Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-03-16 · Byla Nr. 2SA-44-567/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-16
Bylos Nr.
2SA-44-567/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pirm.), Marijonas Greičius, Neringa Švedienė (pran.)
Pareiškėjas
UAB „Bionovus“
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS(S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės (pranešėjos) ir Marijono Greičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Bionovus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-15628-861/2010 pagal pareiškėjo UAB „Bionovus“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Vytautas Mitkus, VšĮ „Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Bionovus“ 2010-06-18 kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas pripažinti neteisėtu bei panaikinti antstolio 2010-05-24 turto aprašą, kuriuo keičiamas 2010-04-19 turto aprašas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus pagal 2010-05-24 turto aprašą, kuriuo pakeičiamas 2010-04-19 turto aprašas. Nurodė, kad 2010-04-08 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4911-661/2010 nutarė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Bionovus“ priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, 360000 Lt sumai VšĮ „Lietuvos aplinkos apsaugos investicinis fondas“ reikalavimams užtikrinti. 2010-04-19 antstolis V. Mitkus įvykdė Vilniaus apygardos teismo nutartį – areštavo ieškovo turtą, aprašytą tos pačios dienos areštuoto turto apraše 360000 Lt sumai. 2010-06-02 gautas antstolio raštas „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame antstolis nurodė, kad 2010-05-21 gavus išieškotojo atstovo prašymą, 2010-05-24 buvo sudarytas pakeičiantis turto aprašas. 2010-06-03 ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, reikalaudamas nutraukti savo netesėtus veiksmus ir pareiškėjo interesus pažeidžiančius veiksmus bei priimti patvarkymą - panaikinti 2010-05-24 turto aprašą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumas reikalauja, kad būtų atsižvelgta ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko interesus (LR CPK 11 str., 135 str., 145 str. 1 d. 10 p., 510 str., 613 str., 632 str.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VšĮ „Lietuvos aplinkos apsaugos investicinis fondas“ pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal LR CPK 675 str. 3 d. nuostatas antstolis sudarė 2010-04-19 areštuojamo turto aprašą, kurio kopiją pateikė ir kreditoriui. Susipažinus su 2010-04-19 areštuojamo turto apraše nurodytais areštuotais daiktais, pastebėta, kad antstolis areštavo UAB „Bionovus“ nuosavybės teisėmis priklausančius inžinerinius tinklus (šalto vandentiekio vamzdyną, fekalinės kanalizacijos vamzdyną, apšvietimo elektros tinklų kabelinę liniją) bei susisiekimo komunikacijas (kelią). Tokiu būdu areštuotas turtas ne tik rinkoje visiškai nelikvidus, bet ir UAB „Bionovus“ veiklai būtinas turtas, kurio paėmimas iš skolininko bei realizavimas, siekiant patenkinti reikalavimą, ypatingai pažeistų paties skolininko UAB „Bionovus“ interesus. Dėl šios priežasties buvo kreiptasi į antstolį, kad šis nuimtų areštą nuo inžinierinių tinklų bei paieškotų kito turto. Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (LR CPK 142 str., 613 str., 675 str., 677 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Antstolis V. Mitkus pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas jo netenkinti. Nurodė, kad išieškotojas nenorėjo pakenkti skolininko veiklai, todėl buvo sudarytas 2010-04-19 turto aprašas nurodytam turtui. 2010-05-21 buvo gautas išieškotojo prašymas pakeisti turto aprašą, kadangi aprašytas turtas yra nelikvidus, tai pakenktų tolimesniam skolos įvykdymo užtikrinimui. 2010-05-24 buvo sudarytas pakeičiantis turto aprašas skolininko priklausančiam nekilnojamam turtui bei pateiktas reikalavimas pateikti informaciją apie skolininkui priklausančias transporto priemones. Po 2010-05-24 turto aprašo sudarymo, antstolis V. Mitkus skolininką informavo, dėl kokių priežasčių buvo sudarytas pakeičiantis turto aprašas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-08-04 nutartimi pareiškėjo UAB „Bionovus“ skundą dėl antstolio V. Mitkaus veiksmų atmetė. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje VšĮ „Lietuvos aplinkos apsaugos investicinis fondas“ 360000 Lt reikalavimo suma, kuriai užtikrinti 2010-04-08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra didelė. UAB „Bionovus“ priklausantys inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos yra mažiau likvidus turtas, nei žemės sklypai, pastatai. Vilniaus apygardos teismas nagrinėjamose bylose laikosi pozicijos, kad vien tik nelikvidaus turto areštas, neatsižvelgiant į jo vertę, neužtikrina išieškotojo teisėtų interesų apsaugos (2010-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-64-275/10). Teismas padarė išvadą, kad antstolis pagrįstai 2010-04-19 turto aprašu aprašytą turtą pakeitė likvidesniu. Pareiškėjas neįvardino bei nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kokiu būdu, pakeitus turto aprašą, buvo sutrikdytas jo ekonominis stabilumas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismo procesinio sprendimo vykdymas – asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos procesiniu teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo procesinis sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). 2010-05-24 sudarytas turto aprašas, pakeičiantis 2010-04-19 turto aprašą, buvo sudarytas pagrįstai. Teismas nenustatė, kad minėtu aprašu būtų pažeistas skolininko ir kreditoriaus teisėtų interesų pusiausvyros principas ir nevertino kitų argumentų, kaip neturinčių esminės įtakos bylai (CPK 510 str., 513 str.).

Šalies argumentai

UAB „Bionovus“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-04 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, pripažįstant neteisėtu bei panaikinant atsakovo 2010-05-24 turto aprašą, kuriuo keičiamas 2010-04-19 turto aprašas. Atskirojo skundo argumentai:

1) Byloje nėra duomenų ar rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, jog pirmuoju aprašu aprašytas turtas yra nelikvidus ar jo realizavimas rinkoje, vykdant galimai palankų suinteresuotam asmeniui teismo sprendimą, taptų neįmanomas arba sudėtingas. Areštuoto pirmuoju aprašu turto bendra vertė atitinka reikalavimų sumą, atskirų areštuotų objektų vertės nustatytos, remiantis objektyviais Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Antruoju aprašu areštuotų transporto priemonių vertės nustatytos remiantis apelianto buhalteriniais duomenimis, kurie nebūtinai atitinka situaciją rinkoje ir gali būti nepakankamos užtikrinti reikalavimus. Pagal LR CPK 144 str. 1 d. laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Šį įstatymo reikalavimą pirmuoju turto aprašu antstolis įvykdė pilna apimtimi ir nesant įrodymų, ar duomenų, pagrindžiančių areštuoto turto nelikvidumą, nėra jokio pagrindo keisti areštuoto turto sudėties.

2) Lietuvos apeliacinis teismas (2007-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-374/2007) pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės - konkretaus daikto arešto, pakeitimas kito konkretaus daikto areštu, sistemiškai aiškinant teisės normas plačiąją prasme, laikytinas vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimu kita laikinąja apsaugos priemone. LR CPK nenumato galimybės asmeniui savo nuožiūra keisti paskirtos laikinosios apsaugos priemonės ar nurodyti tai padaryti antstoliui. Trečiojo asmens pagrįsta abejonė dėl areštuoto turto pakankamumo užtikrinti būsimą teismo sprendimą yra pagrindas kreiptis su prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita į teismą, o ne į antstolį (LR CPK 632 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2007-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-374/2007).

3) Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, suteikė suinteresuotam asmeniui precedentą bei galimybę ir toliau iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, vienašališkai keisti areštuojamo turto sudėtį, konkretų areštuojamą turtą pasirinkti savo nuožiūra ir interesais, o ne pagal teisingumo, ekonomiškumo bei kreditoriaus ir skolininko pusiausvyros principus. Antruoju turto aprašu areštavus apelianto žemės sklypus, pastatus bei transporto priemones apelianto teisės buvo neproporcingai suvaržytos bei sutrikdytas jo ekonominis stabilumas. Taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininkų teisėtų interesų pusiausvyrą (LR CPK 111 str., 334 str. 3 d., 335 str., 337 str. 2 p., 513 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002).

Atsiliepimas

Antstolis V. Mitkus pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, prašydamas palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-04 nutartį nepakeistą. Nurodė, kad jeigu teismas savo sprendime nurodo konkretų turtą, į kurį reikia nukreipti laikinus apribojimus, antstolis neturi galimybės rinktis, ką areštuoti. Tuo tarpu jeigu teismas nėra nurodęs, kurį turtą areštuoti, antstolis savarankiškai pasirenka areštuojamą turtą, laikydamasis įstatymo nustatytos eilės. Skolininko veikla pritaikytais apribojimais galėjo būti sutrikdyta tik tuo atveju, jei skolininkas tikėjosi areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims (LR CPK 144 str., 146 str. 2 d., 510 str., 632 str. 1 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Suinteresuotas asmuo VšĮ „Lietuvos aplinkos apsaugos investicinis fondas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas vykdymo procese nustatė pareigą antstoliui savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padedant šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-04-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4911-661/2010 nutarė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Bionovus“ priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turto disponuoti 360000 Lt sumai VšĮ „Lietuvos aplinkos apsaugos investicinis fondas“ reikalavimams užtikrinti. Tai, kad minėtoje nutartyje nenurodyta, koks konkretus atsakovo turtas yra areštuojamas, leido antstoliui taikyti laikinąsias apsaugos priemones savarankiškai pagal antstolio nuožiūrą, nes Vilniaus apygardos teismo 2010-04-08 nutartimi buvo pavestas nutarties vykdymas ieškovo pasirinktam antstoliui (LR CPK 148 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas nėra nurodęs, kurį konkretų turtą areštuoti, todėl antstolis turėjo teisę savarankiškai parinkti areštuojamą turtą, arba daryti turto aprašo pakeitimus. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad pirmuoju aprašu aprašytas turtas yra likvidus ir jo realizavimas rinkoje, vykdant galimai palankų suinteresuotam asmeniui teismo sprendimą, yra įmanomas ir nesudėtingas. Tai, kad areštuoto pirmuoju aprašu turto bendra vertė atitinka ieškinio reikalavimų sumą, bei atskirų areštuotų objektų vertės nustatytos pagal Nekilnojamojo turto registro duomenimis, savaime nepatvirtina areštuoto turto likvidumo.

Teisėjų kolegija nevertina apelianto argumentų dėl to, kad antruoju aprašu areštuotų transporto priemonių vertės pagal apelianto buhalterinius duomenis nebūtinai atitinka situaciją rinkoje ir gali būti nepakankamos užtikrinti reikalavimą, nes atskiruoju skundu apeliantas revizuoja 2010-07-02 turto aprašą (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l.81-82), kurio neskundė pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas draudžia apeliacinėje instancijoje kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str., 338 str.).

Tai, kad pirmuoju turto aprašu antstolis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2010-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4911-661/2010, areštavo apelianto turtą bendrai 360000 Lt sumai, neužkirto kelio antstoliui pakeisti areštuoto turto objektus kitais, surašant aprašą, pakeičiantį pirminį turto aprašą, bei neviršijant bendros areštuojamo turto sumos, nes Vilniaus apygardos teismo 2010-04-08 nutartimi nėra areštuoti konkretūs turto objektai ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) nėra užbaigta (CPK 632 str.). Nagrinėjamu atveju teismo leidimas pakeisti vienus antstolio aprašu areštuoto turto objektus kitais nereikalingas, nes teismas nebuvo areštavęs konkrečių turto objektų, o tai buvo pavedęs atlikti antstoliui. Tai, kad vykdant teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą UAB „Bionovus“ priklausančiam nekilnojamajam turtui, 360000 Lt sumai buvo pakeisti vieni antstolio aprašu areštuoto turto objektai kitais, nereiškia laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nes laikinosios apsaugos priemonės rūšis išliko ta pati – apelianto turto areštas pagal ieškinio sumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolis laikėsi teismo nurodyto eiliškumo t.y. antstolis skundžiamu aprašu pirmiausia aprašė surastą nekilnojamąjį turtą. Apeliantas neįrodė, jog antruoju turto aprašu areštavus apelianto nekilnojamojo turto objektus buvo neproporcingai suvaržytos įmonės teisės, sutrikdytas ekonominis stabilumas.

Tai, kad pareiškėjas, skųsdamas antstolio veiksmus formaliu pagrindu, nori panaikinti antstolio 2010-05-24 turto aprašą, kuriuo keičiamas 2010-04-19 turto aprašas, parodo, kad apeliantas nėra suinteresuotas operatyviai vykdymo procese nustatyti areštuoto turto likvidacinę vertę, nes, užuot operatyviai kreipiąsis į antstolį dėl ekspertizės areštuoto turto vertei skyrimo vykdomoje byloje, formaliais pagrindais skundė antstolio veiksmus, tuo parodydamas, kad nėra suinteresuotas operatyviai nustatyti areštuoto turto likvidacinę vertę.

Tai, kad antstolis pakeitė 2010-04-19 turto aprašą ir areštavo kitą turtą, laikydamasis teismo nurodyto eiliškumo, parodo, kad jis užtikrino interesų pusiausvyros principą vykdymo procese, tuo tinkamai įgyvendinant CPK 634 str. 2 d. nuostatas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai. Tai, kad apeliantui nepatinka pirmosios instancijos teismo nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama nutartis atitinka CPK 290 str. nustatytus reikalavimus ir yra pakankamai motyvuota. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visų byloje surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu bylai reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu.

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad antstolis, atlikdamas skundžiamus vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK nuostatų. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti pareiškėjo skundą. Atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (LR CPK 5 str. - 7 str., 95 str., 177 str. -179 str., 185 str. 320 str., 334 str., 338 str., 443 str., 510 str., 634 str. 2 d., 675 str. - 681 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, apeliantas turi pareigą atlyginti 8,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 77) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Bionovus“ 8,50 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėTeisėjai Neringa ŠvedienėMarijonas Greičius