- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-982-230/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- M. J.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei SEB bankui
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-101-571/2015 pagal ieškovės L. J. patikslintą ieškinį atsakovui M. J., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo ir atsakovo M. J. priešieškinį ieškovei L. J., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. J. patikslintame ieškinyje teismo prašė nutraukti jos ir atsakovo M. J. santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai J. pavardę, padalinti sutuoktiniams priklausantį turtą.
Atsakovas M. J. pateikė priešieškinį, kuriame prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti sutuoktiniams priklausantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino dalinai. Santuoką tarp M. J. ir L. J. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vyrui paliko J. pavardę, moteriai – J. pavardę, padalijo sutuoktiniams priklausantį turtą.
Šalies argumentai
Ieškovė L. J. 2016-01-13 pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-12-14 sprendimą skundžiamose dalyse ir tose dalyse priimti naują sprendimą. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad ji dėl apsirikimo teismui teikdama patikslintą ieškinį sumokėjo ženkliai didesnę žyminio mokesčio sumą, negu reikėjo sumokėti už turtinius reikalavimus, t. y. 249 Eur daugiau negu pagal CPK 80 straipsnio reikalavimus turėjo sumokėti (patikslinto ieškinio ginčo suma buvo 31 660,84 Eur, o ne 46 172,23 Eur), todėl teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsniu, privalėjo grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei grąžintina 249 Eur žyminio mokesčio suma, o už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma yra 230 Eur, todėl ieškovė prašo įskaityti jos žyminio mokesčio permoką 230 Eur sumoje, o likusią 19 Eur sumą grąžinti jai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi apeliantei (ieškovei) L. J. nustatė 7 dienų terminą trūkumams šalinti. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-12-14 sprendimo dalies panaikinimo ir naujo sprendimo toje dalyje priėmimo. CPK 306 straipsnio 3 dalis numato, kad prie apeliacinio skundo turi būti duomenys apie tai, kad už skundą yra sumokėtas žyminis mokestis. Apeliantė nurodė, kad žyminio mokesčio suma yra 230 Eur, tačiau duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą teismui nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Patikslintu atskiruoju skundu ieškovė L. J. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įskaityti ieškovės žyminio mokesčio permoką, lygią 230 Eur sumai, kaip žyminio mokesčio įmoką už paduodamą apeliacinį skundą. Atskirajame skunde nurodo, jog 2016 m. sausio 13 d. apeliaciniame skunde, dalyje „dėl žyminio mokesčio paskirstymo“ teismui nurodė, kad dėl apsirikimo teismui teikdama patikslintą ieškinį ji sumokėjo ženkliai didesnę žyminio mokesčio sumą, negu numato įstatymai, t. y. apeliantė už patikslintame ieškinyje keliamus turtinius reikalavimus sumokėjo 249 Eur daugiau žyminio mokesčio negu, vadovaujantis CPK 80 straipsnio reikalavimais, privalėjo sumokėti, kadangi patikslinto ieškinio ginčo suma buvo 31 660,84 Eur, o ne 46 172,23 Eur. Minėtą aplinkybę patvirtina faktas, jog apeliantė patikslintame ieškinyje teismo prašė jai asmeninės nuosavybės teise priteisti turtą, kuris yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Patikslintame ieškinyje keltų turtinių reikalavimų bendra suma buvo 31 660,84 Eur, todėl už turtinius patikslinto ieškinio reikalavimus ji privalėjo sumokėti 922 Eur žyminį mokestį, už neturtinį patikslinto ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo apeliantė privalėjo sumokėti 41 Eur žyminį mokestį. Taigi apeliantė teismui pareikšdama patikslintą ieškinį iš viso privalėjo sumokėti 963 Eur žyminį mokestį, tačiau dėl apsirikimo neteisingai apskaičiavo patikslinto ieškinio ginčo sumą ir dėl to sumokėjo 1 212 Eur žyminį mokestį, todėl susidarė 249 Eur žyminio mokesčio permoka. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą privalėjo patikrinti, ar apeliantė teisingai sumokėjo žyminį mokestį už pareikštą patikslintą ieškinį ir nustačius sumokėto žyminio mokesčio permoką, vadovaujantis CPK 87 straipsnio reikalavimais, grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, kad grąžintina žyminio mokesčio suma lygi 249 Eur, o už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma yra 230 Eur, apeliantė teismo prašė įskaityti jos žyminio mokesčio permoką, lygią 230 Eur sumai, kaip žyminio mokesčio įmoką, sumokėtą už paduodamą apeliacinį skundą, o likusią 19 Eur sumą grąžinti. Tačiau teismas ignoravo apeliantės skunde nurodytas faktines aplinkybes dėl permokėto žyminio mokesčio ir spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą nenagrinėjo apeliantės prašymo dėl permokėto žyminio mokesčio įskaitymo už paduodamą apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė L. J. 2015 m. gegužės 13 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 57–69), kuriame prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo M. J. kaltės. Po santuokos nutraukimo jai palikti J. pavardę. Jai asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 38 000 Eur, tačiau atimant jam įsigyti paimto kredito likutį, kuris ieškinio pareiškimo dieną sudarė 37 560 Eur; butą su sandėliuku, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 19 600 Eur; automobilį Audi A2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 700 Eur; miegamojo lovą su čiužiniu, kurios vertė 300 Eur; televizorių „Philips“, kurio vertė 500 Eur; odinį baldų komplektą, kurio vertė 1 000 Eur; stalą „Kler“, kurio vertė 200 Eur; stiklinį stalą, kurio vertė 145 Eur; spintą su veidrodžiais, kurios vertė 200 Eur; komodą, kurios vertė 50 Eur; virtuvės stalą su 3 kėdėmis, kurių vertė 200 Eur; palydovinės antenos komplektą, kurio vertė 200 Eur; televizoriaus priedėlį, kurio vertė 30 Eur; 6 096,13 Eur kompensaciją, kaip ½ dalį piniginių lėšų, kurios iki 2014 m. spalio mėn. buvo sukauptos atsakovo M. J. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke. Priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 3 893,04 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra 46 172,23 Eur, žyminio mokesčio suma – 1 212 Eur. Kadangi 971 Eur žyminį mokestį ieškovė sumokėjo pareikšdama ieškinį, tai už patikslintą ieškinį ieškovė primokėjo 241 Eur. Iš 2015 m. gegužės 13 d. mokėjimo patvirtinimo matyti, jog ieškovė L. J. sumokėjo 241 Eur žyminį mokestį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (t. 2 b. l. 56). Iš viso ieškovė už ieškinį ir patikslintą ieškinį sumokėjo 1 212 Eur dydžio žyminį mokestį (t.1, b. l. 10, t. 2, b. l. 56). Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teikdama patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teismui sumokėjo per daug žyminio mokesčio, todėl mano, kad ši permoka turi būti įskaityta, kaip įmoka už apeliacinį skundą, atitinkamai likusi dalis žyminio mokesčio grąžinta, todėl apeliacinis skundas trūkumų neturi.
