Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

nukentėjusiojo A. Ž. atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, nukentėjusiojo A. S. atstovei advokatei Audronei Matiukienei, viešame teisiamajame kolegijos posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 284 str. 1 d., 253 str. 1 d.

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. liepos 19 d., apie 4.29 val., prie Kultūros namų, esančių (duomenys neskelbtini), M. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir viešoje vietoje, konflikto metu vieną kartą kumščiu smogė A. Ž. į veidą ir revolveriu „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra „D“ kategorijos šaunamasis ginklas, šovė A. Ž. į galvą ir krūtinės kairę pusę, dėl to nukentėjusiajam A. Ž. buvo padaryta paviršinė šautinė žaizda galvos kairėje, užausyje bei kiaurinė šautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje su svetimkūnio įstrigimu kairiojo plaučio audinyje, kraujo ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, bei šovė T. P. į galvą, dėl to nukentėjusiajam T. P. buvo padaryta kiaurinė šautinė žaizda kaktos kairėje su atviru kaktikaulio dangalu dešinėje, dešinės frontoparietotemporalinės skilties sumušimu, galvos smegenų suspaudimu, svetimkūnio įstrigimu dešinėje pakaušinėje skiltyje, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Po to M. Ž., veikdamas bendrininkų grupe su A. V., neblaiviam A. V. pasivijus ir pargriovus ant žemės A. S. ir ne mažiau kaip penkis kartus spyrus pastarajam į galvą, į veidą, į nugarą ir į šonus, M. Ž. gulinčiam A. S. spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į galvą, į veidą, į nugarą ir į šonus, ir revolveriu „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini) šovė jam iš arti du kartus į galvą, pataikydamas vieną kartą į galvą ir vieną kartą į kairę ranką, kuria A. S. dengėsi galvą, nukentėjusiajam A. S. buvo padaryta galvos ir kairės plaštakos šautinės žaizdos, kairio žandikaulio sumušimas, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus M. Ž. vieną kartą šovė į krūtinę K. S., pabandžiusiam nutraukti jo nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajam K. S. buvo padarytas odos nubrozdinimas krūtinkaulio kūno projekcijoje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu M. Ž. pasikėsino nužudyti A. Ž., T. P., A. S. ir K. S., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes A. Ž. ir T. P. pabėgo, o sužalojus A. S. ir K. S. baigėsi šoviniai.

2009 m. liepos 19 d., apie 4.29 val., prie Kultūros namų, esančių (duomenys neskelbtini), A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su M. Ž., pasivijęs ir pargriovęs ant žemės A. S., ne mažiau kaip penkis kartus spyrė pastarajam į galvą, į veidą, į nugarą ir į šonus, tuo padarydamas A. S. kairiojo žandikaulio sumušimą, tai atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą.

M. Ž. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir nešiojo šaudmenis:

2008 m. pradžioje, tyrimo metu nenustatytu laiku, M. Ž. (duomenys neskelbtini) turgavietėje neteisėtai įgijęs 30 vienetų fabrikinės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo „Flobert“ tipo šovinius, kurie yra šaudmenys ir skirti „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, į kuriuos pripilant parako buvo padidinta jų kinetinė energija 10 J, tuo viršijant šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, keliamus energetinius reikalavimus, neteisėtai, neturėdamas leidimo, juos pargabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė iki 2009-07-17, kai, tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai, neturėdamas leidimo, šovinius atgabeno į (duomenys neskelbtini) m., bei neteisėtai, neturėdamas leidimo, nešiojosi su savimi iki 2009-07-19, apie 4.29 val., kur prie Kultūros namų, esančių (duomenys neskelbtini), M. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (asmens blaivumo testu nustatytos 2,07 prom.) aštuonis šovinius iššovė iš revolverio „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas A. Ž., T. P. sunkų sveikatos sutrikdymą, o A. S. ir K. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, kitus aštuonis šovinius, kuriuos jis įdėjo į revolverio dėtuvę, tą pačią dieną, apie 6.30 val., pas jį surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis A. V. savo kaltę prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. liepos 19 d. bare gėrė alų su L. J. ir M. Ž.. Iš baro išsinešė butelį degtinės. Apie 1 val. nakties ėjo (duomenys neskelbtini) miesto pagrindine gatve. Pamatę jaunuolių kompaniją, pradėjo bendrauti, kartu gėrė alkoholį. Vėliau visi perėjo prie banko pastato. Ten prie jų prisijungė dar du vaikinai, kaip vėliau sužinojo, broliai S.. Visi toliau gėrė alkoholį. Po to T. P. iškvietė taksi automobilį ir jie nusipirko dar degtinės, buvo nuvažiavę su juo į degalinę nusipirko atsigerti. Parvažiavę toliau gėrė. Begerdami kalbėjo apie sportą. Lenkė vienas kitam rankas. Jis laimėjo rankų lenkimą, nes treniruojasi. Po to jį pradėjo šiek tiek pašiepiant vadinti boksininku. Jis vaikinams pasakojo, jog sportuoja užsienyje, kad ten yra didelės galimybės užsidirbti pinigų. T. P. tada pasiūlė kautis už 2000 Lt, žadėjo savo tėvą pakviesti kautis. Jam tai atrodė juokinga. Jie visi, pradėjus lyti, nuėjo prie kultūros namų ir stovėjo po stogeliu. Kažkuriuo momentu, kaip jis suprato, T. P. nuėjo skambinti tėvui. Su juo kartu nuėjo dar vienas vaikinas. Jam iš dešinės stovėjo M., o K. S. buvo jam iš kairės, kai iš už pastato kampo atėjo trys jaunuoliai, tarp kurių buvo vienas anksčiau nematytas, kaip vėliau sužinojo, tai A. Ž., kuris nieko nesakęs trenkė M. Ž. į galvą, o jam į krūtinę. M. nuo smūgio parvirto. Beveik tuo pačiu metu A. S. jam trenkė smūgį į krūtinę. Tada jis trenkė A. S., pradėjo gintis nuo užpuolusių vaikinų. Po apsistumdymo A. S. pradėjo bėgti, o jis vijosi. Grumtynių metu jam smogė ne kartą, yra tiesos jo visuose parodymuose, jis tik stengiasi kuo tiksliau prisiminti. Bėgant girdėjo 2 ar 3 šūvius. A. Ž. ir T. P. jau buvo nubėgę, o kur buvo kiti, negali pasakyti. Abu su A. S. parvirto ant žolės. Jis užvirto ant vaikino, po to persivertė. Jis atsikėlė ir porą kartų įspyrė vaikinui į rankas, nes jis rankomis buvo užsidengęs galvą. Jis matė, jog M. Ž. bėgo paskui jį. Ką darė gulinčiam A. S. M. Ž., jis nematė. Po to jis ir M. Ž. pabėgo iš tos vietos. Jis tą vakarą jokio ginklo rankose neturėjo. Nematė ginklo pas M. Ž. konflikto metu. Pamatė ginklą tik automobilyje ir tada suprato, jog įvykio vietoje šaudė M. Ž.. A. S. vijosi, pargriovė jį ir smūgius jam sudavė todėl, kad norėjo apsiginti ir apginti M. Ž..

