- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- AN2-51-768/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00114-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Donatas Jatužis (pirm.)
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo Kęstučio Dičiaus (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. kovo 7 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-4647-2021 Dainius Dirda nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 281 straipsnio 1 dalį – 250 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. laikotarpyje nuo balandžio 21 d. iki gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) siaurojo geležinkelio ruože nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir siaurojo geležinkelio bėgių susikirtimo ((duomenys neskelbtini)) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), geležinkelio želdinių apsaugos zonoje – ne miško ūkio paskirties žemėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakingas asmuo D. D., organizuodamas ir vykdydamas geležinkelio želdinių apsaugos zonos valymo darbus, savavališkai, neteisėtai, o būtent neturint vietos savivaldybės leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, nupjovė, tai yra sunaikino 261 saugotiną medį: 175 gluosnius (skersmenys nuo 26 iki 39,5 cm), 21 karpotąjį beržą (skersmenys nuo 26,5 iki 38 cm), 57 mažalapes liepas (skersmenys nuo 26 iki 39,5 cm) ir 8 paprastuosius ąžuolus (skersmenys nuo 27 iki 39 cm). Tuo savo veika D. D. pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 (galiojusi redakcija nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. spalio 14 d.), 3 punktą „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus gali vykdyti žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas, taip pat šios tvarkos numatytais atvejais prašymą pateikęs kitas fizinis ar juridinis asmuo, gavęs savivaldybės leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams...>“ ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. kovo 7 d. nutartimi panaikintas Institucijos 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimas ir byla grąžinta Institucijai iš naujo tirti.
Šalies argumentai
3. Nesutikdama su apylinkės teismo nutartimi, Institucija pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui prašydama pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2021 m. lapkričio 17 d. priimtą nutarimą. Skunde nurodo, jog apylinkės teismas, remdamasis D. D. ir jo atstovo parodymais, kad jie nedalyvavo siaurojo geležinkelio ruožo nuo geležinkelio stoties iki (duomenys neskelbtini) nukirstų saugotinų medžių matavime ir išreiškė prašymą dar kartą jį permatuoti, panaikino skundžiamą nutarimą ir grąžino bylą institucijai tirti iš naujo. Tai Institucijos nuomone reiškia, kad administracinis nusižengimas vėl buvo grąžintas į tyrimo stadiją, nors teismo posėdžio metu buvo galima išsiaiškinti ir pašalinti šį prieštaravimą.
3.1. Institucijos nuomone, prašymas permatuoti medžius jau buvo tenkintas ankstesniame procese;
3.2. prašomas atlikti permatavimas yra betikslis, kadangi D. D. ir jo atstovas jau yra pasišalinę iš siaurojo geležinkelio ruožo pakartotinai atliekant matavimus 2021 m. rugsėjo 7 d. motyvuodami tuo, kad jie nekirto ruožo nuo geležinkelio stoties iki (duomenys neskelbtini), kurį buvo ketinama permatuoti. Su jau permatuoto ruožo nuo (duomenys neskelbtini) iki Geležinkelio stoties matavimais jie nesutiko, nes neva praėję per daug laiko nuo pjovimo ir apskritai jie saugotinų medžių nepjovė;
3.3. Institucija pažymi, kad jos pareigūnai kruopščiai ir atsakingai atliko neteisėtai nukirstų medžių skersmenų matavimus, todėl dar kartą juos permatuoti nebėra būtinybės.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, Institucijos pateiktame apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai papildomam tyrimui atlikti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti atlikti papildomo tyrimo veiksmai yra pertekliniai, byloje pakanka duomenų, kad būtų priimtas sprendimas dėl paduoto skundo.
6. Apygardos teismas išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą nutartį, konstatuoja, jog apylinkės teismas nepagrįstai grąžino administracinio nusižengimo bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš teismo nutarties matyti, kad esminiai argumentai dėl kurių apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą Institucijai grąžino papildomam tyrimui atlikti yra dėl to, kad byloje kilęs ginčas dėl konkretaus neteisėtai nukirstų medžių skaičiaus ir rūšies, nes nuo to priklausąs žalos aplinkai dydžio ir bausmės individualizavimas. Teismas nutarime taip pat nurodė, kad anot D. D. jis nedalyvavo pirminiuose nukirstų medžių matavimuose 2020 m. gegužės 25 - 26 d., nes jam apie matavimus nebuvo tinkamai pranešta. Liudytoja K. P. teisme nurodė, kad apie pirminius matavimus D. D. buvo pranešta telefonu, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Iš byloje išklausytų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. vykusiuose matavimuose D. D. dalyvavo, tačiau išvyko išmatavus tik dalį ruožo, nes kito ruožo nepripažino kirtę. Tiek Institucija, tiek, dalyvavę matavimuose asmenys - P. V., K. P. nurodė, kad išvykus D. D., daugiau 2021 m. rugsėjo 7 d. (nei 2021 m. rugsėjo 24 d.) nukirstų medžių pagal kelmus ruože nuo Geležinkelio stoties iki (duomenys neskelbtini) nebematavo, nes jiems tiko anksčiau atlikti matavimai. Teismas įvertino ir pripažino, kad byloje administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kategoriškai neigiant apie tai, kad jis buvo informuotas apie būsimus matavimus, byloje nesant rašytinių įrodymų apie tokį D. D. informavimą, 2020 m. balandį - gegužę vykę nukirstų medžių matavimai buvo atliekami nedalyvaujant D. D. ir jam apie tai nepranešus. Remiantis tokiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad tokiais matavimais negali būti grindžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė. Taigi teismas pripažino, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. atlikti matavimai yra tinkami ir jais gali būti grindžiama D. D. atsakomybė, tačiau tik ruože nuo Geležinkelio stoties iki (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu nutarimu D. D. traukiamas atsakomybėn už gerokai didesniame ruože neteisėtai nukirstus medžius: nuo (duomenys neskelbtini), Geležinkelio gatvės ir siaurojo geležinkelio bėgių susikirtimo iki (duomenys neskelbtini). Byloje nesant įstatyme nustatyta tvarka gautų duomenų apie pastarajame ruože nukirstų medžių kiekį ir rūšis, teismo nuomone, byloje nėra galimybės įvertinti padarytos žalos aplinkai dydį ir individualizuoti D. D. skiriamą bausmę.
8. Vis dėl to šiame kontekste pažymėtina, jog apylinkės teismas grąžinti bylą tyrimo įstaigai gali ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, tačiau tik išimtiniais atvejais – kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą (taip pat ir skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose) yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Teismo pozicija, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėdamas bylą iš esmės, teismas turi teisę atlikti bet kokį Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Atliekant šiuos veiksmus, mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Kaip matyti BPK penktasis skyrius (205, 206, 207 straipsniai) reglamentuoja objektų tyrimo tvarką, tam tikrų objektų tyrimo ypatumus, apžiūrą.
9. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nutartyje neatsakyta, kodėl atlikti proceso veiksmus ir (ar) surinkti papildomus duomenis dėl objektyvių priežasčių negali pats skundą nagrinėjantis teismas arba Institucijos specialistas teismo užduotimi. Taip pat nėra aiškių motyvų, kodėl teismas negali vertinti dalies nukirstų medžių ruožo matavimų bei, kodėl šiuos matavimus laiko gautais įstatymo nenumatyta tvarka vertinant tai, kad matavimai buvo atlikti nedalyvaujant D. D. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 593 straipsnyje nustatyti administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai. Administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras (ANK 593 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu ANK 594 straipsnyje reglamentuojamas tyrimo veiksmų ir rezultatų fiksavimas. Pagal šio ir kitų ANK bei BPK straipsnių, nustatančių apžiūros tvarką nuostatas, asmens, traukiamo atsakomybėn, dalyvavimas atliekant įvykio vietos, daiktų, kitų objektų apžiūrą, nėra privalomas. Asmens teisė dalyvauti tam tikroje apžiūroje nėra absoliuti, ja jis gali naudotis Institucijos pareigūnui sutikus, kai tokį asmens dalyvavimą Institucijos pareigūnas pripažįsta būtinu. Šiuo nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad D. D. buvo suteikta teisė dalyvauti atliekant nukirstų medžių matavimus – jis ja naudojosi iš dalies, duomenų, kad ši teisė būtų varžoma, nėra. Taip pat D. D. nebuvo varžoma teisė ginčyti Institucijos nutarimą, dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant skundą, teikti paaiškinimus.
10. Taigi esant aptartam teisiniam reguliavimui, sprendimas grąžinti bylą Institucijai vertinamas ne tik kaip formalus, bet ir dviprasmiškas. Teismas nutarime vis tik pripažino, kad D. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už neleistinai iškirstus medžius visame inkriminuojamame ruože nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės ir siaurojo geležinkelio bėgių susikirtimo iki (duomenys neskelbtini) kaimo, tačiau tuo pačiu dviprasmiškai nustatė, kad dalies iškirsto ruožo nuo Geležinkelio stoties iki (duomenys neskelbtini), matavimai atlikti nesilaikant įstatymo nuostatų. Pažymėtina, kad teismas nenurodė, kokių ANK ar BPK reikalavimų buvo nesilaikyta atliekant matavimus nuo Geležinkelio stoties iki (duomenys neskelbtini), todėl toks teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu ir formaliu. Kaip minėta, D. D. dalyvavimas atliekant apžiūrą nėra privalomas, o jau atlikta apžiūra gali būti ginčijama įstatymų nustatyta tvarka nagrinėjant bylos duomenis. Be to, vertinant šios bylos specifiką, D. D. nesutikdamas su pateiktais matavimais, turi teisę pats, pasitelkęs specialistus, atlikti matavimus bei pateikti išvadas. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad išmatuoti nukirsti, o vėliau išmatuoti medžiai buvo pažymėti tam tikra spalva, todėl pakartotinis matavimas yra įmanomas.
11. Apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai nagrinėdamas skundą dėl paskirtos nuobaudos administracinio nusižengimo byloje, formaliai vertino surinktus duomenis, dėl to padarė teisiškai nepagrįstas išvadas, sąlygojusias formalų bylos grąžinimą Institucijai. Motyvai, kuriais grindžiama apylinkės teismo nutartis dėl didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo yra nepagrįsti ir nelaikytini pakankamais naikinti Institucijos nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti.
12. Apygardos teismas atskirai pabrėžia, kad šiuo atveju yra vertinamas tik skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
13. Apibendrinant konstatuotina, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. kovo 7 d. nutartis neatitinka teisingam ir teisėtam procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų, apylinkės teismo nutartis priimta netinkamai įvertinus visas bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. kovo 7 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini) grąžinti nagrinėti tam pačiam apylinkės teismui.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.