Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-02-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-34-978/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-02-23
Bylos Nr.
II-34-978/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03198-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Beatričė Bakanauskaitė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-34-978/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03198-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIM AS2021 m. vasario 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Beatričė Bakanauskaitė,sekretoriaujant Ramintai Braškienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. J.,

institucijos, priėmusios nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, – atstovui Renatui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (taip pat ir Zoom platformos pagalba) išnagrinėjo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2020 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-24419-2020 (toliau – nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė V. Ž. 2020 m. rugsėjo 3 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą D. J. (toliau ir – pareiškėjas) dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad D. J. 2020 m. rugsėjo 2 d. 17.15 val. vairavo automobilį Mercedes-Bens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti transporto eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje, ant šaligatvio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 150.5 punkto reikalavimus.

2020 m. spalio 19 d. dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. Š. priėmė nutarimą, kuriuo D. J. paskyrė 50 eurų dydžio baudą už tai, kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Mercedes-Bens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti transporto eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje, ant šaligatvio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), taip pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. lapkričio 11 d. gautas D. J. skundas dėl nesutikimo su anksčiau minėtu nutarimu. Skunde nurodoma, kad vieta, kurioje pareiškėjas paliko savo automobilį, yra privati stovėjimo aikštelė, daugiau kaip 5 metus ten gyvena ir tiek jis, tiek visi daugiabučių gyventojai taip stato savo automobilius, tą patvirtino ir bendrijos pirmininkas L. N.. Pabrėžia, kad jo automobilio pastatymo vietoje nėra nei ženklo, nei geltonos juostos ar žalios zonos. Bendrijos pirmininkas yra minėjęs, kad yra buvę nusiskundimų ir paskirtų baudų, kurias panaikindavo. Jis nėra išskirtinis, analogiškai stato ir kitą šeimos automobilį, tik kažkodėl jis niekam nekenkia. Pabendravus su kaimynais, išsiaiškino, kad jie taip pat nėra gavę baudų. Jo manymu, atsiradęs neadekvatus piktas pavydus nepakantus gyventojas, kuriam trukdo jo automobilis, gal dėl to, kad jis su išskirtiniais lietuviškais numeriais, o gal tą vakarą jis buvo pastatęs jo vietoje. Turi vaizdo kamerą, filmuojančią vidinį kiemą, kaip įrodymą, kad yra nusistovėjusi parkavimo tvarka.

Atsiliepimas

Institucijos atsiliepime nurodyta, kad anksčiau minėta D. J. veika, pažeidžianti KET 150.5 punktą, įrodyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartyje Nr. 2K-329/2012 išaiškinta, kad KET, kurių privalu laikytis, yra taikomos ir privačioje teritorijoje, jei tai susiję su transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Iš pateiktos medžiagos (pranešimo, nuotraukos, vaizdo įrašo) matyti, kad pažeidimas užfiksuotas daugiabučių namų kieme. Kiemas suskirstytas į šaligatvį, važiuojamąją dalį ir stovėjimo vietas. Važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis transporto priemonėms važiuoti. Stovėjimo vietos yra pažymėtos kelio ženklinimu 1.1 siauromis ištisinėmis linijomis. Šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad šaligatvis yra palei pastatą, atskirtas raudonos spalvos trinkelėmis ir bordiūrais. Važiuojamoji dalis išklota kitos spalvos trinkelėmis. Transporto priemonių stovėjimo aikštelė – teritorija, skirta ir pritaikyta transporto priemonių stovėjimui. Stovėjimo aikštelė žymima kelio ženklu 528, stovėjimo vietos kelio ženklinimu 1.1 linijomis. Kieme nėra kelio ženklo 528 ar 541, todėl visas kiemas nėra stovėjimo aikštelė. Visi šiame sklype esantys šaligatviai yra vienodos dangos, įrengti aukščiau važiuojamosios dalies, nuo jos atskirti šaligatvio bortu. Esantis šaligatvis, ant kurio buvo užfiksuota stovinti D. J. transporto priemonė MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiskiria nuo kitų sklypo ribose (ties 3 namu) esančių šaligatvių. Duomenų, kodėl būtent ši konkreti automobilio stovėjimo vieta (šaligatvis) skiriasi nuo kitų analogiškai įteisintų ir faktiškai taip pat atrodančių vietų, nėra. Automobilio pastatymas vietoje, kuomet važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo šaligatvio, atitinka D. J. inkriminuoto pažeidimo kvalifikaciją. Iš nuotraukų matyti, kad automobilis MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant raudonos spalvos trinkelių, prie pat namo, nuotraukose matyti, kad raudonos trinkelės ir pilkos spalvos trinkelės yra atskirtos bordiūru. Darytina išvada, kad asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagrįstai. Institucija, remdamasi šių duomenų visuma, konstatuoja, kad D. J., pasistatydamas automobilį ant šaligatvio, kai nebuvo tokį stovėjimo būdą leidžiančių ženklų, tiesiogiai realizavo visus inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje požymius. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį D. J. patrauktas teisėtai, todėl prašoma skundo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą.

