- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- e2-8998-955/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03775-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo R. M. (toliau – atsakovas) 191,58 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminį mokestį.
Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinio kopija ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) laikomi įteiktais 2019 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – procesinius dokumentus atsakovo vardu priėmė jo mama O. M.. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis). Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro išrašo apie atsakovą; ieškovės 2018 m. balandžio 16 d. rašto atsakovui dėl išmokos išieškojimo; Kauno apskrities VPK 2018 m. balandžio 6 d. informacijos apie eismo įvykį; Kauno apskrities VPK 2018 m. kovo 22 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną; A. B. 2018 m. kovo 23 d. prašymo ieškovei; 2017 m. sausio 21 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties; transporto priemonės techninės apžiūros akto; žalos sąmatos; 2018 m. balandžio 9 d. pranešimo apie žalos atlyginimą; mokėjimo nurodymo, patvirtinančio nukentėjusiajam asmeniui išmokėtą išmoką – vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių ieškovės išmokėtos draudimo išmokos grąžinimą, daroma išvada, jog pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Tarp S. I. ir ieškovės 2017 m. sausio 21 d. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2017 m. kovo 2 d. apie 13 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) įvykusio įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo kaltės. Buvo nustatyta, kad R. M. minėtą transporto priemonę pirko 2017 m. vasario 24 d. bei 2017 m. kovo 23 d. pardavė M. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) vadinasi eismo įvykio laikotarpiu būtent automobilio savininkas buvo atsakovas. Atsakovas apklausos Kauno apskrities VPK metu atsisakė pateikti duomenis kas tuo laikotarpiu naudojosi jo automobiliu ar jį vairavo. Ieškovė dėl minėto įvykio metu padarytos žalos išmokėjo 191,58 Eur dydžio draudimo išmoką.
Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kadangi nebuvo nustatytas vairavęs ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos asmuo, ieškovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš transporto priemonės faktinio valdytojo (savininko) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 3 dalis; Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-280/2009). Kadangi atsakovas eismo įvykio metu buvo automobilio savininkas, tai jis turi atsakyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio ir 6.270 straipsnio 2 dalies pagrindu kaip didesnio pavojaus valdytojas, valdantis didesnio pavojaus šaltinį nuosavybės teisės pagrindu ir neužtikrinantis, kad automobilis būtų naudojamas atsakingai ir saugiai, nepadarytų žalos tretiesiems asmenims, o kai tokia žala padaryta, laikytis žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkos pagal draudimo sutarties sąlygas.
Ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas visiškai – iš atsakovo ieškovei priteisiamas 191,58 Eur žalos atlyginimas regreso teise ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos (procesinės palūkanos) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.2 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.245–6.249 straipsniai, 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, TPVCAPDĮ 22 straipsnis).
Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteisiamas 15,00 Eur žyminis mokestis. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos valstybei iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2, 35).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834, buveinė Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 12, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 191,58 Eur (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro 58 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct0 žyminį mokestį.
Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.