Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-1235-392/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-05-19
Bylos Nr.: 2S-1235-392/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00345-2015-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginijus Kairevičius
Pareiškėjas: V. M.
Suinteresuotas asmuo: VMI prie LR FM, UAB „Medicinos bankas“

Kategorijos

26.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-1235-392/2015(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00345-2015-9)Procesinio sprendimo kategorija: 26.8.; 122.2.; 122.3.; 122.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-6370535/2015 pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VMI prie LR FM, UAB „Medicinos bankas“, antstolei I. K., antstoliui M. D., antstoliui D. B., antstoliui V. M., antstolei D. P., antstoliui D. S., J. S. dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas teismo iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto valdymas“. Nurodė, kad 2006-11-16, 2007-11-05 tarp jo ir UAB ‚Medicinos bankas“ buvo sudarytos Kredito sutartys Nr.LOAN-39553, LOAN-46247, pagal kurias jam buvo suteikta viso 1725000 Lt dydžio kreditai. Šiai dienai jis negali vykdyti įsipareigojimų pagal minėtas kredito sutartis, kadangi neturi tiek pajamų, jog galėtų padengti paimtas paskolas. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu jis jau nedirba, prieš tai dirbo UAB „Universalux“, kas mėnesį jo pajamos sudarė apie 50 EUR. Į darbą jo niekas nepriima, nes jo turtas areštuotas, iš antstolių siunčiami pranešimai dėl skolų išieškojimo. Kai teismas jam iškels bankroto bylą, jį priims į darbą direktoriumi, jis galės palaipsniui atsiskaityti su kreditoriais. Jo išsilavinimas - vidurinis, jis buvo savo įsteigtos įmonės direktoriumi, kuri užsisėmė mažmenine prekyba, bet jos veikla sustabdyta. Be to jis gali atlikti statybos darbus, kurių neįvardijo. Pareiškėjas nurodė, kad jis turi 2 išlaikytinius - dukrai 16 m., sūnui – 23 m., žmona L. M. dirba UAB „Vilniaus vandenys“ inspektore, jos pajamos sudarė apie 2000 Lt per mėnesį, kartu gyvena ir pareiškėjo motina, kuri padeda išlaikyti šeimą. Gyvena name (duomenys neskelbtini) kuris yra areštuotas, šio namo kaina buvo apie 800000 Lt. Per mėnesį pragyvenimui jam reikėtų apie 700 EUR. Taipogi paaiškino, kad jau apie 7 m. negali gauti gerai apmokamo darbo bei pajamų, o jo nemokumas atsirado dėl kreditų paimtų iš banko. Viso kreditoriams jis skolingas apie 835 159,98 EUR, didžiausią kredito dalį sudaro skola bankui – 826 609,98 EUR. Apmokėti bankroto administravimo išlaidas ir tenkinti kreditorių reikalavimus, vykdant pareiškėjo bankroto procedūras numatoma iš lėšų, gautų pardavus pareiškėjui priklausantį turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. S. su pareiškėjo prašymu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko, nurodė, kad pareiškėjas, pasiskolinęs iš jo 2008 m. pinigų, jų iki šiol negrąžino, liko skolingas 6200 EUR. Pareiškėjas buvo nesąžiningas, vengė susitikti su J. S., slapstėsi nuo jo, negrąžino nuo 2008 m. jam net 100 Lt, nors, prieš skolindamasis pinigus, nurodė, kad dirba, turi nekilnojamojo turto ir žadėjo grąžinti skolą su didelėmis palūkanomis.

UAB „Medicinos bankas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo skola bankui sudaro 716 090,32 EUR pagal 2006-11-16 kredito sutartį bei 106549,87 EUR pagal 2007-11-05 kredito sutartį, viso skola 2015-02-02 sudaro 822640,19 EUR. UAB „Medicinos bankas“ nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-02-03 sprendimu civ.byloje Nr. 2-1877-104/2010 tenkino banko actio Pauliana ieškinį atsakovams V. M., L. M. ir L. M., A. M. dėl dovanojimo sutarties Nr. ERN-2904 pripažinimo negaliojančia. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-05-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-373/2013 Vilniaus apygardos teismo 2011-10-07 sprendimą paliko nepakeistą. Bankas nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad nemokumo būsena atsirado ne dėl minėtų sandorių sudarymo. Pareiškėjas tik formaliai nurodė nemokumą sukėlusias priežastis - pareiškėjas neturi tiek pajamų, kad galėtų pilnai padengti paimtas paskolas, bet nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nemokumą sukėlusias priežastis, dėl to, nėra galimybės spręsti dėl pareiškėjo sąžiningumo. Bankui kyla abejonių dėl pareiškėjo nurodytų pareiškime pajamų dydžio – apie 28,16 Eur per mėnesį, neaišku, kodėl pareiškėjas, būdamas darbingas per beveik 2 m. laikotarpį nesurado geriau apmokamo darbo bei nepateikė jokių įrodymų, kad jo ieškojo. Kreditoriui nėra aišku, kodėl pareiškime nurodyta 800 Lt suma (231,70 EUR) būtiniems poreikiams tenkinti yra gerokai didesnė už jo realiai gaunamas pajamas - 28,16 EUR per mėnesį. Pareiškėjo prašomos patvirtinti sumos, skiriamos būtiniesiems poreikiams tenkinti patvirtinimas sudarytų sąlygas pareiškėjo piktnaudžiavimui bei pažeistų banko ir kitų kreditorių interesus.

Suinteresuotas asmuo –VMI prie LR FM pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas skolingas 2077,23 EUR valstybės biudžetui. VMI nėra žinomos LR fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. numatytos sąlygos, dėl kurių pareiškėjui nebūtų galima kelti bankroto bylos.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijama 2015 m. kovov 23 d. nutartimi bankroto bylą V. M. iškelti atsisakė. Nutartyje nurodė, kad pareiškėjo bendra įsipareigojimų suma siekia apie 835 159,98 EUR, todėl pareiškėjas yra pripažintinas nemokiu. Pareiškėjas teisme nurodė, kad jo kasmėnesinės pajamos sudaro apie 50 EUR. Kasmėnesinės išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti sudaro apie 700 EUR. Kaip seka iš byloje esančių duomenų iš SODROS (b.l. 176, t.1) pareiškėjas dirbo UAB „Universalux“. Jo pajamos sudarė 6,06 Lt per 1 val., 4 val. darbo savaitę, t.y. tik 28,16 EUR per mėnesį (b.l. 44-45 - darbo sutartis) . Taigi, pareiškėjas dirbo tik 0,1 etato vadybininku bei nepateikė jokių įrodymų, kad būdamas darbingo amžiaus, jis kokiu nors būdu stengėsi susirasti geriau apmokamą darbą. Teismui įpareigojus pareiškėją pateikti įrodymus apie jo išsilavinimą, specialybę, pareiškėjas teisme nurodė, kad jo išsilavinimas yra vidurinis, specialybės jis neturi, bet buvo įkūręs įmonę, kuri vertėsi mažmenine prekyba, įmonės veikla sustabdyta, sustabdymo priežasčių nenurodė. Be to paaiškino, kad gali dirbti statybose, tačiau nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į statybų bendroves dėl geriau apmokamo darbo, tik nurodė, kad teismui iškėlus jam bankroto bylą, jis „vėl dirbs direktoriumi“ ir taip grąžins kreditoriams skolas. Esant įsiskolinimams, niekas nenori jo priimti į darbą, nes iš antstolių kontorų bus siunčiami pranešimai bei bus išskaitoma iš darbo užmokesčio. Teisme pareiškėjas jau nurodė, kad jo pajamos per mėnesį sudaro apie 50 EUR, tačiau pajamų šaltinio neįvardijo. Pareiškėjas nurodė, kad jo buitiniams poreikiams tenkinti per mėnesį reikėtų apie 800 Lt, teismo posėdžio metu įvardijo jau 700 EUR. Tačiau pareiškėjo nurodyta suma – 700 EUR būtinosioms išlaidoms negali būti patvirtinta, kadangi jo gaunamos pajamos yra žymiai mažesnės už galimas išlaidas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas nenurodė, jog jo atžvilgiu yra iškelta civilinių bylų, kurios yra nagrinėjamos. Kaip seka iš LITEKO duomenų bazės, Molėtų raj. apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.2-19-964/2015 pagal E.T. I. ieškinį atsakovams ŽŪB „Bijutiškis“ , V. M. ir kt. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kt., ši civilinė byla dar neišnagrinėta.Vilniaus apygardos teismas 2011-10-07 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1860-431/2011 tenkino UAB „Medicinos bankas“ actio Pauliana ieškinį atsakovams V. M. ir kt. dėl dovanojimo sutarties Nr. ERN-2904 pripažinimo negaliojančia. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-05-24 nutartimi civ.byloje Nr. 2A-373/2013 Vilniaus apygardos teismo 2011-10-07 sprendimą paliko nepakeistą. Sprendime buvo konstatuota, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditoriaus – UAB „Medicinos bankas“ teises. Sprendime nurodyta, kad V. M. elgėsi nesąžiningai, sudarydamas nekilnojamojo turto dovanojimo bei pirkimo - pardavimo sandorius, teismas pripažino sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu bei taikė restituciją natūra. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jo nemokumo būsena atsirado ne dėl minėtų sandorių sudarymo. Kasacinis teismas išaiškino, kad fizinio asmens nesąžiningumas bankroto bylose turi būti vertinamas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją , antra, ar jis tapo nemokus, elgdamasis sąžiningai (LAT 2014-11-19 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-516/2014). LR FABĮ 4 str. 3 d. nustatyta, kad pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas privalo nurodyti nemokumą sukėlusias priežastis ir pridėti (jeigu įmanoma) nemokumą sukėlusias priežastis patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas gi nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sukėlusių jo nemokumą, tik nurodė, kad sustabdė savo įmonės veiklą bei neranda darbo, nes turi daug kreditorių. LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą , jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 str. 2 d. nurodytosios; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3m. iki pareiškimo iškelti bankroto bylą tapo nemokus dėl CK6.67str. nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; 3) paaiškėja , kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 str. ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 str. 1 d. 1, 2 ir 7 p. nurodytus atvejus: 6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Teismas, vertindamas visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo 2011-10-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1860-431/2011 konstatuotus faktus, jog pareiškėjas siekdamas išvengti tinkamo atsiskaitymo su kreditoriumi UAB „Medicinos bankas“ sudarė nesąžiningus sandorius, į tai, kad pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus, jau virš 7 m. nesuranda geriau apmokamo darbo, dirbo tik 0,1 etato, nesiekia sumažinti turimų įsiskolinimų kreditoriams, nenurodo objektyvių priežasčių, kurios sukėlė jo nemokumą, padarė išvadą, kad pareiškėjo V. M. nemokumą sukėlė jo paties nesąžiningi veiksmai, dėl ko jis negali būti laikomas sąžiningai bankrutavusiu, o tai reiškia, kad jis nėra ginamas Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. M. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjui iškelti bankroto bylą. Apeliantas nurodė, kad viena pagrindinių priežasčių atsisakyti iškelti bankroto bylą teismas laikė Vilniaus apygardos teismo 2011-10-07 sprendimą civ. b. Nr. 2-1860-431/2011, kuriuo buvo tenkintas UAB „Medicinos bankas“ actio Pauliana ieškinys atsakovams V. M. ir kt. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu bei taikyta restitucija natūra. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas sudarė nesąžiningus sandorius, kas šiuo atveju leidžia teigti, jog pareiškėjas nebuvo sąžiningas. Civilinė teisė įvirtina sąžiningumo prezumpciją. LR CK 6.67 str. yra nustatyta išimtis šio principo ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. LR CK 6.67 str. išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti LR CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. LR FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nurodyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl LR CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Šiuo atveju teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, vadovaudamasis vien aplinkybe, jog Vilniaus apygardos teismas 2011-10-07 sprendimu civ. b. Nr. 2-1860- 431/2011 pripažino Pareiškėjo sandorį negaliojančiu. Kaip matyti iš LR FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., privalo egzistuoti aplinkybė, jog būtent dėl LR CK 6.67 str. nurodytų sandorių sudarymo atsirado siekiančio bankrutuoti asmens nemokumas. Visų pirma, LR FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nurodyta, kad sandoriai, dėl kurių asmuo tapo nemokus, turi būti sudaryti per paskutiniuosius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis civ. b. Nr. 2-1860-431/2011 yra priimta 2011 m., o pareiškėjo pareiškimas buvo priimtas 2015-01-22, taigi, minėtas 3 metų terminas šiuo atveju yra praleistas, todėl LR FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pareiškėjo atveju taikytina negali būti. Antra, kaip jau buvo minėta, UAB „Medicinos bankas“ pareiškėjui buvo pateikęs actio Pauliana ieškinį, kurio esmė yra, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Pareiškėjo sudarytas sandoris buvo pripažintas negaliojančiu bei taikyta restitucija natūra, taigi, viskas, kas buvo perleista pagal dovanojimo sutartį, buvo grąžinta, atstatyta į pradinę padėtį. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog būtent dėl minėtos dovanojimo sutarties, kuri buvo pripažinta negaliojančia, atsirado Pareiškėjo nemokumas, kadangi tai, kas buvo perleista dovanojimo sutartimi, restitucijos būdu buvo grąžinta. Pareiškėjo nemokumas atsirado būtent dėl jau pareiškime bei posėdžio metu nurodytų aplinkybių, tačiau ne dėl minėtos dovanojimo sutarties sudarymo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad Bankroto byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-10-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1860-431/2011 tenkino UAB Medicinos banko actio Pauliana ieškinį atsakovams V. M. ir kt. dėl dovanojimo sutarties Nr. ERN-2904 pripažinimo negaliojančia. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-05-024 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-373/2013 Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą Nepaisant to, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti prieš daugiau nei prieš 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepaneigia fakto, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas kreditorių atžvilgiu ir siekė išvengti priverstinio skolos išieškojimo iš jam nuosavybės teise priklausančio turto, todėl laikytina, kad pareiškėjas atliko ne tik atliko veiksmus, numatytus LR CK 6.67 str., tačiau atliko veiksmus, kurie Civilinio kodekso prasme yra laikomi nesąžiningais. LR FABĮ 4 str. 3 d. nustato, jog fizinis asmuo pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti). Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantas tik formaliai nurodė, jog: „Šiai dienai pareiškėjas nebegali vykdyti įsipareigojimų pagal minėtas Kredito sutartis, kadangi pareiškėjas neturi tiek pajamų, jog galėtų pilnai padengti paimtas paskolas“. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sukėlusių jo nemokumą, o tik nurodė, kad sustabdė savo įmonės veiklą bei neranda darbo, nes turi daug kreditorių. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2011-10-07 sprendimu buvo pripažintas nesąžiningu, o jo sudarytas neatlygintinas sandoris pripažintas negaliojančiu, būtent pareiškėjas turėjo teismui pateikti papildomus įrodymus apie nemokumą sukėlusias priežastis, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo sąžiningumą. Priešingai – apeliantas tik formaliai nurodė atsiradusių skolų pagrindą, nepateikė jokių įrodymų dėl pagal kredito sutartį išduotų lėšų panaudojimo. LR FABĮ įstatymo paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (LR FABĮ 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pakankamai faktų, patvirtinančių pareiškėjo nesąžiningumą, o pats apeliantas nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui. Apeliantas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nenurodė fakto, jog Molėtų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo E. T. I. ieškinį atsakovams ŽŪB „Bijutiškis“, V. M. ir kt. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir tokiu būdu pažeidė LR FABĮ 4 str. 4 d. 7 p. numatytą pareigą pateikti informaciją apie fiziniam asmeniui teismuose iškeltas civilines bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, apie bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai, taip pat apie baudžiamąsias bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, ir apie išieškojimus ne ginčo tvarka. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją , antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pareiškėjas nuslėpė faktą apie civilinės bylos jo atžvilgiu nagrinėjimą, kuri be visa ko, taip pat yra susijusi su reikalavimu pripažinti sandorį negaliojančiu. Iš išdėstyto akivaizdu, kad apeliantas negali būti laikomas sąžiningu LR FABĮ prasme, todėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimas nebūtų suderinamas su Lietuvos įstatymų leidėju siekiu, kad fizinio asmens bankroto siekti galėtų tik sąžiningi fiziniai asmenys. Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo kelia faktas, jog jis daugiau kaip 7 metus nesusiranda normalaus darbo ir tokiu būdu nemažina savo įsiskolinimų kreditoriams. Nors pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantas nurodė, kad jo pajamos per mėnesį sudaro 28,16 EUR/mėn., tačiau teismo posėdžio metu jau nurodė, kad pajamos sudaro 50,00 EUR/mėn., o kasmėnesinės būtinosios išlaidos sudaro net 700 EUR/mėn. Taigi pareiškėjo paaiškinimai dėl gaunamo darbo užmokesčio ir būtinųjų išlaidų yra nenuoseklūs, visiškai nėra aišku iš kur pareiškėjas gauna 700 EUR būtinosioms išlaidoms. Aplinkybė, jog pareiškėjas jau 7 metus nesusiranda geriau apmokamo darbo ir nepateikia jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo pastangas susirasti geriau apmokamą darbą ir taip bent iš dalies padengti kreditorių reikalavimus, tik patvirtina, kad apeliantas yra nesąžiningas ir fizinio asmens bankrotą naudoja kaip įrankį savo skolų nurašymui. Akivaizdu, kad pragyventi už 28,16 EUR/mėn. arba 50,00 EUR/mėn. 7 metus nėra įmanoma, todėl pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu LR FABĮ prasme.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą remdamasis jo nesąžinigumo faktu.

