamasis (duomenys neskelbtini) autostrados policijos skyriaus pažyma apie tai, jog transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LT), vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo. Atsakovo atsiliepime išdėstyti samprotavimai yra nepagrįsti, deklaratyvūs, todėl atmestini. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 10 156,03 Lt žalos atlyginimo, nurodyta suma priteistina iš atsakovo.
LR CK 6.37 str. ir 6.210 str. nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 305,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 1), 399,90 Lt už dokumentų vertimą (b. l. 117-118) (LR CPK 93 str. 1 d.).
Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistina 36,93 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „MEVEX“, į. k. (duomenys neskelbtini), 10156,03 Lt (dešimt tūkstančių šimtą penkiasdešimt šešis litus 3 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2013-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 704,90 Lt (septynis šimtus keturis litus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo „BTA Insurance Company” SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „MEVEX“, į. k. (duomenys neskelbtini), 36,93 Lt (trisdešimt šešis litus 93 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.