- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-04
- Bylos Nr.
- 2-5282-947/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01923-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Eglė Dargvainė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Simonai Jarušaitei, dalyvaujant ieškovui A. M., ieškovo atstovei advokatei Eglei Dargvainei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. G., nedalyvaujant atsakovei R. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei R. K., išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nepilnametės dukters M. M. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko tėvu (ieškovu) A. M.; 2) nustatyti vaiko ir jo motinos bendravimo tvarką; 3) priteisti iš atsakovės R. K. nepilnametės dukters išlaikymui po 250,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukters pilnametystės, nustatyti, jog lėšų tvarkytojas uzufrukto teise bus vaiko tėvas A. M.; 3) priteisti iš atsakovės 1250,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė savo reikalavimus, nurodė, kad nuo 2011 m. rudens ieškovas su atsakove R. K. gyveno kartu ieškovo motinai priklausančiame bute, tačiau atsakovei pradėjus lauktis vaiko jos elgesys pradėjo keistis. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nuolat girtauja, neturi darbo ir nededa pastangų jį susirasti. Ieškovas su atsakove bandė gyventi kartu nuomojamame bute, tačiau atsakovės elgesys nepasikeitė, ji ir toliau girtavo, visiškai nesirūpino dukterimi. Atsakovas nurodė, kad atsakovė išgėrusi tampa agresyvi, yra užpuolusi ieškovo motiną, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Toks ieškovės elgesys, ieškovo ir jo atstovės teigimu, yra netinkamas, ji negali tinkamai pasirūpinti vienerių metų dukrele, todėl ieškovas prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su juo. Ieškovas nurodė, kad nuo pat gimimo rūpinasi dukterimi, turi gyvenamąją vietą ir gali ją užtikrinti savo vaikui. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė visiškai nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl prašo priteisti iš jos išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą.
Atsakovei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai gyvenamosios vietos adresu (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis), tačiau ji per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė nepateikimo priežasčių, nepateikė teismui jokio procesinio dokumento. Šaukimai į parengiamąjį ir teismo posėdžius atsakovei taip pat buvo įteikti asmeniškai gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovė į posėdžius neatvyko, neprašė atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla nagrinėta, atsakovei nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).
Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, kad nepilnametės M. M. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su vaiko tėvu, kuris, šios įstaigos turimais duomenimis, tinkamai atlieka tėvo pareigas, rūpinasi vaiko auklėjimu ir priežiūra, deda visas pastangas suteikti vaikui tinkamas sąlygas vystytis. Išvadą teikiančios institucijos duomenimis, vaiko motina R. K. nesiima iniciatyvos tinkamai vykdyti motinos valdžią, visus vaiko priežiūros klausimus be pateisinamų priežasčių yra palikusi spręsti tik vaiko tėvui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametės M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovas A. M. ir atsakovė R. K. (b. l. 12). Šiuo metu M. M. yra vieneri metai. Ieškovas ir atsakovė nėra sudarę santuokos. Ieškovas nurodė, kad dirbo statybininku. Šiuo metu ieškovas yra bedarbis, ieškosi darbo. Ieškovas su dukra gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovas šiuo adresu yra deklaravęs savo ir nepilnametės dukters M. M. gyvenamąją vietą. Ieškovo vardu yra registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Daugiau registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškovas neturi.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo. Lietuvos teismų praktika taip pat yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų.
Ginčo santykių teisinis reglamentavimas šeimos bylose yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šį principą įgyvendinanti teisės norma, pagal kurią teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu atveju sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus.
Ieškovas prašo nustatyti nepilnametės M. M. gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu) A. M.. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nepareiškė. Ieškovo teigimu, atsakovė nuolat girtauja ir vaiku nesirūpina, veda netinkamą gyvenimo būdą. Šias aplinkybes patvirtina Kauno apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas (bylos Nr. 1-797-725/2014, b. l. 38), kuriame nustatyta, jog atsakovė būdama neblaivi (nustatytas 2,87 promilių girtumas) padarė nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir 290 straipsnyje (Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas). Šiuo metu M. M. yra vieneri metai, dėl itin mažo amžiaus jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Nors įprastai tokio amžiaus vaikui ypatingai reikalinga motinos priežiūra, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovė savo vaiku tinkamai nesirūpina, gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko motina prieštarautų vaiko interesams. Atsakovės abejingumą vaikui parodo ir aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu ji nepateikė jokio procesinio dokumento, nesidomėjo bylos eiga, nepareiškė savo nuomonės dėl mažametės gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu (ieškovu), nors procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai, apie posėdžius ji buvo informuota. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, laikytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriausiai atitiktų vaiko interesus, nes M. M. liktų jai įprastoje socialinėje aplinkoje su jai pažįstamais žmonėmis, būtų užtikrintas mergaitės ir jos tėvo tarpusavio ryšio tęstinumas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas, M. M. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu A. M. (Civilinio kodekso 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).
Dėl atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku.
Ieškovas prašo nustatyti dukros M. M. bendravimo tvarką su motina R. K., siekiant užtikrinti mergaitės bendravimą su motina bei siekiant ateityje išvengti galinčių kilti nesutarimų, nors šiuo metu atsakovė nerodo noro bendrauti su savo vaiku.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).
Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Ieškovas prašo nustatyti tokią atsakovės bendravimo su dukra tvarką: motina R. K. su dukra M. M. bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant dukros tėvui A. M., antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.00 val. iki 19.00 val., kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 14.00 val. iki 17.00 val. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad ši bendravimo tvarka, dalyvaujant ieškovui, yra būtina, nes atsakovė yra neatsakinga ir linkusi girtauti. Toks elgesys, ieškovo teigimu, kelia tiesioginę grėsmę vaikui.
Teismui nėra žinoma atsakovės pozicija dėl ieškovo nurodytos M. M. bendravimo tvarkos su motina R. K., nes atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžiuose nedalyvavo, o tai rodo atsakovės abejingumą šiuo klausimu. Teismas laiko, jog ieškovo pasiūlyta atsakovės bendravimo su dukra M. M. tvarka atitinka vaiko interesus. Teismo vertinimu, pagal šią bendravimo tvarką motinai bus suteiktos galimybės dalyvauti auklėjant vaiką, kiek tai objektyviai yra įmanoma atsižvelgiant į atsakovės elgesį. Todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovės bendravimo tvarkos su dukra nustatymo yra tenkintinas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu), bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 250,00 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu vaiko poreikiams per mėnesį yra reikalinga 500-600 Lt suma (per mėnesį maistui skiriama apie 200,00 Lt, žaislai, knygutės ir kiti vaiko lavinimui ir darniam vystymuisi reikalingi daiktai – 20,00 Lt, higienos priemonės (dantų pasta, šepetėlis, muilas, šampūnas, nosinės, tualetinis popierius, šukos, ausų krapštukai, skalbikliai, sauskelnės) – 100,00 Lt, patalynė, rankšluosčiai, pagalvė, antklodė – 20,00 Lt, komunalinių mokesčių dalis žiemos sezonu -100,00 Lt, vasarą - 50,00 Lt ir kt.). Teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra pakankama užtikrinti mažametės poreikius. Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovo reikalavimo pagrįstumą. Atsakovė turėjo pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, pateikti teismui jos materialinę padėtį patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių duomenų nepateikė (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Teismas negali būti vienos iš šalių advokatu byloje, todėl jam be pagrindo negali būti perkeliama įrodinėjimo našta net ir šeimos bylose. Atsakovė, būdama suinteresuota sau palankia bylos baigtimi, turėjo imtis visų procesinių priemonių įrodyti, kokio dydžio išlaikymą ji yra finansiškai pajėgi teikti, tačiau šios pareigos nevykdė.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai M. M. po 250,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukters pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise tvarko įstatyminis vaiko atstovas A. M. (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1250,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą, nes atsakovė visiškai nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą. Atsakovė dėl šio reikalavimo ir ieškovo ieškinyje išdėstytų aplinkybių neatsiliepė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė teikė išlaikymą vaikui nurodytu laikotarpiu. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą vaikui yra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra tenkintinas (Civilinio kodekso 3.200 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas A. M. teikdamas ieškinį sumokėjo 50,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 10), nuo likusios žyminio mokesčio dalies (238,00 Lt) jis buvo atleistas 2014 m. vasario 7 d. teismo nutartimi (b. l. 25). Visiškai tenkinus ieškinį, atsakovui yra priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 50,00 Lt žyminio mokesčio, 2000,00 Lt už advokatės teisinę pagalbą.
Iš atsakovės valstybės naudai priteistina 366,00 Lt žyminio mokesčio, kurį sudaro: 238,00 Lt žyminio mokesčio dalis, nuo kurios ieškovas buvo atleistas teismo nutartimi, 90,00 Lt žyminio mokesčio dalis už reikalavimą priteisti 250,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį, 38,00 Lt žyminio mokesčio dalis už reikalavimą priteisti 1250,00 Lt dydžio įsiskolinimą už išlaikymą (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.
Civilinėje byloje 2014 m. vasario 7 d. ir 21 d. nutartimis buvo taikytos šios laikinosios apsaugos priemonės: 1) priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iš atsakovės R. K. nepilnametei dukrai M. M. po 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) iki sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje; 2) iki sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną šalių dukters M. M. gyvenamąją vietą su tėvu A. M.. Šios laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnametės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu A. M., asmens kodas, (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai M. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 1250,00 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties Lt) dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai M. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja dukters gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant dukters tėvui A. M., antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.00 val. iki 19.00 val., ir kas antrą mėnesio šeštadienį - nuo 14.00 val. iki 17.00 val.
Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 2050,00 Lt (du tūkstančius penkiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 366,00 Lt (tris šimtus šešiasdešimt šešis Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188659752), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“ AB (kodas 73000), įmokos kodas 5660.
Civilinėje byloje 2014 m. vasario 7 d. ir 21 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.