Fizinio asmens bankroto instituto įtvirtinimu siekiama dviejų tikslų - užtikrinti fizinio asmens kreditorių interesus ir kartu suteikti galimybę sąžiningam fiziniam asmeniui atkurti savo mokumą. Fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas įvairiais būdais — išdėstant skolų mokėjimą, atleidžiant skolininką nuo visų ar dalies skolų, ir pan. Fizinio asmens bankroto įstatymo tikslas - užtikrinti teisingą sąžiningo skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, atkuriant fizinio asmens mokumą ir užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka (LR FABĮ 1 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą remdamasis jo nesąžiningumo faktu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka. Kaip jau pasakyta, FABĮ 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Vadinasi tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Nėra jokios abejonės, kad bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolinikas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, būdamas brandaus darbingo amžiaus, jau virš 7 m. nesuranda geriau apmokamo darbo ir dirbo tik 0,1 etato. Iš byloje esančių SODROS duomenų (b. l. 176, t. 1) matyti, kad pareiškėjas nuo 2013-05-06 dirbo UAB „Universalux“. Jo pajamos sudarė 6,06 Lt per 1 val., 4 val. darbo savaitę, t.y. tik 28,16 EUR per mėnesį (b.l. 44-45 - darbo sutartis) . Taigi, pareiškėjas dirbo tik 0,1 etato vadybininku bei nepateikė jokių įrodymų, kad būdamas darbingo amžiaus, jis kokiu nors būdu stengėsi susirasti bent minimaliai apmokamą darbą, nors teismui aiškino, kad turi statybininko įgūdžių, o ši specialybė šiuo metu yra itin paklausi. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas ne tik nesiekia sumažinti turimų įsiskolinimų kreditoriams, bet ir slepia savo pajamų dalį bei pragyvenimo šaltinį, nes bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad per mėnesį pragyvenimui jam reikia apie 700 EUR. FABĮ 16 str. 1 d. yra išvardintos Fizinio asmens pareigos bankroto proceso metu. Šio straipsnio 10 p. pasakyta, kad bankrutuojantis asmuo privalo pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau iš šios bylos medžiagos akivaizdu, kad pareiškėjas tokios savo pareigos nevykdo. FABĮ 10 straipsnyje yra nurodyta, kad fizinio asmens bankroto byla nutraukiama, jei asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Akivaizdu, kad pareiškėjas savo pajamas slepia, todėl jis negali būti laikomas sąžiningu. Be to pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas nenurodė, jog jo atžvilgiu yra iškelta civilinių bylų, kurios yra nagrinėjamos. Molėtų raj. apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-19-964/2015 pagal E.T. I. ieškinį atsakovams ŽŪB „Bijutiškis“ , V. M. ir kt. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kt. Vadinasi pareiškėjas pažeidė LR FABĮ 4 str. 4 d. 7 p. numatytą pareigą pateikti informaciją apie fiziniam asmeniui teismuose iškeltas civilines bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas. Fizinio asmens nesąžiningumas bankroto bylose turi būti vertinamas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus, elgdamasis sąžiningai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014 . Iš išdėstytų argumentų darytina vienareikšmiška išvada, kad skolininkas V. M. negali būti laikomas sąžiningu.

Remdamasis išdėastytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimąmą, todėl naikinti ginčijamą nutartį nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p. apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius