Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. (J. J.) (toliau ir – Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI, Institucija) 2025 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR-N-11066-2025 (ROIK 25286956369).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir / ar ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos administracinio nusižengimo bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog J. J. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-11066-2025 paskirta 295 eurų dydžio bauda už tai, kad jo vadovaujamos įmonės teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai aukščiau išvardintų įstatymų numatytais terminais nepateikė:

2) MB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma FR0600) už 2024 m. kovo mėn., kuri turėjo būti pateikta iki 2024 m. balandžio 25 d.;

3) MB „(duomenys neskelbtini)“ paskutinio mokestinio laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma FR0600) už 2024 m. liepos 1 d. – 2024 m. liepos 9 d. mokestinį laikotarpį, kuri turėjo būti pateikta iki 2024 m. liepos 30 d.;

4) MB „(duomenys neskelbtini)“ metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos (forma GPM312) už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta iki 2025 m. vasario 17 d.;

5) MB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM313) už 2024 m. kovo mėn., kuri turėjo būti pateikta iki 2024 m. balandžio 15 d.;

6) MB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM313) už 2024 m. balandžio mėn., kuri turėjo būti pateikta iki 2024 m. gegužės 15 d.;

7) MB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos (forma KIT711) už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta iki 2025 m. vasario 17 d.;

8) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos(forma FR0600) už 2025 m. liepos mėn., kuri turėjo būti pateikta iki 2025 m. rugpjūčio 25 d.;

9) UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM313) už 2025 m. liepos mėn., kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2025 m. rugpjūčio 18 d. Deklaracija pateikta pavėluotai tik 2025 m. lapkričio 5 d.;

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad išvardintos deklaracijos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos nebuvo.

Dėl likusių kaltinime išvardintų MB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijų (PLN204 už 2024 m., GPM312 už 2024 m., GPM313 už 2024 m. kovą ir balandį, KIT711 už 2024) pareiškėjas neginčija nei prievolės jas teikti, nei jų nepateikimo fakto, tačiau reikalauja atsižvelgti, kad jos buvo nepateiktos dėl objektyvių aplinkybių – MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pristabdymo ir įmonės patiriamų finansinių sunkumų, kas turėjo būti vertinama kaip lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas numato galimybę mokesčių mokėtoją atleisti nuo deklaracijų teikimo. Minėto įstatymo 76 straipsnio 2 dalis numato, kad Centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais mokesčio deklaracijos pateikimo terminas gali būti pratęstas mokesčių mokėtojo (fizinio asmens) mirties atveju, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko mirties atveju bei kitais centrinio mokesčių administratoriaus nurodytais atvejais. Šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai laikinai nevykdo veiklos, taip pat kai mokesčių administratorius teisės aktuose nustatytą mokesčių administratoriui pateiktiną informaciją gauna iš trečiųjų šaltinių ir kitais atvejais, kai mokesčio deklaraciją ir (arba) kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus pateikti netikslinga, mokesčių mokėtojai gali būti laikinai atleidžiami nuo mokesčio deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo tvarką, terminus ir atvejus nustato centrinis mokesčių administratorius.

MB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė mokesčių administratoriui Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“ numatyta tvarka nei prašymo atleisti nuo deklaracijų pateikimo dėl įmonės veiklos sustabdymo, nei prašymo pratęsti jų pateikimo terminus dėl patiriamų laikinų sunkumų. Minėtos tvarkos 25 punktas numato, kad deklaracijos pateikimo terminas gali būti pratęstas atsiradus tokioms svarbioms aplinkybėms, iš kurių mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas negali pateikti deklaracijos. Tarp jų ir aplinkybių, kurios nepriklauso nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, ar yra kitų svarbių objektyvių aplinkybių, dėl kurių mokesčio mokėtojas negali laiku įvykdyti pareigos deklaruoti. Dėl deklaracijos pateikimo termino pratęsimo galima kreiptis Taisyklių VI skyriaus nustatyta tvarka net ir po atitinkamos deklaracijos pateikimo termino. Mokesčių mokėtojams sudaromos galimybės elektroniniu būdu per Mano VMI pateikti tiek pranešimą apie laikiną veiklos nevykdymą ir prašymą laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų dokumentų pateikimo dėl laikino veiklos nevykdymo, tiek prašymą pratęsti deklaracijų pateikimo terminus.

