- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 1-160-616/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00259-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kaltinamasis
- A. M., V. J.
- Nukentėjusysis
- S. S., R. G.
- Advokatai
- Jūratė Bieliauskienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą: 2012-08-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 285 straipsnio 2 dalį bauda 8 MGL (1040 Lt), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. ir V. J. 2013 m. kovo 29 d., apie 06.00 val., (duomenys neskelbtini), R. G. sodyboje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, be jokio pateisinamo motyvo ar priežasties, panaudodami kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, o būtent: išdaužė aštuonis vnt. pastato langų, sudaužė šešis vnt. baro kėdžių, vieną kėdę, vieną suoliuką, sudaužė vieną elektros jungiklį, nutraukė vieną elektros girliandą, o V. J. tyčia vieną kartą baro kėde trenkė nukentėjusiajam S. S. į galvos sritį, taip sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais jie sutrikdė visuomeninę rimtį.
Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltas prisipažino, parodė prieš Velykas buvo nukentėjusiojo S. S. gimtadienis, į kurį atvažiavo iš dalies kviesti ir jie. Įvykio dieną jie paskambino pažįstamai K., kuri buvo S. S. gimtadienyje, klausė, ar jie gali atvažiuoti į tą gimtadienį. Jam atrodo, K. davė telefoną pakalbėti su pačiu nukentėjusiuoju, kuris pasakė, kad nebėra alkoholio ir, jei atsiveš butelį, tai gali atvažiuoti. Jie nusipirko alkoholio ir nuvažiavo į R. G. sodybą. Ten gėrė alkoholį, apsvaigo ir prasidėjo visokios nesąmonės, tačiau visko gerai jie neprisimena. Viskas įvyko apie 6 val., tačiau neprisimena dėl ko. Jis prisimena, kad daužė langą. Alkotesteris rodė nedidelį jo girtumą, tačiau nelabai prisimena įvykį. Prisimena, kad pradėjo triukšmauti, tuomet laiptais nulipo nukentėjusysis su kitu asmeniu. Kaltinamasis ir V. J. su jais apsistumdė. Išeidamas ranka daužė stiklą. Prisimena, kad nutraukė girliandą. Įvykį prisimena kaip „per miglą“, be to, seniai viskas buvo. Alkoholis iš dalies turėjo įtakos jo veiksmams, be to, gal buvo nepatenkintas, susinervinęs. Nukentėjusiajam savo žalos dalį atlygino, t. y. nukentėjusysis buvo pareiškęs 1500 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti, tai jis S. S. 1500 Lt sumokėjo, jo atsiprašė. Nederamas toks elgesys. Pripažįsta, kad buvo sutrikdyta asmenų ramybė. Nukentėjusiųjų jis atsiprašė..
Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltas prisipažino iš dalies, jis pripažįsta, kad išdaužytų daiktų, dėl suduoto kėde smūgio nukentėjusiajam nepamena. Parodė, kad dienos neprisimena, kai buvo pas draugą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur gėrė alkoholį. Paskui paskambino A. M. ar G. ir paklausė, ar nenori važiuoti į barą. Jie nuvažiavo į R. G. sodybą. Kadangi buvo išgėręs pradėjo su A. M. daužyti stiklus, iš antro aukšto išbėgo S. S. su kitu asmeniu, kuris užpuolė A. M.. A. M. pradėjo grumtis, o kaltinamasis juos skyrė. Jis turėjo rankose kėdę, tačiau negali pasakyti, ar ja trenkė. Po to, jie su A. M. išėjo pėsčiomis namo. Jiems einant, atvažiavo policija, juos sulaikė ir nuvežė atgal į sodybą, kur viską išsiaiškino. Kaltinamasis nurodo, jog įvykio metu jis turėjo rankose kėdę, o, kas ja sudavė nukentėjusiajam, nežino. A. M. neturėjo kėdės. Negerai elgėsi, nes buvo neblaivus, nežino, kas kėde galėjo sutrenkti nukentėjusiajam. Jie visi buvo neblaivūs, gal netyčia kas nors Atsiprašė R. G., su juo sutarė, jog atvažiuos sutvarkyti sudaužytus langus. Nors tarėsi su R. G., kad per savaitę laiko sutvarkys sudaužytus langus, tačiau kai jam paskambino, jis pasakė, kad nieko nebereikia, kadangi pats susitvarkė. Kaltinamasis nedirba, pajamų turi, tačiau nukentėjusiajam negalėjo atlyginti žalos, nes pats ligoninėje gulėjo. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
Nukentėjusysis S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Įvykio dieną jis šventė savo 18-ąjį gimtadienį, tačiau kaltinamųjų į šventę nekvietė ir neįsivaizduoja, kaip jie toje sodyboje atsidūrė. Po šventimo, nuėjus miegoti į antrą aukštą, pamiegojus valandą ar dvi, išgirdo dūžius, triukšmą. Tuomet jis ir K. L. nusileido į apačią ir pamatė pirmoje salėje apverstus suolus, išdaužytus langus. Prieangyje buvo abu kaltinamieji. Nukentėjęs pagavo V. J. už striukės, klausė, ką jie čia daro. V. J. kažką laikė rankose, tačiau ką tiksliai – pasakyti negali. Tuo metu, kai nukentėjusysis laikė V. J. už striukės, K. L. susistumdė su A. M.. Daugiau asmenų salėje nebuvo tik jie keturiese. Nukentėjusysis pasisuko truputį šonu ir gavo smūgį į galvą, tačiau nežino nuo kurio iš kaltinamųjų. Buvo iškviesta policija. Nukentėjęs pareiškė 1500 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurią prašo priteisti tik iš V. J., kadangi turtinę 1500 Lt žalą kitas kaltinamasis A. M. jam atlygino. Buvo padaryta turtinė žala, kadangi reikėjo atlyginti nuostoliui R. G.. Parašyta, kad jis patyrė 5000 Lt neturtinę žalą, tačiau tai yra rašymo klaida, o iš tikrųjų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra 1500 Lt. A. M. savo dalį civilinio ieškinio atlygino, o V. J. neatlygino ir apie tai net nepasidomėjo, neskambino, neatsiprašė. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas dėl galvos sutrenkimo. Pirmą savaitę po įvykio gydytojai rekomendavo niekur neiti, jam svaigo galva, nors stipraus smegenų sutrenkimo nebuvo. A. M. jo atsiprašė, priėmė jo atsiprašymą, su juo susitaikė, pretenzijų jam neturi. Dėl šio įvykio buvo sugadinta šventė. Palaiko civilinį ieškinį ir prašo jį priteisti iš V. J..
Nukentėjusysis R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nuomoja sodybą pagal verslo liudijimą. Įvykio metu sodybą išsinuomojo S. S. pagal sutartį. Paryčiais pamatė, jog vaikinas, kuris šventė gimtadienį buvo visas kruvinas, o sodyboje išdaužyti langai ir dar daug daiktų sugadinta, visų tiksliai dabar nepamena. Vaikinai pasakė, kas admneys, viską sudaužę, pėsčiomis išėjo link miesto, tuomet jis, pasiėmė studentą sūnų, pavažiavo iki miesto ir grįžo atgal. Važiuojant dar prasilenkė su policijos ekipažu. Grįžus į sodybą, policija jau buvo atvažiavusi, sakė, kad sulaikė du asmenis. Viskas vyko 2013-03-28-29d.d., pavasario metas buvo. Pačiame įvykyje nukentėjusysis nedalyvavo. Kiek paprašė, tiek užsakovas S. S. jam žalos atlygino, t.y. visą žalą. Civilinio ieškinio nebereiškia, nebeturi pretenzijų kaltinamiesiems.
Liudytojas D. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Įvykio metu šventė S. S. gimtadienį. Naktį nuėjo miegoti, kai išgirdo, kad kažkas dūžta. S. S. su K. L. nubėgo į apačią. Kai jis atbėgo į salę, esančią pirmame aukšte, jau buvo išdaužyti langai, apversti stalai. Kaltinamieji buvo išvaryti iš sodybos. Iki šio įvykio gimtadienis buvo geras, tačiau po įvykio buvo sudrumsta ramybė, incidentas sukėlė neigiamas emocijas. Nukentėjusysis yra jo draugas.
Liudytojas K. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2013-03-28 šventė savo draugo S. S. gimtadienį. Atvyko apie 20.00 val. Planavo nakvoti sodybos antrame aukšte, kur ir nuėjo. Po kiek laiko išgirdo kažką dūžtant. Liudytojas, S. S. ir D. Š. nubėgo laiptais į apačią ir pamatė kelis sudaužytus indus bei langus. Į vieną langą buvo įsmigusi kėdė. Liudytojas priėjo prie vieno triukšmavusio vaikino, klausė jo, kas čia vyksta, ir su juo susistumdė. S. S. priėjo prie kito triukšmavusio vaikino, o paskui liudytojas pamatė, kad S. prakirsta galva. Kaip suprato- S. S. galvą prakirto kėde.
Iš nukentėjusiojo R. G. 2013-03-29 protokolo-pareiškimo matyti, kad R. G. pranešė apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką (I t., 3 b. l.).
Iš nukentėjusiojo S. S. 2013-03-29 protokolo-pareiškimo matyti, kad S. S. pranešė apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką (I t., 4 b. l.).
Iš 2013-03-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta esanti adresu: (duomenys neskelbtini), fotografuota, užfiksuotas patalpų vaizdas po įvykio (I t., 5-12 b. l.).
2013-03-29 teismo medicinos Specialisto išvadoje Nr. G 422/13(04) užfiksuota, kad S. S. padarytas sužalojimas – muštinė žaizda kairėje pakaušio pusėje, jis galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, kietu buku daiktu paveikus kairę pakaušio pusę. S. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., 18 b. l.).
