Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant Jolantai Petraitienei, Reginai Knezevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Irenijui Kaluškevičiui, atsakovui G. G. , atstovui advokatui Albinui Miliauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui G. G. dėl žalos aplinkai atlyginimo, ieškinio suma 16.440 Lt (4761,35 Eur) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau departamentas) palaiko ieškinį ir ieškovo atstovas paaiškino, kad prašo priteisti iš atsakovo 16.440 Lt žalos atlyginimą, kadangi atsakovas 2014-02-24 medžioklės plotuose neužtikrino šunų priežiūros, jie palaidi lakstė po laukus ir stirnos, išsigandę šunų, išbėgo į kelią Kalvarija –Vištytis ir dvi jų vaikinga patelė ir patinas buvo kliudyti pravažiuojančio automobilio bei apkandžiotos šunų ir to pasekoje nugaišo. Ieškovo atstovas palaikė visus motyvus bei argumentus išdėstytus ieškinyje ir nesutiko su atsakovo atsiliepimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-02-24 departamento Kalvarijos agentūra surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą atsakovui pagal LR ATPK 85 str. 4 d. ir 2014-02-27 nutarimu paskyrė atsakovui 3000 litų baudą dėl medžiojimo Jurgežerių medžioklės plotuose pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių reikalavimus, nutarime nurodyta, kad medžiojo su 4 šunimis, kurių vienas laika, be medžiotojo bilieto ir medžioklės lapo bei sunaikino dvi stirnas. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra G. G. paaiškinimas, kuriame jis aiškino analogiškai kaip ir teismo posėdžio metu. Atsakovas nutarimą skundė ir Marijampolės rajono apylinkės teismas (toliau teismas) 2014-06-02 (adm. B. Nr. II-12-564/2014) 2014-02-27 nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. 2014-06-02 nutarimas yra įsiteisėjęs, šiame nutarime teismas nurodė, kad G. G. veiksmai negali būti vertinami kaip medžioklė ir jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 85 str. sudėties. Minėtoje byloje esančiame skunde 2014-03-14 atsakovas yra nurodęs, kad ... jam priklausantys šunys būdami prie O. R. namų pamatė būrelį stirnų ir jas pradėjo vytis, tačiau tai įvyko jam nežinant ir to nesiekiant..... jo veikoje nebuvo tiesioginės tyčios arba neatsargumo...“.

Byloje esančiame stirnų apžiūros akte 2014-02-24 (bylos Nr. II-12-564/2014 lapai Nr. 32-36) nurodyta, kad stirnos patelė vyresnė nei 3 metų rasta griovyje, stirnos patinas rastas krūmuose, abu prie kelio Kalvarija –Vištytis be to nurodyta, kad iš stirnos išimti 3 stirnos vaisiai. Stirnos patelei akivaizdžiai matosi keliose vietose sukandžiotas kailis, perkasta gerklė, dešinė pusė stipriai sužalota, galimai mechaniškai, sulaužytos kojos (galimai po susidūrimo su automobiliu. Stirnos patinas yra apie 2-3 metų, akivaizdžiai matosi keliose vietose sukandžiotas kailis, perkasta gerklė ir sužalota galva, kitų sužalojimų nematyti.

Žalos paskaičiavime (civ. b.l. 19) nurodyta, kad bazinis tarifas už sunaikintą stirną yra 5000 litų, už sunaikintą vaikingą ar jauniklius vedžiojančią stirną nustatytas dvigubas tarifas bei nurodytas indeksavimo koeficientas -1,096.

Atsakovui buvo siųsta pretenzija (b.l. 23) geruoju atlyginti žalą padarytą aplinkai, tačiau ji nebuvo atlyginta.

Pateiktoje atsakovo šeimos sudėties pažymoje nurodyta, kad jis gyvena su sugyventine J. R., turi dukrą J. G., gimusią 2010-12-07, charakteristikoje nurodyta, kad yra bedarbis, gyvena ūkiškai, nekilnojamųjų daiktų atsakovas neturi nuosavybės teise (b.l. 40,41, 46-50).

Kadastro žemėlapio ištraukoje fiksuota automobilio stovėjimo vieta bei J. R. ir A. R. sodybų buvimo vietos (b.l.58).

Kalvarijos savivaldybės administracijos rašte 2014-12-03 (b.l. 60) nurodyta, kad savivaldybė informacijos apie G. G. veiksmus 2014-02-24 neturi ir asmenų patrauktų administracinėn atsakomybėn nėra.

Marijampolės apskrities Vyr. policijos komisariatas suteikęs informaciją (b.l. 62), kad 2014-02-24, apie 8 val.22 min. buvo gautas V. pranešimas telefonu, kad buvo automobiliu partrenkta stirna, informacija buvo perduota Kalvarijos PK pareigūnams, kurie informavo, kad patikrinus suteiktą informaciją , eismo įvykio sudėties nebuvo nustatyta.

Apklaustas liudytoju automobilio vairuotojas S. V. nurodė, kad jis 2014-02-24 apie 8 val. automobiliu važiavo keliu Kalvarija- Vištytis, link Kalvarijos ir jam iš kairės pusės išbėgo 5 stirnos, kurios įbėgo į kelią (važiuojamąją dalį), o paskui jas bėgo 4-5 šunys, jis dvi stirnas nutrenkė automobiliu, kitos nubėgo, viena krito iš karto, o kita nubėgo į krūmus, paskui ją nubėgo šunys, kurie kandžiojo stirną. Atėjo paskui šunis G. G., kuris kol jo nematė šunims šaukė „imk“, „ima“, o pamatęs jį šaukė, kad „neima“, „negalima“. Šunys G. G. neklausė. Viskas vyko greitai gal per minutę ar mažiau, tai yra išbėgo stirnos, o paskui jas iš karto bėgo šunys ir jas puolė (vijosi).

Atsakovo atstovas atsakovo nepripažinimą ieškinio grindžia ir tuo, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš bendrų normų civilinei atsakomybei atsirasti, tai yra nurodo LR CK 6.245 str. , 6.246 str., 6.249 str., 6.251 str. kaip juridinį pagrindą žalai priteisti iš atsakovo.

Civilinėje teisėje ginčo ribos nustatomos ieškiniu (LR CPK 135 str.), atsiliepimu (LR CPK 142 str. 3d d.). Teismas bylas nagrinėja pagal pareikštu reikalavimus ir tik dėl jų pasisako. Ieškovas ieškinyje privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p.) ką ir yra nurodęs ieškovas.

Naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas) jeigu neįrodo žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą (LR CK 6.267 str.). LR CK 6.267 str. yra specialioji norma nustatanti būtent gyvūnų savininko atsakomybę už gyvūno padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr.VIII-500, 1997-11-06, 2013-01-01 įstatymo redakcija (toliau įstatymas), apibrėžia, kad gyvūnas yra bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis. Gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovas yra gyvūnų šunų, tame tarpe ir laikos mišrūno laikytojas ir savininkas. Stirnos yra laukiniai gyvūnai, nes gyvena laisvėje. Įstatymo 6 str. nustatyta, kad kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas ir prižiūrimas .... pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.... Įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. numato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, o 4 p. numato, kad gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Gyvūnų laikymo Kalvarijos savivaldybėje (kurioje gyvena atsakovas) taisyklėse (toliau taisyklės) , patvirtintose Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-08-14 įsakymu Nr. D-270 numatyta 40 ir 41 p., kad šunys turi būti laikomi voljeruose ar kitokioje įrangoje iš kurių jie negalėtų iššokti ir pabėgti, o vedžiojami turi būti su pavadėliais ir su antsnukiais ar be jo (atitinkamai pagal rūšis), šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekeltų grėsmės kitiems gyvūnams ar žmonėms.

Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad atsakovas nesilaikė nei įstatymo, nei taisyklių reikalavimų, o būtent jis pats pripažino, kad visi jo šunys buvo nepririšti nei neuždaryti voljeruose (narvuose ar kitoje įrangoje), o lakstė palaidi ir tai jis žinojo bei matė ir 2014-02-24 eidamas pas O. R., tačiau šunų nepašaukė ir jų nepririšo ar neuždarė, tai yra nesiėmė priemonių, kad jie neišbėgtų iš J. R. sodybos teritorijos, kurioje atsakovas gyvena ir turėjo žinoti, kad laukuose yra laukinių gyvūnų ir tame tarpe stirnų, kurias šunys gali išgąsdinti ir vaikyti kas ir atsitiko 2014-02-24 ryte apie 8 val. kai atsakovui priklausantys palaidi šunys išgąsdino stirnas, kurios išbėgo į kelią (važiuojamąją dalį) ir buvo kliudytos automobilio vairuojamo S. V. bei viena (vaikinga) nugaišo iš karto, kita po kiek laiko. Šioje byloje nėra būtina įrodyti, kad stirnos nugaišo būtent dėl to, kad jas mirtinai sukandžiojo atsakovo šunys, kadangi ieškovas reikalavimus kildina iš to, kad atsakovo šunys išgąsdino „sutrikdė laukinius gyvūnus natūralioje jų buveinėje“ ir dėl to jos žuvo (nugaišo). Teismas konstatuoja, kad atsakovas neužtikrino tinkamos šunų priežiūros, tai yra neužtikrino, kad jam priklausantys šunys nepadarytų žalos šiuo konkrečiu atveju gamtai (aplinkai). Atsakovas įrodinėja, kad jis nepjudė šunų, tai yra neliepė jiems pulti „imti“ stirnas, tačiau atsakomybei pagal LR CK 6.267 str. 1 d. atsirasti nebūtina nustatyti kaltę, atsakomybė atsiranda be kaltės, o atsakovas neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kito asmens tyčios ar didelio neatsargumo, o būtent neįrodė, kad transporto priemonės vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles ar elgėsi nerūpestingai ir turėjo realią galimybę išvengti susidūrimo su stirnomis. Atsakovo atstovas teigė, kad „liudytojas nepateikė įrodymų“, tačiau pagal LR CPK nuostatas įrodinėja byloje šalys (ieškovas ir atsakovas, LR CPK 178 str.). Tokiu būdu teismas nenustatė, kad yra LR CK 6.253 str. nustatyti pagrindai civilinei atsakomybei atsakovo netaikyti ar jam atleisti nuo civilinės atsakomybės. Teismas pasisako, kad žala atsirado dėl atsakovo neveikimo, tai yra neužtikrinimo šunų laikymo sąlygų tokių kaip yra numatyta. Liudytojas S. V. visą laiką liudijo (tiek civilinėje, tiek administracinėje byloje), kad tarp stirnų pasirodymų ir šunų išbėgimo paskui jas buvo labai trumpas laiko tarpas.

Atsakovas neįrodė (LR CPK 178 str.) ir teismas nenustatė, kad automobilio vairuotojas S. V. pažeidė Kelių eismo taisykles ar, kad jo veiksmuose buvo (galėjo būti ) didelio neatsargumo ar tyčios požymių, kurie galėjo nulemti (nulėmė) žalos atsiradimą ar padidėjimą.

Atsakovo atstovas įrodinėjo, kad negali būti tenkinamas ieškinys, nes atsakovas nenubaustas administracine tvarka. Teismas su šia pozicija nesutinka, kadangi civilinėje byloje galėjo būti ir yra nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės.

Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad jis išlaiko mažametį vaiką, vadovaujantis LR CK 6.251 str. 2d. bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais priteisiamos žalos dydis mažinamas (LR CK 1.5 str. 3 d., 4 d.).

Dėl kitų šalių motyvų teismas nepasisako kaip dėl neturinčių esminės reikšmės bylai.

Ieškinys tenkinamas dalinai ir iš atsakovo priteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų Valstybei.

Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 258, 259, 263-265, 268, 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3174,24 Eur ( 10.960 Lt ) žalos atlyginimą aplinkai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (įstaigos kodas 1907422714, Marijampolė, Dariaus ir Girėno g. 4, sąskaita LT 59 4010 0408 0009 0046 AB DNB bankas).

Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 95,28 Eur (328,80 Lt ) žyminio mokesčio bei 5,77 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu Valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės miesto apylinkės teismą.