Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-11-26 · Administracinė byla Nr. I-830-342/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-11-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-10-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-11-26
Bylos Nr.
I-830-342/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00647-2010-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė (pran.), Remigijus Arminas, Irena Stulpinienė
Pareiškėjas
Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės tarybai
Administracinė byla Nr. I-830-342/2010(Proceso Nr. 3-63-3-00647-2010-5)
Teismo procesinio sprendimo kategorija 35.2;74 (S)Bylos kategorija 1.21KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aušrelė Mažrimienės, kolegijos teisėjų Irenos Stulpinienės ir Remigijaus Armino, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos atstovei Daivai Šačkuvienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos prašymą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl 2010-06-17 sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-06-17 sprendimą Nr. T2-182 „Dėl viešosios įstaigos steigimo inicijavimo“.

Nurodo, jog sprendimas, kuriuo nuspręsta inicijuoti viešosios įstaigos – sporto klubo steigimą yra neteisėtas, pažeidžia viešąjį interesą, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principui, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, nes individualus administracinis aktas nepagrįstas teisės aktų normomis, nenurodytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios tokio turinio sprendimo priėmimo būtinybę. Mano, jog savivaldybės taryba viršijo savo įgaliojimus, nes nei Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, nei kiti teisės aktai nesuteikia savivaldybės tarybai įgaliojimų priimti sprendimus, numatančius viešosios įstaigos steigimo inicijavimą. Teigia, jog sprendime nepagrįstai nurodytas Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnis, nes šio teisės akto norma nesuteikia savivaldybės merui atitinkamų įgaliojimų derėtis su privačiais asmenimis dėl viešųjų įstaigų steigimo. Nurodo, jog Palangos miesto savivaldybė yra įstiegusi biudžetinę įstaigą – Palangos sporto centrą, kurios veiklos tikslas – savivaldybės kūno kultūros ir sporto plėtojimas, o naujai inicijuojamos įsteigti viešosios įstaigos tikslai sutampa su jau įsteigtos biudžetinės įstaigos tikslais, todėl mano, jog tai prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 daliai. Teigia, jog savivaldybės taryba neįvertino socialinio poreikio šios viešosios įstaigos steigimui, neaptarė jokių ekonominių rodiklių, tokiu būdu prieštaraujant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai. Teigia, jog sprendimo aiškinamajame rašte matyti, jog savivaldybė ketina būti steigiamos viešosios įstaigos dalininkė, tačiau prieš priimant sprendimą dėl turto investavimo jis ekonomiškai ir socialiai nepagrįstas.

Mano, jog skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte nustatytam savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui, be to sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Pažymi, jog biudžeto lėšų naudojimas yra visų mokesčių mokėtojų viešas interesas, o savivaldybės taryba nusprendė neteisėtai steigti viešąją įstaigą bei skirti šiam tikslui pinigines lėšas, tokiu būdu bus sumažintos lėšos kitų savivaldybės funkcijų sąskaita, o tai akivaizdžiai apribos savivaldybės bendruomenės interesus.

Nurodo, jog įvertinus Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-06-17 sprendimo Nr. T2-182 teisėtumą buvo nustatyta, kad jis prieštarauja įstatymams ir pažeidžia viešąjį interesą, todėl pareiškėjo 2010-06-19 potvarkiu Nr. V3-11 ginčijamo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas, o 2010-06-22 savivaldybės tarybai pateiktas Vyriausybės atstovo motyvuotas teikimas dėl sprendimo panaikinimo, kuriuo pasiūlyta panaikinti savivaldybės tarybos sprendimą kaip neteisėtą ir pažeidžiantį viešąjį interesą, tačiau savivaldybės taryba 2010-08-19 posėdyje svarsčiusi klausimą dėl Vyriausybės teikimo, nusprendė teikimo netenkinti.

