- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-01
- Bylos Nr.
- e2S-1604-265/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14640-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- V. Š.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Trečiasis asmuo
- „Klaipėdos butai“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės J. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui V. Š. (V. Š.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, institucija teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo – Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Klaipėdos butai“, atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovei J. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo - VšĮ „Klaipėdos butai“, institucija teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė pateikė ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti šalių nepilnamečių vaikų E. Š., gim. 2002-05-31, ir E. Š. (E. Š.), gim. 2004-09-04, laikiną gyvenamąją vietą su ieškove. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-22 nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Nustatė, kad nepilnametė E. Š. šiuo metu gyvena su ieškove ir padarė išvadą, kad papildomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje būtų netikslingas ir nepagrįstas. Nurodė, kad nepilnametis E. Š. gyvena su tėvu V. Š., bei vadovaudamasis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada konstatavo, kad nepilnamečio E. Š. gyvenimas kartu su tėvu neigiamai neatsiliepia vaiko teisėtiems interesams. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė objektyvių aplinkybių, nepateikė įrodymų, dėl kurių teismas darytų pagrįstą išvadą nepilnamečio E. Š. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove J. Š..Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-25 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išreikalauti duomenis apie rašytinius ir žodinius atsakovo V. Š. skundus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Teismui netaikant ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių vaikai patiria žalą - jaučiasi nesaugūs, patiria psichologinę įtampą. Atsakovas vaikus įtraukia į ginčą dėl santuokos nutraukimo. Tarp tėvų vykstantys tarpusavio konfliktai neigiamai atsiliepia nepilnamečių vaikų psichinei būklei - dėl patiriamo streso pasikeitė vaikų elgesys, jie tapo uždari, blogiau mokosi, sunkiai bendrauja.
3.2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad nepilnametis E. Š. gyvena kartu su atsakovu ir yra jo prižiūrimas. E. Š. gyvena su ieškove, o Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės apsilankymo metu 2016-07-20 E. Š. tik svečiavosi pas atsakovą. E. Š. su ieškove gyvena nuo ieškovės išsikraustymo į butą, esantį Duomenys neskelbtini, momento. Tai, kad sūnus negyvena su atsakovu, įrodo faktas, kad atsakovas 2016-07-07 kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių teigdamas, kad negali pasimatyti su sūnumi, o tai paneigia atsakovo teiginius, jog sūnus su juo gyvena jau ilgiau nei mėnesį. Tai, kad sūnus Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai nurodė gyvenąs su tėčiu, įrodo, kad vaikas yra įtakojamas atsakovo. Atsakovas ir daugiau kartų yra kreipęsis į Vaiko teisių apsaugos skyrių su skundais, kad negali matytis su sūnumi. Šias aplinkybes įrodytų dokumentai, išreikalauti iš minėto skyriaus.
3.3. Byloje esantys įrodymai – sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje E. Š. yra registruotas, pažyma; ugdymo įstaigos, kurioje vaikas mokosi, pažyma; kvitai už vaikų pramogas, rūbus, avalynę ir kt. patvirtina, jog vaikais rūpinasi tik ieškovė.
3.4. Teismas nevertino ieškovės prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo elgesiu, jo gyvenimo būdu ir finansine padėtimi. Atsakovas vaikais nesirūpina, nežino jų poreikių, naudoja psichologinį smurtą prieš vaikus. Atsakovas visiškai nebendrauja su dukra, jos nelanko. Prašydamas nustatyti sūnaus E. Š. gyvenamąją vietą su juo atsakovas neprašo nustatyti bendravimo tvarkos su dukra. Atsakovas siekia sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su juo tik dėl to, kad jam nereikėtų mokėti išlaikymo – tai įrodo atsakovo 2016-07-01 ir 2016-07-26 prašymai panaikinti priteistą išlaikymą. Atsakovo elgesys, kuomet jis pardavė vaikų poreikiams naudojamus daiktus, neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Atsakovas yra religinės bendrijos „Jehovos liudytojai“ narys ir siekia sūnų įtraukti į jos veiklą, o tai prieštarauja vaiko interesams.
3.5. Teismas nesiaiškino ir netyrė, kur atsakovas gyvens ir kaip užtikrins vaiko teisę į būstą nutrūkus nuomos sutarčiai. Atsakovas nei teismui, nei Vaiko teisių apsaugos skyriui nepateikė duomenų apie kitą gyvenamąją patalpą, kurioje jis turėtų teisę gyventi ir kur kartu su juo galėtų saugiai gyventi nepilnametis sūnus.
3.6. Atsakovas V. Š. yra baustas administracine tvarka už vagystę, šiuo metu yra įtariamas padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str., jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis. Atsakovo elgesys – neteisėtas nelegalaus šaunamojo ginklo įsigijimas ir jo laikymas namuose sukėlė ir kelia grėsmę nepilnamečių vaikų saugumui, jų sveikatai ir gyvybei. Šios aplinkybės įrodo atsakovo neatsakingumą bei tai, kad jis neturi supratimo apie saugią nepilnamečių vaikų aplinką.
3.7. Prideda naujus įrodymus: 2016-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1252-991/2016; 2016-11-25 vykdomąjį raštą, įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenis apie V. Š.; administracinių teisės pažeidimų registro duomenis apie V. Š.; 2016-09-12 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos VTS pažymą apie V. Š.; 2016-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl V. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 2016-01-25 Klaipėdos AVPK Klaipėdos M. P K VPS Pietinės policijos nuovados nutarimą dėl V. Š. veiksmų; 2016-10-23 A. G. pareiškimą policijai dėl V. Š. veiksmų; 2016-10-19 Klaipėdos apygardos teismo psichologo išvadą; 2016-10-21 Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK VPS Pietinės policijos nuovados pažymą; E. Š. medicininių dokumentų išrašą apie sužalojimą.
Atsakovas atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Prideda nauju įrodymus – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-10 nutarimo kopiją, UAB „Anis“ pažymą, 2016-07-05 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopiją, VšĮ „Klaipėdos butai“ rašto kopiją. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovės teiginiai apie grėsmę vaikų interesams nepagrįsti, tai įrodo 2016-07-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada.
4.2. Sūnus su atsakovu gyvena nuo to momento, kai ieškovė kartu su dukra išsikėlė gyventi pas savo draugą.
4.3. Ieškovė bando priversti sūnų persikelti gyventi su ja. 2016 m. liepos mėnesį ieškovė išsivežė sūnų ir priverstiniai laikė pas save iki buvo kreiptasi į Vaiko teisių apsaugos skyrių.
4.3. Ieškovė, siekdama pabloginti atsakovo gyvenimo sąlygas, išsivežė baldus ir buitinę techniką, VĮ „Klaipėdos butai“ pateikė prašymą dėl nuomos sutarties nutraukimo. VĮ „Klaipėdos butai“, nuomos sutarties nenutraukus ir ieškovei bute negyvenant, atsisakė pripažinti atsakovą pirminiu nuomininku.
4.4. Išlaikymą pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas moka abiems vaikams nepaisant to, kad sūnus gyvena kartu su atsakovu. Ieškovė prie sūnaus išlaikymo neprisideda.
4.5. Prideda naujus įrodymus: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties kopiją, 2009-11-24 UAB „ANIS“ pažymą Nr. 152 ir 2016-07-05 Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopiją.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje taikymo būtinumo. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties kopiją, 2009-11-24 UAB „ANIS“ pažymą Nr. 152 ir 2016-07-05 Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopiją. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-14 pranešimu informavo atsakovą, kad teisme gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pasiūlė atsakovui pateikti nuomonę. Atsakovas turėjo galimybę pateikti visus reikalingus įrodymus, susijusius su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas teikė naujus įrodymus ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti. Šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas nepriima pateiktų įrodymų ir jų nevertina (CPK 314 straipsnis). Teismas priima ir vertina ieškovės pateiktus naujus įrodymus, kadangi šie įrodymai gauti po skundžiamos nutarties priėmimo ir turi teisinės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumą ir teisėtumą.Teismas netenkina apeliantės prašymo išreikalauti iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenis apie atsakovo rašytinius ir žodinius skundus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme apribota naujų įrodymų teikimo galimybė, taip pat spręstina, kad šie duomenys neturės įrodomosios reikšmės sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šeimos bylose taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir šių priemonių taikymo pagrindus numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnis. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečių vaikų E. Š. ir E. Š. gyvenamosios vietos nustatymo.Iš byloje esančios 2016-07-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados ir nuomonės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyta, kad ieškovė kartu su dukra E. Š. gyvena bute, esančiame Duomenys neskelbtini. Tarnybos darbuotojams apsilankius atsakovo V. Š. namuose adresu Duomenys neskelbtini, rastas V. Š. su sūnumi E.. Iš atsakovo bei nepilnamečio E. Š. paaiškinimų tarnybos darbuotojai išsiaiškino, kad vaikas su tėvu gyvena apie mėnesį laiko. Nors apeliantė teigia, kad sūnus negyveno pas tėvą, o tuo metu tik lankėsi, šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovą ir E. Š. apklausė Klaipėdos apygardos teismo psichologė. Iš atsakovo ir sūnaus E. Š. paaiškinimų Klaipėdos apygardos teismo psichologei nustatyta, kad E. Š. gyvena pas tėvą nuo 2016 metų birželio mėn. pabaigos. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo psichologės 2016-10-19 išvadoje nurodyta, jog E. Š. pokalbio metu nurodė, jog jam patinka gyventi su tėčiu, nes su juo „linksmiau“, „labiau pramogaujam“, „tėtis daugiau praleidžia laiką“, tačiau tuo pat metu teigė, jog labiausiai norėtų gyventi su abiem tėvais ir sese, o jam pasirinkti, atsakyti į šį klausimą yra labai sunku (jei gyvens su mama, „tėčio nebūtų“, „blogai, kad dėdė yra“, o jei gyvens su tėčiu „nelabai gerai“). Išvadoje pažymėta, kad dėl savo amžiaus, individualių bruožų, sunkios emocinės būsenos berniukas šiuo metu nėra pajėgus visiškai suvokti sudėtingos situacijos, realių suaugusiųjų konflikto priežasčių, prognozuoti savo ateities perspektyvos, todėl adekvačiai išsakyti savo nuomonę, paaiškinti norus, jausmus berniukui yra sunku. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismo psichologė 2016-10-19 išvadoje, įvertinusi abiejų vaikų nuomones, tarpusavio santykius, prisirišimą vienas prie kito, galimas ilgalaikes traumuojančias tėvų skyrybų pasekmes ateityje, rekomendavo sesei ir broliui augti kartu, neatskirti jų vienas nuo kito.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad sūnaus ugdymu, jo sveikata bei jo kitais poreikiais rūpinasi tik mama. Iš byloje pateiktos 2016-08-26 Klaipėdos Duomenys neskelbtini progimnazijos pažymos matyti, kad E. Š. mokslu rūpinasi ieškovė, tikrina dienyną, stebi vaiko pasiekimus, pastabas, pagyrimus, komentarus, lankomumą, dalyvauja visuose tėvų susirinkimuose, atsakovas dalyvavo tik viename tėvų susirinkime 2015-09-01. Iš UAB ‚Kraujažolė“ 2016-06-28 pažymos matyti, kad nepilnamečio E. Š. sveikata rūpinasi tik ieškovė.Ieškovės teiginiai, jog atsakovas siekia įtraukti sūnų į religinės bendrijos „Jehovos liudytojai“ veiklą ir tai prieštarauja vaiko interesams, atmestinas, kadangi byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ieškovė teigia, kad atsakovas yra baustas administracine tvarka už vagystę, šiuo metu yra įtariamas padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str., jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis ir šios aplinkybės įrodo atsakovo neatsakingumą bei tai, kad jis neturi supratimo apie saugią nepilnamečių vaikų aplinką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant tėvo dorovinius bruožus bei atsižvelgiant į tai, kad nors ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu neginčijamai nustatyta – šią aplinkybę patvirtino ir pats atsakovas, jis namuose lengvai vaikams prieinamoje vietoje laikė užtaisytą šaunamąjį ginklą, kuriuo vaikai galėjo susižeisti ar sužeisti kitus, darytina išvada, kad atsakovas šiuo atveju neužtikrino saugios aplinkos vaikams ir elgėsi nerūpestingai. Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-18 sprendimu ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį ir atsakovo V. Š. priešieškinį tenkino iš dalies. Iš minėto teismo sprendimo matyti, kad teismas nepilnamečių E. Š. ir E. Š. gyvenamąją vietą nustatė su jų mama ieškove J. Š.. Pažymėtina, jog priimtas teismo sprendimas, nors ir neįsiteisėjęs, a priori leidžia teigti, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra pagrįstas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl to nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – laikinosios apsaugos priemonės taikytinos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimu (2016-07-13 pinigų priėmimo kvitas Ser. LAT Nr. 817370), 28 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu ( 2016-08-03 Mokėjimo nurodymas Nr. 926651), 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atskirojo skundo parengimu. Ieškovės atskirąjį skundą patenkinus ir atsižvelgus, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, nurodytų 8.16 p., ieškovės J. Š. patirtos 328 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo V. Š. (CPK 93 str. 1 d. ir 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos25 d. nutartį panaikinti. Priimti naują sprendimą - nepilnamečių E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Š. (E. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su jų mama ieškove J. Š. iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje.
Priteisti iš atsakovo V. Š. (V. Š.) 328 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. Š. naudai.