Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. (P. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant P. V. nedelsiant atlikti šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant dvejiems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant P. V. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 30 d., 14.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaimo miško masyve, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“: 2.1.1 papunkčio reikalavimus, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312, Žin., 2007, Nr. 83-3410 (2007 m. liepos 26 d. redakcija), 3.1.2 papunkčio reikalavimus, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 4-759 2013 m. rugpjūčio 31 d. redakcija), pasikėsino gabenti Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintus 7 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“, kurie nebuvo paženklinti 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 510 redakcija) nustatyta tvarka ? tai yra, finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis ir kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 26 746 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino P. V. kaltu dėl pasikėsinimo neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apelianto kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, teisingai ir nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą. Skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta. Kaip jau minėta, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, tai yra jo teisė bei pareiga. Proceso dalyviai gali tik siūlyti savo vertinimą. Tai, kad nuteistasis bei jo gynėja ir teismas skirtingai įvertino įrodymus, nėra pagrindas keisti teismo sprendimą, jeigu teismas motyvavo, kodėl rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, skundžiamame teismo nuosprendyje tokie motyvai yra ir jie pagrįsti.

6. Apeliaciniame skunde, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teisme, nuteistasis P. V. neigia pasikėsinęs neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes. Jis teigia, kad kaltinime nurodytą dieną šalia cigarečių dėžių atsidūrė atsitiktinai, grybaudamas, su savimi turėjo maišelį su grybais ir peiliu. Įvykio vietoje rastą jo megztinį buvo pametęs anksčiau. Rastas jo telefone žemėlapio ir valstybės sienos stulpelių nuotraukas pasidarė sau, tam atvejui, jei pasiklystų, o programėlėje ,,Telegram“ esantis susirašinėjimas yra nesusijęs su cigaretėmis. Pirmosios instancijos teismas tokius nuteistojo parodymus atmetė, konstatavęs, kad jie nepagrįsti jokiais bylos įrodymais. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių P. V. kaltę padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nuteistojo P. V. kaltės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį padarė įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą: rašytinius bylos įrodymus, liudytojų T. B., E. M., T. B. ir D. V. parodymus.

7. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės G. Ž. pasienio užkardos aptarnaujamame ruože, apie 500 m nuo valstybės sienos linijos, šiaurės kryptimi, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, miško masyve, rasta ir paimta 15 stačiakampės formos dėžių. Dėžės sudėtos į 4 krūvas, kurios viena nuo kitos nutolusios 30–50 m atstumu. Viso įvykio vietoje rasta ir paimta 7 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Įvykio vietos apžiūros metu taip pat paimtas ant vienos iš dėžių krūvos buvęs megztinis „The North Face“, o taip pat ir 15 vienetų plėvelių ir 15 vienetų virvių, nuimtų nuo dėžių (t. 1, b. l. 1, 14–21). Specialisto išvadoje Nr. S 150/2021(01) nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad ant sportinio švarko, t. y. ant vienos iš dėžių krūvos rasto megztinio apykaklės ir rankogalių, gautas dominuojantis DNR profilis sutampa su P. V. DNR profiliu su 99,99999999999999999999 tikimybe (t. 1, b. l. 82–83).

8. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas P. V. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ ir nustatyta, kad į telefoną įdėtos dvi SIM kortelės „Ežys“ Nr. xxxx ir „Bitė“ Nr. xxxx. Už telefono dėkliuko matoma uždėta SIM kortelė „Pildyk“ Nr. xxxx. Atidarius telefono galeriją, matomas telefonu nufotografuotas valstybės sienos stulpas Nr. 0973, taip pat užfiksuotas žemėlapio vaizdas miško masyve, netoli valstybės sienos linijos. Atsidarius „Telegram“ programėlę matomas grupės susirašinėjimas pavadinimu „Lavacka“. Matomos 2020 m. rugsėjo 30 d. gautos žinutės: 13:44 val. Ciorni Nvsd „Ja na meste“ (vertimas – aš vietoje), „Vizu perikriostak“ (vertimas – Stebiu sankryžą), „Vsio ok“ (vertimas – viskas gerai). 13:53 val. blatni „Pstcto u tb?“ (vertimas – Pst, kaip pas tave?) (t. 1, b. l. 52–57). Papildomos P. V. telefono apžiūros protokole užfiksuota, jog jame yra teritorijos, kurioje sulaikytas P. V. ir rastos cigarečių dėžės bei Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklo Nr. 0973 fotonuotraukos; padaryta fotonuotraukų, cigarečių radimo vietos ir P. V. sulaikymo vietos schema (t. 2, b. l. 5–16).

9. Išanalizavus UAB „Telia“ išankstinio apmokėjimo paslaugos Nr. +xxxx skambučių išklotines nustatyta, kad prieš nusikalstamos veikos padarymo dieną, 2020 m. rugsėjo 29 d. nuo 08.09 val. iki 12.42 val., jungtasi adresu: (duomenys neskelbtini), celė 2C83516. 2020 m. rugsėjo 29 d. nuo 13.09 val. iki 13.12 val. jungtasi adresu: (duomenys neskelbtini), celė 2C83515. Tai rodo, jog prieš nusikalstamos veikos padarymą šis išankstinio apmokėjimo paslaugos numeris +xxxx jungėsi toje pačioje vietovėje, (duomenys neskelbtini) ribose, kur buvo padaryta nusikalstama veika. Toliau analizuojant nurodyto išankstinio apmokėjimo paslaugos numerio išklotines matyti, kad 2020 m. rugsėjo 30 d., 12.40 val. vėl jungtasi adresu (duomenys neskelbtini), celė 2C83516. Taigi, skambučių išklotinių analizė rodo, kad išankstinio apmokėjimo paslaugos numeris +xxxx prieš nusikalstamos veikos padarymo dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 29 d. nuo 08.09 val. iki 13.12 val. ir nusikalstamos veikos padarymo dieną 2020 m. rugsėjo 30 d. 12.40 val. buvo nusikalstamos veikos padarymo vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 40–41).

10. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas T. B. parodė, kad vykdė pasalą. Buvo žinoma, kad miške yra 15 dėžių, reikėjo slapukauti ir laukti, kol kažkas ateis. Prie tų 15 dėžių atėjo P. V. Jis atėjo dairydamasis, ėjo tiesiai prie dėžių, priėjęs prie dėžių dėjosi jas ant pečių, sulaikomas nesipriešino. Dėžės buvo sutvirtintos virvėmis, kad būtų patogesnis paėmimas, ant virvių buvo apvyniotas megztinis, kad minkščiau būtų ir virvės nespaustų. Liudytojui nepasirodė, kad P. V. ieškojo grybų. Kiti kolegos nematė sulaikymo momento, nes jie buvo miške pasislėpę už krūmų. Tik sulaikęs P. V., per radijo stotelę pasikvietė D. V., T. B.. Asmuo priėjęs prie dėžių iš karto jas paėmė, jų neapžiūrinėjo. Liudytojas klausė P. V., kieno megztinis užrištas ant dėžių, pastarasis atsakė, kad tai ne jo megztinis. Jis nepaaiškino, kieno tas megztinis ir kaip jis atsirado įvykio vietoje. Tiksliai neatsimena, bet jam atrodo, kad P. V. turėjo kibirą. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudyto T. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 23–24), kuriuos liudytojas patvirtino ir parodė, kad tarnybiniame pranešime neparašė, kad buvo kibiras. Nežino, kur tas kibiras galėjo dingti. Atsimena, kad žmogus atėjo su kibiru, o kas toliau buvo po sulaikymo nežino, nes važiavo į užkardą rašyti tarnybinį pranešimą.

11. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas E. M. parodė, kad jis asmens nesulaikė, o atliko asmens kratą po jo sulaikymo ir apžiūrėjo įvykio vietą. Kibiro nematė, kiek atsimena, jis su savimi turėjo telefoną ir gal dokumentus. Asmuo apklausos metu nurodė, kad į tą vietą atvyko grybauti, nors ta vieta yra tolokai nuo jo gyvenamosios vietos. Jis buvo sulaikytas prie tos krūvos, kuri buvo surišta megztiniu. Priemonių grybavimui pas jį nebuvo. Jų nebuvo ir įvykio vietoje, nes prie cigarečių dėžių tokie daiktai matytųsi. Prie valstybės sienos stulpelio Nr. 0973 yra valstybės sienos inžinerinis įrenginys, kuris yra ant pačios valstybės sienos linijos, čia gali patekti tik pareigūnai arba asmenys turintys specialius leidimus.

12. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas T. B. parodė, kad jam buvo paskirtas slapukavimas ir reikėjo laukti, kol ateis asmuo paimti dėžių. Po kiek laiko pas T. B. pasirodė asmuo. Tada gavus informaciją, kad reikia eiti pas T. B. pamatė nuteistąjį, kuris mūvėjo darbines pirštines, turėjo maišelį ir teigė grybavęs. Nematė, kur dėjo pirštines ir maišelį, nes jam buvo liepta grįžti prie dėžių, kurias stebėjo. Neatsimena, ar jis turėjo kibirą, peilį. T. B. pasakojo, kad asmuo ėjo link miško, kur jie gulėjo ir pamatė, jog jį stebi, todėl po akių kontakto jį pasikvietė ir sulaikė. Matė, kaip P. V. priėjo prie dėžių. Jis prie pat dėžių nepriėjo, buvo prie jų gal 50 m atstumu. Dėžės buvo sutvirtintos po 3, 4 virvėmis ir megztiniu. Iš megztinio buvo padarytas paminkštinimas, kad lengviau būtų nešti ryšulius. Liudytojas maždaug iš 150 m atstumo matė, kad P. V. turėjo maišelį, bet grybų neturėjo. Jis buvo sulaikytas maždaug 50 m atstumu nuo dėžių. Paskui jie paėjo link dėžių ir liudytojui nebebuvo matoma, ką darė sulaikytas asmuo. Ten buvo sunkus matomumas. G. Ž. užkardoje per mėnesį gal būna pora atveju, kai sulaikome asmenis dėl kontrabandinių cigarečių, praeitais metais buvo dažniau. Turėjo šiokius tokius užrašus ir prieš šį posėdį bandė prisiminti aptariamą įvykį.

13. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. V. parodė, kad dirbo pasaloje kartu su T. B. ir T. B.. Jie buvo išsidėstę, nes ryšuliai su cigaretėmis buvo sudėti atskirai. Per raciją T. B. pranešė, kad sulaikė asmenį ir jie nuėjo jam padėti. Pats nematė sulaikymo aplinkybių. Sulaikytas asmuo teigė, kad jis ten grybavo. Nuo didžiausio ryšulio iki jo pasalos vietos buvo 100 m. Asmuo buvo sulaikytas prie didžiausios dėžių krūvos, bet jis nematė ir negirdėjo, nes buvo toli. T. B. su sulaikytu asmeniu buvo prie pat cigarečių krūvos. Liudytojas parodė, kad vizualiai nebuvo galima matyti, kaip T. B. sulaiko asmenį. Nemano, kad T. B. galėjo matyti sulaikymą, nes miškas buvo tankus, o T. B. pasalos vieta buvo dar toliau negu jo.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinkti pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog P. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasikėsino neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Duomenys, kuriais byloje grindžiama nuteistojo kaltė, surinkti baudžiamojo proceso kodekse numatytais procesiniais veiksmais, todėl pagrįstai pripažinti nuteistojo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį, vieni su kitais sutampa, vieni kitus papildo, sudarydami vientisą loginę įrodymų grandinę.

