Kauno apygardos teismo sprendimas

2013-12-09 · Civilinė byla Nr. 2S-2329-555/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundas2013-12-09Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-12-13Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2013-12-09
Bylos Nr.
2S-2329-555/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11238-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Dakotas“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Skatulė“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Dakotas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2329-555/2013;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11238-2013-1;
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Vida Jegorovienė;
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 121.13; 122.3
(s)KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Dakotas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-20084-944/2013 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Skatulė“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dakotas“ dėl statybos rangos.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė jo naudai iš skolininkės išieškoti 100 924,89 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, 500 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 755 Lt žyminio mokesčio. Kreditorius prašė taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones skolininko nekilnojamiesiems ir kilnojamiesiems daiktams, piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms bendrai 100 924,89 Lt sumai. Nurodė, kad susidariusio įsiskolinimo suma yra didelė, paragintas sumokėti įsiskolinimą, skolininkas gera valia to nepadarė, mano, kad dėl to yra pagrindo manyti, kad skolininkas gali vengti teismo sprendimo vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 16 d. nutartimi patenkino prašymą, kreditoriaus reikalavimų įvykdymo užtikrinimui bendrai 100 924,89 Lt sumai areštavo skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant skolininkui kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant skolininkui teisę kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais, o turto nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, priklausančias skolininkui, iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su kreditoriumi, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Teismas nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, skolininkė į raginimus atsiskaityti nereaguoja, nėra duomenų apie tai, kokį turtą turi, o tai objektyviai gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (b. l. 38-41). Atskirajame skunde nurodė, kad kreditorė tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo, teismas nevertino ieškinio pagrįstumo. Apeliantė nurodė, kad neginčija skolos dydžio, tačiau nėra aišku, kokiais terminais skola turi būti sumokėta, teismas nesiaiškino, ar skolos terminas yra suėjęs. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad suma turi būti sumokėta tik per penkias dienas nuo užsakovo apmokėjimo gavimo, todėl akivaizdu, kad skolos terminas dar nėra suėjęs. Be to apeliantės manymu, kreditorė pateikė nemotyvuotą prašymą, ir vien dėl to jis negalėjo būti tenkinamas. Tokie kreditorės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė prašo jį atmesti (b. l. 54-55). Nurodo, kad skolininkė nepateikia jokių jos argumentus pagrindžiančių įrodymų, priešingai kreditorė, atsikirsdama į byloje pateiktus prieštaravimus dėl teismo įsakymo priėmimo, pateikė įrodymus apie tai, kad terminas skolai sumokėti buvo suėjęs, kad užsakovas už darbus jau yra apmokėjęs, o skolininkė su kreditore vis tiek vengia atsiskaityti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nutartį neįvertinęs ieškinio pagrįstumo, nors pagal pridedamus įrodymus matyti, kad apmokėjimo pagal sutartį terminas dar nebuvo suėjęs. Nustatyta, kad kartu su pareiškimu byloje buvo pateikta rangos sutartis, kurios 7.4 p. numato, jog rangovas privalo apmokėti už faktiškai atliktus ir tinkamai priduotus darbus per 5 dienas gavus apmokėjimą iš užsakovo. Kreditorius byloje pateikęs atliktų darbų aktus (b. l. 17, 20), iš kurių matyti, kad darbai 50 625,45 Lt ir 41 745,56 Lt sumoms yra priduoti ir skolininko priimti. Kartu su atsiliepimu į skundą pateiktas raštas dėl UAB „Lapsta“ (užsakovo) atsiskaitymo patvirtina, kad UAB „Dakotas“ buvo apmokėta dar 2013 m. kovo 5 d., 2013 m. balandžio 5 d., 2013 m. balandžio 24 d., 2013 m. gegužės 30 d. ir 2013 m. liepos 9 d. mokėjimais (b. l. 56). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, taip pat į tai, kad pati skolininkė skolos sumos neginčija, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės skolininkės turto atžvilgiu taikytos pagrįstai ir teisėtai. Be to, įvertinus prašomos priteisti skolos sumą – 100 924,89 Lt ir skolininkės finansines galimybes (pagal juridinių asmenų registre esančios 2012 m. skolininkės finansinės atskaitomybės matyti, jog turto bendrovė 2012 m. pabaigoje turėjo už 3 270 405 Lt, o įsipareigojimų – už 3 124 666 Lt), vertintina, kad skolininkei kreditorės reikalaujama priteisti suma (100 924,89 Lt) yra didelė, todėl tai pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę nagrinėjamoje byloje.

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovės teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, teisingumo ar lygiateisiškumo principų pažeidimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą.

Pažymėtina, kad teismas vadovavosi CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu ekonomiškumo taikant laikinąsias apsaugos priemones principu ir atsižvelgiant į tai, kad skolininkė yra įmonė, kuriai piniginių lėšų areštas gali sutrikdyti jos veiklą, apriboti galimybes sudaryti sandorius ir atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, pirmiausia areštavo skolininkės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant, ar esant nepakankamai - pinigines lėšas. Taip pat leista skolininkei iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, mokėti valstybei mokesčius, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su kreditore. Toks taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą (CPK 17 straipsnis), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), be pagrindo neapsunkina juridinio asmens veiklos.

Teismas atmeta apeliantės argumentus dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nemotyvavimo kaip nepagrįstus, kadangi kreditorė, kreipdamasi su pareiškimu į teismą nurodė, jog skolininkė gera valia vengia mokėti įsiskolinimą, į telefoninius skambučius neatsiliepia, todėl tikėtina, kad gali mėginti paslėpti turimą turtą.

Nurodytų argumentų pagrindu apeliantės atskirasis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad skolininkei neužkertamas kelias savo teises gali ginti ir kitais būdais, t. y. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, lygią sumai, kuriai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, arba pateikti trečiojo asmens laidavimą, kas sudaro pagrindą teismui panaikinti arba pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 148 straipsnio 2, 3 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas