Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1237-567/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-12-14
Bylos Nr.: 2A-1237-567/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: UAB „IV Fashion“, UAB „Valko“
Atsakovas: „BTA Insurance Company" SE
Trečiasis asmuo: UAB „Transeurina ir ko“, UAB „Immensum“, UADBB „Balto link“, AB „Lietuvos draudimas“

Kategorijos

73.2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.6.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „IV Fashion“ ir UAB „Valko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4293-790/2010 pagal ieškovų UAB „IV Fashion“ ir UAB „Valko“ ieškinį atsakovui „BTA Insurance Company" SE , veikiantį per "BTA Insurance Company" SE filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Transeurina ir ko“, UAB „Immensum“, UADBB „Balto link“, AB „Lietuvos draudimas“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai UAB „ IV FASHION“, UAB „VALKO“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo ieškovo UAB „VALKO“ naudai 14102,28 Lt draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir teismo išlaidas. Nurodė, kad 2008-05-08 ieškovas UAB „IV FASHION“ su atsakovu, vadovaujantis atsakovo Vežamų krovinių draudimo taisyklių Nr. 013 sąlygomis, sudarė ieškovo vežamų krovinių draudimo sutartį, kurią patvirtino vežamų krovinių draudimo polisu. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo apdrausti ieškovo vežamus kolekcinius rūbus iš Italijos į Lietuvą nuo visų rūšių rizikų dėl krovinio sugadinimo, sunaikinimo ir/ar dingimo. Draudimo polise naudos gavėju nustatytas ieškovas UAB „VALKO“. 2009-05-08 iš Italijos į Lietuvą buvo vežamas ieškovo UAB „IV FASHION“ krovinys – kolekciniai rūbai. Atvykus kroviniui į Lietuvą, UAB „IV FASHION“ atstovas pastebėjo, kad krovinio pakuotės (dėžės), į kurias buvo sudėtas krovinys, yra praplėštos. Ieškovo atstovui kilo įtarimas, kad iš dėžės gali būti išimtos prekės, todėl nedelsiant apie tai informavo atsakovo darbuotojus ir vežėją atstovaujantį draudimo brokerį. Atsakovo atstovas, atvykęs pas ieškovą, apžiūrėjo krovinį, surašė įvykio apžiūros aktą, kuriame konstatavo, kad krovinys atgabentas nepilnas, yra dingusios prekės (26 dėžutės batų). Iš atsakovo atstovo jokių nurodymų negavo. Akto surašymo dieną atsakovas gavo visą informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo įvykio faktą bei žalos dydį. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalimi ir Taisyklių 14.3 punktu, draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą. Atsakovas vilkino draudimo išmokos mokėjimą ir tik po 3 mėnesių 2009-08-29 pateikė ieškovui raštą, kad atsisako mokėti draudimo išmoką, nes odinių batų transportavimo rizika nebuvo apdrausta pagal draudimo polisą. Ieškovai nesutinka su atsisakymo mokėti išmoką motyvais, nes ikisutartiniuose santykiuose ieškovas aiškiai nurodė, kad bus vežami kolekciniai rūbai. Atsakovo darbuotojas V. P. 2009-08-03 el. laiške patvirtino, kad, sudarant draudimo sutartį, buvo kalbėta apie kolekcinius drabužius. Atsakovui buvo žinoma ieškovo veikla – kolekcinių drabužių mažmeninė prekyba. Visuotinė lietuvių enciklopedija žodį „drabužiai“ lingvistiniu požiūriu aiškina kaip aprangą, apimančią ne tik viršutinius ir apatinius drabužius, bet ir apavą, galvos apdangalą, aksesuarus. Tokiu būdu pervežimo dalykas buvo draustas. Vadovaujantis akte šalių užfiksuotu 14902,28 Lt draudžiamojo įvykio metu padarytos žalos dydžiu ir draudimo polise sutarta 800 Lt besąlygine frančize, kuri atimama iš žalos dydžio, draudimo išmokos dydis yra 14102,28 Lt (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.38 str. 1 d. 2 d., 3 d., 6.63 str. 1 d. 1 p.).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą ieškinį, prašydamas jį atmesti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovas klaidina teismą, nepateikdamas jokių įrodymų, patvirtinančių reikalavimus. Tai, ar sąvoka „drabužiai“ apima ir batus, niekaip nesusiję su draudimo sutartimi, nes draudimo polise aiškiai nurodoma, jog draudikas prisiima rizikas, susijusias su tekstilės medžiagų ir dirbinių transportavimu. Draudimo polise nurodytoje sąvokoje išskiriamas rūšinis gabenamų krovinių požymis, t. y. jie turi būti pagaminti iš tekstilės. Tekstilės dirbiniais gali būti drabužiai, tačiau jais nėra odiniai batai, kurie buvo gabenami pervežimo metu. Šalys derybų metu galėjo kalbėti apie įvairius objektus, tačiau pasirašant sutartį pasirinko būtent polise nurodytą sąvoką. Draudimo polise buvo numatyta galimybė apdrausti krovinius, kurių 1 kg bruto vertė viršija 8,33 SDR. Brangių batų 1 kg bruto vertė viršija 8,33 SDR. Be to, draudimo polise buvo skiltis „kiti kroviniai“, tačiau ji nebuvo pasirinkta. Draudimo taisyklių 2.3.8 punktas numato ieškovo pareigą, pasikeitus draudimo rizikai, per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti atsakovą. Tačiau atsakovas negavo jokio pranešimo, kad vienas iš ieškovų ketina vežti krovinį, kurio vertė viršija 8,33 SDR už 1 bruto kg. CK 6.990 straipsnio 1 dalis numato du būdus sudaryti draudimo sutartį. Nagrinėjamu atveju draudimo sutartis buvo sudaryta akceptuojant draudiko pasiūlymą, joks ieškovo prašymas sudaryti sutartį nebuvo pateiktas. Ieškovas nepateikė dokumentų, įrodančių, jog dėl vagystės buvo kreiptasi į policiją, nepateikė dokumentų, įrodančių krovinio vertę, dokumentų, susijusių su draudiko subrogacija į krovinį vežusį asmenį, nepateikė krovinio pirkimo-pardavimo sutarties, todėl ieškovų teiginiai apie vilkinimą nepagrįsti. Ieškovai yra juridiniai asmenys, jiems keliami aukštesni rūpestingumo, apdairumo reikalavimai. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, ji fiduciarinė, grindžiama šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu. Draudėjo pateikta informacija gali lemti tiek draudiko sprendimą prisiimti draudimo riziką ar ne, tiek draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokos bei išmokos dydžius. Draudžiant krovinius, kurių 1 kg bruto vertė viršija 8,33 SDR, draudimo įmoka yra didesnė, neatsitiktinai ši krovinių grupė yra išryškinta draudimo polise. Draudimo įstatymo 149 str. 2 p. numato, kad draudimo brokerių įmonė privalo veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusiojo trečiojo asmens interesais. Sudarant sutartį dalyvavo draudimo brokeris UADBB „BALTO LINK“, kuris veikė ieškovų interesais. Todėl ieškovas turėjo visas galimybes pasirinkti atitinkamą draudimo objektą ir apdrausti su jo transportavimu susijusią riziką (LR CK 6.990 str. 1 d., 3 d., LR Draudimo įstatymo 82 str. 2 d., 149 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „IV FASHION“, UAB „VALKO“ pateikė dubliką, prašydami priteisti iš atsakovo ieškovo UAB „VALKO“ naudai 14102,28 Lt draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prieš sudarant Vežamų krovinių draudimo sutartį ieškovas pateikė atsakovui visą jam žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio nuostolių dydžiui, kurios buvo nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose ir kitą atsakovo prašomą informaciją. Jeigu atsakovas nesinaudojo savo teise gauti papildomos informacijos draudimo rizikai įvertinti, ieškovas daro išvadą, jog atsakovui pakako informacijos ir jis suvokia ieškovo prašomą apdrausti draudimo objektą ir riziką. Atsakovas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, privalo pateikti ieškovui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą. Informacija apie gabenamo krovinio draudimo tipą ir visą draudimo riziką prieš sudarant draudimo sutartį buvo pateikta atsakovo darbuotojui Gabenamų rizikų departamento direktoriui V. P.. Tai, kad atsakovas žinojo apie gabenamą krovinių tipą, įrodo atsakovo gabenamų rizikų departamento direktoriaus V. P. 2009-08-03 elektroninis laiškas. Atsakovas pagal Draudimo poliso 3 d. „Kitos sąlygos“ 3.1 p. iki kiekvieno krovinio pervežimo pradžios pateikdavo draudikui sąskaitos-faktūros kopiją, bei užpildytą ir pasirašytą pranešimo blanką. Atsakovas, žinodamas visą informaciją apie gabenamų krovinių tipą, nustatė draudimo sumą 276224 Lt. Ieškovas pagal Draudimo poliso 3 d. „Kitos sąlygos“ 3.1 p., sąžiningai deklaravo vežamus krovinius ir jų vertę. Ieškovui viršijus 276224 Lt draudimo sumą, atsakovas pateikė ieškovui 2009-05-08 Draudimo liudijimo KD 001902 priedą Nr. 2, pagal kurį ieškovas už papildomą draudimo sumą mokėjo 97,36 Lt papildomą draudimo įmoką. Ieškovas teigia, jog jis sąžiningai mokėjo visas jam priklausančias draudimo įmokas už draudimo riziką. Atsakovas priėmė iš ieškovo draudimo įmokas už visą jo vežamų krovinių vertę, o įvykus draudžiamajam įvykiui, atsisakė mokėti draudimo išmoką. Atsakovas neteisingai teigia, jog ieškovas neinformavo jo apie rizikos padidėjimą. Atsakovas nei prieš sudarant draudimo sutartį, nei jos galiojimo metu nepateikė ieškovui informacijos apie atvejus, kuriems esant, galimas draudimo rizikos padidėjimas. Pagal Vežamų krovinių savanoriško draudimo taisyklių Nr. 013 9 p. „Nedraudiminiai įvykiai“ krovinio tipo pakeitimas nedaro įvykio nedraudiminiu. Atsakovas klaidinančiai teigia, kad tik batų 1 kg vertė viršija 8,33 SDR. Didelės dalies prekių, kurias gabeno ieškovas, 1 kg bruto vertė viršijo 8,33 SDR. Už prekių sugadinimą, kai 1 kg vertė neviršija 8,33 SDR, atsako vežėjas pagal CMR konvenciją, būtent todėl ieškovas ir sudarė draudimo sutartį. Atsakovas elgiasi nesąžiningai teigdamas, kad ieškovas nėra pateikęs visų dokumentų. Atsakovo atstovui buvo įteikti visi atsakovo prašomi dokumentai. Tai matosi iš dingusių batų artikulų, surašytų ant krovinio netekimo akto. Atsakovas, būdamas draudimo veikos profesionalas, prisiimdamas draudimo riziką, ją vertina pagal nusistatytą metodiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2007; LR CK 6.987 str., 6.993 str., LR draudimo įstatymo 2 str. 48 d., 81 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė tripliką, prašydamas atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad draudiko pareiga yra įvertinti riziką ir pranešti draudėjui draudimo įmokos sumą, tačiau tai nėra įmanoma padaryti, kol nėra nustatytas draudimo objektas. Draudimo išmoka nebuvo išmokėta būtent dėl to, jog draudėjas draudikui nurodė visiškai kitą objektą nei kroviniai, kurių 1 kg bruto vertė viršija 8,33 SDR. Būtent tokiai krovinių grupei ir priklauso vežti brangūs odiniai batai. Draudikas paprašė sumokėti papildomą draudimo įmoką, nes buvo viršytas iš anksto suderintas metinis draudimo sumos limitas už vežtus „tekstilės medžiagos dirbinius“. Ieškovas nepateikė įrodymų. patvirtinančių teiginį, jog draudikas buvo informuotas apie tai, jog bus vežami kroviniai, kurių vertė didesnė nei 8,33 SDR už 1 brutto kg. Apie šią aplinkybę atsakovas sužinojo jau sutarties galiojimui pasibaigus. Ieškovai, klaidindami teismą, teigia, jog vežtų batų 1 kg. brutto vertė neviršija 8,33 SDR, tačiau tuo pačiu metu kartu su atsiliepimu pateikė C.N. DISTRIBUTION SRL 2009-05-06 važtaraštį, kuris įrodo visiškai priešingą aplinkybę. 2009-05-08 SDR kursas (www.lb.lt) yra 3,9074 Lt, taigi 8,33 SDR yra 32,55 Lt. CMR konvencijos 24 str. numato, jog važtaraštyje gali būti nurodyta krovinio vertė, viršijančią ribą, nurodytą 23 str. 3 p. ir šiuo atveju deklaruojamą sumą keičia vežėjo atsakomybės riba, t.y. vežėjo atsakomybė neribojama 8,33 SDR už 1 kg. brutto svorio ir vežėjas atsako už visą krovinio vertę. Ieškovas klaidina teismą, bandydamas sutapatinti sąvoką „rūbų kolekcijos“ ir „kolekciniai rūbai“. Sąvoka “kolekciniai rūbai“ apima brangius ekskliuzyvinius rūbus. Ieškovo samprotavimas, kad krovinio tipo pasikeitimas neįtakoja rizikos, prieštarauja protingumo kriterijui. Gabenant brangius kolekcinius rūbus, kurių 1 kg vertė viršija 8,33 SDR, draudimo rizika žymiai didesnė, būtent dėl to draudimo polise nurodytos skirtingos objektų grupės, nes nuo jų pasirinkimo priklauso draudimo sąlygos (draudikas gali reikalauti gabenant brangų krovinį sustojimui pasirinkti tik saugomas aikšteles), draudimo įmokos dydis, o, svarbiausia, draudiko prisiimama rizika. Būtent dėl to polise yra nurodytos skirtingos gabenamų prekių grupės. Kitų brangių krovinių grupė išskirta kartu su elektronikos prekių, buitinės technikos grupe, nes priklauso tų krovinių grupei, kurių transportavimas susijęs su didžiausia rizika. Draudimo polise aiškiai užfiksuotas draudiko ir draudėjo susitarimas, jog draudimo apsauga galioja tik pažymėtiems krovinių grupės pervežimams – tekstilės medžiagoms ir dirbiniams. Sutartis dėl prekių, kurių 1 kg viršija 8,33 SDR, sudaryta nebuvo. Draudikas teisingai nustatė draudimo riziką, visus pavojus, kurie susiję su šia prekių grupe, draudimo apimtis buvo nustatyta atsižvelgiant į draudėjo pasirinktą draudimo objektą (CMR konvencijos 17.2 str., 17.4 str., 23 str. 3 p., LR CK 6.993 str. 1 d., 2 d.).

Trečiasis asmuo UAB DBB „BALTO LINK“ pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog draudikas iki pervežimo pradžios būdavo draudimo liudijime nurodytu draudiko darbuotojo V. P. el. pašto adresu informuojamas apie būsimą pervežimą, nurodant krovinio vertę, bendrai nurodant maršrutą ir vežėją. Jokių pastabų ar pretenzijų iš draudiko nebuvo gauta, reikalavimų papildyti teikiamą informaciją draudikas nereiškė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu UADBB „BALTO LINK“ atstovas paaiškino, kad palaiko ieškovų poziciją, draudimo polisas yra standartinis, jį parengė atsakovas. Klasifikacija, parengta atsakovo, netobula, ji sudaryta ne pagal vertę. Klasifikacijos trūkumai neatleidžia draudiko nuo pareigos išmokėti išmoką. Draudikui buvo žinomas krovinio turinys. Krovinys buvo deklaruotas, už jį buvo paskaičiuota įmoka, todėl draudikas nepagrįstai atsisako mokėti išmoką.

Tretieji asmenys UAB „TRANSEURINA IR KO“, UAB „Immensum“, AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-08 sprendimu nusprendė ieškovų UAB „IV FASHION“ ir UAB „VALKO“ ieškinį atmesti, priteisti valstybei iš ieškovų UAB „IV FASHION“, UAB „VALKO“ lygiomis dalimis 63,04 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad liudytojas L. J., UADBB „BALTO LINK“ Transporto draudimo skyriaus vadovas, davė parodymus (2 t., b. l. 13-14), jog klientas daug metų verčiasi rūbų prekyba ir išreiškė norą sudaryti krovinių draudimo sutartį. Buvo kreiptasi į kelias draudimo bendroves, o atsakovas pasiūlė geriausią variantą. Apklausiant draudikus, buvo sakoma, kad draudžiamas krovinys yra kolekciniai drabužiai. Sutartis buvo sudaroma pas draudiką. Su draudiku buvo kalbama, kokie tai drabužiai, buvo kalbama, kad ieškovas prekiauja daiktais, reikalingais apsirengti, taip pat batais. Atsakovo darbuotojas V. P. nurodė, kad nėra tokio punkto polise, todėl pasiūlė krovinį žymėti kaip „tekstilė ir jos gaminiai“. Atsakovui buvo pateiktas prašymas. V. P. surašė draudimo polisą, kurį pateikė klientui. Vykdant sutartį, kiekvienas krovinys buvo deklaruojamas, krovinio vertė nebuvo tiksliai nurodoma. Gavo žodinį patvirtinimą, kad paskutinis vežimas apdraustas. V. P. patvirtino, kad jei vežimas pradedamas vykdyti dar sutarties galiojimo momentu, tai galios iki pervežimo pabaigos. Su draudiku žodžiu buvo aptarta, kad draudikui apie pervežimus bus pranešama el. paštu. Ieškovas paprastai nežino, kokios prekės bus atvežtos. Kai prekės būna supakuotos, tik tada ieškovas gauna sąskaitą. Liudytojas, atsakovo vykdantysis gabenimų draudimo specialistas V. P., davė parodymus (2 t., b. l. 14-15), kad į juos kreipėsi brokeris dėl krovinio apdraudimo pasiūlymo. Žodžiu buvo aptarta, koks draudimas bus patogesnis, koks krovinys, teritorija, kokia parduotuvė draudėjas, nežinojo. Buvo kalbama apie drabužius, apie batus kalbos nebuvo. Pateikė pasiūlymą, su kuriuo brokeris sutiko. Buvo pasiūlyta prekių grupė „tekstilė ir jos gaminiai“. Šiuo atveju buvo drausti drabužiai iš tekstilės. Teismas konstatavo, kad buvo žinoma, kad krovinys bus drabužiai, daugiau informacijos neprašė, atsakovas manė, kad krovinio 1 kg vertė neviršys 8,33 SDR. Rašytinio prašymo sudaryti draudimo sutartį nebuvo pateikta. Teismas nustatė, jog 2009-05-06 UAB „TRANSEURINA IR KO“ el. paštu pateikė užsakymą pervežti batus iš Italijos (1 t., b. l. 48). Iš CMR važtaraščio (1 t., b. l. 96), UAB „Parnasas“ važtaraščio (1 t., b. l. 110), 2009-05-21 krovinio neatitikimo (trūkumo) akto (1 t., b. l. 8-9), fotonuotraukų (1 t., b. l. 136-150) nustatyta, kad krovinio iškrovimo metu dvi dėžės buvo pažeistos, nustatytas 20 kg svorio arba 26 batų dėžučių trūkumas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dingo dėžutės su jose buvusiais odiniais batais. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Ieškovas UAB „IV FASHION“ 2008-05-08 su atsakovu sudarė vežamų krovinių draudimo sutartį, jos sudarymą patvirtina draudimo polisas (1 t., b. l. 5-6). Teismas pažymėjo, jog byloje kilo ginčas, ar pervežamas krovinys, kurio dalis buvo prarasta, pagal minėtą draudimo sutartį buvo apdraustas. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, jos pobūdis fiduciarinis. Sudarydamas draudimo sutartį, draudikas iš draudėjo perima nuostolių atsiradimo riziką, dėl to turi būti susitarta dėl draudimo apsaugos ribų. Viena iš esminių draudimo sutarties sąlygų, apsprendžianti suteiktos draudimo apsaugos ribas, yra draudimo objekto (turto, pagal kurį sprendžiama dėl draudimo intereso) nustatymas. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų L. J., V. P. parodymų, draudimo liudijimo priedo Nr. 1, V. P. el. laiško (1 t., b. l. 39) teismas nustatė, kad ikisutartiniuose santykiuose tarp šalių buvo deramasi dėl rūbų kolekcijų bei jų aksesuarų transportavimo draudimo. Teismo vertinimu, nėra įrodyta, kad derybų metu draudikui buvo pateikta informacija, kad draudėjas verčiasi batų mažmenine prekyba, nes tokius liudytojo L. J. parodymus paneigia liudytojo V. P. parodymai, kuriuose jis teigia, kad nei apie batus, nei apie draudėjo turimą parduotuvę nebuvo kalbama, o buvo kalbama apie drabužius. Be to, sudarant krovinių draudimo sutartį draudikui reikšminga ne bendra informacija apie draudėją, bet apie jo ketinamus vežti krovinius. Kad draudėjas ketina vežti ne tik rūbų kolekcijas, jų aksesuarus, bet ir batus, draudikui nebuvo atskleista. Negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku tai, kad prekyba rūbais visada apima ir prekybą batais. Rūbai įprastine šios sąvokos prasme apavo neapima. Tik platesne prasme drabužių sąvoka gali apimti ne tik viršutinius ir apatinius drabužius, bet ir apavą (1 t., b. l. 39). Kaip minėta, derybose draudikui buvo atskleista informacija apie tai, kad bus vežami drabužiai (rūbų kolekcijos, aksesuarai). Kaip nustatyta, įvykus deryboms atsakovo darbuotojas V. P. draudimo liudijimo projekte priede Nr. 1 esančioje lentelėje su išvardintais galimais krovinių tipais pažymėjo tekstilės medžiagas ir dirbinius. teismas pažymėjo, jog akivaizdu tai, kad iš tekstilės (austinės medžiagos) dažniausiai gaminami (ar pagrindinai gaminami) rūbai bei jų aksesuarai. Pagal nustatytas byloje aplinkybes draudiko užpildytas polisas (draudiko oferta) buvo perduotas brokeriui, o pastarasis perdavė jį draudėjui, kuris polisą pasirašė (akceptavo ofertą). t. y. draudimo sutartis buvo sudaryta, kai draudėjas akceptavo draudiko pasiūlymą (CK 6.990 straipsnis). Draudėjas rašytinio prašymo sudaryti draudimo sutartį nepildė, todėl ginčui netaikytina CK 6. 991 straipsnio 3 dalies norma, numatanti, kad tuo atveju, kai polisas neatitinka draudėjo rašytinio prašymo, o sutartis sudaryta akceptuojant draudėjo pasiūlymą, pirmenybė suteikiama draudėjo rašytiniam prašymui. Sudarant draudimo sutartį dalyvavo draudimo brokeris – asmuo, veikiantis draudėjo interesais (Draudimo įstatymo 149 straipsnio 2 dalis). Draudimo objektas yra esminė krovinių draudimo sutarties sąlyga, ji turi būti apibrėžta aiškiai ir konkrečiai, nes lemia draudiko prisiimamos rizikos apimtį, dėl jos tariamasi individualiai. Kadangi brokeris veikė draudėjo interesais, galima daryti išvadą, kad polise pažymėtas krovinių tipas ir jame esantis požymis – pagaminimas iš tekstilės – buvo priimtinas draudėjui ir atitiko jo interesus. Todėl ši esminė sutarties sąlyga draudėjui buvo tinkamai atskleista ir jis sąmoningai, laisva valia išreiškė dėl jos sutikimą, t. y. ją akceptavo. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo pervežamas ir dalinai prarastas odinių batų krovinys, teismas padarė išvadą, kad jis nebuvo draustas, t. y. neatitiko polise nurodyto krovinio tipo bei, kad jis neatitiko ir šalių derybose nurodytų krovinių, t. y. drabužių (jų kolekcijų, jų aksesuarų) tipo. Krovinys, sudarytas vien tik iš batų, pagal įprastai naudojamą sąvoką nėra ir negali būti laikomas drabužių (ar jų kolekcijų ir aksesuarų) kroviniu. Teismas konstatavo, jog nėra pagrįsti ieškovų samprotavimai, kad šiuo atveju tai, jog buvo vežami ne drabužiai iš tekstilės, bet odiniai batai, neturi įtakos draudimo rizikai. Draudimo riziką vertina draudikas. Šiuo atveju tai, kas jam svarbu vertinant riziką, draudikas numatė klasifikuodamas krovinių tipus, juos apibūdindamas ir išskirdamas į atskiras grupes draudimo poliso priede esančioje lentelėje. Tekstilės medžiagos ir dirbiniai prisiimamos rizikos požiūriu draudiko išskirti atskirai. Be to, buvo vežami pakankamai brangūs batai. Nėra ginčo dėl to, kad dingusio krovinio 1 kg ženkliai viršija 8,33 SDR (1 t., b. l. 51). Toks krovinių tipas draudimo poliso priede esančioje lentelėje išskirtas atskirai ir netgi paryškintas. Taigi tokio krovinio praradimo riziką draudikas vertina kaip didesnę. Tačiau šis tipas sutarties šalių nebuvo pasirinktas. Ieškovų argumentai, kad pagal draudimo taisyklių 9 p. „Nedraudiminiai įvykiai“ krovinio tipo pasikeitimas nedaro įvykio nedraudiminiu, nepagrįstas, nes nedraudiminių įvykių kategorija nėra tapati draudimo objekto kategorijai. Įvykis gali būti pripažįstamas nedraudiminiu tik kai pats krovinys (turtinis interesas dėl jo) yra draudimo objektu. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad iki kiekvieno krovinio pervežimo pradžios pateikdavo draudikui sąskaitos-faktūros kopiją bei pranešimo blanką, kaip tai numato draudimo poliso 3 dalis. Priešingai, iš UADBB „BALTO LINK“ paaiškinimo, teismas padarė išvadą (2 t., b. l. 3-4), kad draudikas iki pervežimo pradžios būdavo draudimo liudijime nurodytu draudiko darbuotojo V. P. el. pašto adresu informuojamas apie būsimą pervežimą, nurodant krovinio vertę, bendrai maršrutą ir vežėją. Nagrinėjamo vežimo atveju 2009-05-08 UADBB „BALTO LINK“ darbuotojas L. J. informavo atsakovo darbuotoją V. P. el. paštu, kad pirmadienį (t. y. 2009-05-11) numatomas pervežimas iš Italijos į Lietuvą, kurio vertė 12000 EUR ir kurio vežėjas bendrovė „TRANSEURINA“ (1 t., b. l. 41). Todėl teismas konstatavo, kad draudikui nebuvo atskleista informacija, jog yra vežamas draudimo poliso priede nurodyto tipo neatitinkantis krovinys. Dėl to aplinkybė, kad atsakovas priėmė draudimo įmokas už visą vežamų krovinių vertę, nereiškia, kad atsakovas sutiko drausti turtinį interesą dėl brangių odinių batų transportavimo rizikos. Sutiktina su ieškovais, kad atsakovas netinkamai administravo įvykį. Draudiko atstovui informacija apie galimai draudiminį įvykį tapo žinoma dar 2009-05-21, nes draudiko atstovas dalyvavo šią dieną sudarant krovinio neatitikimo (trūkumo) aktą. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 8 dalis numato, kad jei draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją) apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą. Nagrinėjamu atveju jokio rašytinio informavimo, suėjus minėtam terminui, draudėjui (naudos gavėjui) nebuvo pateikta, draudėjui raštu nebuvo nurodyta, kokių duomenų galimai trūksta sprendimo priėmimui. Tik 2009-08-29, t. y. praėjus daugiau kaip 3 mėn. buvo priimtas sprendimas atsisakyti mokėti draudimo išmoką (1 t., b. l. 10). Ieškovo atstovui pateikus pretenziją (1 t., b. l. 11-12), 2009-10-09 buvo reikalaujama papildomų dokumentų (2 t., b. l. 2). Teisminio bylos nagrinėjimo metu draudikas nurodė papildomus faktinius pagrindus, dėl kurių jam nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką (draudimo apsauga galiojo pervežimui, kuris turėjo prasidėti 2010-05-08, tačiau pervežimas prasidėjo 2010-05-13; draudėjas dėl įvykio nesikreipė į policiją; krovinio dingimas nėra vagystė). Teismas sutinka su ieškovo ir trečiojo asmens argumentais, kuriais ginčijamas šių papildomų pagrindų pagrįstumas. L. J. el. laiškas V. P. (1 t., b. l. 41) patvirtina, kad draudimo liudijimo priedas Nr. 2 (1 t., b. l. 7, 43) buvo sudarytas būtent dėl nagrinėjamo pervežimo. Atsakovui buvo žinoma, kad pervežimas prasidės jau pasibaigus draudimo polise nurodytam draudimo laikotarpiui, nes jam buvo nurodyta, kad jis prasidės pirmadienį, t. y. 2009-05-11. Tai, kad draudėjas dėl įvykio nesikreipė į policiją, yra draudimo taisyklių 3.7 punkto pažeidimas. Tačiau Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalis reikalauja, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, atsižvelgtų į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Minėtas sąlygas įvertinti reikalauja ir atsakovo draudimo taisyklių 15 punktas (1 t., b. l. 31). Krovinio dingimas gali būti vertinamas kaip vagystė, nes įvykio aplinkybės atitinka draudimo taisyklių 1.21 punkte pateiktą apibrėžimą. Šiuo atveju tai, kad neužfiksuoti įsilaužimo pėdsakai į transporto priemonę, nereiškia, kad vagystės nebuvo, nes krovinys buvo vežamas su perkrovimu. Tačiau išsprendus bylai esminį klausimą, kad dingusio krovinio transportavimo rizika nebuvo drausta, atsakovo nurodytų papildomų faktinių pagrindų draudimo išmokai nemokėti nepagrįstumas iš esmės neturi įtakos galutinio sprendimo priėmimui (LR CK 6.990 str., 6.991 str., Draudimo įstatymo 149 str. 2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai UAB „IV FASHION“ ir UAB „VALKO“ pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo ieškovo UAB „VALKO“ naudai 14101,28 Lt draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas padarė išvadą, kad 2009-05-21 užfiksuotas krovinio dingimo faktas atitinka draudžiamojo įvykio apibrėžimą pagal Vežamų krovinio draudimo taisyklių 8.1.1. p. „Visų rizikų draudimas“ (A), atsakovui atsirado pareiga mokėti draudimo išmoką, visos kitos priežastys dėl draudimo sutarties pažeidimo ar rizikos padidėjimo ar sumažėjimo gali įtakoti tik draudimo išmokos dydį. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvykis gali būti pripažįstamas nedraudiminiu tik, kai krovinys yra draudimo objektu, yra neteisinga, nes krovinys - draudimo objektas, o ne krovinio turinys. Pagal Vežamų krovinių draudimo taisyklių Nr. 013 skyriaus 7.1 p. draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su kroviniu, vežamu visų rūšių transporto priemonėmis, sugadinimu, sunaikinimu, dingimu. Draudimo objektas yra draudėjo turtinis interesas, susijęs su gabenamu kroviniu. Atsakovas pagal Vežamų krovinių draudimo taisyklių Nr. 013 apdraudė ieškovo krovinius, kurie yra rūšiniais požymiais apibūdinti daiktai, todėl krovinio turinys negali įtakoti draudimo objekto, tik individualiais požymiais apibrėžtas daiktas gali būti sutapatinamas su draudimo objektu. Šiuo atveju reikšmingas elementas draudėjo turtiniam interesui yra vežamo krovinio vertė. Ieškovo deklaruotas atsakovui krovinys, turintis tik rūšinius požymius su atskleista krovinio verte, buvo apdraustas. Vežamų krovinių draudimo sutarties draudimo objektas yra draudėjo turtinis interesas, kuris siejamas su konkrečia gabenamo turto verte, o ne turiniu. Gabenamo krovinio tipas gali turėti įtakos tik draudimo rizikos įvertinimui, todėl teismo išvada, kad draudimo objektas yra krovinio tipas - klaidinga. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad, prieš sudarant vežamų krovinių draudimo sutartį, ieškovas pateikė visą atsakovo prašomą informaciją apie esmines aplinkybes, galinčias turtėti įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio nuostolių dydžiui. Kad ši informacija buvo atskleista, teismo posėdyje paliudijo trečiojo asmens UADBB „BALTO LINK“ darbuotojas L. J.. Šiuos liudytojo parodymus nepaneigė, duodamas parodymus atsakovo darbuotojas Gabenamų rizikų departamento direktorius V. P.. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovas tyčia nuslėpė atsakovo prašomą informaciją ar kitaip vengė ją pateikti. Taip pat nenustatyta, kad ieškovas būtų nuslėpęs nuo atsakovo informaciją apie vežamų krovinių tipą, bei nenustatyta, kad ieškovas suklaidino atsakovą dėl krovinio vertės. Prieš krovinio vežimą ieškovas deklaravo atsakovui krovinio vertę, kuri atitiko draudimo vertę ir draudimo sumą. Teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad 2009-05-08 Draudimo liudijime KD 001902 yra pažymėta, jog tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta generalinė draudimo sutartis. Generalinės draudimo sutarties sudarymui atsakovas Vežamų krovinių draudimo taisyklių Nr. 013 punktuose 2.1.1, 2.1.2, 2.1.3, 6.1, 6.2 yra nusistatęs sau pareigą vertinti draudimo riziką iš draudėjo pateikto informacijos, t.y. prašymo draudimo sutarčiai sudaryti. Ieškovas prašė teismo išreikalauti šį dokumentą iš atsakovo, tačiau atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad joks ieškovo prašymas sudaryti draudimo sutartį nebuvo pateiktas. Trečiojo asmens UADBB „BALTO LINK“ darbuotojas L. J. liudijo, kad tokį prašymą buvo pateikęs atsakovui. Atsakovas neginčijo, kad ikisutartiniuose santykiuose atsakovui buvo atskleistas tikrasis krovinių tipas, t.y. rūbai. Tą nustatė ir teismas. Vien tai, kad atsakovas draudimo liudijime nurodė ne tokį draudžiamų krovinių tipą, o atsakovas nepatikslino, ar bus apdrausta vežama avalynė, nedaro krovinio nedraustu, nes avalynė yra rūbų dalis. Pagal Visuotinės lietuvių enciklopedijos (5 t., 2004., 108 psl.) žodžio „drabužiai“ lingvistinį aiškinimą – tai apranga, apimanti ne tik viršutinius ir apatinius drabužius, bet ir apavą, galvos apdanga, aksesuarus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai, nevisapusiškai ir nepagrįstai įvertino byloje surinktus įrodymus, t.y. neįvertino įrodymų tarpusavio ryšio aspektu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas klaidingai įvertino liudytojų parodymus, nes vadovavosi tik atsakovo darbuotojo Gabenamų rizikų departamento direktoriaus V. P. parodymais, kuris atstovaudamas atsakovą, asmeniškai surašęs bei pasirašęs krovinių draudimo sutartį su ieškovu, bei pats priėmęs sprendimą nemokėti draudimo išmokos ieškovams, yra suinteresuotas bylos baigtimi (LR CK 6.993 str., 6.999 str. 1 d., 6.1012 str. 2 d., 6.1013 str. 3 d., 6.1014 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, rėmėsi 3 argumentais: dingusio krovinio transportavimo rizika nebuvo apdrausta, krovinio vagystė draudimo taisyklių sąlygų prasme nėra draudiminis įvykis ir draudimo apsauga pervežimui negaliojo, nes jis prasidėjo jau po sutarties pasibaigimo. Teismas atmetė vieną iš atsakovo argumentų, jog krovinio rizika nebuvo apdrausta draudimo taisyklių prasme, tačiau pripažino, jog dingusio krovinio transportavimo rizika nebuvo apdrausta. Ieškovai pasirinko sąvoką, kuri yra draudimo polise „tekstilės medžiagos ir dirbiniai“ ir kuri apibūdina krovinio grupę, kurios transportavimo rizika pagal draudimo sutartį buvo apdrausta „rūbai“. Atsakovas pažymi, jog draudėjas pasirinko kaip draudimo objektą „tekstiles medžiagas ir dirbinius“. Draudimo sutartyje nėra pažymėtas draudimo objektas „rūbai“. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog draudikui buvo pranešta, jog ieškovai gabens odinius batus, kurių vertė viršija 8,33 SDR už 1 brutto kg. Byloje yra tik ieškovų pranešimai apie krovinio vertę, tačiau ši vertė buvo 12000 EUR. Tai yra labai maža kaina pervežamam kroviniui, nes paprastai vienas vilkikas veža 20000 kg krovinio. Proceso metu ieškovai buvo įpareigoti teismui pateikti jų prašymą sudaryti draudimo sutartį, tačiau šis dokumentas nebuvo pateiktas, nes jo nėra. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentu, jog liudytojas L. J. kaip UADBB “BALTO LINK“ darbuotojas yra suinteresuotas bylos baigtimi.

Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Draudimo sutartis priklauso rizikos sutarčių grupei. Šia sutartimi draudikas prisiima atsakomybę už draudiminio įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimą. Sprendžiant draudimo sutarties šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties sąlygų, kiekvienu atveju būtina analizuoti konkrečios sutarties turinį.

Nagrinėjamoje byloje teisminis ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo mokėti draudimo išmoką, atsakovui nustačius, kad:

- dingusio krovinio – batų, kaip avalynės, transportavimo rizika nebuvo apdrausta;

- krovinio vagystė pagal draudimo taisyklių sąlygas nėra draudiminis įvykis;

- draudimo apsauga pervežimui negaliojo, nes jis prasidėjo jau po sutarties pasibaigimo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp šalių kilusio ginčo teisingam sprendimui teisiškai reikšmingas krovinio draudimo sutarties sąlygų aiškinimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas UAB „IV FASHION“ ir atsakovas, atstovaujamas UADBB „Balto link“, sudarė draudimo sutartį, kurią įformino 2008-05-08 išduotu Vežamų krovinių draudimo polisu, serija KD Nr.001902 (1 t., b.l. 5-6), nustatant, kad draudimo laikotarpis yra nuo 2008-05-09 iki 2009-05-08, ir draudimo apsauga galioja tik pažymėtų krovinių tipų pervežimams – tekstilės medžiagos ir dirbinių, dėl krovinio sugadinimo, sunaikinimo, dingimo. Ši draudimo sutartis nėra panaikinta ar nuginčyta nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo ja abejoti ir remiasi. Draudimo sutartyje, sudarytoje tarp šalių, yra nurodyta, kad draudimo sutartis sudaryta, vadovaujantis atsakovo Vežamų krovinių draudimo taisyklių Nr.013 (1 t., b.l. 24-31) sąlygomis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad draudimo sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos (LR Draudimo įstatymo 82 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad draudimo sutarties aiškinimas turi atitikti CK 6.193 str. ir tikruosius šalių ketinimus, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad draudimo sutartis buvo aiški ir šalių buvo aptarta, bei nepanaikinta ir nenuginčyta nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitoks tarp šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygų, kurios nėra nuginčytos ar panaikintos nustatyta tvarka, aiškinimas pažeistų teisingumo vykdymą šalyje, taigi ir viešąjį interesą (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad draudimo apsauga galiojo vežamam kroviniui – batams, nes draudimo apsauga galiojo tik pažymėtų krovinių tipų pervežimams – tekstilės medžiagoms ir dirbiniams. Ta aplinkybė, kad pagal Vežamų krovinių savanoriško draudimo taisyklių Nr. 013 7.1 p. draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su kroviniu, vežamu visų rūšių transporto priemonėmis, sugadinimu, sunaikinimu, dingimu, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad draudimo apsauga galiojo ir vežamam kroviniui – batams. Tai, kad 2009-05-21 užfiksuotas krovinio trūkumo faktas pagal aktą (1 t., b.l. 8), ir pirmosios instancijos teismas pripažino batų dingimo faktą, savaime nesukuria atsakovui pareigos mokėti draudimo išmoką, nes nėra visų juridinių faktų sudėties:

