Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-17 · Administracinė byla Nr. A-438-2449-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-11-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-10-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-17
Bylos Nr.
A-438-2449-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00647-2010-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės tarybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-438-2449/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00647-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 1.21 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 17 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant atsakovo atstovui Vytautui Korsakui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos prašymą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl 2010 m. birželio 17 d. sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. T2-182 „Dėl viešosios įstaigos steigimo inicijavimo“.

Pareiškėjas nurodė, jog sprendimas, kuriuo nuspręsta inicijuoti viešosios įstaigos – sporto klubo steigimą yra neteisėtas, pažeidžia viešąjį interesą, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principui, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, nes individualus administracinis aktas nepagrįstas teisės aktų normomis, nenurodytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios tokio turinio sprendimo priėmimo būtinybę. Pareiškėjo manymu, savivaldybės taryba viršijo savo įgaliojimus, nes nei Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, nei kiti teisės aktai nesuteikia savivaldybės tarybai įgaliojimų priimti sprendimus, numatančius viešosios įstaigos steigimo inicijavimą. Pareiškėjas teigė, jog sprendime nepagrįstai nurodytas Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnis, nes šio teisės akto norma nesuteikia savivaldybės merui atitinkamų įgaliojimų derėtis su privačiais asmenimis dėl viešųjų įstaigų steigimo. Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybė yra įstiegusi biudžetinę įstaigą – Palangos sporto centrą, kurios veiklos tikslas – savivaldybės kūno kultūros ir sporto plėtojimas, o naujai inicijuojamos įsteigti viešosios įstaigos tikslai sutampa su jau įsteigtos biudžetinės įstaigos tikslais, todėl mano, jog tai prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 daliai. Teigė, jog savivaldybės taryba neįvertino socialinio poreikio šios viešosios įstaigos steigimui, neaptarė jokių ekonominių rodiklių, tokiu būdu prieštaraujant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai. Akcentavo, kad sprendimo aiškinamajame rašte matyti, jog savivaldybė ketina būti steigiamos viešosios įstaigos dalininkė, tačiau prieš priimant sprendimą dėl turto investavimo jis ekonomiškai ir socialiai nepagrįstas. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte nustatytam savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui, be to sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Pareiškėjas pažymėjo, jog biudžeto lėšų naudojimas yra visų mokesčių mokėtojų viešas interesas, o savivaldybės taryba nusprendė neteisėtai steigti viešąją įstaigą bei skirti šiam tikslui pinigines lėšas, tokiu būdu bus sumažintos lėšos kitų savivaldybės funkcijų sąskaita, o tai akivaizdžiai apribos savivaldybės bendruomenės interesus. Pareiškėjas nurodė ir tai, jog įvertinus Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2010 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. T2-182 teisėtumą buvo nustatyta, kad jis prieštarauja įstatymams ir pažeidžia viešąjį interesą, todėl pareiškėjo 2010 m. birželio 19 d. potvarkiu Nr. V3-11 ginčijamo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas, o 2010 m. birželio 22 d. savivaldybės tarybai pateiktas Vyriausybės atstovo motyvuotas teikimas dėl sprendimo panaikinimo, kuriuo pasiūlyta panaikinti savivaldybės tarybos sprendimą kaip neteisėtą ir pažeidžiantį viešąjį interesą, tačiau savivaldybės taryba 2010 m. rugpjūčio 19 d. posėdyje svarsčiusi klausimą dėl Vyriausybės teikimo, nusprendė teikimo netenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Palangos miesto savivaldybė atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 21 