Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-09-28 · Administracinė byla Nr. A-3495-756/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-28
Bylos Nr.
A-3495-756/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00297-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
V. P.
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-3495-756/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00297-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. lDP(P)-3425 kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 3) priteisti iš VRM visą jam neteisėtai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 10 366,14 Lt už 2010 m. sausio mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2002 m. balandžio 14 d. VRM jam paskyrė 690,57 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, kuri nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas skundą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Dėl Laikinojo įstatymo taikymo susidarė nepriemoka, kuri, pareiškėjo vertinimu, turėtų būti priteista.

Atsiliepimas

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 59) prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Atsakovai teigė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsniui atitikus Konstituciją, VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 26 d. sprendimu (b. l. 73–77) netenkino pareiškėjo V. P. prašymo atnaujinti terminą skundui dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. paduoti ir šią bylos dalį nutraukė. Teismas iš dalies patenkino pareiškėjo V. P. skundą: priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 777,86 Eur, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, taip pat panaikino VRM 2014 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1D-5225(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2014 m. birželio 23 d. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, sumažintos taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, išmokėjimo; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį ir laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Šioje byloje visų pirma spręstinas klausimas dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius, atnaujinimo pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per 3 metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013 m. lapkričio 7 d. administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. LVAT yra konstatavęs, kad pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (LVAT 2015 m. sausio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. AS502-66/2015). Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui turėjo būti išmokėta už 2010 m. sausio – 2010 m. vasario mėnesį. Pareiškėjas skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies teismui pateikė 2015 m. sausio 12 d. (spaudas ant voko, b. 1. 8). Vertintina, kad pareiškėjas praleido 3 metų senaties terminą pareikšti reikalavimams dėl valstybinės pensijos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl reikalavimo priteisti susidariusią nepriemoką teismui padavė praėjus daugiau kaip dviem metams nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo 2012 m. rugsėjo 21 d., praėjus daugiau nei metams nuo LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje (adm. byla Nr.⁴⁴⁴-2232/2013) suformuotos praktikos kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos. Pareiškėjas prašymą dėl termino atnaujinimo grindė teisiniu neaiškumu ir neapibrėžtumu, dėl ko, jo vertinimu, buvo žymiai apsunkintos pareiškėjo teisės į teisminę gynybą, tačiau nenurodė jokių individualių priežasčių, dėl kurių praleido terminą kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pateisintų kreipimosi į teismą termino praleidimą, laikytina, kad terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl prašymas jį atnaujinti netenkinamas.

ABTĮ 101 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Bylos dalis dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui neišmokėtą valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nutraukiama. Kita skundo dalis tenkintina iš dalies.

Pareiškėjui valstybinė pensija – 690,57 Lt skirta 2002 m. birželio 3 d. VRM sprendimu (b. l. 61). Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2014 m. liepos 14 d. pažymos (b. l. 65) matyti, kad paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius. Pareiškėjas kreipėsi į VRM su 2014 m. birželio 23 d. prašymu išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 62). VRM 2014 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1D-5225(11) nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo susidariusią nepriemoką, informavo, kad vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, nenagrinės pareiškėjo prašymo dalies dėl taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį neišmokėtos valstybinės pensijos dalies sumažinimo, nes praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos (b. l. 63–64). Su šiuo sprendimu pareiškėjui pateikta Sveikatos priežiūros tarnybos pažyma apie 2010-2013 m. pensijos dalį (b. l. 65).

Įvertinęs išdėstytą bei remdamasis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio nuostatomis, taip pat Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. bei 2015 m. gegužės 14 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais, teismas atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Tačiau nurodęs, kad pareiškėjui nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą ribojimą, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. – 2 685,80 Lt (777,86 eurai), teismas V. P. šią valstybinės pensijos nepriemokos dalį priteisė iš Lietuvos valstybės (LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti VRM 2014 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 1DP(P)- 3425 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, teismas pažymėjo, kad tai yra rašymo apsirikimas. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su VRM 2014 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. lD-5225(11), kuriame nurodyta, kad neturima teisinio pagrindo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo susidariusią nepriemoką ir pareiškėjas informuojamas, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, jo prašymo dalis dėl taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, nebus nagrinėjama, nes praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos (b. 1. 63–64). Vertintina, kad pareiškėjas skundžia būtent šį aktą. Šio akto dalis, kurioje pasisakyta dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, yra teisėta. Jos naikinti pagrindo nėra. Kita akto dalimi VRM pareiškėjo prašymo dėl valstybinės pensijos nepriemokos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio pagrindu, grąžinimo, neišnagrinėjo. Teismas daro išvadą, kad skundžiamas atsakovo sprendimas grindžiamas netinkama teisės norma (LVAT 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas adm. byloje Nr. A552-1377/2014). Vadovaujantis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse pateiktais išaiškinimais, ginčo atveju taikytinos ne Viešojo administravimo įstatymo, o pensijos mokėjimo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcijos nuostatos, pagal kurias suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyti skundo padavimo terminai. Atsižvelgęs į minėtą LVAT praktiką, teismas konstatuoja, kad VRM nepagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu terminu ir nepasisakė skundžiamame akte dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo. Netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktus ši skundžiamo sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (skundas paduotas 2016 m. kovo 25 d., b. l. 83–84) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą – pareiškėjui priteistą sumą sumažinti iki 683,86 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad teismas priteisė netikslią pinigų sumą, kadangi pareiškėjui turėjo būti priteista pažymos 6-ame stulpelyje nurodyta suma – 683,86 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjui V. P. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatas, priteisimo. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 23 d. sprendimu: netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. paduoti ir šią bylos dalį nutraukė; iš dalies patenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 777,86 Eur, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas; taip pat panaikino VRM 2014 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1D-5225(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2014 m. birželio 23 d. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, sumažintos taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, išmokėjimo; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjas turi teisę į neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies kompensavimą, nėra, tačiau atsakovas VRM nesutinka su pareiškėjui priteistos pensijos nepriemokos suma ir apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjui turėtų būti priteisiama ne 777,86 Eur, o 683,86 Eur.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, siekdama nepažeisti teisminį procesą inicijavusio asmens teisių, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš į bylą pateiktos Sveikatos priežiūros tarnybos 2014 m. liepos 14 d. pažymos Nr. 11PP (P)-3425 „Apie V. P. 2010–2013 m. pensijos dydį“ (b. l. 7) nustatyta, kad VRM ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (žr., pirmosios instancijos teismo sprendimą), vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, mokėjo perskaičiuotą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; tačiau Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.

Taigi, iš esmės minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Vadinasi, pareiškėjo pažeistų teisių atkūrimas reiškia visos neteisėtai, t. y. taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimą.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui turėjo būti priteistas skirtumas tarp 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas apskaičiuotos pensijos, t. y. pensijos sumos, kuri, ją perskaičiavus pagal Konstitucijai neprieštaraujančias įstatymo nuostatas, turėjo būti pareiškėjui išmokėta (trečias pažymos stulpelis; iš viso ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui turėjo būti išmokėta 5 200 Lt arba 1 506,02 Eur) ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiuotos pensijos, t. y. sumos, kuri iš tikro per ginčui aktualų laikotarpį buvo išmokėta pareiškėjui (penktas pažymos stulpelis, per ginčo laikotarpį pareiškėjui išmokėta 2 838,76 Lt arba 822,16 Eur), t. y. 2 361,24 Lt arba 683,86 Eur.

Įvertinusi šioje byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo pareiškėjui priklausančią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos dalį, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimas keistinas, V. P. priteistą 777,86 Eur sumą sumažinant iki 683,86 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimą ir jo rezoliucinės dalies 3 ir 4 pastraipas išdėstyti taip:

„Priteisti pareiškėjui V. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 683,86 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir aštuoniasdešimt šešis euro centus) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymo 5 straipsnio nuostatas.“

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasArūnas DirvonasVaida Urmonaitė-Maculevičienė