15. Iš paminėtų liudytojų T. B., E. M., T. B. ir D. V. parodymų matyti, kad pareigūnai įvykio metu vykdė slapto pobūdžio veiksmus, siekiant sulaikyti asmenis, susijusius su neteisėtu akcizais apmokestinamų prekių disponavimu. Visi užėmė skirtingas stebėjimo vietas. T. B., sulaikęs P. V., parodė, jog kai pastebėjo nuteistąjį, jis iš karto ėjo prie dėžių, jų neapžiūrinėjo, o iš karto dėjosi jas ant pečių. Išgirdęs liepimą stoti, dėžes numetė, sulaikomas nesipriešino. Per radijo stotį T. B. iškvietė kitus pareigūnus. Liudytojai E. M. ir D. V. nuteistojo sulaikymo aplinkybių nematė, nes D. V. buvo 100 m atstumu nuo įvykio, o E. M. atliko tik sulaikyto asmens kratą ir įvykio vietos apžiūrą. Tuo tarpu liudytojas T. B. teigė, kad nuteistasis buvo sulaikytas 50 m atstumu nuo dėžių, tačiau jis patvirtino, kad pats sulaikymo vietos nematė. Liudytojas D. V. abejoja, kad T. B. galėjo matyti nuteistojo sulaikymą, nes jis buvo dar toliau nuo įvykio vietos negu jis, be to, miškas buvo tankus. Kita vertus, pats T. B. parodė, kad buvo sunkus matomumas, iš jo slapukavimo vietos matėsi tik žmonių siluetai. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus liudytojų parodymus, neturi pagrindo abejoti liudytojo T. B. parodymų teisingumu. Aplinkybė, jog liudytojas T. B. nurodė, kad sulaikytas asmuo lyg turėjo kibirą ir teigė grybavęs, o liudytojas T. B. nurodė, kad sulaikytas asmuo turėjo maišelį, neturi esminės įtakos parodymų patikimumui, nes liudytojas E. M., atlikęs sulaikyto asmens kratą ir įvykio vietos apžiūrą, patvirtino, kad nuteistasis jokių priemonių grybavimui neturėjo. Liudytojas D. V. taip pat nenurodė nuteistąjį turėjus kokias nors grybavimui skirtas priemones. Be to, pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodymų apie kibirą nedavė, o asmens kratos protokole neišreiškė jokių pastabų. Vertinant šiuos neatitikimus liudytojų T. B. ir T. B. parodymuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad liudytojai galėjo sąžiningai klysti, nes pareigūnai iki šio įvykio tyrė ne vieną tokį nusikaltimą, nuo veikos padarymo iki parodymų davimo teisme praėjo beveik metai laiko, todėl natūralu, kad galėjo tiksliai neprisiminti ar supainioti šias įvykio detales su kitais buvusiais įvykiais.

16. Be to, liudytojo T. B. parodymus apie tai, kad P. V. buvo priėjęs prie dėžių, jas dėjosi ant pečių patvirtina ir ant dėžių rastas megztinis ,,The North Face“. Pareigūnui paklausus, kieno megztinis, nuteistasis atsakė, kad ne jo, tačiau atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad ant sportinio švarko (to paties megztinio, kuris buvo rastas ant vienos iš dėžių krūvos) apykaklės ir rankogalių gautas dominuojantis DNR profilis sutampa su P. V. DNR profiliu su 99,999 tikimybe. Atlikus nuteistojo telefono apžiūrą, nustatyta, jog jame yra teritorijos, kurioje buvo sulaikytas P. V. ir rastos cigarečių dėžės bei valstybės sienos ženklo Nr. 0973 fotonuotraukos. Iš programėlėje ,,Telegram“ esančio susirašinėjimo matyti, kad prieš pat nuteistojo sulaikymą buvo gautos žinutės: 13:44 val. Ciorni Nvsd „Ja na meste“ (vertimas – aš vietoje), „Vizu perikriostak“ (vertimas – Stebiu sankryžą), „Vsio ok“ (vertimas – viskas gerai). 13:53 val. blatni „Pstcto u tb?“ (vertimas – Pst, kaip pas tave?). Skambučių išklotinių analizė rodo, kad abonementas Nr. +xxxx, kuriuo naudojosi P. V., prieš nusikalstamos veikos padarymo dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 29 d. nuo 08.09 val. iki 13.12 val. ir nusikalstamos veikos padarymo dieną 2020 m. rugsėjo 30 d. 12.40 val. buvo nusikalstamos veikos padarymo vietoje. Taigi aptartų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad P. V. bendravo su tyrimo metu nenustatytais asmenimis apie cigarečių gabenimą, apie savo buvimo vietas. Ant vienos iš dėžių rastas nuteistojo megztinis, kuriuo buvo apvyniotos dėžes sutvirtinančios virvės, dar iki įvykio padarytos valstybės sienos ženklo Nr. 0973 fotonuotraukos, skambučių išklotinių analizė, kad nuteistojo abonementas užfiksuotas nusikalstamos veikos padarymo vietoje prieš dieną iki aptariamo įvykio patvirtina, jog nuteistasis dar iki nusikalstamos veikos padarymo ruošėsi cigarečių gabenimui iš miško. Teismas nuteistojo parodymus, kad jis miške grybavo, megztinį išmetė anksčiau tame pačiame miške grybaudamas, nuotraukas darė dėl smalsumo, pagrįstai įvertino kaip gynybinę poziciją. Akivaizdu, kad norint grybauti nereikia važiuoti į pasienio zoną, kur reikalingas specialus leidimas, juolab, jei jau esi baustas už pasienio taisyklių pažeidimus.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo gynėjos baigiamųjų kalbų metu išsakytus argumentus, kurie atkartoti ir apeliaciniame skunde, kad P. V. negali būti siejamas su visomis miške rastomis cigaretėmis, nes vienas jis nebūtų pajėgęs jų visų išgabenti. Teismas nurodė, kad visos rastos dėžės buvo padalintos į atskiras krūvas ir paslėptos viena nuo kitos apie 50 m atstumu, visos dėžės buvo supakuotos ir surištos vienodos spalvos žalsva juosta, nuteistasis tiksliai žinojo jų buvimo vietą, tam ruošėsi, dalį dėžių sutvirtino savo megztiniu, kad būtų lengviau nešti, tačiau veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas pasienio pareigūnų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistasis ketino gabenti būtent visas miške rastas cigarečių dėžes. Tai, kad fiziškai neįmanoma vienam žmogui pasiimti ir nugabenti visą kaltinime nurodytą kiekį cigarečių, nereiškia, jog nuteistasis to negalėjo padaryti per kelis kartus. Bylos duomenų visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad P. V. suvokė, jog kėsinasi neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, suprato šios veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti, todėl šį nusikaltimą padarė tyčia. Nuteistojo P. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį, nes jis pažeisdamas nustatytą tvarką, pasikėsino neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas pasienio pareigūnų.