- dingusio krovinio transportavimo rizikos draudimo (nagrinėjamu atveju batų transportavimo rizika nebuvo apdrausta);

- draudimo apsaugos pervežimui galiojimo (pervežimas prasidėjo jau po sutarties pasibaigimo, todėl draudimo apsauga pervežimui negaliojo);

- krovinio vagystė pagal draudimo taisyklių sąlygas turi būti pripažįstama draudiminiu įvykiu (nenustačius įsilaužimo pėdsakų, krovinio trūkumas pagal Vežamų krovinių draudimo taisyklių Nr. 013 1.21 p. nėra laikomas vagyste). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nenustačius visų juridinių faktų sudėties, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.

Ta aplinkybė, kad atsakovas turi pareigą vertinti draudimo riziką iš draudėjo pateiktos informacijos bei prašymo draudimo sutarčiai sudaryti, savaime neįrodo, kad draudėjas užpildė ir pateikė atsakovui prašymą draudimo sutarčiai sudaryti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad draudėjas rašytinio prašymo sudaryti draudimo sutartį nepildė, netaikydamas CK 6. 991 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad tuo atveju, kai polisas neatitinka draudėjo rašytinio prašymo, o sutartis sudaryta akceptuojant draudėjo pasiūlymą, pirmenybė suteikiama draudėjo rašytiniam prašymui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, kaip draudėjas, būdamas juridiniu asmeniu, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad jis pildė ir pateikė atsakovui prašymą sudaryti draudimo sutartį, o neįrodęs šios aplinkybės, negali turėti teisėtų lūkesčių dėl ieškinio patenkinimo, nes yra kitos dvi teisiškai reikšmingos aplinkybės bylos nagrinėjimo dalykui – nagrinėjamu atveju krovinio vagystė pagal draudimo taisyklių sąlygas negali būti pripažįstama draudiminiu įvykiu ir draudimo apsauga pervežimui negaliojo, nes pervežimas prasidėjo jau po draudimo sutarties pasibaigimo.

Tai, kad trečiojo asmens UADBB „BALTO LINK“ darbuotojas L. J. liudijo, kad buvo pateiktas prašymas atsakovui ne tik apie rūbus, bet ir apie kitas prekes, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes liudytojo parodymais negalima grįsti rašytinio prašymo pateikimą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, kaip draudikas, nepateikė tokio prašymo nuorašo teismui, o pervežimas buvo vykdomas, pasibaigus draudimo sutarties galiojimui ir atsakovas neįgijo pareigos išmokėti draudimo išmoką. Byloje nėra pateikta duomenų, sudarančių teisinį pagrindą abejoti atsakovo darbuotojo Gabenamų rizikų departamento direktoriaus V. P. parodymais, nes jie yra nuoseklūs ir logiški, atitinkantys byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą. Tai, kad šis liudytojas yra atsakovo darbuotojas, asmeniškai surašęs bei pasirašęs krovinių draudimo sutartį su ieškovu, bei pats dalyvavo priimant atsakovui sprendimą nemokėti draudimo išmokos, savaime neįrodo šio asmens parodymų šališkumo ar asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Tai, kad ikisutartiniuose santykiuose atsakovui buvo atskleistas tikrasis krovinių tipas, t.y. rūbai, neįrodo, kad šalys susitarė dėl krovinio – avalynės (batų) - vežimo rizikos draudimo, nes visuotinai suprantama aplinkybė, kad odinė avalynė (batai) neįeina į kategoriją tekstilės medžiagos ir dirbiniai, todėl teisėjų kolegija nesiremia apelianto samprotavimais dėl drabužių sąvokos interpretavimo plečiamąją prasme (CPK 182 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija pripažįsta atsakovo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką dėl draudiminio įvykio nebuvimo teisėtu ir pagrįstu, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinį. Atsakovas, nustatęs, kad įvykis nėra draudiminis, neturėjo įstatyminės pareigos tirti išmokos dydį. Atsakovas, atsisakęs mokėti draudimo išmoką, iš esmės įvykdė įstatyminę pareigą ir pranešė ieškovui, kaip draudėjui, nors ir pavėluotai 2009-08-29 pateikdamas išsamų ir motyvuotą paaiškinimą (1 t., b.l. 10) apie tokio sprendimo priežastis: odinių batų transportavimo rizika nebuvo apdrausta ir yra abejotinos krovinio vagystės aplinkybės (LR Draudimo įstatymo 82 str.).

Pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis faktines bylos aplinkybes, atliko visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių nustatymą, nes teismas galėjo apsiriboti vien draudiminio įvykio nebuvimo fakto nustatymu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad ieškinys yra atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai pritaikė prorporcingumo principą, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir iš esmės tinkamai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kad teismas apribojo ieškovų teisę teikti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovai neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė ieškinio pagrindą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla iš esmės išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.193 str., 6.200 str., CPK 3 str., 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovams nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovai neturi atlyginti atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, nes nėra pateikti įrodymai dėl jų dydžio (LR CPK 3 str. 1 d., 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjos Alma UrbanavičienėAldona Tilindienė