CPK 87 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog šiame straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą. Tokią galimybę numato Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio normos, ją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gruodžio 9 d. konsultacija. Teismų praktika, 2005, Nr. 22). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1240 „Dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ 12 punkte numatyta, jog faktiškai negrąžinta žyminio mokesčio suma gali būti įskaitoma kaip žyminio mokesčio įmoka už naują procesinį dokumentą CPK 87 straipsnio numatytais atvejais. Permokėta žyminio mokesčio dalis gali būti įskaitoma mokant žyminį mokestį už naują procesinį dokumentą toje pačioje byloje ar kitoje civilinėje byloje. Asmuo naujame procesiniame dokumente taip pat turi nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias žyminio mokesčio permokos dalį.
Iš ieškovės civilinėje byloje Nr. 2-101-571/2015 pateikto patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovės turtinių reikalavimų suma yra ne 31 660,84 Eur, kaip nurodo apeliantė, o 35 553,88 Eur (31 660,84 Eur + 3 893,04 Eur), todėl mokėtinas žyminis mokestis už turtinius ir neturtinius reikalavimus sudaro 1 041 Eur sumą (1 000 Eur + 41 Eur). Kaip jau minėta, ieškovė už ieškinį ir patikslintą ieškinį iš viso sumokėjo 1 212 Eur, todėl žyminio mokesčio permoka sudaro 171 Eur sumą (1 212 Eur – 1 041 Eur), t. y. ieškovė sumokėjo 171 Eur daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymas. Ieškovė 2016 m. sausio 13 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo, o 2016 m. sausio 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, nustatęs procesinio dokumento trūkumus, įpareigojo ieškovę sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Taip iš karto neatsisakant priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, byloje dalyvaujančiam asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus, nepraleisti jo padavimo termino ir tęsti procesą (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Įvertinęs atskirojo skundo argumentus bei byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, t. y. pateikti duomenis apie žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Kaip jau minėta, ieškovės už patikslintą ieškinį permokėta (taigi ieškovei faktiškai grąžintina) žyminio mokesčio suma yra 171 Eur. Taigi už ieškovės pateiktą apeliacinį skundą galima būtų įskaityti 171 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad apeliacinio skundo ginčo suma yra 6 315,99 Eur, o mokėtina žyminio mokesčio suma 230 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės skundo argumentu nesutinka ir pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat teismo sprendimo dalį dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo ir paskolos kreditoriui AB SEB bankas pagal 2011-08-10 kredito sutartį vykdymo tvarkos nustatymo, dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į apeliantės tėvų asmeninių lėšų (6 371,64 Eur) panaudojimą įgyjant bendrą sutuoktinių turtą, sprendžiant kompensacijos už butą klausimą, dėl kompensacijos už apeliantei atitenkantį brangesnį automobilį, dalyje dėl kompensacijos už atsakovo sąskaitoje buvusias bendras šeimos pinigines lėšas priteisimo, dalyje dėl kompensacijos už apeliantei tenkančią didesnę bendro turto dalį priteisimo atsakovo naudai. Taigi apeliaciniu skundu ginčijama suma, susijusi su turtiniais reikalavimais sudaro 22 491,37 Eur sumą (219,86 Eur + 6 371,64 Eur + 320 Eur + 6 096,13 Eur + 9 483,74 Eur). Todėl mokėtina žyminio mokesčio suma už apeliaciniu skundu reiškiamus turtinius ir neturtinius reikalavimus sudaro 716 Eur (675 Eur + 41 Eur), o ne 230 Eur, kaip nurodo apeliantė. Atsižvelgiant į tai, kad už ieškovės pateiktą apeliacinį skundą galima būtų įskaityti tik 171 Eur žyminio mokesčio, iš bylos duomenų matyti, kad prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio apeliantė teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė procesinio dokumento trūkumus ir įpareigojo ieškovę sumokėti žyminį mokestį (primokėti trūkstamą jo dalį) už apeliacinį skundą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutu, atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.