- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-657-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė (pran.), Neringa Švedienė
- Ieškovas
- UAB „Ermedos prekyba“
- Atsakovas
- UAB “Oleva”
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Ermedos prekyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Ermedos prekyba” ieškinį atsakovui UAB “Oleva” dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Ermedos prekyba” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Oleva“ 6 344,98 Lt skolos, 10,73 % palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Siekiant užtikrinti pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimą, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą 6 344,98 Lt sumai. Ieškovas nurodė, kad atsakovas savo skolinių įsipareigojimų nevykdo daugiau nei pusmetį, gera valia neatsiskaito, skolos suma viršija 5 000 Lt sumą, atsakovas turi kitų kreditorių, turimą turtą gali išslapstyti, parduoti ar kitaip perleisti, todėl darytina išvada, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovo UAB „Ermedos prekyba” prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
2009-12-14 teisme buvo gautas pakartotinis ieškovo prašymas ryšium su nesąžiningu atsakovo elgesiu nepriimant procesinių dokumentų, taikyti ieškinyje prašytas laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Teismas konstatavo, kad byloje klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau buvo išspręstas 2009-10-15 teismo nutartimi, ieškovas turėjo teisę apskųsti minėtą teismo nutartį atskiruoju skundu, tačiau šia teise nepasinaudojo. Teismo teigimu, toks prašymas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi prašyme nenurodomos jokios naujos aplinkybės, motyvacija, sudarančios pagrindą pakartotinai svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Ermedos prekyba“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui turi būti taikomos ir klausimas dėl jų taikymo turi būti svarstomas pakartotinai, nes nuo 2009-10-15 teismo nutarties priėmimo išaiškėjo naujos aplinkybės, patvirtinančios, kad neužtikrinus reikalavimo laikinosiomis priemonėmis, teismo sprendimą bus sunku arba neįmanoma vykdyti. Teigia, kad atsakovas pradėjo slapstytis, jam procesinių dokumentų neįmanoma įteikti nei vienu iš galimų adresų. Iš asmenų, dirbusių pas atsakovą, apeliantas sužinojo, kad atsakovas šiuo metu išparduoda savo turtą. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, spalio mėnesį preziumavo, kad atsakovas yra sąžiningas. Šiuo metu yra akivaizdu, kad atsakovas slapstosi ir neketina vykdyti savo prievolės, todėl būtinas reikalavimų užtikrinimas. Apelianto nuomone, visa tai leidžia daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įgyvendinimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Todėl ieškovo teigimu, jo prašymas iš naujo įvertinti atsakovo veiksmus bei jo galimybę trukdyti vykdyti teismo sprendimą, peržiūrėti ieškinyje nurodytą prašymą dėl šių priemonių taikymo yra pagrįstas.
Atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - ieškovo UAB „Ermedos prekyba“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinės instancijos teismui pateiktos civilinės bylos medžiagos dalį, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo UAB “Ermedos prekyba” prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš nagrinėjant bylą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti priimtą teismo procesinį sprendimą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ir mastas turi būti susijęs būtent su ieškovo pažeistų teisių gynimu ir neturi varžyti atsakovo teisių, nesusijusių su ieškovo nurodomais pažeidimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-540/2010, 2010 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-213/2010, ir kt.).
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog 2009-01-11 ieškovas UAB „Ermedos prekyba“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį iš UAB „Polius“ įsigijo kreditorinio reikalavimo teises į 5337,34 Lt skolos atgavimą iš atsakovo UAB „Oleva“ (b.l. 5,6). Skola susidarė atsakovui neatsiskaičius su UAB „Polius“ pagal 2007-02-07 PVM sąskaitą – faktūrą, 2007-01-23 Transporto užsakymo sutartį, 2007-02-08 PVM sąskaitą – faktūrą ir 2007-01-04 Transporto užsakymo sutartį (b.l. 7-10). 2009-06-05 ieškovas UAB „Ermedos prekyba“ pranešė atsakovui apie kreditorinio reikalavimo įsigijimą ir informavo atsakovą, kad piniginę prievolę atsakovas privalo vykdyti ne UAB „Polius“, o ieškovui, t.y. piniginė prievolė bus laikoma įvykdyta tinkamai, jei bus pervesta ieškovui. (b.l. 11). Kartu su pranešimu atsakovui buvo pateikti ir reikalavimo perleidimą patvirtinančių dokumentų nuorašai bei ieškovo rekvizitai. 2009-06-16 atsakovui UAB „Oleva“ buvo nusiųsta pretenzija dėl neįvykdytos piniginės prievolės ir paskirtas terminas prievolei įvykdyti (b.l. 12). Tačiau atsakovas savo piniginės prievolės neįvykdė ir nepranešė apie prievolės įvykdymo galimybes.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 21 d. priėmė preliminarų sprendimą (b.l. 14-15), kuriuo ieškovo ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Oleva“ 5337,34 Lt skolos, 1007,64 palūkanų, 10,73 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos 6344,98 Lt už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 337,17 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat įpareigojo atsakovą per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos įvykdyti sprendimą arba raštu pateikti sprendimą priėmusiam teismui motyvuotus prieštaravimus kartu su įrodymais. Tačiau 2009-12-14 teisme buvo gautas ieškovo UAB „Ermedos prekyba“ prašymas leisti procesinius dokumentus, kurių nepavyko įteikti, atsakovui įteikti per antstolius (b.l. 16-17). Ieškovas nurodė, kad 2009-11-30 pranešimu jis buvo informuotas, jog atsakovui jo buveinės adresu, bei įmonės vadovo adresu procesinių dokumentų įteikti nepavyko.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis konstatuoja, jog nuo 2009-10-15 teismo nutarties priėmimo išaiškėjo naujos aplinkybės, patvirtinančios, kad neužtikrinus reikalavimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis, teismo sprendimą gali būti sunku arba neįmanoma vykdyti. Nors suma, dėl kurios vyksta ginčas byloje, nėra didelė, ši aplinkybė savaime negali būti vertinama kaip pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi įvertinti ir kitas aplinkybes, kurios gali liudyti tam tikrą atsakovo nesąžiningumą, kas, savo ruožtu, gali būti pagrindu ieškinį užtikrinti. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog aplinkybė, kad atsakovui nėra galimybės įteikti procesinius dokumentus, gali būti vertinama kaip skolininko (atsakovo) nesąžiningas elgesys. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis informacinės teismų sistemos ,,LITEKO“ duomenimis, atsakovui UAB ,,Oleva“ piniginio pobūdžio reikalavimus yra pareiškę ir kiti kreditoriai. Jų reikalaujamos priteisti sumos yra nuo keleto šimtų litų iki keliasdešimt tūkstančių litų. Tai gali būti vertinama kaip įrodymas, jog UAB ,,Oleva“ piktybiškai nevykdo daugelio savo kreditorinių įsipareigojimų, o tai taip pat liudija skolininko nesąžiningumą ir tuo pačiu- leidžia konstatuoti grėsmės galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai neįvertino svarbių aplinkybių, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, todėl yra pagrindas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB “Ermedos prekyba” prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti (Civilinio proceso kodekso 337 str. 2 p.) – areštuoti atsakovo UAB „Oleva“ turtą 6 344,98 Lt sumai.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Patenkinus atskirąjį skundą, iš atsakovo UAB “Oleva” priteistina 5,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Ermedos prekyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
Ieškovo UAB „Ermedos prekyba “ (į. k. 123041765, buveinės adresas Rasų g. 39, Vilnius) reikalavimo užtikrinimui areštuoti atsakovo UAB „Oleva“ (į. k. 221970640, buveinės adresas Gabijos g. 69-26, Vilnius) nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, 6 344,98 Lt (šešių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių litų, 98 ct) sumai.
Pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti areštuotiną turtą.
Nutarties nuorašą išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui, Centrinei hipotekos įstaigai ir byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai.
Priteisti iš atsakovo AB „Oleva“ į valstybės biudžetą 5,60 Lt (penkis litus ir 50 centų) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (įmokos kodas 5660).