Pareiškėjo atstovė prašo tenkinti prašymą jame nurodytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Palangos miesto savivaldybė atsiliepimu (b.l. 39) prašo atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 21 punkte numatyta savivaldybės teisė dalyvauti steigiant viešuosius ir privačius asmenis. Ginčijamas tarybos sprendimas yra „paruošiamasis“ prieš Tarybai priimant sprendimą steigti. Teigia, jog įstaigos stiegimas yra procesas, kurio metu turės būtu priimami ne tik procedūriniai, bet ir konkretūs valiniai sprendimai. Mano, jog pareiškėja procedūrinį sprendimą dėl viešosios įstaigos steigimo inicijavimo, ginčija kaip valinį sprendimą, tačiau viešoji įstaiga sprendimu neįsteigta. Teigia, jog viešųjų ir privačiųjų asmenų steigimas ar dalyvavimas juos steigiant yra civilinių teisinių santykių sritis ir ginčas dėl šių santykių turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Akcentuoja, jog pareiškėjo viešo intereso pažeidimo faktas yra argumentuojamas abstrakčiai, deklaratyviais samprotavimais, o nėra pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis. Teigia, jog Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 3 punkte yra įtvirtinta Vyriausybės atstovo, o ne jos tarnybos teisė kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo, todėl mano, jog juridinis asmuo neturi teisės ginčyti tarnybos sprendimų.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Palangos miesto savivaldybės tarybos 6 šaukimo 47 posėdyje svarstyta dėl viešosios įstaigos steigimo inicijavimo ir nuspręsta pritarti sprendimo projektui (b.l.12-16). Atsakovas 2010 06 17 sprendimu Nr. T2-182 „Dėl viešosios įstaigos steigimo inicijavimo“ nusprendė inicijuoti viešosios įstaigos-sporto klubo, kurio pagrindinis tikslas būtų tenkinti viešuosius interesus kūno kultūros ir sporto srityje, vienyti sportuotojus ir sportininkus fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, kūno kultūros ir sporto plėtrai, siekti kokybinių ir kiekybinių kūno kultūros ir sporto rezultatų, steigimą (b.l. 17). Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 7 dalimi ir 5 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2010 06 19 potvarkiu Nr. V3-11 sustabdė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 06 17 sprendimo Nr. T2-182 „dėl viešosios įstaigos steigimo inicijavimo“ vykdymą (b.l.18-19). Pareiškėjas 2010 06 22 teikimu Nr. (5.1)-TR-81 pasiūlė atsakovui per vieną mėnesį svarstyti tarybos posėdyje dėl 2010 06 17 sprendimo Nr. T2-182 panaikinimo (b.l. 20-22). Atsakovas 2010 08 19 sprendimu Nr. T2-234 nusprendė nepanaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 06 17 sprendimo Nr.T2-182 „Dėl viešosios įmonės steigimo inicijavimo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2010 06 22 teikime Nr. (5.1)-TR-81 nurodytais motyvais (b.l. 32). Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 06 17 sprendimą Nr. T2-182 „Dėl viešosios įstaigos steigimo inicijavimo“, kaip neteisėtą ir pažeidžiantį viešą interesą.

Savivaldybių administracinę priežiūrą atlieka, tai yra prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės skiriami Vyriausybės atstovai (Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), žr. Valstybės žinios, 1998, Nr. 51-1392). Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką nustato Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai numato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Pastarųjų įgaliojimų įgyvendinimo tvarka nustatyta Savivaldybės administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurios 1 punktą, nustatęs nurodytas aplinkybes, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pirmiausia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pasiūlo svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti, pastarasis per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

To paties įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad manydamas, kad savivaldybės administravimo subjekto priimti teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) pažeidžia viešąjį interesą, Vyriausybės atstovas dėl tokių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Šių įgaliojimų įgyvendinimo tvarka nustatyta Savivaldybės administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, pagal kurios 1 punktą Vyriausybės atstovas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po neteisėto ar galinčio pažeisti viešąjį interesą teisės akto priėmimo gali savo potvarkiu sustabdyti jo vykdymą, pagal Savivaldybės administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 2 punktą nustatęs nurodytas aplinkybes, Vyriausybės atstovas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo potvarkio priėmimo dienos atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui motyvuotu teikimu pasiūlo svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą, o per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti teikimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako pakeisti ar panaikinti teisės aktą) kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydamas teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatas darytina išvada, jog Vyriausybės atstovas yra priskirtinas asmenų, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka galinčių kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, kategorijai.

Kadangi byloje nustatyta, jog Vyriausybės atstovas ginčijamą administracinį aktą sustabdė ir savivaldybės administravimo subjektui pasiūlė svarstyti jo panaikinimo klausimą manydamas, jog jo priimtas administracinis aktas pažeidžia viešąjį interesą, administracinės bylos nagrinėjimo dalyku laikytinas viešasis interesas, o reikalavimas panaikinti administracinį aktą- pažeistos teisės gynimo priemone.

Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnyje numatytas viešosios įstaigos steigimas : 1. Viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį. Steigėjų skaičius neribojamas; 2. Viešosios įstaigos steigimo teisinis pagrindas yra šio Įstatymo nustatyta tvarka steigėjų sudaryta viešosios įstaigos steigimo sutartis; 3. Viešosios įstaigos steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai; 4. Jeigu steigėjas yra vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties jis surašo ir pasirašo steigimo aktą. Jeigu steigėjas yra valstybė ar savivaldybė, Vyriausybė ar savivaldybės taryba priima sprendimą steigti viešąją įstaigą; 5. Jeigu viešosios įstaigos steigėjas ar bent vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė, sprendimą dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima atitinkamai Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Šiame sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjui, bei valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininko ar dalininko, teises ir pareigas; 6. Asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai viešajai įstaigai, gali steigiamos viešosios įstaigos vardu ir dėl jos interesų sudaryti sandorius. Pagal šiuos sandorius viešajai įstaigai prievolės atsiranda tuomet, kai juos po viešosios įstaigos įsteigimo patvirtina viešosios įstaigos vadovas ar įstatuose nustatytas kitas organas. Jeigu viešosios įstaigos organas šių sandorių nepatvirtina, už šiais sandoriais pagrįstas prievoles juos sudarę asmenys atsako solidariai; 7. Iki viešosios įstaigos įregistravimo turi būti sušauktas steigiamasis susirinkimas. Jis turi paskirti viešosios įstaigos vadovą, taip pat sudaryti kolegialius organus, jeigu jie yra numatyti viešosios įstaigos įstatuose. Steigiamajame susirinkime turi teisę balsuoti visi viešosios įstaigos steigėjai. Vienas steigėjas steigiamajame susirinkime turi vieną balsą, jei viešosios įstaigos steigimo sutartyje nenustatyta kitaip. Kai steigėjas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami steigiamojo susirinkimo sprendimams.

Atsakovo 2010 06 17 sprendimas Nr. T2-182 „Dėl viešosios įstaigos steigimo inicijavimo“ nėra administracinis aktas, kuriuo steigiama viešoji įstaiga-sporto klubas, nes neatitinka viešosios įstaigos steigimo reikalavimų, todėl šis ginčijamas sprendimas negali turėti jokios įtakos kieno nors teisėms ir pareigoms, jis nesukelia jokių teisinių pasekmių. Ginčijamas sprendimas yra paruošiamasis dokumentas, kuriame nėra priimti jokie konkretūs procedūriniai bei valiniai sprendimai, tai aktas prieš Tarybai priimant sprendimą steigti viešąją įstaigą - sporto klubą. Įstatyme nėra numatyta, kad toks aktas negali būti priimtas. Pareiškėjas teismui nenurodė, kokioje savo veikloje viešojo administravimo subjektai pažeidė įstatymo viršenybės principą bei piktnaudžiavo valdžios principu, atliko viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priėmė administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 4 p.). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektas veikė tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose, neviršijant kompetencijos ribų, todėl nėra pagrindo aktą pripažinti neteisėtu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis). Teisinės pasekmės galėtų kilti Palangos miesto savivaldybės tarybai, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 22 punktu, priėmus sprendimą dėl viešosios įstaigos - sporto klubo steigimo. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta savivaldybės tarybos kompetencija - išimtinė ir paprastoji, 2 dalyje - išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: 21 punkte savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis; 22 punkte sprendimų dėl viešųjų ir privačių juridinių asmenų (kurių dalininkė yra savivaldybė) steigimo, reorganizavimo, likvidavimo priėmimas. Priimtame administraciniame akte nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, kaip dalyvavimas steigiant viešąją įstaigą, tačiau nei įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose nėra numatytas tokia forma – priimant sprendimą- įteisinimas dalyvavimo steigiant viešąją įmonę, nes sprendime numatyti įpareigojimai merui bei administracijos direktoriui dėl inicijavimo įmonės steigimo nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nepažeidžia viešojo intereso.

Viešojo intereso sąvoka Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra apibrėžta. Tai yra konkrečiu atveju individualiai nustatoma kategorija. Kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Viešojo intereso įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, viešasis interesas paprastai yra suvokiamas kaip tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 07 25 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Keliant klausimą, ar tam tikrą interesą laikyti viešuoju, būtina pripažinti, kad nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Įstatymu numatyti asmenys gali kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindami viešąjį interesą, tais atvejais, kai nustato tokį teisės akto pažeidimą, kurio pobūdis turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams bei sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Tuo tarpu vien tik formalūs teisės aktų pažeidimai, nenustačius jų visuomeninės, viešosios reikšmės, įtakos konkrečioms asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, paprastai negali būti pripažįstami tinkamu pagrindas kreiptis į teismą su prašymu dėl viešojo intereso gynimo.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog vykdydama Palangos miesto savivaldybės administracinę priežiūrą, manydama, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas pažeidžia viešąjį interesą, Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje sustabdė 2010 06 17 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-182 „Dėl viešosios įstaigos steigimo inicijavimo“ vykdymą ir pasiūlė artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje svarstyti sprendimo panaikinimo klausimą. 2010 06 19 Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje potvarkyje Nr. V3-11 (b.l. 18-19) teigiama, kad teisėtų savivaldybės sprendimų priėmimas yra visiems savivaldybės gyventojams rūpimas reikalas, kuris reikalauja, kad būtų užtikrintas vietos valdžios institucijų veiklos teisėtumas ir nebūtų priimami nepagrįsti ir neteisėti sprendimai. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje nuomone, viešasis interesas egzistuoja tais atvejais, kai sprendimai priimami ar veiksmai atliekami viešajame sektoriuje.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, sutiktina, kad savivaldybės administravimo subjektų tinkamas teisės aktų laikymasis laikytinas viešuoju interesu, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo prašyme nurodyti teisės aktų pažeidimai, padaryti priimant viešojo administravimo subjektų sprendimą, nėra sukeliantys teisines pasekmes, neturintys jokios įtakos kieno nors teisėms ir pareigoms, todėl jie negali būti laikytini turinčiais esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, įtvirtintiems, saugomiems ir ginamiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės administracinį aktą ginčija ne dėl jo sukeliamų negatyvių teisinių pasekmių konkretiems teisiniams gėriams, įstatymų saugomoms asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, kitoms visuomenės vertybėms, bet dėl formalių teisės normų pažeidimų, galimai padarytų priimant šį aktą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad tokio administracinio akto panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

Pareiškėjas reikalavimo panaikinti sprendimą, būtinumą ginti viešąjį interesą sieja su Vietos savivaldos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos išskirtinę kompetenciją priimti sprendimus dėl įsteigimo viešųjų įstaigų, o tuo pačiu ir pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dalyvavimo jas steigiant, pažeidimu. Pareiškėjas teigia, kad neteisėtas savivaldybės tarybos priimtas sprendimas savivaldybės bendruomenei rūpimu klausimu, atitinka viešąjį interesą, yra reikšmingas ir reikalingas visai Palangos miesto savivaldybės bendruomenei, tuo tarpu atsakovė priimdama skundžiamą sprendimą nepaisė Konstitucinės pareigos tarnauti žmonėms ir tuo pažeidė Konstitucijoje įtvirtintas jos saugomas vertybes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr. 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; taip pat žr. 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221-248 p.; 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5(15), 184-229 p.ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Ne kiekvienas teisės akto pažeidimas kartu lemia ir viešojo intereso pažeidimą, o toks pažeidimas yra būtinas, siekiant patenkinti skundą dėl viešojo intereso gynybos. Išnagrinėjus visas bylos aplinkybes nustatyta, kad prašymą pateikė subjektas, kuriam įstatymai suteikia teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau interesas, dėl kurio gynimo kreiptasi, nepripažintinas viešuoju, nes atsakovo priimtas administracinis aktas nesukelia realių teisinių pasekmių viešajam interesui, nenustačius pažeidimų negali būti ginamas. Pažymėtina, kad ne kiekvienas teisės akto pažeidimas kartu lemia ir viešojo intereso pažeidimą, o toks pažeidimas yra būtinas, siekiant patenkinti skundą dėl viešojo intereso gynybos. Atsakovo priimtas administracinis aktas nėra administracinis aktas, priimtas įstatymu nustatyta tvarka dėl viešosios įstaigos steigimo, todėl nenaikintinas kaip aktas pažeidžiantis viešąjį interesą, kadangi priimtame sprendime nėra sprendžiami klausimai dėl turto investavimo, viešosios įstaigos steigimo sutarties sudarymo, neanalizuojamas kitų teikėjų viešųjų paslaugų teikimas (Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, Viešųjų įstaigų įstatymo 4, 5 straipsniai, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).. Atsakovei priėmus administracinį aktą dėl viešosios įstaigos steigimo, jei jis bus priimtas pažeidžiant viešąjį interesą, pareiškėjas turės galimybę jį ginti įstatymu nustatyta tvarka.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad skundžiamas administracinis aktas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 06 17 sprendimas Nr. T2-182 „Dėl viešosios įstaigos steigimo inicijavimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 89 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėIrena StulpinienėRemigijus Arminas