- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-26
- Bylos Nr.
- I-2830-437/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00297-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1-6) prašydamas: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir VRM) 2014-07-14 sprendimą Nr. lDP(P)-3425 kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 3) priteisti iš VRM visą jam neteisėtai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį - 10 366,14 Lt už 2010 m. sausio mėn. -2012 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį.
Paaiškina, kad nuo 2002-04-14 VRM jam paskyrė 690,57 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, kuri nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. Remiasi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu. Dėl Laikinojo įstatymo taikymo susidarė nepriemoka, kuri, pareiškėjo vertinimu, turėtų būti priteista.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM ir VRM su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. 1. 59) paaiškina, kad Laikinojo įstatymo 4 str. atitikus Konstituciją, VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 5 str. ir laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 str.
Šioje byloje visų pirma spręstinas klausimas dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str., atnaujinimo pareiškėjui.
Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo
sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio I dalyje. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 str. buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31d.
LVAT yra konstatavęs, kad pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 iŠ esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (LVAT 2015-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-66/2015). Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatas sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui turėjo būti išmokėta už 2010 m. sausio mėnesį -2010 m. vasario mėnesį. Pareiškėjas skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies teismui pateikė 2015-01-12 (spaudas ant voko, b. 1. 8). Vertintina, kad pareiškėjas praleido trejų metų senaties terminą pareikšti reikalavimams dėl valstybinės pensijos priteisimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl reikalavimo priteisti susidariusią nepriemoką teismui padavė praėjus daugiau kaip dviem metams nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo 2012-09-21, praėjus daugiau nei metams nuo LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje (administracinė byla Nr. A444-2232/2013) suformuotos praktikos kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašymą dėl termino atnaujinimo grindė teisiniu neaiškumu ir neapibrėžtumu, dėl ko, jo vertinimu, buvo žymiai apsunkintos pareiškėjo teisės į teisminę gynybą, tačiau nenurodė jokių individualių priežasčių, dėl kurių praleido terminą kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pateisintų kreipimosi į teismą termino praleidimą, laikytina, kad terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl prašymas jį atnaujinti netenkinamas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.
Bylos dalis dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui neišmokėtą valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 nutraukiama. Kita skundo dalis tenkintina iš dalies.
Pareiškėjui valstybinė pensija - 690,57 Lt skirta 2002-06-03 VRM sprendimu (b. I. 61). Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-07-14 pažymos (b. 1. 65) matyti, kad paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2012-01-01 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius. Pareiškėjas kreipėsi į VRM su 2014-06-23 prašymu išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. 1. 62). VRM 2014-07-15 sprendimu Nr. ID-5225(11) nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo susidariusią nepriemoką, informavo, kad vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., nenagrinės pareiškėjo prašymo dalies dėl taikant Laikinojo įstatymo 5 str. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies sumažinimo, nes praėjo daugiau kaip 6 mėn. nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos (b. 1. 63-64). Su šiuo sprendimu pareiškėjui pateikta Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma apie 2010-2013 m. pensijos dydį (b. 1. 65).
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių - kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.
Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2010-12-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 p., jiems mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
Laikinojo įstatymo 15 str. (2009-12-09 redakcija) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Sumažintos socialinės išmokos, valstybinės pensijos, laikinai turėjo būti mokamos dvejus metus - nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Tačiau 2011-12-20 priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu iki 2012-12-31 buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas. 2012-12-20 priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu dar vieniems metams - iki 2013-12-31 - pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas.
Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos buvo taikomos iki 2012-09-01.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pasisakė, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; o Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d., Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.
Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" pripažino, kad:
Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai;Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Pareiškėjui valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. esant pagrįstoms sąlygoms, t. y. pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, kuris neprieštaravo Konstitucijai.
Skundo dalis dėl reikalavimo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 4 str. atmetama.
Pareiškėjui nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytą ribojimą, t. y. nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 - 2685,80 Lt (777,86 eurai). V. P. ši valstybinės pensijos nepriemokos dalis priteisiama iš Lietuvos valstybės (LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).
Pareiškėjas skunde formuluoja reikalavimą panaikinti VRM 2014-07-14 sprendimą Nr. 1DP(P)-3425 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos". Vertintina, kad tai rašymo apsirikimas. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su VRM 2014-07-15 sprendimu Nr. 1D-5225(11), kuriame nurodyta, kad neturima teisinio pagrindo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo susidariusią nepriemoką ir pareiškėjas informuojamas, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., jo prašymo dalis dėl taikant Laikinojo įstatymo 5 str. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, nebus nagrinėjama, nes praėjo daugiau kaip 6 mėn. nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos (b. 1. 63-64). Vertintina, kad pareiškėjas skundžia būtent šį aktą. Šio akto dalis, kurioje pasisakyta dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, yra teisėta. Jos naikinti pagrindo nėra. Kita akto dalimi VRM pareiškėjo prašymo dėl valstybinės pensijos nepriemokos Laikinojo įstatymo 5 str. pagrindu, grąžinimo, neišnagrinėjo. Teismas daro išvadą, kad skundžiamas atsakovės sprendimas grindžiamas netinkama teisės norma (LVAT 2014-09-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A -1377/2014). Vadovaujantis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse pateiktais išaiškinimais, ginčo atveju taikytinos ne Viešojo administravimo įstatymo, o pensijos mokėjimo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. redakcijos nuostatos, pagal kurias suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatyti skundo padavimo terminai. Atsižvelgęs į minėtą LVAT praktiką, teismas konstatuoja, kad VRM nepagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. įtvirtintu terminu ir nepasisakė skundžiamame akte dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo. Netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktus ši skundžiamo sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p. ir 2 p., 101 str. 7 p., 127 ir 129 str.,
nusprendė:
Netenkinti V. P. prašymo dėl atnaujinimo termino skundui paduoti dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, šią bylos dalį nutraukti.
Pareiškėjo V. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti V. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį - 777,86 eurus, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-07-15 sprendimo Nr. 1D-5225(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2014-06-23 prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, sumažintos taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnį, išmokėjimo.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.