Dėl bausmės

18. Nuteistasis P. V. apeliaciniame skunde nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme ir prašo skirti jam kitos rūšies bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba sušvelninti paskirtą bausmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad P. V. pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą (BK 199² straipsnio 2 dalis), už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato bausmę – baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę P. V., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmę ir nustatant jos rūšį ir dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, vedęs, dirba pagal verslo liudijimą), atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas įvertino ir tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu P. V., nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 1 700 Eur dydžio bauda, jau kitą dieną pasikėsino neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Be to, jis daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų ir už pasienio teisinio režimo taisyklių pažeidimą. Apeliantas teisus, kad baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą jis sumokėjo 2020 m. lapkričio 30 d., todėl nuosprendyje teismas šią aplinkybę nurodė neteisingai. Ir nors baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą nuteistasis sumokėjo, tačiau, kaip pats pripažino, visų administracinių baudų dar nėra sumokėjęs, jas moka iki šiol. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinus P. V. teistumą ir administracinius nusižengimus, pagrįstai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį paskyrė griežtesnės rūšies, tačiau artimą minimaliai dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Tai yra, už nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, kurios dydis artimesnis baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytam minimumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

20. Nuteistasis P. V. kartu su apeliaciniu skundu pateikė antstolės išduotą pažymą apie išieškotas sumas bei verslo liudijimus (t. 2, b. l. 46–48, 50–54). Šios aplinkybės rodo nuteistojo pastangas keisti savo gyvenimo būdą, tačiau jos nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismui nuteistais pateikė savo trijų nepilnamečių vaikų gimimo liudijimo kopijas (t. 2, b. l. 76–78) ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Jašiūnų seniūnijos seniūno charakteristikos kopiją (t. 2, b. l. 75), iš kurios matyti, kad P. V. seniūnija jokių pretenzijų neturi. Tačiau tai nėra tos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti švelninama bausmė. Kita vertus, nuteistojo nepilnamečiai vaikai nesulaikė jo nuo pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirta bausmė (laisvės atėmimas) nei rūšimi, nei dydžiu, nėra aiškiai per griežta, šios bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, todėl šią bausmę keisti nėra pagrindo.

21. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas taikė P. V. jo nusikalstamos veikos padarymo metu jau galiojusios naujosios redakcijos BK 75 straipsnį, pagal kurį iš dalies atidėjo paskirtos bausmės vykdymą. Be to, teismas jam nustatė ir pačią mažiausią BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytą tik 6 mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas, t. y. griežtesnės rūšies – laisvės atėmimo bausmės, kurios dydis artimesnis sankcijos minimumui, paskyrimas, taip pat tik minimalios tos bausmės dalies atlikimo nedelsiant nustatymas, o kitos dalies vykdymo atidėjimas – visiškai atitinka P. V. padaryto nusikaltimo pobūdį bei jo asmenybę. Skirti nuteistajam kitokią, švelnesnės rūšies bausmę arba dar labiau švelninti jau paskirtąją, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmesti.