- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-25
- Bylos Nr.
- I2-2726-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03369-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė (pirm.), Asta Urbonienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir VTV) Licencijavimo skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 20-IL-20-03094-e (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą grąžinti paimtus ginklus ir šaudmenis (b. l. 1–3).
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3) nurodė ir teismo posėdyje panašiai paaiškino, jog Skundžiamas sprendimas grindžiamas argumentais, kurie yra nepagrįsti. Pareiškėjas pripažįsta, kad ginklo nelaikė tinkamomis sąlygomis, t. y. (duomenys neskelbtini) , kur yra jo seifas. Tačiau šis pažeidimas padarytas dėl būtinojo reikalingumo. Pareiškėjui reikėjo pasirinkti vieną iš dviejų pažeidimų: pažeisti karantino taisykles, t. y. jas pažeidus, pristatyti ginklą į jo laikymo vietą (nuvežus ginklą į jo saugojimo vietą Kaune, sukelti grėsmę sūnui, žmonai ar pačiam užsikrėsti COVID-19) ir taip nesilaikyti paskelbto karantino taisyklių – nekontaktuoti su kitais asmenimis (pareiškėjas negyvena su žmona ir sūnumi kelerius metus), arba ginklą vežti į (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu ir gyvena. Pareiškėjas pasirinko mažiau žalingą variantą ir ginklą nusivežė į (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena su dukra ir sugyventine. Ginklo į (duomenys neskelbtini) (į jo laikymo vietą) negalėjo pristatyti dėl to, kad šalyje buvo paskelbtas karantinas kaip tik tuo metu, kai ginklą paėmė. Šią aplinkybę pareiškėjas minėjo policijos pareigūnams, tačiau būtinojo reikalingumo jie nepritaikė, nepaaiškino, kodėl neeliminavo atsakomybės. Pareiškėjas nurodo, jog nebuvo sąlygų taikyti jam atsakomybę, nes jis neprivalėjo atsakyti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK) už veiką, kurią padarė siekdamas pašalinti pačiam, kitiems asmenims (sūnui ir žmonai) gresiantį pavojų (užsikrėsti ar užkrėsti COVID-19). Šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.
Už pažeidimą yra nubaustas ir dėl būtinojo reikalingumo, kuris eliminuotų pažeidimą, nesiginčijo (nubaustas 15 eurų bauda). Tačiau buvo papildomai nubaustas – paimti iš pareiškėjo ginklai bei panaikintas leidimas juos laikyti. Tai yra dvigubas baudimas už vieną padarytą pažeidimą. Už tą patį pažeidimą du kartus bausti negalima, – tai numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose.
Ginklas nebuvo laikomas viešai, buvo dėkle, kurį paslėpė nišoje, esančioje tarp spintos ir sienos. Jei kratos metu nebūtų šios vietos parodęs pareigūnams, jie jo nebūtų radę. Šovinys buvo laikomas atskirai nuo ginklo, todėl taip pat jo niekas negalėjo rasti ir jais pasinaudoti. Paskelbto karantino metu visą laiką buvo namie, buvo uždrausta eiti į darbą, dirbo nuotoliniu būdu 2 mėnesius, todėl ginklo saugojimo vietą visuomet stebėjo. Pažymėjo, jog buvo (duomenys neskelbtini), nepriekaištingos reputacijos asmeniu, elgėsi atsakingai, todėl šie veiksmai niekaip negalėjo kelti grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažeidimas mažareikšmis, padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis, nesukėlus ir negalėjus sukelti jokių neigiamų padarinių, todėl minėtu sprendimu taikytos priemonės yra pernelyg griežtos, neatitinkančios proporcingumo, protingumo, teisingumo principų ir turi būti panaikintos.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 14–16) nurodė, jog Kauno AVPK VTV 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 20-IL-20-03094-e, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), XII skyriaus 92–94 punktų nuostatomis, nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, išduotą N. M..
Nurodė, jog 2001 m. birželio 12 d. Kauno AVPK pareiškėjui išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kuris tęsiamas ir galioja iki 2024 m. balandžio 17 d. Pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 16 d. deklaravęs šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo vietą (duomenys neskelbtini).
