- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 1A-520-651-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00045-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Remigijus Preikšaitis
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Ričardas Ralys, Julija Monakas
- Kategorijos
- 2.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo J. S. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria:
baudžiamosios bylos procesas dėl J. S. privataus kaltinimo skundo, kuriuo jis kaltina V. M. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu, nutrauktas.
Priteista iš nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo J. S. 89,86 Lt į valstybės biudžetą proceso išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas J. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė privataus kaltinimo skundą, kuriuo jis kaltino (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vedėją V. M. nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Privataus kaltinimo skunde pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. gegužės 7 d. V. M. surašė raštą Nr. (1.7)-SR-1623 „Dėl advokato nepakeitimo“. Rašte ji nurodė, kad: „Pareiškėjo elgesys, kai pareiškėjas net nebandydamas bendradarbiauti su jam paskirtu advokatu V. Šerlinsku, bei nurodydamas abstrakčius ir nepagrįstus kaltinimus advokato atžvilgiu, liudija ne apie tai, kad jis nebendradarbiauja su antrinę teisinę pagalba teikiančiu advokatu, bet ir prieštarauja VSTPĮ 11 str. 6 d. 1 p. įtvirtintai nuostatai, t. y. pareiškėjo elgesyje įžvelgiami piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba požymiai“. Tokiu savo raštu V. M. paskleidė melagingas žinias, žeminančias J. S..
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, įvertinęs kaltintojo pareiškimą teisiamajame posėdyje kaip atsisakymą nuo kaltinimo, 2014-04-04 nutartimi baudžiamosios bylos procesą dėl J. S. privataus kaltinimo skundo, kuriuo jis kaltino V. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu, nutraukė.
Skundu J. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-04 nutartį. Nurodo, kad byla buvo nagrinėjama šališkai, šiurkščiai pažeidžiant jo teises į teisingą bylos nagrinėjimą. Kaltinamoji naudojasi advokato paslaugomis. Jis, siekdamas įgyvendinti lygiateisiškumo principą, vadovaudamasis BPK 44 str. 10 d., kreipėsi įstatymo nustatyta tvarka dėl nemokamos valstybinės teisinės pagalbos, bet jos negavo, savo teises gynė pats. Nurodo, jog teismui bandė pasakyti, kad dėl sveikatos būklės negali sau atstovauti, kad neturi jokių dokumentų, susijusių su byla, bet teismas nenorėjo jo išgirsti. Teismas turėjo užtikrinti jo teisę į gynybą, tačiau nesąžiningai, pasinaudodamas jo sveikatos būkle, nepagrįstai nutraukė bylą.
Teismo posėdyje apeliantas prašė tenkinti apeliacinį skundą, kaltinamosios gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Remiantis bylos medžiaga matyti, jog pareiškėjas J. S. pateikė privataus kaltinimo skundą, kuriuo jis kaltino (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vedėją V. M. nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., padarymu. Teismas nutraukė baudžiamosios bylos procesą, padaręs išvadą, jog pareiškėjas atsisakė kaltinimo.
BPK 416 str. nustato, jog privatus kaltintojas turi teisę iki baigiamųjų kalbų pabaigos atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju. Privataus kaltinimo bylų ypatumai yra tie, jog tam tikrais atvejais tik pats nukentėjusysis turi spręsti, ar verta kreiptis į teismą ir pradėti privataus kaltinimo procesą, taip pat nuo privataus kaltintojo priklauso tolesnis bylos procesas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad privataus kaltintojo J. S. skundas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-04 nutartimi buvo perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje (b.l.19), o Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. liepos 31 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo teikti antrinę teisinę pagalbą J. S. skundžiamoje baudžiamojoje byloje buvo paskirtas advokatas Ričardas Ralys (b.l. 35-36). Iš teisiamojo posėdžio 2013 m. rugpjūčio 7 d. protokolo matyti, kad teisiamasis posėdis buvo atidėtas iki 2013 m. spalio 7 d., tenkinant nukentėjusiojo J. S. ir jo atstovo advokato R. Ralio prašymus, suteikiant sąlygas tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui ir parengti prašymą dėl baudžiamosios bylos perdavimo kitam teismui (b.l. 56-57). Iš teisiamojo posėdžio 2013 m. spalio 7 d. protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. S. atsisakė užduoti klausimus liudytojai M. V., motyvuodamas, jog yra nepasiruošęs bylos nagrinėjimui, taip pat atsisakė advokato R. Ralio paslaugų (b.l.87-89). Iš teisiamojo posėdžio 2013 m. lapkričio 27 d. protokolo matyti, kad teisiamasis posėdis buvo atidėtas iki 2014 m. sausio 28 d., tenkinant nukentėjusiojo J. S. prašymą, kad jam reikalingas advokato atstovavimas byloje (b.l. 102-103). Iš teisiamojo posėdžio 2014 m. balandžio 2 d. protokolo matyti, kad J. S., pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės, paprašė jį išvesti iš teismo posėdžių salės, atsisakė kalbėti (b.l.158-159).
Teisėjų kolegija pagal anksčiau paminėtų teisiamųjų posėdžių turinį daro išvadą, jog pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos tinkamai naudotis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, pirmos instancijos teismas ne sykį tenkino pareiškėjo prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, suteikė galimybę reikšti prašymus, nušalinimus, jie buvo teismo nagrinėjami ir vertinami. Apelianto argumentas, kad kaltinamoji galėjo naudotis advokato paslaugomis, o jis ne, taip pat nesudaro pagrindo abejoti teismo šališkumu, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjui buvo paskirta teisinė pagalba, tačiau, jo manymu, ji buvo nekvalifikuota ir jis pats atsisakė jam paskirto advokato. Taip pat atkreipia dėmesį, jog nors apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, pažeisdamas jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau tokie apelianto teiginiai yra deklaratyvūs, nes jis nepateikia jokių konkrečių argumentų dėl teismo šališkumo. Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
BPK 415 str. 3 d. nustatyta, jog privataus kaltinimo bylose įrodymų tyrimas pradedamas nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo paskelbimu. Jį balsu perskaito privatus kaltintojas arba jo atstovas. Taigi, privačiam kaltintojui, neturinčiam atstovo, atsisakius balsu perskaityti savo skundą, teismas neturi galimybės įstatymo nustatyta tvarka pradėti įrodymų tyrimą, o galimybė pačiam teismui ar kitai bylos šaliai perskaityti privataus kaltinimo skundą įstatyme nenumatyta. Kaip matyti iš paminėtų bylos duomenų, privatus kaltintojas J. S. paskutiniojo teisiamojo posėdžio metu atstovo neturėjo, kadangi prieš tai buvusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose atsisakė jam paskirto valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato. Todėl pareiškėjas turėjo pareigą pats palaikyti kaltimą, tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo nustatyta, jog jis atsisakė įvykdyti šią jam įstatymo numatytą pareigą, dėl to įrodymų tyrimas negalėjo būti pradėtas. Teisiamojo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog tylės, prašė išvesti jį iš salės. Atsižvelgdama į tokius duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiu procesiniu elgesiu privatus kaltintojas J. S. atsisakė kaltinimo, todėl konstatuotina, jog baudžiamosios bylos procesas nutrauktas pagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. S. pateikti dokumentai: 2014-03-26 išrašas iš medicininių dokumentų, vertintinas kaip informacija apie apelianto bendrą sveikatos būseną, o rašytiniai pareiškimai dėl sveikatos būklės adresuoti Klaipėdos AVPK VTB areštinės viršininkui vertintini kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė apie savo sveikatos būseną, kurie neduoda pagrindo išvadai, kad būtent dėl sveikatos būklės jis atsisakė dalyvauti 2014 m. balandžio 2 d. teisiamajame posėdyje.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.