punkte numatyta savivaldybės teisė dalyvauti steigiant viešuosius ir privačius asmenis. Ginčijamas tarybos sprendimas yra „paruošiamasis“ prieš Tarybai priimant sprendimą steigti. Teigė, kad įstaigos steigimas yra procesas, kurio metu turės būtu priimami ne tik procedūriniai, bet ir konkretūs valiniai sprendimai. Atsakovo nuomone, pareiškėja procedūrinį sprendimą dėl viešosios įstaigos steigimo inicijavimo, ginčija kaip valinį sprendimą, tačiau viešoji įstaiga sprendimu neįsteigta. Teigė, jog viešųjų ir privačiųjų asmenų steigimas ar dalyvavimas juos steigiant yra civilinių teisinių santykių sritis ir ginčas dėl šių santykių turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Akcentavo, kad pareiškėjo viešo intereso pažeidimo faktas yra argumentuojamas abstrakčiai, deklaratyviais samprotavimais, o nėra pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis. Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 3 punkte yra įtvirtinta Vyriausybės atstovo, o ne jos tarnybos teisė kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo, todėl mano, jog juridinis asmuo neturi teisės ginčyti tarnybos sprendimų.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatas, darytina išvada, jog Vyriausybės atstovas yra priskirtinas asmenų, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka galinčių kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, kategorijai. Teismo nuomone, byloje nustatyta, kad Vyriausybės atstovas ginčijamą administracinį aktą sustabdė ir savivaldybės administravimo subjektui pasiūlė svarstyti jo panaikinimo klausimą manydamas, jog jo priimtas administracinis aktas pažeidžia viešąjį interesą, administracinės bylos nagrinėjimo dalyku laikytinas viešasis interesas, o reikalavimas panaikinti administracinį aktą - pažeistos teisės gynimo priemone. Teismo vertinimu, atsakovo 2010 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. T2-182 „Dėl viešosios įstaigos steigimo inicijavimo“ nėra administracinis aktas, kuriuo steigiama viešoji įstaiga-sporto klubas, nes neatitinka viešosios įstaigos steigimo reikalavimų, todėl šis ginčijamas sprendimas negali turėti jokios įtakos kieno nors teisėms ir pareigoms, jis nesukelia jokių teisinių pasekmių. Ginčijamas sprendimas yra paruošiamasis dokumentas, kuriame nėra priimti jokie konkretūs procedūriniai bei valiniai sprendimai, tai aktas parengtas prieš Tarybai priimant sprendimą steigti viešąją įstaigą - sporto klubą. Įstatyme nėra numatyta, kad toks aktas negali būti priimtas. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas jam nenurodė, kokioje savo veikloje viešojo administravimo subjektai pažeidė įstatymo viršenybės principą bei piktnaudžiavo valdžios principu, atliko viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priėmė administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 4 punktai). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektas veikė tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose, neviršijant kompetencijos ribų, todėl nėra pagrindo aktą pripažinti neteisėtu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis). Teismas pabrėžė, jog teisinės pasekmės galėtų kilti Palangos miesto savivaldybės tarybai, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 22 punktu, priėmus sprendimą dėl viešosios įstaigos - sporto klubo steigimo. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta savivaldybės tarybos kompetencija - išimtinė ir paprastoji, 2 dalyje - išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: 21 punkte savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis; 22 punkte sprendimų dėl viešųjų ir privačių juridinių asmenų (kurių dalininkė yra savivaldybė) steigimo, reorganizavimo, likvidavimo priėmimas. Priimtame administraciniame akte nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu. Tačiau, kaip konstatavo teismas, nei įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose nėra numatyta tokia forma, t. y. Tarybai priimant sprendimą, įteisinti dalyvavimą steigiant viešąją įmonę, nes sprendime numatyti įpareigojimai merui bei administracijos direktoriui dėl inicijavimo įmonės steigimo nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nepažeidžia viešojo intereso.

Teismas nurodė, jog nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad vykdydama Palangos miesto savivaldybės administracinę priežiūrą ir manydama, jog savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas pažeidžia viešąjį interesą, Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje sustabdė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. T2-182 „Dėl viešosios įstaigos steigimo inicijavimo“ vykdymą ir pasiūlė artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje svarstyti sprendimo panaikinimo klausimą. 2010 m. birželio 19 d. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje potvarkyje Nr. V3-11 buvo nurodyta, kad teisėtų savivaldybės sprendimų priėmimas yra visiems savivaldybės gyventojams rūpimas reikalas, kuris reikalauja, kad būtų užtikrintas vietos valdžios institucijų veiklos teisėtumas ir nebūtų priimami nepagrįsti ir neteisėti sprendimai. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje nuomone, viešasis interesas egzistuoja tais atvejais, kai sprendimai priimami ar veiksmai atliekami viešajame sektoriuje. Apibendrindamas šias aplinkybes teismas sutiko, kad tinkamas savivaldybės administravimo subjektų teisės aktų laikymasis laikytinas viešuoju interesu, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo prašyme nurodyti teisės aktų pažeidimai, padaryti priimant viešojo administravimo subjektų sprendimą, nėra sukeliantys teisines pasekmes, neturintys jokios įtakos kieno nors teisėms ir pareigoms, todėl jie negali būti laikytini turinčiais esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, įtvirtintiems, saugomiems ir ginamiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Teismo nuomone, iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės administracinį aktą ginčija ne dėl jo sukeliamų negatyvių teisinių pasekmių konkretiems teisiniams gėriams, įstatymų saugomoms asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, kitoms visuomenės vertybėms, bet dėl formalių teisės normų pažeidimų, galimai padarytų priimant šį aktą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad tokio administracinio akto panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

Teismas taip pat akcentavo, jog pareiškėjas reikalavimo panaikinti sprendimą, būtinumą ginti viešąjį interesą sieja su Vietos savivaldos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos išskirtinę kompetenciją priimti sprendimus dėl įsteigimo viešųjų įstaigų, o tuo pačiu ir pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dalyvavimo jas steigiant, pažeidimu. Pareiškėjas teigė, kad neteisėtas savivaldybės tarybos priimtas sprendimas savivaldybės bendruomenei rūpimu klausimu, atitinka viešąjį interesą, yra reikšmingas ir reikalingas visai Palangos miesto savivaldybės bendruomenei, tuo tarpu atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepaisė Konstitucinės pareigos tarnauti žmonėms ir tuo pažeidė Konstitucijoje įtvirtintas jos saugomas vertybes. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr. 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; taip pat žr. 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221-248 p.; 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5(15), 184-229 p. ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Ne kiekvienas teisės akto pažeidimas kartu lemia ir viešojo intereso pažeidimą, o toks pažeidimas yra būtinas, siekiant patenkinti skundą dėl viešojo intereso gynybos. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog išnagrinėjus visas bylos aplinkybes nustatyta, kad prašymą pateikė subjektas, kuriam įstatymai suteikia teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau interesas, dėl kurio gynimo kreiptasi, nepripažintinas viešuoju, nes atsakovo priimtas administracinis aktas nesukelia realių teisinių pasekmių viešajam interesui, nenustačius pažeidimų negali būti ginamas. Teismas pažymėjo, kad ne kiekvienas teisės akto pažeidimas kartu lemia ir viešojo intereso pažeidimą, o toks pažeidimas yra būtinas, siekiant patenkinti skundą dėl viešojo intereso gynybos. Teismo nuomone, atsakovo priimtas administracinis aktas nėra administracinis aktas, priimtas įstatymu nustatyta tvarka dėl viešosios įstaigos steigimo, todėl nenaikintinas kaip aktas pažeidžiantis viešąjį interesą, kadangi priimtame sprendime nėra sprendžiami klausimai dėl turto investavimo, viešosios įstaigos steigimo sutarties sudarymo, neanalizuojamas kitų teikėjų viešųjų paslaugų teikimas (Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, Viešųjų įstaigų įstatymo 4, 5 straipsniai, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Atsakovui priėmus administracinį aktą dėl viešosios įstaigos steigimo, jei jis bus priimtas pažeidžiant viešąjį interesą, pareiškėjas turės galimybę jį ginti įstatymu nustatyta tvarka. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad skundžiamas administracinis aktas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. T2-182 „Dėl viešosios įstaigos steigimo inicijavimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje tarnyba prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kad Palangos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) taryba, priimdama sprendimą pažeidžiantį įstatymus, tuo pačiu pažeidė ir Konstitucijoje įtvirtintą jos saugomą vertybę - konstitucinį teisinės valstybės principą kurio esmė - teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03). Tačiau, anot pareiškėjo, Palangos miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą sprendimą šio imperatyvo nepaisė. Pareiškėjas akcentuoja ir tai, kad viešosios įstaigos - sporto klubo - steigimui Savivaldybė, kaip viešosios įstaigos dalininkė, privalės skirti piniginį įnašą kaip tai nurodoma Savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. T2-182 (toliau – ir Sprendimas) projekto aiškinamajame rašte, kuris bus mokamas iš Savivaldybės biudžeto lėšų. Pareiškėjo nuomone, Tarybos Sprendimas, kuriuo pažeidžiant įstatymus buvo priimtas sprendimas dėl viešosios įstaigos inicijavimo, yra svarbus Savivaldybės bendruomenei. Bendruomenė išrinko Savivaldybės tarybą kuri privalo atstovauti bendruomenės interesus, paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, kurio esmė yra teisės viešpatavimas. Konstitucinių principų pažeidimas pripažintinas prieštaraujančiu viešajam interesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-626/2005). Viešojo intereso pažeidimo buvimą liudija skundžiamame administraciniame akte sprendžiamų klausimų svarba. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad biudžeto lėšų naudojimas ir Savivaldybės mero derybos su privačiais asmenimis dėl viešosios įstaigos steigimo panaudojant biudžeto lėšas yra visų mokesčių mokėtojų viešas interesas. Kaip teigia pareiškėjas, Savivaldybės tarybos biudžeto lėšos yra naudojamos daugelio savivaldybės funkcijų įgyvendinimui ir daugeliu atveju tai yra susiję su didžiosios bendruomenės dalies konkrečių problemų sprendimu. Todėl Savivaldybės tarybai priimant neteisėtus sprendimus, susijusius su viešosios įstaigos steigimu, pakertamas Savivaldybės bendruomenės pasitikėjimas vietinės valdžios institucija. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju Palangos miesto savivaldybės taryba pažeidžia Konstitucinę vertybę - valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas deramai neįvertino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. T2-182 „Dėl viešosios įstaigos steigimo inicijavimo“ teisėtumo.

Šiuo sprendimu atsakovas, Palangos miesto savivaldybės taryba, nusprendė nuspręsta inicijuoti viešosios įstaigos – sporto klubo steigimą, kurio tikslas būtų tenkinti viešuosius interesus kūno kultūros ir sporto srityse bei tenkinti kitus kultūrinius interesus. Sprendimo 2 punktu Palangos miesto savivaldybės meras V. S. įgaliotas derėtis su privačiais asmenimis dėl viešosios įstaigos steigimo.

Viešųjų įstaigų steigimo, jų veiklos ir kitus klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas. Atitinkamai savivaldybių kompetenciją steigiant viešasias įstaigas reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21-22 punktus savivaldybės tarybai yra suteikta kompetencija steigti viešasias įstaigas (kurių savininkė yra savivaldybė); dalyvauti jų steigime bei priimti sprendimus dėl viešųjų įstaigų (kurių dalininkė yra savivaldybė) steigimo.

Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnyje taip pat nustatyta, kad viešosios įstaigos steigėju gali būti vien tik savivaldybė arba savivaldybė ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį. Jeigu steigėjas yra savivaldybė, savivaldybės taryba priima sprendimą steigti viešąją įstaigą. Jeigu steigėjų yra ne vienas, viešosios įstaigos steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai.

