Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2014-12-02 Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A. G. nutarimo Nr. 10N-22506843-14 administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. G. (toliau – ir pareigūnė), išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą (protokolas Nr. 10P-22390432-14), 2014-12-02 nutarimu Nr. 10N-22506843-14 paskyrė A. M. 150 Lt (43 €) dydžio baudą už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. Pareigūnės nutarime nurodyta, kad A. M. 2014-11-29, 09:30 val., Vilniaus raj. Nemenčinėje, Švenčionių raj., vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė jo skundą tenkinti ir paaiškino, kad važiavo prisisegęs saugos diržus, buvo apsidraudęs, draudimo dokumentus turėjo nuskanuotus mobiliame telefone, turėjo nuskenuotą draudimo polisą su parašais, tačiau pareigūnai reikalavo popierinio varianto, jis popierinio varianto nesivežioja, o ir KET nenumato, kokia forma pateikti dokumentus. Dėl saugos diržų pareiškėjas paaiškino, kad jis važiavo prisisegęs saugos diržą, jei važiuoja neprisisegęs saugos diržų, po kelių minučių būna garso signalas. Be to, prieš pareigūnų mašiną ėjo vyrai neleistinoje vietoje, saulė švietė, mašinos skydeliai nuo saulės buvo nuleisti, tarp jo ir pareigūnų automobilių yra aukščio skirtumas apie 40 cm, pareigūnai jo negalėjo matyti, buvo apsirengęs juoda striuke, neįsivaizduoja, pagal kokius požymius galėjo matyti, kad jis neprisisegęs. Pareigūnai greičiausiai suklydo, teigdami, kad jis važiuodamas link jų prisisegė diržą, nes segant diržą būna garsas, garso nėra užfiksuota registratoriuje.

Atvykęs į teismo posėdį liudytojas policijos pareigūnas I. M. įvykio aplinkybių negalėjo prisiminti ir nepateikė jokių paaiškinimų dėl pažeidimų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas M. K. paaiškino, kad policijos pareigūnų ekipažas stovėjo Nemenčinėje prie sankryžos, pareigūnai automobilyje sėdėjo, jis sėdėjo keleivio pusėje, buvo saulėta diena, važiavo automobilis Hundai, jis pamatė, kad vairuotojas neprisisegęs saugos diržo ir automobilį sustabdė. Ar vairuotojas buvo prisisegęs saugos diržą, kai jis priėjo, liudytojas teigė neprisimenąs, bet užtikrintai patvirtino, kad akivaizdžiai matė jį važiuojantį be diržo. Dėl draudimo poliso nepateikimo liudytojas paaiškino, kad vairuotojas norėjo parodyti savo draudimo polisą per telefoną, dėl to, jog draudimas nebuvo pateiktas, asmeniui buvo surašytas protokolas. Liudytojas neprisiminė aplinkybės, kad vairuotojas siūlė pasižiūrėti vaizdo registratorių.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovas advokatas P. L. palaikė skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo jame nurodytais motyvais. Taip pat nurodė, kad paskirta nuobauda yra neteisėta, manoma, kad šioje situacijoje nėra administracinės teisės pažeidimo sudėties. Dėl draudimo, yra žinoma, kad žmogus turi su savimi draudimą vežiotis. KET 16 str. yra nurodyta, dokumentai yra privalomi, tačiau nenurodyta jų forma, jau 21 amžius, todėl dokumentai gali būti pateikiama skaitmenine forma. Policininkai žinojo, kad automobilis yra apdraustas, nes matė sistemoje. Dėl registratoriaus atstovas paaiškino, kad registratorius veikė iki tol, kol sustabdė pareigūnai. Pareigūnai turėjo išsiaiškinti ir patikrinti, ar pažeidėjas kaltas, ar ne, o to padaryta nebuvo. Iš teismui pateiktos registratoriaus medžiagos matosi, kad pareigūnai negalėjo pamatyti, ar asmuo prisisegęs ar ne, saugos diržas praktiškai eina lygiai su durelėmis, policijos pareigūnų automobilis yra žemesnis, švietė akinanti saulė, todėl pareigūnai tikrai negalėjo matyti. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, pagal ATPK 259 str. prašo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos bei kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų, neginčijamų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-2988-10).

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, išklausęs pareiškėją, liudytojus, teismas mano, kad byloje esančiais įrodymais nėra paneigti A. M. teiginiai, kad jis vairavo automobilį prisisegęs saugos diržą. Nors ši aplinkybė nurodyta policijos pareigūno I. M. tarnybiniame pranešime, tačiau atvykęs į teismo posėdį šis pareigūnas apskritai negalėjo prisiminti įvykio ir patvirtinti tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas M. K. nurodė, kad pastebėjo, jog automobilio vairuotojas neprisisegęs saugos diržo, automobilį sustabdė, tačiau negalėjo prisiminti, ar vairuotojas buvo prisisegęs saugos diržą, kai buvo sustabdytas ir pareigūnas prie jo priėjo. Tuo tarpu iš pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų ir garso bei vaizdo įrašo iš automobilio registratoriaus akivaizdžiai matyti, kad jis vairavo automobilį prisisegęs saugos diržą, įraše nėra girdimas automobilio sistemos įspėjimas dėl neprisegto diržo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių A. M. kaltę padarius ATPK 134 str. 1 d. pažeidimą, todėl pareigūnės 2014-12-02 nutarimas Nr. 10N-22506843 dalyje dėl A. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d. turi būti panaikintas ir byla jo atžvilgiu nutraukta.

Išanalizavęs skunde nurodytus argumentus, nuobaudą paskyrusios institucijos atstovės atsiliepime nurodytas aplinkybes bei bylos medžiagą, teismas nustatė, kad A. M. nubaustas už tai, kad nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, t. y. už ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, jei transporto priemonė yra apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau vairuotojas nepateikia tai patvirtinančių dokumentų, jis turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-4378/2011). Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilis buvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, ir neneigia, jog policijos pareigūnui pareikalavus, nepateikė draudimo poliso popierinio varianto, nes tokio tiesiog nesivežioja, nurodė, jog turi skenuotą kopiją telefone ir ją parodė tikrinusiam policijos pareigūnui. Pareiškėjas ir jo atstovas tvirtino, kad teisės aktuose nesant nustatytai būtinų pateikti dokumentų formai, aplinkybė, kad vairuotojas parodė pareigūnui nuskenuotą draudimo polisą savo telefone turi būti vertinama kaip draudimo poliso pateikimas.

Kelių eismo taisyklių 16 punkte yra įtvirtinta pareiga transporto priemonių vairuotojams su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus. Analogiškas įpareigojimas numatytas ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 punkte. Teismas pažymi, kad nors įstatymuose nėra konkrečiai nurodyta, kokios formos turi būti pateikiamas dokumentas, tačiau iš teisės aktuose esančios formuluotės akivaizdu, kad įstatymu reikalaujama pateikti originalų dokumentą, o ne jo kopiją, elektroninę versiją ar pan. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tikrinančiam policijos pareigūnui pateikė nuskenuotą draudimo poliso kopiją, esančią telefone. Tokiu atveju, pareigūnas neturėjo galimybės patikrinti kopijoje pateiktos informacijos tikrumo, patikimumo ir atitikimo originalui. Pareiškėjas savo skundą argumentuoja remdamasis CK 1.73 straipsnio nuostatomis, tačiau pateikus skenuotą draudimo poliso kopiją, neįmanoma užtikrinti teksto apsaugą ir identifikuoti parašą, kaip nurodoma minėtame CK straipsnyje, kadangi darant dokumento kopijas, yra nesudėtinga koreguoti dokumente esančius duomenis. Dėl to gali kilti klausimas, ar tokia draudimo poliso kopija nėra sumontuota, padarytos tam tikros duomenų korekcijos ar duomenys kitaip suklastoti. Taigi, draudimo poliso skenuota kopija, kurią pareiškėjas teigia pateikęs tikrinusiam policijos pareigūnui, neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų ir negali būti prilyginama dokumento originalui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvadą, kad pareiškėjas A. M. pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., padaryta veika kvalifikuota teisingai. ATPK 124¹ str. 7 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo, išskyrus numatyto ATPK, padarymas užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo penkių iki vienuolikos eurų. Įvertinęs tai, kad A. M. buvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pats pareiškėjas, pateikdamas policijos pareigūnui skenuotą draudimo poliso kopiją (parodydamas telefone) buvo įsitikinęs, kad pateikia tinkamos formos dokumentą, t.y. sąžiningai suklydo, teismas mano, kad Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. G. netinkamai įvertino pažeidimo aplinkybes ir nepagrįstai paskyrė pareiškėjui ATPK 124¹ str. 4 d. sankcijoje numatytą baudos vidurkio dydžio baudą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, A. M. už padarytą pažeidimą skirtinas įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutarė:

A. M. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A. G. 2014-12-02 nutarimą Nr. 10N-22506843-14 dalyje dėl A. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d. ir bylą jo atžvilgiu šioje dalyje nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pakeisti Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A. G. 2014-12-02 nutarimą Nr. 10N-22506843-14 dalyje dėl A. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. ir už ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirti jam įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą (ATPK 302²-302⁴ str.).