- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e2-1678-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01347-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Suinteresuotas asmuo
- E. R.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atmestas E. R. prašymas dėl jam skirtos baudos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „DeTranswagon“ vadovui E. R. paskirta 200 Eur bauda už įstatymo įpareigojimų per teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje nustatytą terminą nevykdymą.
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi paskyrė pakartotinai bankrutuojančios UAB „DeTranswagon“ vadovui E. R. 200 Eur baudą už įstatymo įpareigojimų per teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje nustatytą terminą nevykdymą.
3. Teisme gautas BUAB „DeTranswagon“ vadovo E. R. prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi paskirtą 200 Eur baudą. Nurodė, kad bauda paskirta nepagrįstai, nes visi dokumentai nemokumo administratoriui perduoti, bendrovė nebuvo vagonų savininke, todėl jokio turto perduoti negali.
4. Teisme gautas BUAB „DeTranswagon“ nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos (toliau – MB) „Gamtutė“ atsiliepimas, kuriuo prašė netenkinti E. R. prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi jam paskirtos baudos panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atmetė E. R. prašymą dėl jam skirtos baudos panaikinimo.
6. Teismas nurodė, kad nustatyta, kad UAB „DeTranswagon“ su UAB „DnB NORD lizingas“ (2015 m. spalio 23 d. visas AB DNB lizingo turtas, teisės ir pareigos (įskaitant teises ir pareigas pagal sandorius) buvo perduoti Luminor Bank AB) 2010 m. gruodžio 29 d. sudarė lizingo sutartį Nr. 201012F-7715, kurios pagrindu UAB „DeTranswagon“ lizingo sutartyje numatytomis sąlygomis perėmė iš banko 20 vnt. vagonų, kurie lizingo sutarties sudarymo metu buvo banko nuosavybė, už 2 116 729,40 USD. Lizingo sutarties sudarymo dieną vagonai buvo perduoti naudoti UAB „DeTranswagon“. Tarp UAB „Cesija“ ir banko 2018 m. birželio 7 d. buvo sudaryta reikalavimo ir turto perleidimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Cesija“ įsigijo visas banko turėtas reikalavimo teises į atsakovę bei atsakovės akcininkus ir nuosavybės teises į vagonus. Teismas darė išvadą, kad vagonai buvo perduoti naudotis UAB „Detranswagon“, todėl pareiga grąžinti minėtą turtą tenka UAB „DeTranswagon“, nagrinėjamu atveju UAB „DeTranswagon“ buvusiam vadovui E. R.
Šalies argumentai
7. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą Nr. e2-1281-1089/2020, kurioje 2019 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė UAB „DeTranswagon“ pateikė ieškinį atsakovei UAB „Cesija“ dėl lizingo sutarties neteisėto nutraukimo ir jos pakeitimo. Minėto ieškinio 17.3 punkte nurodyta, kad UAB „DeTranswagon“ pasirengusi suteikti dalį pagrįstai prašomos informacijos apie lizingo objektų būklę, pabrėžta, kad bendrovė tinkamai vykdo visas atidaus ir rūpestingo šeimininko pareigas, kildinamas iš bendrovės, kaip lizingo gavėjo prisiimtų įsipareigojimų. Tad teismas darė išvadą, kad UAB „DeTranswagon“ šio ieškinio pateikimo teismui dieną faktiškai turėjo jai lizingo sutarties pagrindu perduotą turtą, kadangi pati nurodė, kad tinkamai vykdo visas atidaus ir rūpestingo šeimininko pareigas, kildinamas iš bendrovės, kaip lizingo gavėjo prisiimtų įsipareigojimų, 2015-2019 m. laikotarpiu prižiūrėjo lizingo objektą (vagonus), dengė jų išlaikymo kaštus, vykdė privalomąjį depinį remontą bei siekia galimybės ir toliau naudoti savo veikloje šį turtą (vagonus), kad galėtų gauti pajamas ir vykdyti savo įsipareigojimus UAB „Cesija“. Be to nemokumo administratorius pateikė teismui ribotos atsakomybės bendrovės „Stolichnyi Express“ 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. 00000000102, 58 400,00 Eur sumai, pateiktą bendrovei už vagonų laikymą privažiuojamose keliuose per 2019 m. Teismas sprendė, kad minėta sąskaitą taip pat patvirtina, kad vagonai buvo UAB „DeTranswagon“ žinioje, bendrovė, iškėlus bankroto bylą, faktiškai turėjo jai lizingo sutarties pagrindu perduotus vagonus (14 vnt.), už kurių saugojimą tretieji asmenys teikė bendrovei sąskaitas, kurias bendrovė priėmė ir apskaitė įmonės apskaitoje. Todėl teismas darė išvadą, kad UAB „DeTranswagon“ buvęs vadovas E. R. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą.