Teisme D. J. palaikė savo skundą ir paaiškino, kad iš vaizdo įrašo ir nuotraukų matyti, kaip yra statomi automobiliai. Nuotraukoje Nr. 1 (b. l. 27) matosi visi automobiliai, kurie išeitų, jog yra pažeidėjai, nes stovi ant raudonų trinkelių (foto nuotraukoje Nr. 1 raide R pažymėtos raudona spalva einančios trinkelės, raide P – pilkos spalvos trinkelės). Nuotraukoje Nr. 4 (b. l. 28) visur yra raudonos trinkelės (pažymimos R raide), todėl kyla klausimas, jei baudžiant vadovaujamasi tuo, kad raudonos trinkelės yra pėsčiųjų takas, tai ką šioje nuotraukoje atskiria linijos. Natūralu, kad jei tai būtų pėsčiųjų takas, nebūtų statomi automobiliai. Nuotraukoje Nr. 5 (b. l. 28) automobiliai stovi ant raudonų trinkelių, o prie pat namo – pilkos trinkelės. Parkavimo guminės atramos yra sumontuotos ant raudonų trinkelių. Akivaizdu, kad tos atramos netaikomos pėstiesiems. Palei namą eina pilkos trinkelės, o jis yra nubaustas už tai, kad jo automobilis stovėjo ant raudonų trinkelių. Iš nuotraukos Nr. 4 matyti, kad juosta įrėmina automobilių stovėjimą, nors jie stovi ant raudonų trinkelių. Tas pats nuotraukoje Nr. 5. Guminiai atmušėjai skirti ne pėstiesiems, bet tie automobiliai atsirėmę į juos stovi ant raudonų trinkelių. Iš nuotraukų matyti, kad daugiau automobilių stovi ant raudonų trinkelių nei ant baltų. Nuotraukoje Nr. 2 matyti, kur geltona juosta ir apsauginiais stulpeliais atskirta automobilių važiuojamoji dalis nuo pėsčiųjų tako. Nuotraukoje Nr. 2 ir 3 tiek juostos, tiek šaligatvio borteliai atskiria važiuojamąją dalį nuo pėsčiųjų tako. Tuo tarpu vietoje, kurioje buvo paliktas jo automobilis, nėra nei geltonos juostos, nei bortelio, nei draudžiančių ženklų, todėl jis nubaustas nepagrįstai. Atkreipia dėmesį į tai, kad analogiškose situacijose dėl jų kieme pastatytų automobilių skirtos nuobaudos buvo panaikintos. Nuotraukoje b. l. 12 matomos durys nėra laiptinės durys. Pasitiki teismu, nesijaučia kažką blogo padaręs. Įtaria jį paskundus nedraugišką kaimyną, kad kažkam užkliuvo.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas Renatas Ivanauskas teisme palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.

Paaiškino, kad ne pagal plytelių spalvą spendžiama, kur yra šaligatvis, projektuojant pastatą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad KET taisyklės taikomos visur, kur vyksta transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas. Taisyklės taikomos ir kiemuose, nes ten vyksta eismas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 dalyje nurodyta, kad šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems, prie važiuojamos kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas KET 150.5 punkto, kuris apibrėžia, kad draudžiama sustoti ir stovėti ant šaligatvio, išskyrus atvejį, kai išduotas leidimas. Vieta, kur stovėjo transporto priemonė, yra prie pat pastato. Bylos lape 13 yra pareiškėjo, kuris pranešė apie įvykį, pateiktos foto nuotraukos. Matosi gatvės bortelis (šalia plytelių) ir nuotrauka dėl durų bylos lape 12. Tos durys yra kažkokios įmonės ir automobilis Mercedes Benz yra priparkuotas prie pat pastato, kas, Kelių policijos valdybos nuomone, atitinka šaligatvio sąvoką. Nuotraukoje Nr. 1 matosi, kad šalia pastato padaryta, kad žmonės galėtų užeiti (į pastatą, į garažą, į laiptinę). Atskirta žalia veja ir vėl stovi transporto priemonės. Jeigu labai tiksliai, kai architektai projektuoja planą, jie privalo suprojektuoti, kur bus šaligatvis, kur bus važiuojamoji kelio dalis. Jie tokius planus privalo derinti su Kelių policijos valdyba. Žiūrėjo, bet nebuvo derinti tokie planai dėl (duomenys neskelbtini). Tie planai vadinasi Sklypų dangų planas, teritorijos planas ir pan. Objektyviai žiūrint į situaciją, reikalingas tas planas, kuris išsireikalautinas iš bendrijos pirmininko, ir iš to bus matoma, kaip buvo suprojektuotas šaligatvis ar jis yra kitokios paskirties. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatyme apibrėžta, kad bendrija negali nieko nustatyti. Iš 2014 m. balandžio 24 d. DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos narių pakartotinio susirinkimo protokolo 9 punkto matyti, kad jau jau yra susiformavusi tvarka, kaip žmonės stato automobilius ir atitinkama statymo tvarka yra įteisinta. Tame įžvelgia teisės normų neaiškumus. Palieka galutinai spręsti klausimą dėl pareiškėjo skundo teismo nuožiūrai. Jeigu teismas nuspręstų, kad negali būti tenkintas skundas, tada prašo, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, administracinės nuobaudos neskirti.

Liudytojas L. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra bendrijos pirmininkas. D. J. asmeniškai nepažįsta, žino jį iš matymo pagal bendrijos narių sąrašą, jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra jų bendrijos narys. 2013 m. kai jis tapo pirmininku buvo netvarka kiemo teritorijoje su automobilių statymu. Architektas paruošė projektą ir jis su tuo projektu nuvažiavo į policijos komisariatą Mėnulio g. Tame policijos komisariate jų projekto nepriėmė, buvo nurodyta, kad tai yra stovėjimo aikštelėje, įrengta ant bendrijos požeminio garažo stogo ir policija šių dalykų nederina ir nederins. Jam paklausus, kaip šį dalyką reiktų traktuoti, jeigu kažkas nutiks, jam nebuvo atsakyta. Pasitarus 2014 m. surengtas susirinkimas su gyventojais. Jiems buvo svarbiausia praplėsti stovėjimo vietų ratą. Yra 237 patalpos, jeigu kiekvienas turi po 2 automobilius, reikia sutalpinti 474 automobilius. Pažymėtų vietų yra 65 ir 169 garažai. Kur dėti 240 automobilius? Buvo pasiūlymas naikinti kieme žalias zonas, bet gyventojai atsisakė ir leido pastatyti mašinas ant raudonų trinkelių. Jis tame nieko blogo nemato, nes taip nusprendė namo gyventojai. Negalima statyti ten, kur jie sužymėjo geltonomis linijomis, nes tai sanitarinių automobilių vietos, kai prireikia kažkam pagalbos. Kas liečia santykius su policija, būna tokiu atveju, kai automobilis stovi pastatytas 1-2 metus. Tada jis kreipiasi į Vilniaus miesto viešąją policiją. Jam atsakoma, kad jie nevažiuos ir netemps. Kadangi žino automobilio savininkus, su jais susisiekus, jie geranoriškai patraukia mašinas. Jeigu jie kreipiasi į Vilniaus apskrities VPK dėl tų automobilių, vėl tas pats atsakymas, kad tai jų pačių tvarka. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. automobilis, kaip matyti iš nuotraukos, stovėdamas niekam netrukdo. Toje vietoje bendrija leidžia statyti automobilį. Jie dėl automobilių statymo neskundžia policijai ir šiuo klausimu sutaria. Jeigu kažkas kažką užstato, tai bendru sutarimu viskas sutvarkoma. Pagal bendrijos susirinkimo nutarimą, D. J. nieko nepažeidė. Pagal nuotrauką jo automobilis stovi ant garažo stogo.

Kaip supranta, ant stogo Kelių eismo taisyklės netaikomos, nes ten niekas nieko neregistravo. Policija jų projekto nepriėmė ir nieko neregistravo. Viešoji policija pasakė, kad jie nutempti nieko negali, nes tai jų pačių nuosavybė. V. K. atžvilgiu buvo byla nutraukta. Jie yra nupaišę geltonas linijas ir jai buvo pradėta administracinė teisena. Kaip supranta, ji išaiškino jų mintis ir jai bauda buvo panaikinta. Pagal nuotrauką bylos lape 12, ta vieta yra stoginė ir visą laiką ten stovėjo mašinos ir niekas problemų nekėlė. Laiptinė yra toliau, tas automobilis stovi toje vietoje, kur niekam netrukdo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių nuotraukų, kompaktinio disko duomenų matyti pareiškėjo automobilio, kitų automobilių, kiemo ir jame esančių objektų išsidėstymas, teritorijoje esantys žymėjimai, kelio dangos ypatumai (b. l. 5, 12, 13, 24, 27, 28).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pateiktų duomenų dėl V. K. atžvilgiu pradėtos administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo matyti, kad atitinkama teisena nutraukta, nes atitinkama kelio danga ir minėtos vietovės kelio ženklinimas nesuderinti su Kelių policijos valdyba, todėl jos veikoje nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Iš 2014 m. balandžio 24 d. DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos narių pakartotinio susirinkimo protokolo (toliau ir – protokolas; b. l. 57-61) 9 punkto matyti, kad minėtos bendrijos susirinkime nutarta nenaikinti žalių zonų, o jas prižiūrėti atvežant žemių ir atnaujinant veją iš bendrijos lėšų, išdažyti geltonas linijas prie komercinių patalpų įėjimų ir įėjimų į laiptines, naikinti šiukšlių surinkimo vietą prie (duomenys neskelbtini) gatvės perkeliant konteinerius į atitvertą vietą prie (duomenys neskelbtini) gatvės, pėsčiųjų praėjimo vietas atskirti signaliniais stulpeliais ir ratų atmušėjais, siekiant praplėsti savininkų poreikį priglausti automobilius kieme, leisti statyti automobilius ten, kur neįrengti stulpeliai ir atmušėjai ir geltonos linijos. Balsavimas: už – 39, prieš – 0, susilaikė – 1.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai. Pabrėžtina, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, už važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 417 straipsnyje numatytų pažeidimų sudėtys yra formalios, jie gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia (žr., pvz., 2018-09-19 Šiaulių apygardos teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-169-354/2018).

Nagrinėjamu atveju, susipažinus su administracinio nusižengimo protokolo ir skundžiamo nutarimo turiniu, spręstina, kad D. J. nubaustas, nes sustojo ir paliko automobilį stovėti transporto eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje, ant šaligatvio.

Sprendžiant klausimą dėl D. J. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra minėto administracinio nusižengimo sudėtis, tai yra, ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad D. J. tyčia sustojo ir paliko automobilį stovėti transporto eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje, ant šaligatvio.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo skunde bei teisme teigė, kad automobilį statė pagal nusistovėjusią automobilių statymo tvarką pagal bendrą bendrijos narių sutarimą, be to, automobilis nepastatytas ten, kur būtų draudžiama stovėti, t. y. ten, kur būtų geltonos linijos ar draudžiamieji ženklai. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad pastačius automobilį yra paliktas tarpas praėjimui, automobilis nėra pastatytas prie draudžiamų ženklų ar geltonos linijos. Kaip matyti iš protokolo, patys bendrijos, kuriai priklauso ir D. J., nariai, esant automobilio vietų statymo problemai, nutarė leisti statyti automobilius ten, kur neįrengti stulpeliai ir atmušėjai, būtent tokioje vietoje buvo pastatytas ir pareiškėjo automobilis. Teismo posėdžio metu minėtos bendrijos pirmininkas L. N. patvirtino, kad pagal bendrijos tvarką pareiškėjo automobilis pastatytas tinkamai ir nieko nepažeidė. Alinkybę, kad nėra atitinkamo plano, suderinto su Kelių policijos valdyba patvirtino tiek L. N., tiek ir institucijos atstovas teisme. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad nesant tokio plano, bendrijos nariai protokolu patys apsprendė, kokia tvarka atitinkamoje teritorijoje bus statomi automobiliai. Iš to seka, kad šioje situacijoje nebuvo D. J. tyčios padaryti ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pastarasis atitinkamoje vietoje pasistatė automobilį, turėdamas pagrindą manyti, kad veikia teisėtai.

Kaip minėta, teismas privalo nustatyti visus būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus, o nesant nors vieno iš jų, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Šiuo atveju įvertinus įrodymų visumą, pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų D. J. kaltę tyčia padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, institucijos nutarimas, kuriuo D. J. skirta 50 eurų dydžio bauda už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, naikintinas, o administracinio nusižengimo bylos teisena jam nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo D. J. skundą patenkinti.

Nutarimą, kuriuo D. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 50 eurų dydžio bauda, panaikinti, administracinio nusižengimo bylos teiseną D. J. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Beatričė Bakanauskaitė