Nieko panašaus iš MB „(duomenys neskelbtini)“ pusės daroma nebuvo, visos kaltinime išvardintos bendrijos deklaracijos tebebuvo nepateiktos VMI atsiliepimo pateikimo dienai. Iš aukščiau aptarto reglamentavimo išeina, kad net jei įmonė deklaracijų negali ar vėluoja pateikti dėl objektyvių priežasčių, teisės aktai numato jai pareigą veikti – teikti prašymus atleisti nuo deklaracijų pateikimo arba prasitęsti jų pateikimo terminus. Įmonių vadovo J. J. neveikimas pagrįstai buvo įvertintas kaip ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas. Tas pats pasakytina ir dėl priežasčių, dėl kurių nebuvo įstatymo numatytu terminu pateiktos kaltinime išvardintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijos. Teismas nesutinka, kad dėl deklaracijų nepateikimo nėra įmonės vadovo kaltės. Net jei bendrovei netikėtai vienašališkai buvo nutrauktas buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas ir bendrovėje laikinai nebuvo asmens, kompetentingo paruošti ir pateikti mokestines deklaracijas, bendrovė turėjo galimybę prašyti jų pateikimo termino pratęsimo. Pažymėtina, kad deklaracijos turėjo būti pateiktos iki liepos ar rugpjūčio mėnesių, tačiau nebuvo pateiktos iki pat skundo padavimo dienos (išskyrus tik mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją forma GPM313, kuri buvo pateikta lapkričio 5 d.), kas nebegali būti pateisinama naujo buhalterio paieškomis. Net jei J. J. ir negalėjo iš anksto numatyti aplinkybių, dėl kurių deklaracijų teikimas sutriko, jis kaip bedrovės vadovas turėjo operatyviai į jas reaguoti ir šalinti jų sukeltas pasekmes (konsultuotis su mokesčių administratoriumi ar su buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiomis bendrovėmis dėl susidariusios situacijos ir jų sprendimo būdų, sudaryti terminuotą sutartį dėl skubaus buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo, kol bendrovė pati susiras ir įdarbins patikimą finansininką ir pan.). Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą. Ši teisės norma suponuoja nuostatą, kad būtent vadovas yra atsakingas už tai, kad mokestinės deklaracijos būtų teikiamos laiku ir tinkamai.

Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų registro išrašo už penkerius metus duomenimis, pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį J. J. baudžiamas mažiausiai trečią kartą (VMI atsiliepime nurodo, kad yra baustas penkis kartus), todėl jam turėjo būti žinomos vadovaujamų įmonių įstatyminės pareigos bei jo, kaip bendrovės vadovo atsakomybė dėl jų nevykdymo (mokestinių deklaracijų nepateikimo).

Pareiškėjas nurodo, kad jo išvardintos aplinkybės turėjo būti analizuojamos priimant ginčijamą nutarimą ir įvertintos kaip jo atsakomybę lengvinančios, tačiau jis pats administracinio nusižengimo bylos ne teismo tvarka nagrinėjimo metu neteikė jokių paaiškinimų ir papildomų duomenų, nesinaudojo administracinio nusižengimo protokole išvardintomis procesinėmis teisėmis dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime ir teikti paaiškinimus, prašymus, bylai reikšmingus dokumentus, teikti raštu ar el. ryšių priemonėmis paaiškinimus, jei byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, ir pan. VMI negalėjo analizuoti ir vertinti nusižengimo padarymo aplinkybių, kurios jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Pažymėtina, kad J. J. dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo buvo žinomos jo pareigos ir galimi neigiami teisės pažeidimo padariniai, kadangi el. paštu įmonėms buvo siunčiami Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimai, pateikti mokestines deklaracijas informuojant, kad už pavėluotą deklaracijų pateikimą ar nepateikimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas yra taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

Teismo vertinimu, nė viena iš pareiškėjo nurodomų aplinkybių neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl administraciniame kaltinime išvardintų mokestinių deklaracijų nepateikimo laiku. Pareiškėjas, būdamas juridinio asmens vadovu, privalėjo organizuoti juridinio asmens veiklą taip, kad nebūtų pažeistos įstatymo nuostatos.

Pareiškėjo argumentai, kad buvo nepagrįstai konstatuota ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat nepagrįsti. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad J. J. 2024 m. kovo 12 d. nutarimu (ROIK 24232485607) buvo baustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį 295 Eur bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, 2023 m. kovo 14 d. nutarimu (ROIK 23199212806) buvo baustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį 295 Eur bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, tad abi nuobaudos tebegaliojančios.

ANK 40 straipsnis numato, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Nė viena iš pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį paskirtų baudų nesumokėta, tad nagrinėjamas nusižengimas pagrįstai vertinamas kaip kartotinis ir pagrįstai Institucijos nustatyta J. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Argumentas, kad jis yra traukiamas atsakomybėn dėl skirtingų pažeidimų, susijusių su skirtingais mokesčiais ar net skirtingomis įmonėmis, kurie neturi būti laikomi vieno ir to paties pobūdžio nusižengimu, nepagrįstas. Visų pirma, pareiškėjo veikos kartotinumą lemia ne administraciniame kaltinime išvardinti epizodai, sudarantys pasikartojantį atitinkamų mokestinių deklaracijų nepateikimą. Visi vienuolika išvardintų epizodų sudaro vieną tęstinę veiką, už kurią J. J. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Ši veika laikoma kartotine ne dėl to, kad ją sudaro vienuolika epizodų, o todėl, kad J. J. šią veiką padarė tebeturėdamas kitas praeityje paskirtas ir šiai dienai tebegaliojančias nuobaudas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį (ROIK 24232485607 ir ROIK 23199212806). Kad ankstesnės nuobaudos buvo paskirtos dėl kitų įmonių deklaracijų nepateikimo, neturi jokios reikšmės pakartotinumo konstatavimui. Įstatymų leidėjas ANK 40 straipsnyje aiškiai apibrėžė pakartotinio nusižengimo kriterijų – to paties asmens tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas įstatymų leidėjo nurodytais terminais. Nusižengimo pakartotinumui konstatuoti užtenka fakto, kad J. J. turi galiojančių nuobaudų pagal ANK 187 straipsnį. Nėra jokio pagrindo teigti, kad Institucija netinkamai taikė pakartotinumo kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės institutą.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Nagrinėjamu atveju, nesant J. J. atsakomybę lengvinančių, tačiau esant vienai sunkinančiai aplinkybei, jam paskirta bauda, kurios dydis lygus sankcijos vidurkiui. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismo vertinimu, nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pareiškėjo teigimu, VMI neįvertino jo asmenybės ir ankstesnės elgsenos, neatsižvelgė, kad jis nėra sistemingai įstatymus pažeidinėjantis asmuo. Tačiau administracinių nusižengimų registro duomenimis per penkerius pastaruosius metus J. J. daugybę kartų (ne mažiau 120) buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už įvairių rūšių administracinius nusižengimus (pažymą sudaro 138 lapai). Nors didžiąją dalį sudaro nusižengimai, susiję su transporto priemonių valdymu, tačiau dauguma jų šiurkštūs, baudos nemokamos, asmuo nuolat vairuoja transporto priemones, ignoruodamas, kad tokios teisės neturi (yra paradęs). Ne kartą baustas ir už nusižengimus, susijusius su savo, kaip juridinių asmenų vadovo, pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu (pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 2 dalį, 431 straipsnio 1 arba 2 dalį, 223 straipsnio 2 dalį, 120 straipsnio 1 dalį). Šie duomenys neleidžia nagrinėjamo nusižengimo vertinti kaip atsitiktinio ir vienkartinio pobūdžio, padaryto išimtinai dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, ir necharakterizuoja J. J. kaip atsakingo ir įstatymus gerbiančio asmens bei pareigingo įmonių vadovo. Kaip minėta, J. J. jau trečią kartą per trejų metų laikotarpį traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, kas rodo, kad savo, kaip juridinių asmenų vadovo, pareigas jis atlieka pakankamai aplaidžiai ir po paskirtų nuobaudų išvadų nedaro. Pareiškėjas iki šiol nesiėmė veiksmų ir nepašalino jam inkriminuoto nusižengimo pasekmių (atsiliepimo duomenimis, nepateikė daugumos kaltinime išvardintų deklaracijų), kas rodo jo atsainų požiūrį į mokesčių įstatymų reikalavimus. Atitinkamai minimalių nuobaudų (įspėjimo ar minimalios baudos) skyrimui ar ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui bei nuobaudos neskyrimui pagrindo teismas neįžvelgia.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. J. pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda parinkta tinkamai, ji adekvati ir proporcinga atsakomybės priemonė tiek padarytam pažeidimui, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

J. J. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR-N-11066-2025 (ROIK 25286956369) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.