8. Nemokumo administratorius nurodė, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė administratoriui bendrovės su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių dėl teisės naudotis vagonais perleidimo tretiesiems asmenims, vagonų saugojimo, avanso apyskaitų už 2017-2018 m., komandiruočių už 2017-2019 m., kasos už 2017-2018 m., reprezentacinių išlaidų aktų už 2017-2019 m., draudimo sutarčių-polisų už 2017-2019 m., paskolos sutarčių už 2017-2019 m. Nustatyta, kad 2020 m. balandžio 30 d. teisme buvo gautas nemokumo administratoriaus prašymas išduoti BUAB „DeTranswagon“ bankroto administratoriui liudijimą apie teisę iš UAB „Transarda“ ir UAB „Kema“ gauti šiuos įrodymus (informaciją bei dokumentus): kokiu pagrindu UAB „Transarda“ ir UAB „Kema“ naudojosi vagonais ir kt. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi išdavė nemokumo administratoriui teismo liudijimą. Nemokumo administratorius pateikė teismui UAB „Transarda“ ir UAB „Kema“ 2020 m. birželio 15 d. pranešimus, kuriuose nurodyta, kad UAB „Transarda“ ir UAB „Kema“ su bendrove galimai 2015 m. buvo pasirašiusios sutartį, kurios pagrindu UAB „Transarda“ ir UAB „Kema“ nuomojosi iš bendrovės vagonus – autovežius transporto priemonių gabenimui, tačiau reikalaujamų dokumentų pateikti negali, kadangi šie dokumentai paimti bei saugomi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03901-20, kurį atlieką Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas D. Z. Teismas darė išvadą, kad buvęs įmonės vadovas E. R. neperdavė administratoriui bendrovės su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių dėl teisės naudotis vagonais perleidimo tretiesiems asmenims, vagonų saugojimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Buvęs įmonės vadovas E. R., prašydamas panaikinti jam skirtą baudą, nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, t. y., kad nemokumo administratoriui dokumentai ir turtas pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, perduoti. Atsižvelgdamas į tai, teismas E. R. nurodytas aplinkybes laikė nepagrįstomis ir neįrodytomis, dėl ko sprendė nenaikinti jam skirtą baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Suinteresuotas asmuo E. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – E. R. prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi paskirtą BUAB „DeTranswagon“ vadovui E. R. 200 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bendrovė bankroto bylos iškėlimo dieną turėjo 14 vnt. vagonų ir suinteresuotas asmuo neįvykdė pareigos juos perduoti administratoriui.
10.1.1. Administratoriaus reikalaujamas pateikti turtas yra lizingo sutarties objektas ir niekada nebuvo bendrovės nuosavybės teise valdomas turtas. Be to, lizingo davėjui 2019 m. birželio 17 d. pranešimu vienašališkai nutraukus lizingo sutartį, vagonai negalėjo būti laikomi bendrovės valdomu turtu bankroto bylos iškėlimo momentu (2019 m. gruodžio 20 d.), kurį privalėtų bendrovės vadovas perduoti administratoriui. Tad administratorius neturi teisės reikalauti E. R. perduoti turtą, kurio bendrovė nevaldė pusę metų iki bankroto bylos iškėlimo.
10.1.2. Bankroto bylos bendrovei iškėlimas neriboja UAB „Cesija“ teisės susigrąžinti jai nuosavybės teise priklausančius vagonus.
10.1.3. UAB „Cesija“, kuri yra vagonų savininkė, o ne E. R., turi reikalauti, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo sekimo sistemoje nustatytų vagonų buvimo vietą bei išsiųstų nurodymą dėl vagonų parsiuntimo į prirašymo stotį.
10.1.4. E. R., nei tapdamas bendrovės direktoriumi, nei lizingo sutarties nutraukimo metu, nei bankroto bylos iškėlimo dieną neturėjo duomenų apie vagonų buvimo vietą, jų nevaldė. Nuo E. R. tapimo bendrovės direktoriumi iki 2019 m. birželio 17 d. pranešimo, kuriuo nutraukta lizingo sutartis, praėjo 1 mėnuo, per kurį E. R. neturėjo galimybės nei gauti duomenis apie vagonus, nei juos pargabenti į Lietuvą. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 21 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. bendrovės direktoriumi buvo M. P., dėl ko už vagonų perdavimą UAB „Cesija“ atsakingas jis.
10.1.5. Bendrovės 2019 m. bandomasis balansas, 2019 m. ilgalaikio turto nusidėvėjimo žiniaraštis ir 2019 m. birželio 28 d. bei 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros nesuponuoja išvados, kad vagonai buvo E. R. dispozicijoje.
10.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad E. R. neperdavė bendrovės dokumentų.
10.2.1. Teiginiai dėl dokumentų, susijusių su vagonų naudojimu bei saugojimu, tariamo neperdavimo pirmą kartą nurodyti administratoriaus 2020 m. rugpjūčio 28 d. paaiškinimuose, anksčiau nebuvo nurodyti, Vilniaus apygardos teismui 2020 m. liepos 30 d. nutartimi skiriant baudą nevertinti. Taigi šie teiginiai išeina už bylos nagrinėjimo ribų ir neturėjo būti vertinami, priimant skundžiamą nutartį.
10.2.2. E. R., gavęs bendrovės dokumentus, visus juos pateikė administratoriui per du kartus: 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. birželio 26 d. juos išsiųsdamas registruota pašto siunta. Administratorius patvirtino, kad šiuos dokumentus gavo.
10.2.3. E. R.bendrovės vadovu buvo tik nuo 2019 m. gegužės 3 d. ir jam dokumentai, sudaryti su trečiaisiais asmenimis, įskaitant UAB „Transarda“ ir UAB „Kema“, neperduoti.
10.2.4. 2020 m. liepos 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose administratorius nurodė, kad šiai dienai atliko perduotų dokumentų išsamią analizę tik jų apimties atžvilgiu, todėl teikia išvadas tik dėl jų apimties. Tad nors administratoriaus nėra išanalizavęs E. R. pateiktų dokumentų turinio, tačiau toliau reikalauja pateikti jau pateiktus jam dokumentus.
Atsiliepimas
11. BUAB „DeTranswagon“ nemokumo administratorius MB „Gamtutė“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. E. R. argumentai dėl vagonų nepagrįsti.
11.1.1. Lizingo sutarties, sudarytos tarp banko ir bendrovės, pagrindu bendrovei buvo perduoti naudoti 20 vnt. vagonų, kurių tik dalis yra grąžinta kreditoriui UAB „Cesija“. Likusių vagonų atsakovas iki šiol negrąžino.
Šalies argumentai
11.1.2. Atsakovui, nuo 2019 m. gegužės 3 d. pradėjus eiti bendrovės vadovo pareigas, bendrovė turėjo vagonus, tai patvirtino pats atsakovas, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. rugpjūčio 20 d. pateikdamas ieškinį dėl lizingo sutarties neteisėto nutraukimo.
11.1.3. Iki bankroto bylos iškėlimo 14 vnt. vagonų buvo apskaityti bendrovės balanse ir bendrovė juos valdė, ką patvirtina bandomasis balansas ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraštis. Šie dokumentai yra pateikti 2019 m. gruodžio 31 d. datai, todėl jei bendrovė faktiškai nebūtų valdžiusi minėto turto, jis nebūtų atsispindėjęs ir šiuose dokumentuose.
11.1.4. Ribotos atsakomybės bendrovės „Stolichnyi Express“ 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitos faktūros priėmimo ir apskaitymo bendrovės apskaitoje faktas suteikia pagrindo išvadai, kad bendrovė 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo vagonus (14 vnt.).
11.2. E. R. neperdavė administratoriui visų bendrovės dokumentų.
11.2.1. Administratorius 2020 m. liepos 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas administratoriui galimai neperdavė šių dokumentų: avanso apyskaitų už 2017-2018 m., komandiruočių už 2017-2019 m., kasos už 2017-2018 m., reprezentacinių išlaidų aktų už 2017-2019 m., draudimo sutarčių – polisų už 2017-2019 m., paskolos sutarčių už 2017-2019 m., nors šie dokumentai galimai yra atsakovo žinioje.
11.2.2. Be to, atsakovas neperdavė administratoriui jokių dokumentų, susijusių su vagonų naudojimu bendrovės veikloje ir (ar) jų perleidimu naudotis tretiesiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Nemokumo administratorius pateikė naujus įrodymus – 1) Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2020 m. rugsėjo 8 d. rašto Nr. AP-20285 ir 2) 2019 m. birželio 25 d. krovinių ekspedijavimo sutarties Nr. DTW0625 kopijas. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administratoriaus pateiktais naujais įrodymais, pažymi, kad įrodymas Nr. 2 galėjo būti pateiktas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu tiek įrodyme Nr. 1, tiek įrodyme Nr. 2 užfiksuoti duomenys nėra akivaizdžiai būtini ir reikšmingi apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamų klausimų teisingam ir pagrįstam išsprendimui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus Nr. 1-2 atsisako priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl apeliantui skirtos baudos panaikinimo. Apeliantas nurodo, kad jo žinioje nebuvo 14 vnt. vagonų, todėl apeliantas negalėjo jų perduoti nemokumo administratoriui, tuo tarpu visus bendrovės dokumentus, kuriuos turėjo, apeliantas administratoriui yra perdavęs. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Nustatyta, kad UAB „DeTranswagon“ su UAB „DnB NORD lizingas“ (teisės ir pareigos perduotos Luminor Bank AB) 2010 m. gruodžio 29 d. sudarė lizingo sutartį Nr. 201012F-7715, kurios pagrindu UAB „DeTranswagon“ už 2 116 729,40 USD perėmė iš banko 20 vnt. vagonų, kurie lizingo sutarties sudarymo metu buvo banko nuosavybė. Lizingo sutarties sudarymo dieną vagonai buvo perduoti naudoti UAB „DeTranswagon“. 2018 m. birželio 7 d. tarp UAB „Cesija“ ir banko buvo sudaryta reikalavimo ir turto perleidimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Cesija“ įsigijo visas banko turėtas reikalavimo teises į UAB „DeTranswagon“ bei jos akcininkus ir nuosavybės teises į vagonus. Šios aplinkybės atskleidžia, kad nuosavybės teisė į ginčo vagonus niekada nebuvo perėjusi UAB „DeTranswagon“, tačiau 2010 m. gruodžio 29 d. sudarius lizingo sutartį Nr. 201012F-7715 pastarieji vagonai buvo perduoti UAB „DeTranswagon“ naudoti. Nors, 2018 m. birželio 7 d. sudarius reikalavimo ir turto perleidimo sutartį, Luminor Bank AB nuosavybės teisę į vagonus perleido UAB „Cesija“, tačiau vagonai nebuvo perimti iš UAB „DeTranswagon“ ir perduoti UAB „Cesija“, jie išliko UAB „DeTranswagon“ žinioje. Tai reiškia, kad UAB „DeTranswagon“ už šiuos vagonus buvo atsakinga nuo jų perėmimo naudoti momento, 2010 m. gruodžio 29 d., iki bankroto bylos BUAB „DeTranswagon“ iškėlimo, 2019 m. gruodžio 20 d. Taigi apelianto nurodoma aplinkybė, kad ginčo vagonai yra lizingo sutarties objektas ir niekada nebuvo UAB „DeTranswagon“ nuosavybės teise valdomas turtas, nedaro jokios įtakos apelianto, kaip buvusio BUAB „DeTranswagon“ direktoriaus pareigai perduoti šiuos vagonus nemokumo administratoriui per Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje nustatytą terminą.