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybei yra suteikta teisė viešasias įstaigas steigti tiek vienai, tiek kartu su kitais asmenimis. Kai steigėju yra tik savivaldybė, yra priimamas atitinkamas savivaldybės tarybos sprendimas, o kai savivaldybė yra tik vienas iš steigėjų – su visais steigėjais pasirašoma viešosios įstaigos steigimo sutartis.

Iš bylos medžiagos ir ginčijamo sprendimo matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo suteikė įgaliojimus merui, deryboms dėl viešosios įstaigos steigimo kartu su kitais asmenimis, t. y., atliko parengiamuosius veiksmus deryboms (sutarties pasirašymui) dėl viešosios įstaigos steigimo su kitais asmenimis, suteikdamas įgaliojimus merui, tačiau sprendimo, kuris sukeltų teisines pasekmes, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo taikymo prasme, viešosios įstaigos steigimo srityje nepriėmė.

Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo taikymo prasme tokia teisinė situacija iš esmės atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatas, kuri nustato, kad „Jeigu savivaldybės administravimo subjektai priėmė teisės aktus, kuriais remiantis gali būti sudaromi neteisėti ir viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu savivaldybės administravimo subjektai priėmė teisės aktus, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Vyriausybės atstovas šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka gali savo potvarkiu sustabdyti tokių savivaldybės administravimo subjektų teisės aktų vykdymą ir sandorių pasirašymą.“

Byloje nagrinėjamu atveju aktuali yra ta nuostata, kuri susijusi su savivaldybės administravimo subjekto priimtais teisės aktais, kuriais remiantis gali būti sudaromi neteisėti ir viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai.

Iš šios teisės normos matyti, kad Vyriausybės atstovui suteikta teisė sustabdyti tokių savivaldybės administravimo subjektų teisės aktų vykdymą ir sandorių pasirašymą bei juos ginčyti teismine tvarka, tik tuo atveju, jeigu remiantis šiais aktais gali būti sudaromi neteisėti ir viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai. Atitinkamai ši sąlyga - kad tokiais aktais galėtų būti sudaromi neteisėti ir viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, apsprendžia ir bylos nagrinėjimo dalyką bei pagal įrodinėjimo tarp šalių paskirstymo taisykles, pareigą pareiškėjui įrodyti šias aplinkybes.

Minėta, kad teisės aktai savivaldybės tarybai nedraudžia pasirašyti viešųjų įstaigų steigimo sutartis su kitais asmenimis. Teisės aktai taip pat nedraudžia savivaldybės tarybai įgalioti savivaldybės merą vesti derybas dėl atitinkamų sutarčių pasirašymo. Byloje duomenų, kurie leistų vertinti bei pagrįstai spręsti apie sutarties, dėl viešosios įstaigos įsteigimo, pobūdį bei būsimos įstaigos veiklą, nėra. Minėta, kad ginčijamu sprendimu tik sudarytos prielaidos pradėti derybas dėl tokios sutarties pasirašymo, tačiau sutarties projektas ar panašaus pobūdžio dokumentas iki šiol nėra parengtas, todėl nėra galimybės vertinti bei spręsti ar būsima sutartis bus neteisėta, pažeidžianti viešąjį interesą ir pan., bei ar išviso ji bus sudaryta. Byloje kitų duomenų, kurie akivaizdžiai liudytų apie galimą, remiantis ginčijamu atsakovo sprendimu, neteisėtų ir pažeidžiančių viešąjį interesą, sandorių sudarymą, nesurinkta.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatytų aplinkybių, dėl ko tenkinti jo skundą nėra pagrindo.

Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį „Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.“ Šis teisinis reguliavimas lemia, kad tie pareiškėjo argumentai, kurie susiję su ekonominio tikslingumo klausimais, negali būti bylos nagrinėjimo teisme dalykas, todėl yra nesvarstytini.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GagysRomanas Klišauskas