- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- e2-32709-964/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22015-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Atsakovas
- UAB „Volana“
- Advokatai
- Ignas Dargužas
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Volana“ dėl atliktų darbų išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 560,71 Eur dydžio vandentiekio remonto išlaidų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei žyminio mokesčio išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2019-06-14 dispečerinėje buvo užregistruotas gyventojo pranešimas dėl adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įvykusios vandentiekio avarijos su prašymu kuo skubiau imtis avarijos likvidavimo darbų. Ieškovas avariją likvidavo. Nustatė, kad ji įvyko vandentiekio tinkluose, nuosavybės teise priklausančiuose atsakovui. Susisiekus su juo, pastarasis nurodė neturintis jokio ryšio su aptarnaujamu vandentiekio tinklu bei atsisakė atlikti kokius nors veiksmus. Kadangi vandens tiekimas buvo nutrauktas daugiau nei 70 individualių gyvenamųjų namų, o nenutraukus vandens tiekimo avarijos lokalizavimas technologiškai neįmanomas, ieškovas savo jėgomis ir lėšomis atliko vandentiekio remontą bei 2019-06-15 atnaujino vandens tiekimą. Dėl remonto darbų ieškovas patyrė 560,71 Eur išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės kaip vandentiekio tinklų savininkės.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Volana“ teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad teisinis reguliavimas yra orientuotas į tai, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, o nuosavybės teisės tarp geriamojo vandens tiekėjo ir vartotojo arba abonento riba apsprendžia jų atsakomybės ribas. Jei ši infrastruktūra nepriklauso aukščiau nurodytiems subjektams, ji savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui. Nei ieškovas, nei savivaldybė niekada nereiškė iniciatyvos perimti nuosavybėn atsakovo valdomos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Nepaisant daugkartinių atsakovo raginimų Vilniaus miesto savivaldybė jokių veiksmų nesiėmė. Įstatymo nereguliuojama situacija, kai geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui, nėra perduota savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kelia painiavą ir sudaro prielaidas ieškovui piktnaudžiauti savo teisėmis. Atsakovas nesinaudoja jam priklausančiu turtu ir pajamų iš jo negauna. Atsakovo turtą be teisinio pagrindo naudoja ir sudėtine savo infrastruktūros dalimi laiko ieškovas. Jis be atsakovo žinios ir pritarimo išduoda prisijungimo sąlygas prie atsakovo nuosavybės teise valdomo vamzdyno, per atsakovui priklausantį vamzdyną tiekia geriamąjį vandenį vartotojams ir abonentams, o infrastruktūros eksploatavimo ir priežiūros kaštus įtraukia į tiekiamo geriamojo vandens kainą. Tokiu būdu ieškovas siekia nepagrįstai permesti savavališkai naudojamo turto priežiūros ir remonto kaštus atsakovui, nors jis nėra nei geriamojo vandens tiekėjas, nei abonentas. Pagal Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymą bešeimininkė infrastruktūra turi būti išlaikoma savivaldybės ir geriamojo vandens tiekėjo lėšomis, todėl atsakovo infrastruktūra, kurią savivaldybė kaip ir bešeimininkį turtą turi perimti savo nuosavybėn, taip pat neturi būti remontuojama atsakovo lėšomis.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad savivaldybė nėra perėmusi atsakovui nuosavybės teise priklausančių vandentiekio tinklų, todėl jis kaip savininkas turi juos prižiūrėti.
Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ atstovas ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad ieškovas yra viešasis vandens tiekėjas, jo veikla skirta ne pajamų gavimui, o viešajam interesui tiekiant vandenį užtikrinti. Nagrinėjamu atveju dėl avarijos buvo nutrauktas vandens tiekimas 70-iai namų, o jų gyventojai yra UAB „Vilniaus vandenys“ vartotojai, todėl ieškovas turėjo užtikrinti jiems vandens gavimą. Atsakovo tinklas įrengtas 1995-1997 m., kai inžinerinių tinklų statytojas neprivalėjo sudarinėti trišalių sutarčių. Ginčo tinklai buvo prijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ inžinerinių tinklų. Iki šios bylos iškėlimo derybų tarp šalių dėl inžinerinių tinklų išpirkimo nebuvo, nebuvo jokio atsakovo pasiūlymo dėl tinko pirkimo. Išlaidos už tinklų remontą nėra išskirstomos gyventojams. Tiesiog bendros ieškovo sąnaudos turi reikšmės Valstybinei kainų komisijai nustatant vandens kainą. Atsakovo nurodomose prisijungimo sąlygose kalbama apie vandentiekio įvadą konkrečiam namui, todėl tai nesusiję su ginču šioje byloje.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Volana“ atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad ginčo nei dėl vandentiekio tinklų priklausymo nuosavybės teise, nei remonto išlaidų dydžio nėra. Vandentiekio tinklai neturi priklausyti nuosavybės teise privatiems asmenims, jie turi priklausyti savivaldybei. Jei taip nėra, savivaldybė juos turi arba išpirkti, arba sudaryti sutartis dėl naudojimosi. Šiuo atveju ginčo turtas atsakovui tik našta, iš jo jis jokių pajamų negauna. Ieškovas teigia užtikrinantis viešąjį interesą, tačiau vandenį gaunantys asmenys yra ieškovo vartotojai, kuriems tiekdamas vandenį ieškovas pareikalauja ir išlaidų už tai. Atsakovo tinklus eksploatuoja ieškovas. Atsakovas jų išardyti ir parduoti negali. Nagrinėjamu atveju ieškovas remontavo tinklą savo paslaugos teikimui, todėl tai nelaikytina jo patirta žala. Atsakovo valdomus tinklus už sąžiningą kainą turi perimti valstybė, todėl ji ir turi padengti išlaidas vilkinant šio veiksmo atlikimą. Savivaldybė dėl tinklų išpirkimo iniciatyvos nerodo. Vandentiekio tinklai atsakovui nuosavybės teise priklauso nuo 2017 m., juos perleidus už skolą (įsigyjant viena iš alternatyvų buvo kompensacija iš valstybės). Jis perėmė tinkus jau prijungtus prie UAB „Vilniaus vandenys“. Tinklai buvo prijunti juos pastačius. Nėra jokio susitarimo dėl tinklų eksploatavimo. Atsakovas su savivaldybės atstovu bendravo žodžiu dėl tinklų perdavimo, su atsakovu derybų nebuvo. Atsakovas ieškinio dėl tinklų perdavimo nėra pareiškęs. Neturi duomenų, kad atsakovas į tinklus būtų investavęs savo lėšas. Pateiktose prisijungimo sąlygose yra nuoroda į UAB „Volana“, taigi buvo norima prisijungti prie atsakovo tinklų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš avarijos vietos schemos matyti, kad 2019-06-14 vandentiekyje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įvyko avarija. Šis vandentiekis nuosavybės teise pagal Registrų centro išrašą priklauso UAB „Volana“. Remonto darbų aktas patvirtina, kad ieškovas likvidavo avariją ir sutaisė nuotekų tinklus, dėl to patirdamas 560,71 Eur žalą. Jis 2019-06-25 raštu kreipėsi į atsakovą kaip tinklų savininką dėl remonto išlaidų atlyginimo, tačiau apmokėjimo negavo.
CK 6.266 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t.y. nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Nesant šių aplinkybių, savininkas atsakovo be kaltės.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymo Nr. 172 „Dėl vandentvarkos ūkio naudojimosi taisyklių“ 4.2. p., tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle.
Nagrinėjamu atveju ginčo tinklo dalis nėra UAB „Vilniaus vandenys“ balanse. UAB „Volana“ yra vandentiekio tinklų dalies, kurioje įvyko avarija, savininkė. Byloje nėra duomenų, kad avarija įvyko dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, todėl savininko kaltė preziumuojama. Atsakovas neginčijo dėl remonto išlaidų patirtų išlaidų dydžio, todėl ieškovo patirtos žalos suma (560,71 Eur), kurią patvirtina atliktų darbų aktas, ir jos kilimo priežastis laikytina įrodyta. Teismo posėdžio metu atsakovas nebeginčijo ieškovo, kaip viešojo vandens tiekėjo, teisės atlikti vandentiekio remontą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, laikytina, kad įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovo patirtą žalą turi atlyginti vandentiekio tinklų savininkas – UAB „Volana“.
Atsakovo vertinimu remonto išlaidų jis neturėtų atlyginti, nes Vilniaus miesto savivaldybė buvo nepateisinamai pasyvi ir nesiėmė veiksmų perimti vandentiekio tinklų.
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalis numato, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.
Atsakovo teigimu nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei ieškovas niekada nereiškė iniciatyvos perimti nuosavybėn atsakovo valdomą geriamojo vandens infrastruktūrą.
Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo vandentiekio tinklai yra sujungti su atsakovo vandentiekio tinklais ir jais tiekiamas vanduo gyventojams, kurie yra ieškovo vartotojai. Tai sudaro pagrindą spręsti dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalingumo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, o tai turėtų nagrinėti ir dėl vandentiekio tinklų perėmimo arba jų naudojimo tvarkos spręsti savivaldybė. Ieškovas nurodė, kad savivaldybė jokios iniciatyvos dėl to nesiėmė. Kita vertus, jis nepateikė įrodymų, kad ir pats kreipėsi į savivaldybę, išreiškė norą perduoti tinklus ar susitarti dėl jų naudojimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad dėl vandentiekio tinklų naudojimo, nesusitarus dėl jų perėmimo, atsakovo ar savivaldybės iniciatyva būtų pradėta civilinė byla. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo ir savivaldybės susitarimą ar bent derybas dėl tinklų perdavimo ir naudojimo, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad už ieškovo patirtas remonto išlaidas atsakingas kitas asmuo (ne atsakovas). Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra atsakovo vandentiekio infrastruktūros perdavimas ar naudojimo tvarka. Šioje byloje sprendžiama vandentiekio tinklų savininko atsakomybė už ieškovo patirtą žalą atliekant tinklų remontą. Jei atsakovas mano, kad Vilniaus miesto savivaldybė neįgyvendino įstatymu jai priskirtų pareigų, įrodinėdamas šią aplinkybę gali kreiptis į ją, o nesusitarus, į teismą dėl nuostolių atlyginimo.
Teismo vertinimu nėra pagrindo nagrinėjamu atveju laikyti, kad remiantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 str. 2 d. 4 p. remonto išlaidos turi būti laikomos paties ieškovo sąnaudomis. Pastaroji norma numato, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Ginčo vandentiekio tinklas priklauso atsakovui, todėl negali būti prilyginamas bešeimininkiam. Atsižvelgiant į tai, ieškovui netenka ir pareiga pagal šią normą savo lėšomis jį prižiūrėti.
Tenkinus ieškinį dėl remonto išlaidų atlyginimo, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.)
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Vilniaus vandenys“, į. k. 120545849, iš atsakovo UAB „Volana“, į.k. 303332733, 560,71 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų, 71 ct) remonto išlaidų, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (560,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika eurų ir 00 ct) žyminio mokesčio išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.