15. Šios nutarties 14 punkte išdėstytų aplinkybių ir motyvų kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutinka su apeliantu, kad bankroto bylos BUAB „DeTranswagon“ iškėlimas neriboja UAB „Cesija“ teisės susigrąžinti jai nuosavybės teise priklausančius vagonus – UAB „Cesija“ turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vagonų susigrąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo, tačiau tai neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju. Apeliantui paskirta bauda už tai, kad jis neįvykdė įstatymu jam nustatytų įpareigojimų, įskaitant ginčo vagonų perdavimą nemokumo administratoriui, per Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje nustatytą terminą. Tai, kad UAB „Cesija“ kaip vagonų savininkė gali įgyvendinti ir (ar) ginti atitinkamas savo teises į šiuos vagonus, neatleidžia apelianto kaip buvusio BUAB „DeTranswagon“, kuri bankroto bylos jai iškėlimo momentu buvo perėmusi vagonus naudotis, nuo pareigos perduoti šiuos vagonus nemokumo administratoriui.
16. Nors apeliantas įrodinėja, kad už pareikalautų vagonų perdavimą atsakingas ne jis, o iki apelianto UAB „DeTranswagon“ vadovavęs M. P., tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Bankroto bylos BUAB „DeTranswagon“ iškėlimo momentu, 2019 m. gruodžio 20 d., BUAB „DeTranswagon“ direktoriumi buvo apeliantas. Apeliantas, pradėjęs eiti UAB „DeTranswagon“ vadovo pareigas, susipažino su bendrovės turtine padėtimi, finansiniais duomenimis, įsipareigojimais ir pan., įskaitant faktinę aplinkybę, kad UAB „DeTranswagon“ yra perėmusi naudoti ginčo vagonus bei įvertinti šios aplinkybės įtaką ir galimas pasekmes jo kaip būsimo bendrovės direktoriaus teisėms ir pareigoms. Jei apeliantas to nepadarė, jis veikė savo rizika ir, atitinkamai, turi prisiimti teisines tokio (ne)veikimo pasekmes. UAB „DeTranswagon“ vagonus naudojo savo veikloje, todėl įmonės vadovui įprastomis sąlygomis turėjo būti žinoma jų buvimo vieta, įmonė turėjo šio turto naudojimą ir valdymą, o įmonės vadovas, veikiantis įmonės vardu, turėjo realią galimybę tokį valdymą ir naudojimą perduoti nemokumo administratoriui. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas kaip BUAB „DeTranswagon“ buvęs vadovas neįvykdė JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą.
17. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas neperdavė nemokumo administratoriui BUAB „DeTranswagon“ dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Apeliantas, atsikirsdamas ir ginčydamas nemokumo administratoriaus teiginį, kad dokumentai nėra perduoti, turi procesinę pareigą pateiktį įrodymus, kad dokumentai perduoti (CPK 178 straipsnis). Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad perdavė BUAB „DeTranswagon“ nemokumo administratoriui šio reikalaujamus dokumentus. Nors teiginiai dėl dokumentų, susijusių su vagonų naudojimu bei saugojimu, neperdavimo pirmą kartą nurodyti nemokumo administratoriaus 2020 m. rugpjūčio 28 d. paaiškinimuose, sprendžiant klausimą dėl apeliantui Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo, tai nekeičia fakto, kad šie dokumentai administratoriui nebuvo pateikti. Be to, nagrinėjamame atskirajame skunde apeliantas nepateikia nei argumentų, kurie pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų nagrinėjamu klausimu neteisingumą, nei priežasčių, kurios pateisintų bendrovės su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių dėl teisės naudotis vagonais perleidimo tretiesiems asmenims, vagonų saugojimo neperdavimą nemokumo administratoriui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl dalies BUAB „DeTranswagon“ dokumentų neperdavimo fakto.
18. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.