Atliekant patikrinimą pagal policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos perspėjimus, nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. už teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 229 straipsnio 2 dalyje, pareiškėjas nubaustas 15 Eur bauda, kuri sumokėta 2020 m. rugsėjo 14 d. Tikslinant aplinkybes, 2020 m. gruodžio 1 d. iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos gauti dokumentai, kuriuose nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 byloje, 2020 m. gegužės 13 d. atliekant kratą faktinėje pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į butą durų, bute tarp sienos ir spintos, rastas dėklas su vienu iš trijų pareiškėjui priklausančių šaunamųjų ginklų – graižtvinis šautuvas „Browning“, kal. 7.62, Nr. 51406MM351, bei šovinys. Minėtame bute gyvena pareiškėjo sugyventinė ir dukra.
Ginklų laikymo ir saugojimo sąlygos detalizuojamos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintuose Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimuose (toliau – ir Reikalavimai). Reikalavimų 35.1.1 punkte nurodyta, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, turintys Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, A kategorijos ginklų priedėlius, taip pat B kategorijos ginklus ir šaudmenis, turi juos laikyti gyvenamojoje vietoje ir (ar) su apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu suderintoje vietoje prie pastato konstrukcijų nejudamai pritvirtintoje metalinėje spintoje (seife), kuri atitinka Europos Sąjungoje seifams ir saugyklų durims galiojantį standartą EN 1143-1 ar standarto EN-14450 SI ar S2 klasės metalinėms spintoms keliamus reikalavimus arba kurios sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 mm ir kuri užrakinta vidine raktine arba kodine spyna, įtvirtinta metalinės spintos (seifo) viduje taip, kad būtų apsaugota nuo mechaninio poveikio iš išorės (išorinėje metalinės spintos (seifo) durelių pusėje yra tik anga raktui į spyną įkišti). Šie teisės aktų reikalavimai yra imperatyvūs, tai reiškia, kad kitokie elgesio variantai yra neleidžiami, šių reikalavimų negalima aiškinti plečiamai ar jų įgyvendinimą sieti su kokiomis nors sąlygomis ar išimtimis.
Aprašo XIII skyriaus 100 punkte numatyta galimybė ginklų savininkui laikinai laikyti ginklus kitoje vietoje, tokiu atveju asmuo turi atlikti Aprašo 100.1 punkte numatytus reikalavimus, t. y. teritorinei policijos įstaigai, kurios teritorijoje nori laikyti ginklą (-us), per Policijos elektroninių paslaugų sistemą arba tiesiogiai pateikti prašymą ir deklaraciją, patvirtinančią, kad yra tinkamos sąlygos ginklui (-ams) laikyti. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas laikė vieną iš šaunamųjų ginklų ir šaudmenį, neatsižvelgdamas į šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimus, t. y. nesuderino su teritorine policijos įstaiga dėl kitos ginklų, šaudmenų laikymo vietos ir neįsirengė tinkamų sąlygų jiems laikyti. Darytina pagrįsta išvada, kad toks neapdairus ir nerūpestingas pareiškėjo elgesys kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Juo labiau kad pareiškėjas gyvena ne vienas, kartu su juo gyvena sugyventinė ir mažametė duktė. Atsižvelgiant į nustatytus faktus, pareiškėjo skundo argumentas, jog ginklo laikymo sąlygas jis pažeidė dėl būtinojo reikalingumo, vertintinas kritiškai, laikytinas palankiu sau aplinkybių interpretavimu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavęs, jog netinkamas ginklų laikymas patvirtina ginklų savininkų neatidumą ir nerūpestingumą. Tokio pobūdžio situacijos kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Be to, Įstatyme ir jį įgyvendinančiuose Reikalavimuose nurodytas įpareigojimas nustatytu būdu laikyti ginklus yra imperatyvus ir nėra svarbu, ar konkrečioje situacijoje pagrįstai tikėtina reali grėsmė ir faktinės pasekmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1520-662/2020). Todėl pareiškėjo skundo argumentas, jog laikydamas ginklą ir šaudmenį ne seife niekam nesukėlė grėsmės, paneigtinas. Pareiškėjas nesilaikė ginklų, kaip padidinto pavojaus šaltinio, griežtos civilinės apyvartos tvarkos ir laikymo taisyklių, o tai jį charakterizuoja kaip asmenį, keliantį grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte išvardytiems teisiniams gėriams.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, jog už padarytą administracinį nusižengimą ginklų apyvartos srityje pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – piniginė bauda. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant juos auklėti (ANK 22 str.). Piniginė bauda yra baudžiamojo (represinio) pobūdžio sankcija, kuria nubaudžiamas teisės pažeidėjas už jo padarytą teisės pažeidimą ir daromas neigiamas poveikis jo turtinei padėčiai. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta sankcija – leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimu siekiama šio įstatymo 1 straipsnyje apibrėžto tikslo – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, šaudmenis panaikinimu, priešingai, nei administracine nuobauda – pinigine bauda – nėra daromas tiesioginis neigiamas poveikis pažeidėjo turtinei padėčiai, tačiau tokia poveikio priemone jam neleidžiama užsiimti atitinkamu pomėgiu, siekiant užtikrinti Įstatymo 1 straipsnyje apibrėžtą tikslą. Šiuo atveju pareiškėjo padarytas norminių teisės aktų reikalavimų apyvartos ginklais srityje pažeidimas, už kurį jis nubaustas administracine nuobauda, dėl savo grėsmės Įstatymo 1 straipsnyje įvardytoms vertybėms suponavo papildomą poveikio priemonę – leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą. Atsižvelgiant į Įstatymo tikslą, paskirtį ir į tai, kad neatsakingas pareiškėjo elgesys neabejotinai kėlė grėsmę aplinkinių asmenų gyvybei ar sveikatai, visuomenės saugumui, darytina pagrįsta išvada, jog leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas nėra pernelyg griežta ir neproporcinga poveikio priemonė.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 20-IL-20-03094-e teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys patvirtina, jog 2014 m. balandžio 18 d. Kauno AVPK VTV Licencijavimo skyriuje pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 16 d. deklaravęs šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo vietą (duomenys neskelbtini).
2020 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas buvo nubaustas 15 Eur bauda už teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 229 straipsnio 2 dalyje. Bauda sumokėta 2020 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 17).
2020 m. gruodžio 1 d. iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos gauti dokumentai, kuriuose nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 byloje, 2020 m. gegužės 13 d. atliekant kratą faktinėje pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į butą durų, bute tarp sienos ir spintos, rastas dėklas su vienu iš trijų pareiškėjui priklausančių šaunamųjų ginklų – graižtvinis šautuvas „Browning“, kal. 7.62, Nr. 51406MM351, bei šovinys (b. l. 19).
Skundžiamas sprendimas panaikinti N. M. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus buvo priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“, XII skyriaus 92–94 punktais, įvertinus dėl pareiškėjo priimtą administracinį nurodymą, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas elgdamasis neatsakingai ir laikydamas vieną iš ginklų pažeidžiant ginklų laikymo reikalavimus kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą (b. l. 31–32).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog pažeidimas padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis, nurodė, jog už tą patį pažeidimą baudžiamas buvo du kartus, bei teigė, jog toks elgesys nekėlė grėsmės aplinkinių asmenų gyvybei ar sveikatai, ar visuomenės saugumui.
Pažymėtina, jog ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra numatytos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.). Šie klausimai detalizuoti Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse. Taigi, neabejotina, jog Įstatymo tikslas yra užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Nustatyta, jog pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo nubaustas pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį (už teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą). Bauda sumokėta, administracinis nurodymas laikomas įvykdytu (ANK 610 str. 5 d.). Surašydami administracinių nusižengimų protokolą bei priimdami administracinį nurodymą, pareigūnai nenustatė, jog turi būti pritaikytas būtinasis reikalingumas. Pareiškėjui sumokėjus administraciniame nurodyme numatytą baudą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjo pažeidimas mažareikšmis ir jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Nurodė, jog ginklą paėmė iš (duomenys neskelbtini) esančio seifo ir vyko į medžioklę, tačiau visoje Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną negalėjo ginklo grąžinti į jo laikymo vietą, kadangi su žmona bei sūnumi jis negyvena. Tikslios datos, kada vyko į medžioklė, nenurodė, tik teigė, jog tai buvo kovo mėnesį, paskelbus Lietuvoje karantiną.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su jį lydinčiais pakeitimais nedraudė judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 10 d. 20 val. iki 2020 m. balandžio 13 d. 20 val. Šis ribojimas nebuvo taikomas asmenims, kurie vyksta į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio jiems nuosavybės teise. Be to, Nutarimas buvo priimtas 2020 m. kovo 14 d., o karantino režimas įsigaliojo tik nuo 2020 m. kovo 16 d., todėl pareiškėjas turėjo galimybę neįvykus medžioklei nuvežti ginklą į jam skirtą laikymo vietą. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kodėl nesikreipė dėl ginklo laikymo vietos pakeitimo, kaip tai numato Aprašo 100.1 punktas.
Įstatyme ir jį įgyvendinančiuose Reikalavimuose nurodytas įpareigojimas nustatytu būdu laikyti ginklus yra imperatyvus ir nėra svarbu, ar konkrečioje situacijoje pagrįstai tikėtina reali grėsmė ir faktinės pasekmės. Nors aptariamoje situacijoje pažeidžiant nustatytą tvarką laikomi ginklai ir šaudmenys žalos asmenims nesukėlė, tačiau nepaneigtas lieka faktas, jog pareiškėjas leidimo galiojimo metu nesilaikė teisės aktų, nustatančių šaunamųjų ginklų ir šaudmenų gabenimo ir laikymo tvarką, reikalavimų. Tokio pobūdžio pažeidimas patvirtina atsakovo išvadą, jog pareiškėjas nėra linkęs laikytis ginklų, kaip padidinto pavojaus šaltinio, griežtos civilinės apyvartos tvarkos ir laikymo taisyklių, o tai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte išvardytiems teisiniams gėriams.
Pareiškėjas, žinodamas teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius ginklų saugojimą, laikymą, turėjo visas galimybes ginklą laikyti jam skirtoje vietoje ir nepažeidinėti teisės aktų arba pakeisti ginklo laikymo vietą, kaip numato teisės aktai.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (17, 18, 30 str.) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklų ir šaudmenų, bei jų elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-639-756/2015).
Nagrinėjamu atveju kratos protokolas bei priimtas administracinis nurodymas patvirtina, jog vienas iš pareiškėjo ginklų buvo laikomas dėkle bute, kuriame gyveno pareiškėjo mažametis vaikas bei sugyventinė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pats pareiškėjo veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėjo elgesys neabejotinai sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, kadangi ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, jo palikimas bute, neužtikrinant ginklo ir šaudmenų saugojimo, reikšmingai padidino pavojų pačiam asmeniui ir aplinkiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidinta rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams, nėra pagrindo daryti išvadą, kad priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas būtų netinkamai nustatęs pareiškėjo ir visuomenės interesų pusiausvyrą.
Visa tai apibendrinus, darytina išvada, kad egzistuoja teisinės sąlygos taikyti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas.
Pareiškėjas teigia, jog jis buvo nubaustas du kartus už tą patį pažeidimą. Teisės prasme lyginant ANK 229 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – baudą su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemone – panaikinimu leidimų nešioti ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, darytina išvada, kad šios abi poveikio priemonės savo turiniu nėra tapačios.
ANK ši priemonė nėra susijusi su pačios subjektinės teisės – teisės nešioti ir laikyti ginklus bei šaudmenis panaikinimu. Šiuo atveju tik skiriama bauda, bet nepanaikinama pati subjektinė teisė turėti galimybę nešioti ir laikyti ginklus bei šaudmenis. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo atveju tai yra susiję su pačios subjektinės teisės panaikinimu – leidimo nešioti ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimu. Kita vertus, minėtos abi poveikio priemonės yra taikomos ir ne už identiškų veikų padarymą.
ANK atveju joje numatyta poveikio priemonė taikoma tik tuomet, kai asmuo pažeidžia teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo atveju joje numatyta poveikio priemonė yra taikoma už ginklo naudojimą, pažeidžiant įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. ne tik už administracinius nusižengimus, bet ir už kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginklų ir šaudmenų naudojimo sąlygas bei tvarką, pažeidimą. Be to, reikalaujama, kad šio pažeidimo darymas keltų grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pagal savo pobūdį abi minėtos poveikio priemonės nėra identiškos, o pagal apimtį – skirtingos ir minėtų teisės normų dispozicijos. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto dispozicija yra platesnė už ANK 229 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Nagrinėjamu atveju ginklų ir šaudmenų apyvartos teisinių santykių srityje taikomas leidimų nešiotis ir laikyti ginklus panaikinimas nelaikytinas baudimu, o yra prevencinė priemonė, siekiant užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą, todėl atmestini skundo argumentai dėl pakartotinio nubaudimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog administracinis nurodymas patvirtina, kad pareiškėjas pažeidė ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles bei kad tas pažeidimas sukėlė grėsmę su juo gyvenančių asmenų (mažametei dukrai ir sugyventinei) ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.
Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo. Nepanaikinus Skundžiamo sprendimo, išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą pareiškėjui grąžinti paimtus ginklus ir šaudmenis taip pat netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo N. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.