- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- e2S-2234-480/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16597-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- L. A. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21539-944/2016 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei L. A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto ir prievolių padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto ir prievolių padalijimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų procesinį terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – įtraukti kreditorius AB „Swedbank“ ir J. K.–M. į bylą trečiaisiais asmenimis, suformuluoti reikalavimą dėl prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ padalijimo.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog jis turi kreditorius AB „Swedbank“ ir J. K.-M., tačiau šių kreditorių neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis, nesuformulavo reikalavimo dėl prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ padalijimo.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Lietuvos Respublikos įstatymai nereikalauja sutuoktinių kreditorius traukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, informavo visus jam žinomus kreditorius apie inicijuojamą santuokos nutraukimo bylą ir nusiuntė jiems ieškinio kopijas. Tai patvirtina prie ieškinio pridėti dokumentai. Bendraudami su ieškovu nei vienas iš kreditorių neišreiškė noro būti byloje trečiaisiais asmenimis. Ieškovas neįtraukė jam žinomų kreditorių trečiaisiais asmenimis, kadangi tai yra netikslinga: kreditoriniai įsipareigojimai yra labai nedideli, kreditoriams dalyvauti teismo posėdžiuose nebūtų tikslinga, nes tokio dalyvavimo išlaidos, tikėtina, viršytų kreditorinių įsipareigojimų dydį – J. K.-M. gyvena Jungtinėje Karalystėje ir jai atvykti būtų brangu ir sudėtinga, AB „Swedbank“ dalyvavimas šioje byloje taip pat, tikėtina, viršytų kreditorinio reikalavimo dydį. Be to, ieškovo prievolė kreditoriui AB „Swedbank“ yra asmeninė, nėra praterminuota ir šis kreditorius ieškovui neturi pretenzijų dėl atsiskaitymo. Kreditorių įtraukimas šioje byloje trečiaisiais asmenimis prieštarautų konstituciniams protingumo, ekonomiškumo ir greito bylos išnagrinėjimo principams. Kreditoriai yra tinkamai informuoti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą ir nusprendę įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis visada gali tai padaryti.
4.2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad prievolė kreditoriui AB „Swedbank“ yra jo asmeninė skola. Ši skola kaip ir visas šalių asmeninis turtas yra nedalijama santuokos nutraukimo byloje, ją ieškovas kreditoriui AB „Swedbank“ grąžins vienas asmeniškai. Dėl to teismo reikalavimas suformuluoti asmeninio turto padalijimo reikalavimą santuokos nutraukimo byloje yra perteklinis, neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, kreditorinius įsipareigojimus kreditorei J. K.-M. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – įtraukti kreditorius AB „Swedbank“ ir J. K.–M. į bylą trečiaisiais asmenimis, suformuluoti reikalavimą dėl prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškinio trūkumai buvo nustatyti nepagrįstai.
Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, t. y. civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).
Ieškiniui dėl santuokos nutraukimo, be bendrųjų procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimų, papildomai keliami CPK 382 straipsnyje nurodyti specialieji reikalavimai, kuriuos lemia bylų dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo specifika. Šio straipsnio 5 punkte numatyta, jog ieškinyje turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis). Pagal CK 3.126 straipsnio nuostatas vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (1 dalis); sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.126 straipsnio norma yra skirta sutuoktinių, kurie kreipėsi į teismą dėl turto padalinimo, kreditorių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui ir suteikia jiems teisę įstoti į bylą dėl sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo, ir tuo pačiu nustato sutuoktiniui, pareiškusiam ieškinį dėl turto padalijimo, pareigą nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir jiems pranešti apie bylos iškėlimą. Tai susiję su tuo, kad dalinant bendrą turtą ir keičiantis bendro turto teisiniam režimui, gali nukentėti kreditorių interesai, nes sutuoktinio skolininko turtinė padėtis gali pasikeisti po turto padalinimo ir tai gali sąlygoti prievolės kreditoriams įvykdymo apsunkinimą. Ieškovas ieškinyje, be kita ko, nurodė bendrą šalių kreditorę J. K.-M. ir ieškovo kreditorę AB „Swedbank“, taip pat pateikė įrodymus, kad abiem nurodytiems kreditoriams išsiuntė ieškinio dėl santuokos nutraukimo kopiją, t. y. įvykdė CPK 382 straipsnio 5 punkto ir CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Vadovaujantis CK 3.126 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, ir taip apginti savo kaip kreditorių teises ir teisėtus interesus santuokos nutraukimo byloje, tačiau jie neturi pareigos dalyvauti tokio pobūdžio byloje. Nurodytų argumentų pagrindu sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą kreditorius AB „Swedbank“ ir J. K.–M. įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad įstatymas suteikia teisę teismui savo iniciatyva į bylą įtraukti trečiuosius asmenis (CPK 47 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad yra paėmęs vartojamąją paskolą iš AB „Swedbank“, šiuo metu yra skolingas 220 Eur, tai yra asmeninė ieškovo skola, AB ,,Swedbank“ yra informuota apie inicijuotą santuokos nutraukimo procesą. Nors ieškovas nesuformulavo ieškinio reikalavimo prievolę AB „Swedbank“ pripažinti asmenine jo prievole, tačiau, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo įpareigoti ieškovą suformuluoti ieškinio reikalavimą dėl prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ padalijimo. Be to, kaip minėta, CPK 230 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta galimybė šalių reikalavimus galutinai suformuluoti parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio trūkumų šalinimo institutas nagrinėjamu atveju taikytas nepagrįstai.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.