Iš 2013-03-29 pažymos matyti, kad nukentėjusysis R. G. nurodė, kad žalą jam atlygino S. S. (I t., 42 b. l.).
Iš asmens blaivumo teisto parodymų matyti, kad 2013-03-29, 06.33 val., A. M. nustatytas 1,65 promilių girtumas (I t., 89 b. l.).
Iš asmens blaivumo teisto parodymų matyti, kad 2013-03-29, 06.35 val., V. J. nustatytas 1,82 promilių girtumas (I t., 135 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).
Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų A. M. ir V. J. parodymus, nukentėjusiųjų S. S. ir R. G., liudytojo D. Š., K.L. parodymus, kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus: nukentėjusiųjų S. S. ir R. G. protokoluose-pareiškimuose, specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, daro išvadą, kad kaltinamųjų A. M. ir V. J. kaltė dėl jiems inkriminuojamų veiksmų, sutrukdžiusių visuomeninę rimtį, padarymo, įrodyta. Teismas pripažįsta, kad jie, veikdami kartu ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje išdaužė aštuonis vnt. pastato langų, sudaužė šešis vnt. baro kėdžių, vieną kėdę, vieną suoliuką, sudaužė vieną elektros jungiklį, nutraukė vieną elektros girliandą, o V. J. tyčia baro kėde trenkdamas nukentėjusiajam S. S. į galvos sritį, sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jie byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytoms A. M. ir V. J. nusikalstamoms veikoms atskleisti bei kaltinamųjų kaltei pagrįsti. Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad kaltinamieji A. M. ir V. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika baigta ir teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.
A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino žalą (LR BPK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BPK 60 str. 1 d. 9 p.).
V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad kaltinamasis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BPK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ( LR BPK 60 str. 1d. 9 p.).
Kaltinamasis A. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam S. S., su juo susitaikė, jis anksčiau neteistas (2010-09-09 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 93 str. 1 d., I t., 86-87 b. l.), administracine tvarka nebaustas (I t., 84-85 b. l.), mokosi Šiaulių Simono Daukanto gimnazijoje nuo 2010-09-01, III klasėje (I t., 70 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (I t., 82-83 b. l.), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiaisiais nebuvo, todėl jo atžvilgiu yra visi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos ir A. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Nutraukus bylą, skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios, teismo manymu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį: minimali įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p.).
Skiriant bausmę V. J. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad V. J. yra teistas vieną kartą, nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės (I t., 127-133 b. l.), baustas administracine tvarka (I t., 119-126 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, už padarytą nusikaltimą V. J. skirtina bausmė – areštas, nustatant terminą mažesnį nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis, kadangi, teismo nuomone, taip bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, paskirta bausmė bendrintina su 2012-08-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, V. J. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013-03-29 05.53 val. iki 2013-03-29 15.55 val., viena para, įskaitytina į arešto bausmę, prilyginant vieną parą laikinojo sulaikymo vienai arešto parai.
Kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (110 b. l.).
Kaltinamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (152 b. l.).
Nukentėjusysis S. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1500 Lt civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo V. J. 1500 Lt neturtinės žalos (36-38 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis S. S. palaikė savo civilinį ieškinį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam S. S. tyčiniu nusikalstamu V. J. veiksmu nežymiai buvo sutrikdyta jo sveikata. Teismas, atsižvelgdamas S. S. sužalojimus, siekiant nukentėjusiojo S. S. bei kaltinamojo V. J. interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, įvertina neturtinės žalos dydį ir laiko, jog tinkamas pareikštas neturtinės žalos dydis 1500 litų, ji priteistina iš V. J.. Išaiškintina V. J., kad kadangi kaltinamasis V. J. nusikaltimą padarė veikdamas bendrai su A. M. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 str., kuriame nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, kaltinamiesiems kyla solidari atsakomybė, todėl V. J. turės teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė.
Iš V. J. priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – advokato užmokestis 240,00 Lt valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesinio kodekso 106 straipsnio 2 dalį šios išlaidos gali būti priteisiamos iš asmens, kuris pripažintas kaltu, o šiuo atveju A. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jos priteistinos tik iš V. J..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 4 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 3 d., 6-7 d.d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas
nusprendžia:
A. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Išaiškinti A. M., kad, jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus A. M. padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę areštą 35 ( trisdešimt penkias) paras.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę bausmę V. J. skirti areštą 35 ( trisdešimt penkioms) paroms ir 8 MGL (1040 Lt) baudą.
Bausmę skirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. J. faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, V. J. į atliktos bausmės dalį įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-03-29 05.53 val. iki 2013-03-29 15.55 val. (1 parą), ir laikyti, jog V. J. yra atlikęs dalį (vieną parą) arešto bausmės.
V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo S. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai ir priteisti iš V. J. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos nukentėjusiojo S. S. naudai.
Iš V. J. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 240,00 Lt, valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.