Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams V. L. ir T. B.,

trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovei A. K.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. P. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Raseinių socialinių paslaugų centro 2019-01-17 rašte nurodoma, kad V. P. gyvena savivaldybės skirtame socialiniame būste. Gyvenamasis bustas yra vieno kambario, pertvara skiria gyvenamąją ir virtuvės dalis, apšildoma kietu kuru, pajungtas vandentiekis ir nuotekų kanalizacija, virtuvėje yra kriauklė, dujinė viryklė, šaldytuvas ir automatinė skalbimo mašina, dušas ir tualetas yra bendras su bendrabučio pirmo aukšto gyventojais. V. P., atvykus gyventi aukščiau nurodytu adresu, jo gyvenimo būdas socialiniame būste buvo stebimas, nes vyras buvo neapsirūpinęs kietu kuru šildymo sezonui, buvo gaunami pranešimai iš kaimynų dėl jo netvarkingo gyvenimo būdu, blogos sveikatos būklės bei piktnaudžiavimo alkoholiu, todėl nuo 2017-01-20 jam buvo paskirtos socialinių įgūdžių ir palaikymo paslaugos, 2017-05-11 socialinių paslaugų teikimas nutrauktas, nes V. P. apribota tėvo valdžia dukros A. atžvilgiu. V. P. prevenciškai ir toliau lankomas socialinės darbuotojos, dirbančios su šeimomis ir jos pastebėjimu, šeimos namuose nepalaikoma švara ir tvarka. Dėl V. P. neadekvataus elgesio socialinė darbuotoja gauna jo kaimynų pranešimus ir teigiama, kad yra gąsdinami, ten gyvenantys mažamečiai vaikai. V. P. namuose nėra pastovių bei saugių gyvenimo sąlygų, nes jo namuose dažnai keičiasi, moterys. Paskutinė V. P. moteris I. S. yra be pastovios gyvenamosios vietos, atvykusi iš Telšių rajono, pagimdžiusi penkis vaikus, kurių pati neaugina, nežino jų vardų bei gimimo datų, bendraujant su ja minimas tik vienas sūnus, I. S. atvyko į (duomenys neskelbtini) spalio mėn. pradžioje ir apsigyveno pas V. P.. Abu sugyventiniai nevengia vartoti alkoholinių gėrimų ir dėl vykstančių konfliktą tarp jų ir su kaimynais yra dažnai kviečiami policijos pareigūnai, abiem po keletą kartų nustatyti girtumai. Paskutinio įvykio metu 2018-12-27 V. P. dėl smurtavimo I. S. atžvilgiu buvo sulaikytas policijos pareigūnų, Po konflikto I. S. buvo išvykusi, kaip ji teigia pas savo motiną į Telšių rajoną, tačiau 2019-01-04 ji vėl grįžo į V. P. namus. 2019-01-08 abu sugyventiniai I. S. iniciatyva išvyko dirbti ir gyventi į Šilutės rajoną (duomenys neskelbtini), pas ūkininką. Galima teigti, kad V. P. nekeičia savo gyvenimo būdo, vengia priimti medikų pagalbą sprendžiant piktnaudžiavimo alkoholiu bei sveikatos problemas, dėl to mažamečiui vaikui augti jo šeimos namuose nėra galimybės. V. P. sveikata ir gyvenimo būdas negali užtikrinti saugių ir palankių gyvenimo sąlygų jo mažametei dukrai (b. l. 218-219).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato rašto matyti, kad V. P. dažnai konfliktuoja su sugyventine I. S.. Laikotarpiu nuo 2018-11-10 iki 2018-12-27 policija buvo kviesta 4 kartus, 3 kartus V. P. buvo neblaivus (b. l. 223-225).

2018-06-18 išvadoje nurodyta, kad atsakovas V. P. nevykdo pareigos tinkamai auklėti savo dukrą A. P.. Atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro jam žalingą įtaką, ir nėra tikimybės, jog situacija atsakovo šeimoje pasikeis. Todėl tikslinga neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią dukters atžvilgiu (b. l. 145).

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vaiko teisių apsaugos įstatymas) 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (O. v. Švedija (nr.1) 1988-03-24 sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. J. v. Norvegija 1996-08-07 sprendimas, p. 1008-09). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo grindžiamas iš esmės trimis sąlygomis: 1) atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu; 2) neturi tinkamų gyvenimo sąlygų dukrai auginti; 3) nededa pastangų susigrąžinti dukrą į šeimą ir sustiprinti ryšio su dukra.

Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

Tačiau teismas, teismo posėdyje ištyręs ieškovo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu liudytojų ir Kūdikių namų atstovės duotus paaiškinimus, sprendžia, kad ieškinyje nurodyti teiginiai apibudinantys atsakovą, yra sąmoningai perdėti (hiperbolizuoti). Ieškinyje kelis kartus nurodoma, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu ir dėl to negali rūpintis dukra, tačiau kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, institucijų darbuotojai atsakovo V. P. namuose, po to, kuomet jam buvo laikinai apribota tėvo valdžia, lankėsi tik 2 kartus (b. l. 25-26, ), vieną kartą atsakovas namuose buvo rastas su kaimynu geriantis alų, namuose buvo prirūkyta, netvarkinga (b. l. 25). Socialinė darbuotoja teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo namuose lankėsi 2018 m. gruodžio mėn. ir šių metų sausio mėn., tačiau abu kartus atsakovas buvo namuose rastas blaivus, pašalinių asmenų namuose taip pat nebuvo.

Iš byloje ištirtų įrodymų taip pat matyti, kad valstybinės institucijos pateikia prieštaringą informaciją. Antai 2018-07-20 rašte (b. l. 172) nurodyta, kad „pasitaiko atvejų, kai vartojamas alkoholis“, liudytoja M. M. teismo posėdžio metu, nurodė, kad atsakovą vartojantį alkoholį matė tik vieną kartą 2018-01-12 apsilankymo metu, kuomet jis su kaimynu gėrė alų. Kitos liudininkės, D. Š. ir I. M., nors ir teigdamos, kad atsakovas nuolat girtauja, piktnaudžiauja alkoholiu, atsakovo girto ar vartojančio alkoholį nėra mačiusios. Taip pat abejonių kelia ir tai, kad nors Raseinių socialinių paslaugų centro rašte nurodoma, kad atsakovas yra lankomas socialinių darbuotojų, kurios dirba su šeimomis, prevenciškai, tačiau teismo posėdžio metu liudininkės D. Š. ir I. M. nurodė, kad atsakovo namuose buvo tik 2 kartus – 2018 m. gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio mėn.. Teismo nuomone, toks epizodinis apsilankymas kartą per metus, negali būti laikomas prevenciniu lankymu, iš kurio institucijų darbuotojai galėtų tinkamai susidaryti nuomonę tiek apie atsakovo gyvenimo būdą, tiek gyvenimo sąlygas. Pažymėtina, kad teismas net du kartus atidėjo teismo posėdžio nagrinėjimą, siūlydamas ieškovui pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstu ieškinyje nurodytas aplinkybes, tačiau ieškovas tik paskutinio posėdžio metu teismui pateikė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariato raštą, dėl atsakovo V. P.. Iš rašte nurodomos informacijos matyti, kad 3 metų laikotarpyje buvo nustatyti 5 atvejai kuomet atsakovas buvo neblaivus: 2017-07-19, 2018‑11‑10, 2018-11-11, 2018-12-13 ir 2018-12-27. Taip pat pastebėtina, kad net keturi iš penkių atvejų susiję su buvusia atsakovo sugyventine I. S., t. y. policijos iškvietimai padažnėjo būtent tuomet, kai pas atsakovą apsigyveno I. S.. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad šiuo metu su I. S. kartu nebegyvena būtent dėl jos piktnaudžiavimo alkoholiu. Taigi tikėtina, kad padažnėjęs atsakovo alkoholio vartojimas iš dalies galimai susijęs su netinkama gyvenimo aplinka, I. S. neigiamos įtakos darymu. Teismas sutinka, kad nurodytos aplinkybės nėra teigiamai atsakovą charakterizuojanti medžiaga, tačiau kartu pažymi, kad atsakovas su I. S. santykius nutraukė, taigi problemą pats įžvelgė ir stengiasi ją išspręsti.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovui per 3 metus 5 kartus buvo nustatytas neblaivumas ir vieną kartą vaiko teisių apsaugos specialistė namuose rado jį su kaimynu vartojantį alų, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio ir juo piktnaudžiauja, todėl ieškovo ieškinio teiginiai, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, teismo vertinimu laikytini deklaratyviais ir niekuo neįrodytais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Su tokiais ieškovo teiginiais teismas taip pat neturi pagrindo sutikti. Pirma, byloje nėra ginčo, kad mažametei, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, šiuo metu geriausia augti Kūdikių namuose. Su tuo sutinka ir atsakovas, nurodydamas, kad šiuo metu dėl jį ištinkančių epilepsijos priepuolių jis negalėtų užtikrinti dukrai tinkamų gyvenimo sąlygų, supranta, kad dėl jo sveikatos būklės jam reikalinga pagalba prižiūrint ir auginant dukrą, nes ištikus epilepsijos priepuoliui nebūtų, kam dukra pasirūpinti, ji dar labai maža, todėl ir pagalbos iškviesti jam ar jam negalėtų. Taip pat iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis suvokia dukros sveikatos būklę, nori, kad jai būtų suteikta visapusiška specialistų pagalba, todėl šiuo metu sutinka ir neprieštarauja, kad dukra gyventų Kūdikių namuose. Todėl atsakovas šiuo metu, atsižvelgdamas į geriausius savo dukros interesus, nesiekia susigrąžinti jos į namus, kuriuose šiuo metu gyvena. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu liudytoja M. M. nurodė, kad yra galimybė tėvą su dukra apgyvendinti kartu, specialiuose namuose, kur tiek jis, tiek mergaitė galimai galėtų gauti reikalingą pagalbą, tačiau atsakovui tokia galimybė nebuvo pasiūlyta ir svarstyta.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti neapibrėžtas, todėl vaiko teisių apsaugos srityje veikiančios institucijos turi nustatyti aiškų veiksmų planą, kokių priemonių vaiko tėvas turėtų imtis, kad, situacijai pasikeitus, jis galėtų kreiptis dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas netaikomas, jei nustatoma, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą.

Tačiau šiuo konkrečiu atveju institucijos nagrinėjamoje byloje esamais duomenimis jokio plano nesudarė, nenurodė atsakovui, kokių priemonių jis turėtų imtis, kad situacija po laikino tėvo valdžios apribojimo pasikeistų ir ateityje jis galėtų auginti dukrą. Tiek ieškinyje, tiek kituose teismui pateiktuose dokumentuose (b. l. 27, 218) nurodoma, kad atsakovui buvo teikiamos socialinės paslaugos tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, stiprinant atsakingus tėvystės įgūdžius, taip pat, kad atsakovas prevenciškai lankomas socialinės darbuotojos, tačiau šie teiginiai teisme nebuvo įrodyti. Priešingai, teismo posėdžio metu liudytojos D. Š., I. M. ir M. M. pripažino, kad po teismo sprendimo laikinai apriboti tėvo valdžią, atsakovui jokios socialinės paslaugos nebuvo teikiamos, nei tikslu pagerinti tėvystės įgūdžius ir sudaryti galimybę auginti dukrą, nei jam, kaip asmeniui, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra. Atsakovui net nebuvo siūloma lankyti tėvystės įgūdžių lavinimo kursų, nes anot socialinių darbuotų, visas pastangas ir iniciatyvą privalo rodyti išimtinai atsakovas. Su tokia socialinių darbuotojų nuomone teismas nesutinka, juo labiau, kad Raseinių socialinių paslaugų centro 2019‑01‑17 rašte pati institucija nurodydama, kad atsakovui trūksta socialinių įgūdžių, taip pat jo sveikatos problemos neleidžia jam savarankiškai funkcionuoti, sutinka su tuo, kad asmeniui turi būti teikiama socialinė pagalba, tačiau to nedaro. Taigi atsakovui nebuvo suteikta jokia pagalba, konkreti parama, o apsiribota tik vaiko paėmimu.

Teismas, ištyręs byloje pateiktus dokumentus, išklausęs liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, mano, kad nei ieškovas, nei kiti valstybinių institucijų atstovai, nedėjo jokių pastangų, kad vaikas grįžtų į šeimą, t. y., nei socialinės paslaugos, nei kita kompleksinė pagalba, atsakovui nebuvo teikiamos, nors iš bylos medžiagos matyti, kas atsakovas pagal savo fizines ir materialines galimybes deda pastangas ir stengiasi dukra rūpintis, nori ateityje, kuomet ji paaugs ir pagerės jos sveikata, auginti dukrą.

Taip pat priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas stengiasi su dukra palaikyti ryšius. Kūdikių namų atstovė tiek pateiktuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas kartą per mėnesį dukrą lanko globos įstaigoje, su ja bendrauja pagal savo galimybes ir supratimą, atveža jai bei kitiems vaikams lauktuvių (maisto, kitų daiktų). Nuolat apie dukrą teiraujasi telefonu. Per visus apsilankymus atsakovas atvažiuoja blaivus, tvarkingas. Jokių priekaištų Kūdikių namų vadovė atsakovo atžvilgiu neišsakė, priešingai, nurodė, kad atsakovas visuomet būna ramus, mandagus, kiek nedrąsus. Reaguoja į jam išsakytas pastabas, daro pažangą bendraudamas su dukra. Jos nuomone, tėvas dukrą tikrai myli, dukra taip pat teigiamai reaguoja į atsakovą, džiaugiasi jį pamačiusi. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo savo pareigų dukrai, stengiasi nuolat palaikyti ryšį, pagal savo galimybes ir supratimą dukra rūpinasi. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu dėl savo ir mergaitės negalios negali tinkamai pasirūpinti dukra, neleidžia teigti, kad šios aplinkybės ateityje nepasikeis. Sutiktina su Kūdikių namų atstovės išsakyta nuomone, kad atsakovas šiuo metu nevisiškai suvokia savo kaip tėvo teisių ir pareigų turinį, tačiau nėra visiškai abejingas vaikui. Todėl teismas laiko, kad atsakovui suteikus reikalingą pagalbą, padedant jam lavinti tėvystės įgūdžius, užtikrinant jam pačiam reikalingą socialinę pagalbą, situacija gali iš esmės pasikeisti.

Atsakovas oficialiai nedirba, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pačiam atsakovui yra nustatytas tik 20 proc. darbingumas, akivaizdu, kad atsakovui nuolatinį darbą susirasti yra labai sudėtinga, tačiau net ir su turima negalia stengiasi dirbti, šiuo metu dirba pas ūkininką. Taip pat jis deda pastangas gerinti savo gyvenimo sąlygas. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pats atsakovas jis gautą socialinį būstą suremontavo pagal savo finansines galimybes, atskyrė virtuvę ir gyvenamąsias patalpas, šios aplinkybės nebuvo paneigtos.

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad mergaitė iš šeimos buvo paimta dėl tėvų kaltės. Taip pat, kad atsakovas iki vaiko apgyvendinimo globos namuose dukra mažai rūpinosi ir tai pats pripažįsta. Šiuos ieškovo teiginius teismas, taip pat laiko niekuo neįrodytais. Priešingai, kaip matyti iš 2016-12-06 teismo sprendimo A. P. iš šeimos buvo apimta, nes jos motinai S. P. išėjus iš namų, atsakovas dėl savo sveikatos būklės vienas ja pasirūpinti negalėjo, t. y. dukra nesirūpino dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o ne dėl savo kaltės. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas pripažįsta tai, kad mažai rūpinosi dukra. Tiek šios bylos nagrinėjimo metu, tiek nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1739-476/2016, atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad dukra rūpinasi, ją lanko, pagal galimybes jai padeda, o nuolat jos auginti negali ne dėl savo netinkamo gyvenimo būdo, tačiau dėl turimos negalios.

Teismo vertinimu, pagal bylos duomenis galima spręsti, kad šiai dienai atsakovas dar nėra materialiai ir moraliai pasirengęs dukters sugrįžimui į šeimą, tą pripažįsta ir pats atsakovas. A. P. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, didelis specialiųjų poreikių dydis, dėl ko mergaitei kiekvieną dieną reikalinga specialistų pagalba. Atsakovas, siekdamas, kad būtų panaikintas laikinas tėvo valdžios apribojimas, turi rodyti aktyvias pastangas keisti šiuo metu esamą situaciją, gerinti buities sąlygas, jas sudarant tinkamas vaikams augti. Atsakovas taip pat turėtų noriai bendradarbiauti, įsiklausyti ir vykdyti socialinės darbuotojos nurodymus ir patarimus, kuriais iš tiesų turėtų būti siekiama padėti atsakovui ugdyti socialinius ir tėvystės įgūdžius, sudaryti galimybes gerinti gyvenimo sąlygas. Tam, kad atsakovas sugebėtų suvokti dukters poreikius ir žinoti, kaip juos tenkinti, reikalingas dažnesnis jo ir dukters bendravimas, įsitraukimas į jos gyvenimą, taip pat kuo dažnesnis komunikavimas su globos namų darbuotojais, aiškinantis dukters poreikius ir jų tenkinimo sąlygas. Čia, manytina, ir institucijos turėtų sudaryti sąlygas atsakovui kuo dažniau matytis bei bendrauti su dukra ir taip stiprinti su ja ryšį.

Kaip jau minėta aukščiau, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Teismas, išanalizavęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas savo veiksmais darytų ypatingą žalą savo dukrai, ar kad visiškai ja nesirūpintų. Teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, konstatuoja, kad byloje yra pagrindas ir toliau taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo atmestinas (CK 3.183 straipsnio 5 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Kadangi ieškinys atmestas, o ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas, bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe ir Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos, iš šalių nepriteistinos (CPK 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268, 270, 402 ir 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.