Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., ieškovams K. T., A. T. ir jų atstovui advokatui A. P., atsakovui M. Š., trečiajam asmeniui G. Š. ir jų atstovei advokatei I. M. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. T. ir A. T. ieškinį atsakovui M. Š. ir trečiajam asmeniui G. Š. dėl nuostolių atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šioje byloje rašytiniais įrodymais laikytina neginčijamai nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teises į 0.8800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 2004-04-29 Privačios žemės (miško) sklypo dovanojimo sutarties, patvirtintos Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. M., pagrindu (32-34 b.l.). Sutarties 8p. šalys buvo aptarę, kad žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kad atsakovas, jei atlikus tikslius kadastrinius matavimus pasikeistų šio sklypo ribos ir plotas, jokių pretenzijų neturės.

Taip pat, rašytiniu įrodymu - 2008-09-04 Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. B. (toliau tekste – Sutartis), pripažintina neginčijamai nustatyta, kad atsakovas, atstovaujamas trečiojo asmens, nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą perleido ieškovui, kuris, kaip patvirtina VĮ Registrų centro nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre išrašas (12-13 b.l.), nuosavybės teises į Sutarties pagrindu įgytą žemės sklypą įregistravo kartu su sutuoktine K. T..

Šie rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad tarp šios bylos šalių susiformavo Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Viena iš pagrindinių nekilnojamojo daikto pardavėjo pareigų yra perduoti daiktą kitai šaliai nuosavybės teise, o pirkėjo – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Tai patvirtina ir įstatyme vartojamas pirkimo–pardavimo sutarties sąvokos apibrėžimas (LR CK 6.305 str. 1 d.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad nekilnojamojo daikto pardavėjas (atsakovas) savo pareigą įvykdė - perdavė turtą pirkėjui (ieškovui) bei nėra ginčo dėl to, kad ieškovai už jų nuosavybėn perduotą nekilnojamąjį daiktą atsakovui sumokėjo sulygtą sumą – 100 tūkstančių litų.

Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuoja LR CK aštuntojo skirsnio (6.392 – 6.401 straipsnių) normos. LR CK 6.399 str. nustato, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.

LR CK 6.334 str. 1d. nustato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 2p.) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3p.) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4p.) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam esant jo pažeistas teises ar įstatymo saugomą interesą, teisę į teisminę gynybą. LR CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę, kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti ir, suformuluodamas ieškinio pagrindą bei dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas.

LR CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Kitaip tariant, pardavėjas atsako už bet kokius daiktų trūkumus, kurių neaptarė su pirkėju. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į LR CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi be LR CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo taip pat atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo. Skirtingi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.334 straipsnyje, gali būti pirkėjo pasirinkimu derinami kartu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti. Be to, specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su nuostolių atlyginimu. Nuostolių atlyginimas yra bendrasis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo padarinys, o atlyginami turi būti tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti LR CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisių gynimo būdais.

Kai pirkėjas reiškia reikalavimą dėl kainos sumažinimo (lot. actio quanti minoris), jis įrodinėja abstraktų santykį tarp prekių verčių, nesiaiškindamas faktinių nuostolių, o kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, turi būti nustatytos visos keturios būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų - nuostolių faktas ir dydis (LR CK 6.249, 6.258 straipsniai).

Nors ieškiniu ieškovai siekia, kad atsakovas grąžintų dalį - 17.443,00 Lt, jų sumokėtų pagal Sutartį už 0,8800 ha žemės plotą, tačiau jie reiškia reikalavimą ne sumažinti pirkimo kainą, o prašo įpareigoti atsakovą visiškai atlyginti jų patirtus nuostolius.

Pareikšto ieškovų reikalavimo priteisti iš atsakovo 17.443,00 Lt nuostolių atlyginimui pagrindą lemia tai, kad po Sutarties sudarymo ieškovai, 2011 m. užsakę UAB „ATERA“ atlikti kadastrinius matavimus (14-17 b.l.) sužinojo, jog iš atsakovo įsigytas žemės sklypas yra ženkliai mažesnis, t.y. rasta ne 0.8800 ha, o tik 0,6800 ha plotas, kad patikslinto sklypo ploto paklaida didesnė nei maksimali leistina, kad ploto trūkumas – 0,2000 ha. Ieškovų nuomone, pardavėjas, kaip tą numato LR CK 6.327 str. 3d., atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, o todėl privalo visiškai atlyginti ieškovų patirtus nuostolius – 17.443,00 Lt. Šią sumą ieškovai mažina 464,00 Lt, nes tiek jiems bus kompensuota LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Įrodinėjimo dalyku, sprendžiant ginčus dėl parduotų netinkamos kokybės nekilnojamųjų daiktų, yra vienos ar kitos LR CK 6.399 straipsnyje ir jo turinį plėtojančiose įstatymo normose nurodytos aplinkybės, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja pardavėjo atsakomybę. Įstatyme nėra nustatyta parduotų nekilnojamųjų daiktų netinkamos kokybės fakto prezumpcijos, todėl, taikant bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtintą CPK 178 str., faktą, jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, turi įrodyti pirkėjas.

Ieškovai pateikė rašytinį įrodymą – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyriaus vedėjo 2012-04-30 įsakymą Nr.40VĮ-(14.40.2.)-773 (75-76 b.l.), kuriuo patikslinti ieškovų iš atsakovo įgyto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, kadastrinių matavimų duomenys, t.y., kad žemės sklypo plotas yra 6800 kv. m., kad žemės sklypo plotų skirtumas viršija LR Vyriausybės nutarimu leistiną matavimo tikslumą ir yra mažesnis 0,2000 ha, kad žemės sklypo ploto skirtumas ieškovams yra kompensuojamas pinigais – 464,00 Lt. Atsakovo atstovė pateikė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyriaus gautą atsakymą, kad ieškovai pageidavo už trūkstamą žemės sklypo plotą piniginės kompensacijos (77 b.l.).

Šie įrodymai patvirtina, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, plotas yra 0,2000 ha mažesnis, nei įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti iš šalių pateiktų jau minėtų rašytinių įrodymų, prieš sudarant Sutartį kadastriniai žemės sklypo matavimai nebuvo atlikti.

Kaip matyti iš Sutarties turinio, jos 4.6 p. atsakovas atskleidė pirkėjui tai, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kad įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka, atlikus žemės sklype kadastrinius matavimus, pagal kuriuos apskaičiuojami žemės sklypų ribų posūkių taškai bei riboženklių koordinatės valstybinėje geodezinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo Sutarties pasirašymo dienai pateikti duomenys (pagal preliminarius matavimus) gali pasikeisti.

Savo ruožtu ieškovas Sutarties 5.1 p. ir 5.4 p. patvirtino, kad jis turėjo galimybę ir apžiūrėjo turtą iki šios Sutarties pasirašymo dienos, ir patvirtino, kad turtas visomis prasmėmis atitinka jo kaip pirkėjo reikalavimus bei pirkimo kainą, kad jis neturi jokių pretenzijų ir patvirtina, kad parduodamo turto charakteristikos atitinka jo keliamus reikalavimus, taip pat atitinka pirkimo kainą. Ieškovas taip pat patvirtino, kad jam yra žinoma, jog turtas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus bei kad įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka, atlikus turto kadastrinius matavimus, pagal kuriuos apskaičiuojant žemės sklypo ribų posūkio taškai bei riboženklių koordinatės valstybinėje geodezinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo ploto Sutarties pasirašymo dienai pateikti duomenys (pagal preliminarius matavimus) gali pasikeisti, ieškovas dėl to jokių pretenzijų neturi.

Šios Sutarties sąlygos, ieškovams jų nenuginčijus ir neginčijant, patvirtina, kad atsakovas buvo aptaręs, o ieškovas suvokė, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto jo siekiamo įsigyti nuosavybės teise 0,8800 ha žemės sklypo plotas gali būti tiek didesnis, tiek mažesnis. Sutarties šalys detaliau neaptarė kokio dydžio ploto skirtumas galėtų būti, kad, kaip nurodyta Sutarties 5.1p., turtą laikyti visomis prasmėmis atitinkančiu pirkėjo reikalavimus. Taigi, nors ieškovų atstovas ir nurodė, kad ieškovas omenyje turėjo tik LR Vyriausybės leistiną maksimalią ploto paklaidą, tačiau tokių įrodymų nepateikė, kaip minėta, Sutarties sąlygų neginčijo.

Teisėje preziumuojamas įstatymų žinojimas, taigi preziumuojama, kad ir šalys, sudarydamos sutartis, žino jų sudarymą, aiškinimą, vykdymą bei neįvykdymo teisines pasekmes reglamentuojančius įstatymus ir jais vadovaujasi. Pagal LR CK 6.189 str.1d. nuostatas, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo1991-07-25 Nr.I-1607 (nauja redakcija 1997-07-02 Nr. VIII-370 V.Ž. 69-1735), 21 str. 3d. nustato, kad „Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais arba vertybiniais popieriais Vyriausybės nustatyta tvarka“.

Taigi ieškovas, vadovaudamasis šiomis įstatymo nuostatomis, sudarydamas Sutartį negalėjo nežinoti, kad perkamo žemės sklypo, kuriam atlikti tik preliminarūs matavimai, ploto skirtumas gali viršyti ir leistiną matavimo tikslumą.

Sutarties 4.6 p., 5.1 p. ir 5.4 p. sąlygų turinys leidžia padaryti išvadą, kad Sutarties objektas - žemės sklypas, unikalus Nr. 6234-0004-0124, esantis (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini)rajone, Sutartimi buvo pakankamai detaliai aptartas, t.y. aptartas ir galintis ateityje paaiškėti jo trūkumas – mažesnis plotas, ir kad būtent toks Sutarties objektas jos sudarymo metu visomis prasmėmis atitiko pirkėjo reikalavimus, kad Sutarties šalys susitarė būtent dėl tokio objekto kainos – 100 tūkstančių litų.

Taigi pripažintina, kad ieškovų pateikti sprendime jau aptarti rašytiniai įrodymai dėl žemės sklypo ploto trūkumo neįrodo, kad ieškovams buvo padaryta žala (LR CK 6.249 str.), tuo pačiu nėra įrodyta (LR CPK 178 str.) ir tai, kad ieškovai nusipirko netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą (LR CK 6.399 str.).

Minėta, kad ieškovai privalo įrodyti visas keturias sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), nuostoliai (LR CK 6.249 str.).

Nors ieškovų atstovas nurodė, kad atsakovui buvo žinoma apie tai, kad žemės sklypo plotas yra mažesnis, nes jis buvo žemės sklypo savininkas, pats atliko preliminarius matavimus, todėl privalėjo žinoti, kad jis elgėsi nesąžiningai, tačiau tokius faktus buvus galinčių patvirtinti įrodymų nepateikė. Minėta, kad žemės sklypą atsakovas įgijo dovanojimo sandorio pagrindu, šiam žemės sklypui ir tuo metu buvo atlikti tik preliminarūs matavimai. Taigi ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kokius neteisėtus veiksmus sudarant Sutartį būtų atlikęs atsakovas (LR CK 6.246 str. 1d.).

Nenustačius žalos ieškovams padarymo fakto, o tuo pačiu ir fakto, kad ieškovai nusipirko netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą, neįrodžius neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, ieškovų ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Ieškinys atmestas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Trečiasis asmuo už advokatės teisinę pagalbą (30 b.l.) turėjo viso 2.000,00 Lt išlaidų ( už patarimą, dokumento surašymą ir atstovavimą ).

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukto dalyvauti atsakovo pusėje, teisę gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nustato LR CPK 47 str. 2dalis. Jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2p. (už atsiliepimą į ieškinį - 2.400,00 Lt ), 8.3 p. (už tripliką - 1.400,00 Lt), 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą - 120,00 Lt), pripažintina, kad trečiojo asmens realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (2.000,00 Lt) advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Solidariai (LR CK 3.109 str. 1d. 4p.) iš ieškovų trečiajam asmeniui priteistina 2.000,00 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 47 str. 2d., 93 str., 98 str.).

Į valstybės biudžeto pajamas solidariai iš ieškovų priteistina 17,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 79 str., 88 str. 1d. 3p., 93 str., 96 str., CK 3.109 str. 1d. 4p. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš ieškovų A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2.000,00 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Priteisti solidariai iš ieškovų A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 17,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

(Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.