Kaltinamasis M. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. liepos 18 d. jis, A. V., L. J. buvo bare (duomenys neskelbtini) mieste. Išgėrė alaus. Išeidami iš baro nusipirko degtinės butelį ir ėjo link L. J. namų. Miesto centre, kažkur prie banko pastato, susipažino su T. P. ir jo draugais. Visi jie vaišinosi lengvais alkoholiniais gėrimais. Pasiūlius išgerti degtinės tik T. P. sutiko ir su jais gėrė degtinę. Laikui bėgant visi išsiskirstė. Liko keturiese: jis, A. V., L. J. ir T. P.. Išgėrus turėtą butelį degtinės, T. P. pasiūlė nupirkti dar vieną butelį degtinės. T. P. paskambino taksi vairuotojui ir nupirko butelį degtinės ir su A. V. nuvažiavę į degalinę nupirko atsigerti. Po kurio laiko prisidėjo A. ir K. S.. Juos jis pažinojo, nes su A. S. apie 2 metus kartu gyveno mokyklos bendrabutyje. Besikalbant apie įvairius dalykus A. S. užsiminė, kad sportuoja, lenkia rankas. A. V. irgi pasisakė, kad lenkia rankas, dalyvauja varžybose. A. S. pasiūlė lenkti rankas. Tada paėjo prie turėklo rankoms pasidėti ir A. V. nulenkė A. S. ranką. Dėl to A. S. išreiškė nepasitenkinimą, pasipiktinimą. Iš karto pradėjo A. V. vadinti pašaipiai boksininku. Konfliktas prasidėjo būtent nuo rankų lenkimo. Pradėjus lynoti visi nuėjo prie kultūros namų, po stogeliu. Toliau kalbėjosi apie sportą. A. V. paminėjo, jog lanko bokso treniruotes. Tada T. P. pasiūlė kautis už pinigus. T. P. pasakė, kad statytų 2000 Lt ir atvestų savo tėvą kautis. Visi pasijuokė iš tokio pasiūlymo. Tada T. P. kažkam pradėjo skambinti ir nuėjo už pastato kampo. T. P. iš paskos nuėjo A. S.. Už kelių minučių grįžo T. P., A. S. ir A. Ž., kuris priėjo prie jo ir nieko nesakęs kumščiu sudavė smūgį į veidą. Pataikė į apatinę lūpą. Po smūgio jis parvirto, buvo praradęs sąmonę. Jis nematė, kad A. Ž. ką nors turėtų rankose. Tik iš filmuotos medžiagos matyti, kad A. Ž. kažką rankose laiko, bet ką, nematyti. Jis nematė, kas puolė A. V., nematė, kas A. V. sudavė. Nepamena, kada po suduoto jam smūgio atsistojo ir išsitraukė ginklą. Neatsimena, kada ginklą pasiėmė iš automobilio, galbūt, dar einant į kavinę. Ginklą visą laiką turėjo kelnių kišenėje. Atsimena, kad vijosi T. P., nukreipęs į jį ginklą. T. P. nubėgus už kampo paleido 1–2 šūvius į priešais esančias egles. Išbėgęs už kampo pamatė A. Ž., kuris jam prieš tai smogė į veidą, tada nukreipė ginklą ir tiesiog spontaniškai nesitaikydamas iššaudė visus likusius šovinius. Šaudė į nubėgančius T. P. ir A. Ž. 20 metrų atstumu. Šaudė turėdamas tikslą išgąsdinti ir nuvyti juos nuo įvykio vietos. Tada netoliese pamatė gulintį A. S.. Pribėgęs keletą smūgių sudavė koja į nugarą ir pečius. A. S. rankomis buvo užsidengęs galvą. A. S. A. V. taip pat sudavė smūgius, tik negali pasakyti, ar anksčiau sudavė, ar po jo suduotų smūgių sudavė. Į gulintį A. S. nešovė. K. S. išvis nieko nedarė. K. S. šaukė kad nereikia mušti, čiupo jam už rankų. Tada su A. V. nubėgo prie jo automobilio, kuris stovėjo kitoje gatvės pusėje. Įsėdęs į automobilį pirmiausia nusivalė kraujuotą lūpą, po to pasikeitė revolveryje esančius šovinius. Jis įsidėjo naujus. Einant gatve juos sulaikė policijos pareigūnai. Tik areštinėje sužinojo, kad sužalojo žmones. Iš pradžių neigė tai, nes negalvojo, kad tokiu ginklu, skirtu savigynai, galima sužaloti žmogų. Galvojo, jog pataikius į žmogų galima tik mėlynes padaryti. Įsigydamas ginklą domėjosi apie šaunamąją galią ir buvo įsitikinęs, jog negalima padaryti kūno sužalojimų. Ginklą įsigijo (duomenys neskelbtini), parduotuvėje savigynai, nes buvo mieste užpultas, suniokotas jo automobilis. 30 šaudmenų nusipirko (duomenys neskelbtini) turguje iš nepažįstamo žmogaus. Nusipirko šaudmenis po 1,5 lito. Nupirkti turguje šaudmenys niekuo nesiskyrė nuo pirktų parduotuvėje ir manė, jog šaudmenims nereikia leidimo, nes skirti savigynai. Pirkdamas šaudmenis konsultavosi su pardavėju. Jis nepastebėjo, jog nupirktų šaudmenų kulkos būtų pažeistos ar deformuotos. To akivaizdžiai nesimatė. Jis buvo tikras, kad nusipirko normalius šaudmenis, skirtus savigynai.

Nukentėjusysis T. P. parodė, jog 2009 m. liepos 19 d. sėdėjo (duomenys neskelbtini), prie kultūros namų su draugais. Priėjo M. Ž. ir A. V., paprašė taksi numerio. Vaikinai pasiūlė išgerti. Po to sutiko einančius K. S. ir A. S., juos pasikvietė kartu išgerti. Atvažiavo policija, nes kažkas pasiskundė, jog triukšmauja. Nuėjo į kitą vietą. Ten toliau išgėrinėjo alkoholį. Kalbant apie sportą dėl kažko kilo konfliktas, apsistumdymas. A. S. paskambino A. Ž., kvietė padėti, nes įvyko konfliktas. Tada atėjo A. Ž., Jį sužalojo M. Ž.. Buvo vaizdo įrašas, be to ir pats pamena kaip šovė iš arti, ginklą per miglą matė, buvo šokas. M. Ž. šovė stovėdamas metro, dviejų, trijų atstumu priešais jį. Ką kiti darė tuo metu, nepamena. Parėjo su A. Ž. namo, iškvietė greitąją ir juos išvežė. Atsipeikėjo ligoninėje. Jis prisimena, kad į ligoninę buvo nuvežtas iš bendrabučio, kuriame gyvena A. Ž.. Jis dėvėjo juodus bridžus, juodos spalvos džemperį su gobtuvu. Jis su kaltinamaisiais nekonfliktavo, neprisimena, kad būtų sudavęs kam nors smūgius. Nematė, kad kas nors iš jo draugų suduotų smūgius. Jam į galvą šovė M. Ž.. Prašo priteisti iš M. Ž. neturtinei žalai atlyginti 500000 Lt.

Nukentėjusysis A. Ž. parodė, jog 2009 m. liepos 19 d. paryčiais jam paskambino A. S. ir pasakė, jog kilo konfliktas, kad nukentėjo brolis, paprašė pagalbos. Jis pamanė, kad gali būti pažįstami, kad pakalbės ir tuo viskas pasibaigs. Jis pasiėmė skėtį. Su A. S. ir T. P. nuėjo prie kultūros namų, kur buvo daugiau žmonių. Priėjo prie M. Ž. ir išgirdo du šūvius, pamatė ryškią šviesą. Jis buvo apie metro atstumu nuo to žmogaus, kuris į jį stovintį šovė. Pradėjo spengti ausyse ir labai spausti galvą. Nepamena, ar kam nors spėjo suduoti smūgį. Atsisukęs matė bėgantį A. S., kurį bando sugriebti A. V. ir pargriovęs ant žemės pradėjo spardyti. Matė, kad pribėgo kitas kaltinamasis M. Ž. du kartus prisitaikęs, pasilenkęs šovė į gulintį A. S.. Po to dar pradėjo spardyti. T. P. sakė, kad reikia gelbėti A.. Jis T. pasakė, ką čia gelbėti, kai du kontroliniai šūviai į galvą paleisti. Suprato, kad į jį šovė ir pataikė, nes bėgo kraujas. Paskambino žmonai ir pasakė, kad peršautas. Laiptinėje pasidarė labai blogai, sunku buvo kvėpuoti. Jam buvo sužeista galva ir krūtinė. Greitoji pagalba išvežė į ligoninę. Baudžiamojoje byloje pareiškė ieškinį, kurį prašo priteisti iš M. Ž..

Nukentėjusysis A. S. parodė, jog 2009 m. liepos 19 d., apie 5 val., ryte jam buvo peršauta ranka ir galva, sumuštas žandikaulis. Nuo suduotų smūgių jam skaudėjo visus šonus, buvo mėlynės. Tą dieną su broliu pas tetą darė remontą ir truputį išgėrė. Pareidami namo (duomenys neskelbtini) mieste apie 2 val. sutiko T. P., kuris pakvietė prisėsti. Buvo M. Ž., A. V., kurio tada nepažinojo, vėliau sužinojo vardą ir pavardę. A. V. sklaidėsi su rankomis, blaškėsi. Pasiūlė A. V. lenkti rankas. A. V. nulenkė jam ranką ir tuo viskas baigėsi. Visa kompanija gėrė alkoholį. Tai buvo prie banko pastato. Vėliau visi nuėjo prie kultūros namų, po stogeliu. Toliau gėrė degtinę. Jis kalbėjosi su M. Ž.. Priėjo brolis ir pasakė, kad gavo į nosį nuo vaikino, kuris buvo su rankšluosčiu. T. P. pradėjo ginčytis su A. V.. Visi įsikarščiavo. T. P. nuėjo už kultūros namų pastato kampo. Jis nuėjo kartu. Paskambino A. Ž. ir pakvietė į pagalbą, nors jokių muštynių tada dar nebuvo. Grįžtant išėjus už kampo ir einant prie brolio išgirdo du šūvius. Apsisuko ir pradėjo bėgti. Jį parvertė ant žemės. Jis rankomis užsidengė galvą. Pajuto šūvį į ranką, smūgius, po to dar vieną šūvį į galvos pakaušį, kairę pusę. Suprato, kad jį spardo dviese. Nematė, kas šovė, kas jam sudavė smūgius. Nuo smūgių buvo praradęs sąmonę. Jį nuo žemės pakėlė brolis. Paskambino A. Ž.. Atsiliepė žmona ir pasakė, kad A. blogai. Prašo priteisti iš M. Ž. 25000 Lt padarytą neturtinę žalą. Prašo priteisti iš A. V. 15000 Lt už padarytą neturtinę žalą. Priteisti iš M. Ž. ir A. V. solidariai už advokato paslaugas.

Nukentėjusysis K. S. parodė, kad įvykio naktį su broliu ėjo iš tetos namo. Sutiko T. P. ir M. Ž.. Jie turėjo degtinės. Išgėrė visi kartu. Buvo dar vienas nepažįstamasis, kuris jam sudavė į nosį. Apie tai pasakė broliui. Vaikinas, kuris jam sudavė, kažkur dingo, po to vėl atsirado. Kartu dar buvo ir A. V., kuris buvo neblaivus, išsirengė iki pusės, demonstravo raumenis, lakstė, prisistatė boksininku. Brolis su A. V. lenkė rankas. Bet dėl to nesusipyko. Vėliau nuėjo prie kultūros namų pastato, po stogeliu. T. P. susiginčijo su A. V.. Kalbėjo, jog galėtų muštis A. V. su T. tėvu. A. V. liepė atsivesti tėvą. T. P. nuėjo už kampo kartu su jo broliu. Jis suprato, kad išėjo kviesti tėvo. M. Ž. kažkur taip pat išėjo ir netrukus grįžo išsitraukė iš kelnių kišenės ginklą. Paklausus kam reikalingas ginklas, atsakė, kad šiaip, dėl visa ko. Parėjo brolis, T. P. ir A. Ž.. Kai A. Ž. priėjo prie M. Ž., šis sudavė smūgį nukentėjusiajam, Išgirdo 2 šūvius. T. P. ir A. Ž. pradėjo bėgti, jo brolis paskui juos. Vaikinus nusivijo kaltinamieji M. Ž. ir A. V.. Jis stovėjo vietoje ir nieko nesuprato, kas įvyko. Nuėjo už kampo ir pamatė brolį, gulintį ant žemės. Šalia stovėjo A. V. ir M. Ž. ir spardė gulintį brolį, kuris rankomis buvo užsidengęs galvą. M. Ž. nuleido, ištiesė žemyn ranką ir šovė broliui 20 cm atstumu į galvą. Jis pribėgo ir rankomis nustūmė M. Ž. nuo brolio. M. Ž. tada jam ginklu šovė į krūtinę 3–4 metrų atstumu. Jis pajuto fizinį skausmą krūtinėje. M. Ž. ir A. V. po šūvio į jį pabėgo. Jis pakėlė brolį nuvedė prie parduotuvės, po to buvo nuvežti į ligoninę. Ieškinio nereiškia.

Liudytoja V. Ž. parodė, jog 2009 m. liepos 19 d. anksti ryte vyrui paskambino A. S.. Pasakė, kad yra kažkoks konfliktas ir paprašė pagalbos. Vyrui išėjus iš namų už 2 minučių išgirdo 5–6 šūvius. Paskambino vyras ir pasakė, kad yra peršautas, kad nusileistų. Laiptinėje pamatė T. P. ir vyrą. Abu buvo sužeisti. Vyras kraujavo, jam pasidarė bloga. Iškvietė greitąją. Netrukus paskambino kažkuris iš brolių S. ir pasakė, kad ateitų, nes vyrui blogai. A. S. atrodė labai žiauriai, neatpažįstamai. Žandikaulis išsuktas į kitą pusę, visas kruvinas. T. P. iš kaktos bėgo ne kraujas, o kažkoks skystis. Visus išvežė greitoji.

Liudytojas D. L. parodė, kad dirba Klaipėdos rajono policijos komisariato patrulio būrio patruliu. Buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) įvyko susišaudymas. Nuvykus į tą namą, laiptinėje matėsi kraujas. Po to pranešė, kad nukentėjusieji išvežti į ligoninę ir patikslino, kad susišaudymas buvo ne name, o (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo du ekipažai, vienas nuvažiavo į vieną mieto galą, o jie važiavo per centrą. Pamatė einančius du asmenis, kurie atitiko apibūdinimą, vienam buvo praskelta lūpa, todėl kaltinamuosius sulaikė. Apie tai, kad vienam praskelta lūpa, pasakė budėtojas. Parsivežus į komisariatą, apžiūros metu pas M. Ž. kišenėje buvo rastas revolveris, 6 mm. su pilnu būgnu šovinių. Jo manymu, ten buvo kovinis ginklas, tik mažo kalibro. Šovinių neapžiūrinėjo, tik ištraukė, pažiūrėjo ar užtaisytas ginklas. Dar M. Ž. juokėsi sakydamas, kad būgnas pilnas sveikų šovinių. Sulaikytąjį A. V. atsimena iki šios dienos, turbūt nebuvo sutikęs tokio, neišpasakyto įžūlumo ir agresyvumo žmogaus. M. Ž. taip pat buvo agresyvus, tik šiek tiek ramesnis. Uždarius į sulaikymo patalpą, nesiliovė šaukimai, grasinimai, kaltinamieji juokėsi, tyčiojosi iš visų.

Specialisto išvada Nr. G 1482/09 (03) nustatyta, kad nukentėjusiajam T. P. buvo nustatyta kiaurinė šautinė žaizda kaktos kairėje su atviru kaktikaulio lūžimu kairėje, priekinės pamatinės daubos lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešinėje, dešinės frontoparietotemporalinės skilties sumušimu, galvos smegenų suspaudimu, svetimkūnio įstrigimu dešinėje pakaušinėje skiltyje. Nurodytas galvos sužalojimas galėjo būti padarytas šaunamuoju ginklu, užtaisytu kulka. Dėl kiaurinio šautinio galvos sužalojimo T. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 123–124).

2009 m. liepos 20 d. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad iš Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyriaus gydytojo R. V. buvo paimta kulka, išimta operacijos metu iš nukentėjusiojo T. P. galvos (t. 1, b. l. 42).

Specialisto išvada Nr. G 1476/09 (03) nustatyta, kad nukentėjusiajam A. Ž. buvo nustatyti šie sužalojimai: paviršinė šautinė žaizda galvos kairėje užausyje bei kiaurinė šautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje su svetimkūnio įstrigimu kairiojo plaučio audinyje, kraujo ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje. Galvos ir krūtinės šautiniai sužalojimai galėjo būti padaryti šaunamuoju ginklu, užtaisytu kulkomis. Dėl kiaurinio šautinio krūtinės ląstos sužalojimo nukentėjusiajam A. Ž. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 140–141).

2009 m. liepos 21 d. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodytas, kad iš Klaipėdos universitetinės ligoninės Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjo A. B. buvo paimta kulka, išimta operacijos metu iš nukentėjusiojo A. Ž. kairiojo plaučio (t. 1, b. l. 43).

Specialisto išvada Nr. G 1127/09 (03) nustatyta, kad nukentėjusiajam K. S. buvo padarytas odos nubrozdinimas krūtinkaulio kūno projekcijoje. Sužalojimas atsirado paveikus tą vietą kietu buku daiktu. Sužalojimas neatspindi traumuojančio daikto paviršiaus savybių, todėl negalima pasakyti, kuo buvo padarytas sužalojimas. Dėl šio sužalojimo K. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 6).

Specialisto išvada Nr. G 1472/09 (03) nustatyta, kad nukentėjusiajam A. S. buvo konstatuota galvos ir kairės plaštakos šautinės žaizdos, svetimkūniai, kairio žandikaulio sumušimas. Sužalojimai padaryti: šautiniai – šaunamojo ginklo kulkomis, apatinio žandikaulio sumušimas padarytas kietu buku, galbūt turinčiu ribotą paviršių daiktu. Kadangi ant kairės plaštakos buvo užfiksuotos parako žymės ir minkštųjų audinių patraiškymas, galima teigti, kad šūvis į kairią plaštaką buvo atliktas iš nedidelio atstumo, skaičiuojamo centimetrais. Sužalojimai nukentėjusiajam A. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes sužalojimu sveikata sutrikdyta iki 10 dienų laikotarpio (t. 1, b. l. 156–157).

2009 m. liepos 22 d. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad iš Klaipėdos universitetinės ligoninės Traumatologijos skyriaus gydytojo A. Č. buvo paimta kulka, išimta operacijos metu iš A. S. kairės rankos (t. 1, b. l. 44).

2009 m. liepos 22 d. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad iš Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyriaus vedėjo gydytojo S. P. buvo paimta kulka, išimta operacijos metu iš A. S. galvos (t. 1, b. l. 45).

2009 m. liepos 19 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra prie kultūros namų, esančių (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rastas tuščias degtinės „Lithuania“ butelis. (duomenys neskelbtini)gatvėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo rausvos spalvos dėmės (t. 1, b. l. 12–26).

2009 m. liepos 20 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įtariamojo M. Ž. nurodytoje vietoje rastos ir paimtos 7 šovinių tūtelės. (duomenys neskelbtini) kieme M. Ž. priklausančio automobilio „AUDI A3“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), salono viduje rasta ir paimta 1 šovinio tūtelė (t. 1, b. l. 27–39).

Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11-3262(09) nurodyta, kad vaizdo medžiaga nuo 4 val. 29 min. 36 sek. iki 4 val. 29 min. 43 sek. buvo iškadruota, ją sudarė 43 kadrai. Iš asmenų drabužių aprašymo ir pateiktų nuotraukų asmuo Nr. 2 tiriamajame epizode yra užfiksuotas bėgantis paskui asmenį Nr.3, vilkintį oranžinės spalvos viršutinę drabužių dalį, pasivijęs čiumpa asmenį Nr. 3 už pečių iš nugaros pusės ir dešine koja užmina/užkabina ant/už kairės asmens Nr. 3 kojos kartu stumdamas asmenį Nr. 3 į nugarą, griauna jį ant žemės. Iš tyrimą dominančių asmenų drabužių aprašymo ir pateiktų nuotraukų asmuo Nr. 1 tiriamajame epizode yra užfiksuotas bėgantis paskui nubėgusius asmenis ir užbėgantis už kadro dešiniajame kampe matomo krūmo/medžio. Pažymėtina, kad asmuo Nr. 1 dėvi šviesios spalvos kepuraitę, dešinė jo ranka (žastas ir dilbis) yra žymiai tamsesnė už kairiąją, tikėtina, kad šį vizualų efektą gali sudaryti ant dešinės rankos esanti tatuiruotė (t. 1, b. l. 65–66, 67–68).

2009 m. liepos 19 d. Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole nurodyta, kad iš M. Ž. buvo paimtas revolveris „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir užlenkiamas peilis „JUNMA“ (t. 1, b. l. 40).

Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje nurodyta, kad pateiktas tyrimui revolveris yra fabrikinės gamybos 6 mm kalibro revolveris „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra „D“ kategorijos šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 6 mm kalibro „Flobert“ tipo šoviniais. Revolveris šaudyti tinkamas. Pateikti tyrimui aštuoni šoviniai yra fabrikinės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo „Flobert“ tipo šoviniai. Šoviniai yra šaudmenys ir šaudyti tinkami. Ant kulkų aptikti spaudimo-slydimo pėdsakai nebūdingi fabrikinės gamybos šoviniams. Išradžius pateiktus šovinius nustatyta, kad į tūteles savadarbiu būdu pripildyta parako, siekiant padidinti kulkų kinetinę energiją. Kadangi pateikti tyrimui šoviniai turi parako užtaisą nebūdingą „Flobert“ tipo šoviniams, buvo atliktas eksperimentinis šaudymas. Iššautų kulkų kinetinė energija viršija šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, keliamus energetinius reikalavimus. Pateiktos tyrimui aštuonios tūtelės yra fabrikinės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo „Flobert“ tipo šovinių tūtelės. Tokie šoviniai skirti 6 mm kalibro įvairių modelių revolveriams. Pateiktos tyrimui keturios kulkos yra fabrikinės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo „Flobert“ tipo šovinių kulkos. Jos yra tokio paties tipo kaip ir tyrimui pateiktų šovinių kulkos. Tirti pateiktos aštuonios tūtelės buvo šautos tirti pateiktame 6 mm kalibro revolveryje „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 48–54). BPK 276 str. 5 d. numatytais pagrindais paskelbti teisme duoti parodymai:

Specialistas P. Š. parodė, jog tiriamuose šoviniuose buvo padidintas parako kiekis ir taip padidinta kinetinė šovinių energija. Tokių perdarytų su tokia kinetine energija šovinių nenusipirksi. Išoriškai buvo galima matyti, kad šovinys yra perdirbtas. Buvo matyti nebūdingi įbrėžimai ant kulkos, kuriuos gali pastebėti ir ne tik specialistai (4 t. b.l. 92-93).

Specialistas L. B. parodė, jog žmogus be specialių žinių gali atskirti perdirbtą šaudmenį. Norint padidinti parako kiekį, neįmanoma nepalikus replių pėdsakų išimti kulkos iš tūtelės, todėl lieka labai ryškūs pėdsakai. Perdirbtos kulkos trajektorija lygesnė, nes greitis didesnis. Tiriant pateiktus šaudmenis abejonių nekilo, jog tai perdirbti šaudmenys (4 t. b.l. 93).

M. Ž. turėtas revolveris „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini) priskiriamas „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtiems šaudyti 6 mm kalibro „Flobert“ tipo šoviniais, kurių kinetinė energija neviršija 7,5 J. Iš M. Ž. paimto revolverio būgnelio kamerose rasti įstatyti šoviniai specialisto išvadoje įvardyti kaip šaudmenys, kurių kinetinė energija buvo 17,5 J, kuri ženkliai viršijo „D“ kategorijos šaudmenų nustatytą didžiausią leistiną kinetinės energijos ribą – 7,5 J. Šių šaudmenų iššautų sviedinių kinetinę energiją specialistas nustatė atlikęs tyrimus. Todėl nėra pagrindo nesiremti minima specialisto išvada. Didesnė, negu nustatyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 5 punkte, sviedinio kinetinė energija reiškia, kad toks šaudmuo priskiriamas ne „D“ kategorijai, bet „B“ arba „C“ kategorijai, o šių kategorijų šaudmenų įsigijimui, reikalingas leidimas, kurio M. Ž. neturėjo. Byloje nustatyta, kad M. Ž. neteisėtai įsigijo 30 vienetų fabrikinės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo „Flobert“ tipo šovinius, kurie yra šaudmenys ir skirti „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, į kuriuos pripilant parako buvo padidinta jų kinetinė energija 10 J, tuo viršijant šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, keliamus energetinius reikalavimus, neteisėtai, neturėdamas leidimo, juos gabeno, laikė, nešiojo ir panaudojo. Kaltinamojo M. Ž. versija, jog jis nesuprato nusipirkęs šaudmenis, kurie yra perdirbti, padidinta jų kinetinė energija ir jie neatitinka „D“ kategorijos šaudmenims keliamų reikalavimų, nes šaudmenys nieko nesiskyrė nuo prieš tai pirktų yra neįtikinama. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje nurodyta, kad pateikti tyrimui aštuoni šoviniai yra fabrikinės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo „Flobert“ tipo šoviniai, tačiau ant kulkų aptikti spaudimo-slydimo pėdsakai nebūdingi fabrikinės gamybos šoviniams. Teismo apklausti specialistai patvirtino, kad ant šovinių buvo ryškūs replių pėdsakai, kurių nepastebėti buvo neįmanoma. Nors, kaip teigia kaltinamasis, šoviniai pardavinėjami turguje, bet tai nereiškia, kad tokia veikla yra teisėta. Kaltinamasis pirkdamas turguje šovinius pats turėjo rūpintis ką perka, įsitikinti ar jie nesukels pavojaus jam pačiam ar aplinkiniams. Akivaizdu, kad pardavinėti, kaip ir pirkti, tokius šaudmenis yra draudžiama, todėl norint juos įsigyti taip pat reikalingos tam tikros pastangos, nes laisvai turguje jais neprekiaujama, o kaltinamasis aiškina, kad buvo apgautas, kad visiškai to nenorėdamas, nusipirko padidintos kinetinės energijos šaudmenis. Jeigu ir būtų galėję taip atsitikti, kaltinamasis tikrai būtų pastebėjęs, kad šie šoviniai skiriasi nuo anksčiau pirktų iš parduotuvės. Replių žymes ant šovinių pamatytų ir visiškai jais nesidomintis asmuo, o M. Ž., kaip pats pripažino, ginklais domisi, ne kartą šaudė iš revolverio į įvairius taikinius. Todėl suvokė, kad tokių šovinių iššautų sviedinių kinetinė energija ženkliai didesnė už pramoniniu būdu pagamintų šovinių. M. Ž. įsigijęs minimą revolverį turėjo susipažinti su instrukcija, kokiais šaudmenimis galima šaudyti iš revolverio ir, kad šių šovinių kinetinė energija negali viršyti 7,5 J. Šios aplinkybės rodo, kad M. Ž. nelegaliai pirkdamas šovinius siekė įgyti akivaizdžiai padidinto galingumo šaudmenis ir savo veiksmų pavojingumą aiškiai suprato. Kaltinamasis M. Ž. neturėdamas leidimo, įgijo, laikė, gabeno ir nešiojo šaudmenis, jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.,

Visais baudžiamojoje byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. Ž. pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių, be to M. Ž. ir A. V. veikdami bendrai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą A. S.. Kaltinamieji savo kaltę pripažino iš dalies. M. Ž. teigė, nukentėjusiuosius sužalojęs dėl neatsargumo, o A. V. aiškino, kad A. S. vijosi, pargriovė ir sudavė smūgius, nes norėjo apsiginti ir apginti M. Ž.. Vertinant kaltinamųjų parodymus svarbu juos palyginti su anksčiau duotais parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis M. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad prie jo priėjo A. Ž. ir nieko nesakęs kumščiu sudavė smūgį jam į apatinę lūpą. Nuo smūgio jis parkrito ant dešinės alkūnės, buvo praradęs sąmonę. Nepamena, kada po suduoto jam smūgio atsistojo ir išsitraukė ginklą. Po to atmintyje iškyla vaizdas, kad nukreipęs ginklą vejasi T. P., šiam pasukus už kampo, iššovė vieną ar du šūvius į priešais esančias egles. Pribėgęs iki kampo pasisuko, pamatė nubėgantį A. Ž., nukreipė ginklą į jų pusę tiesiog spontaniškai nesitaikydamas iššaudė visus likusius šovinius. Šaudė į nubėgančius T. P. ir A. Ž. 20 metrų atstumu. Pamatęs gulintį A. S. sudavė keletą smūgių į pečius ir nugarą. Ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. buvo apklaustas po įvykio ir parodė, kad atsipeikėjęs po smūgio jis atsikėlė, išsitraukė iš priekinės kelnių kišenės su savimi turėtą revolverį su kulkomis, pamatęs, kad neaukšto ūgio vaikinas vis atsisukdamas bėga link namo kampo, šovė į vaikiną du kartus, tarp jų tuo metu buvo apie 10 metrų atstumas. Po to pamatė bėgantį vaikiną, kuris jam buvo smogęs į lūpą, nukreipęs ginklą į nugarą ir kojas šovė apie tris kartus (2 T. b. l. 55-58). Nors kaltinamasis gerai prisiminė ir teisme išsamiai su visomis detalėmis papasakojo, kas vyko iki šaudymo, tačiau apie šaudymą jo parodymai keitėsi, nebuvo tokie išsamūs. M. Ž. neigė šovęs A. S. į galvą, bet negalėjo paaiškinti, kaip atsirado šautiniai sužalojimai nukentėjusiojo galvoje ir rankoje. Kaltinamais A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. Ž. smogė ne tik M. Ž., bet ir jam į krūtinę, po to dar jam smogė A. S.. Šūvius girdėjo, kai vijosi A. S.. Nagrinėjant bylą pirmą kartą A. V. parodė, kad jam smogė vaikinas su oranžiniu megztiniu ir jis vijosi tą, kuris jam sudavė (4 t. b.l. 98-100). Ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodė, kad atėjęs vaikinas smogė M. Ž. į veidą ir jam į krūtinę. Gavęs iš nepažįstamo vaikino smūgį, supratęs, kad juos puola, jis puolė pirmą pasitaikiusį vaikiną. Šūvių jis negirdėjo. (3 t. b. l. 12-14). Todėl vadovautis kaltinamųjų parodymais, nustatant nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų aplinkybes, negalima. Kaltinamojo M. Ž. parodymus, jog jis nukentėjusiuosius T. P. ir A. S. sužalojo dėl neatsargumo, nes šaudė į nubėgančius nukentėjusiuosius iš 20 metrų atstumo, kad į gulintį A. S. nešovė, nepatvirtina jokie kiti įrodymai, be to tokius parodymus paneigia nukentėjusieji ir specialisto išvados. Nukentėjusysis T. P. parodė, kad M. Ž., stovėdamas už metro, dviejų ar trijų šovė į jį, peršovė galvą. Pirmą kartą nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje nukentėjusysis T. P. taip pat aiškiai pasakė, kad į galvą jam šovė M. Ž. (4 t. b. l. 44-46). Ikiteisminio tyrimo metu, nuo pačios pirmos apklausos nukentėjusysis T. P. tvirtino, kad M. Ž., stovėdamas priešais, dviejų – keturių metrų atstumu, pakėlė ranką, kurioje laikė sidabrinės spalvos ginklą ir vieną kartą iššovė jam tiesiai į galvą (1 t. b. l. 117-119, 125-126). Šias nukentėjusiojo nurodytas sužalojimo aplinkybes patvirtina specialisto išvada, kad T. P. buvo nustatyta kiaurinė šautinė žaizda kaktos kairėje (t. 1, b. l. 123–124). Nukentėjusysis A. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad priėjęs prie M. Ž., staiga pamatė ryškią šviesą, išgirdo šūvius, suprato, kad peršauta galva ir spaudė krūtinę. Matė, kaip A. V. spardė A. S., kaip priėjęs M. Ž. šovė du kartus į galvą. Tas pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme pirmą kartą. Nukentėjusieji T. P. ir A. Ž. parodė, jog į juos buvo šauta iš labai arti. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina jų patirti kūno sužalojimai. Tai, kad kaltinamasis M. Ž. šaudamas ginklu sužalojo A. S., patvirtina nukentėjusiojo K. S. parodymai, kuris matė, kaip kaltinamasis M. Ž. nuleido, ištiesė žemyn ranką ir gulinčiam A. S. 20 cm atstumu du kartus šovė į galvą. Be to, tai, kad M. Ž. šovė į gulintį A. S., matė ir nubėgantis A. Ž.. Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. S. ant kairės plaštakos buvo užfiksuotos parako žymės ir minkštųjų audinių patraiškymas, todėl daroma išvada, kad šūvis į kairią plaštaką buvo atliktas iš nedidelio atstumo, skaičiuojamo centimetrais (t. 1, b. l. 156–157). Todėl visiškai nėra jokio pagrindo tikėti M. Ž. parodymais, kad jis sužalojimus nukentėjusiesiems padarė netyčia. Pats kaltinamasis M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog minėtą dieną niekam kitam savo ginklo nedavė, o iš kitų asmenų dalyvavusių konflikte niekas ginklo neturėjo. Visais šiais ištirtais įrodymais nustatyta, kad į nukentėjusiuosius šaudė ir šautinius kūno sužalojimus ginklu padarė kaltinamasis M. Ž..

Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog M. Ž. gavęs smūgį į veidą, išsitraukė turėtą ginklą ir šovė ne tik į A. Ž., kuris sudavė smūgį, bet ir į šalia buvusį T. P., akivaizdžiai suvokdamas, kad šaunant iš arti pastarieji gali žūti. Kadangi šaunamasis ginklas pagal savo savybes skirtas atimti žmogui gyvybę ir tokia šaunamojo ginklo savybė yra žinoma normalios psichikos žmogui, todėl šaudamas iš nedidelio atstumo į žmogų, kaltininkas kitų pasekmių, kaip tik jį nužudyti ir negali tikėtis. Tai, kad M. Ž. veikė tiesiogine tyčia, pagrindžia nukentėjusiųjų parodymai. Nukentėjusysis T. P. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip kaltinamasis šovė nukreipęs ginklą jam į galvą, stovėdamas už vieno – trijų metrų. Nukentėjusysis K. S. parodė, kad M. Ž. šovė gulinčiam A. S. į galvą du kartus iš trisdešimties centimetrų atstumo, o pabandžius padėti broliui, jam šovė į krūtinę. Tai patvirtino ir nukentėjusysis A. Ž., kuris pamatęs, kaip M. Ž. pasilenkęs prie A. S. šovė du kartus į galvą, nusprendė, kad šiam niekuo nebegalės padėti. Nukentėjusysis A. S. parodė, kad gulėdamas ant žemės užsidengęs rankomis galvą pajautė šūvius į galvą. Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad į jį buvo šauta taip pat iš arti, nes tik priėjęs prie M. Ž. suprato, kad šis šovė į jį. Nors kaltinamasis teigia, kad šaudė į nubėgančius T. P. ir A. Ž., tačiau pagal nustatytas aplinkybes, matyti, kad nukentėjusiesiems nebuvo jokio reikalo bėgti, kol nepradėjo į juos šaudyti. A. Ž. sudavęs smūgį M. Ž., nuo kurio šis nukrito, neturėjo jokios priežasties iš karto bėgti.

Svarbu pažymėti, kad M. Ž. šovė ne vieną kartą iš arti tiksliai taikydamas į galvą ar krūtinę, tai patvirtina ne tik aptarti nukentėjusiųjų parodymai, bet ir specialisto išvados. Šios nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir kryptingumą rodančios aplinkybės neabejotinai pagrindžia buvus M. Ž. veiksmuose apibrėžtą tyčią, nes jis suvokė daromos veikos pavojingumą asmenų gyvybei, numatė gyvybės atėmimo galimybę ir norėjo bei siekė atimti gyvybes. Pats kaltinamasis M. Ž. parodė, kad šaudė, nes prieš jį buvo pavartotas smurtas. Ši aplinkybė, kad A. Ž. sudavė smūgį M. Ž. yra nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendžiu. Todėl nėra jokio pagrindo dar kartą įrodinėti nustatytas faktines aplinkybes ar kitaip vertinti surinktus įrodymus.

Nukentėjusysis K. S. parodė, kad M. Ž. kažkur nuėjo, o grįžęs kelnių kišenėje turėjo ginklą, kurį buvo išsitraukęs. Kaltinamasis M. Ž. neigia atsinešęs ginklą iš automobilio, tvirtina, kad ginklą kelnių kišenėje turėjo visą laiką nuo praėjusios dienos. Tačiau tada apie turimą ginklą tikrai būtų žinojęs A. V.. Liudytojas D. L., dalyvavęs sulaikant kaltinamuosius, teigė ginklo nepastebėjęs, nes sulaikytųjų neapžiūrinėjo, tik uždėjo antrankius ir atvežė į policijos komisariatą, kur fotografuojant ginklas aiškiai matėsi. Kadangi nukentėjusieji su A. Ž. bendravo ilgai, kartu girtavo, ne vienoje vietoje, vaikščiojo, todėl ginklą būtų pastebėję. Pagrįstai galima pripažinti, kad kaltinamasis M. Ž. kilus konfliktui nuėjo ir iš automobilio atsinešė ginklą, kuris buvo užtaisytas padidintos kinetinės energijos šaudmenimis. Kaltinamasis įsigydamas šaudmenis domėjosi šaudmenimis, teiravosi pardavėjo. Nagrinėjant bylą pirmame posėdyje kaltinamasis M. Ž. pripažino supratęs, kad iš tokio ginklo pataikius žmogui į akį būtų blogai, tai yra būtų sužalotas žmogus. Be to, kaltinamasis pripažino, jog iki įvykio 2 ar 3 kartus iš šio ginklo šaudė į taikinį ir kulkos, paleistos iš jo ginklo, įsmigdavo į automobilio sėdynę. (4 t. b.l. 126). Todėl kaltinamasis tikrai žinojo apie panaudoto ginklo galią, jis 8 kartus šovė į nukentėjusiuosius iš arti, ginklą buvo nukreipęs į galvą arba krūtinę, nukentėjusiesiems buvo sužaloti gyvybei svarbūs organai. Esant apibrėžtai kaltininko tyčiai nužudyti du ar daugiau asmenų, nesvarbu kokios priežastys sutrukdo kaltininkui pasiekti norimų pasekmių. Teisiškai reikšminga yra tai, ar šios pasekmės priklauso ar nepriklauso nuo kaltininko valios. Šiuo atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad M. Ž. siekiamos pasekmės nekilo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kurių jis negalėjo numatyti ir kontroliuoti. Sunkių padarinių kilimo tikimybė buvo akivaizdi, tačiau veika nebuvo baigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios – nukentėjusieji iš įvykio vietos pasišalino, be to baigėsi šoviniai. Atsižvelgiant į byloje esančių nustatytų aplinkybių visumą, daroma išvada, jog kaltinamasis dėl prieš jį pavartoto smurto, pasikėsino nužudyti du ar daugiau žmonių, ir ši M. Ž. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

A. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad kėsinosi nužudyti du ar daugiau asmenų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, tačiau nė vieno nužudyti nepavyko, veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus. Nustatyta, kad M. Ž. šaudė iš arti, kryptingai į nukentėjusiuosius, taikydamas į galvą ir krūtinę. Todėl vertinant faktinę įvykių situaciją, matyti, kad realiai nebuvo grėsmės kitų žmonių gyvybei, išskyrus nukentėjusiuosius, kuriuos kaltinamasis kėsinosi nužudyti. Todėl iš kaltinimo pašalinama BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta aplinkybė, kad veika padaryta kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.

Kaltinamasis A. V. pripažino, kad sudavė smūgius A. S., bet aiškino, kad tai padarė nes jautė grėsmę. Tačiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamajam M. Ž. iššovus šūvius iš ginklo į nukentėjusiuosius T. P., A. Ž., o nukentėjusiajam A. S. gulint ant žemės, niekas kaltinamųjų nepuolė, o priešingai, nukentėjusieji pradėjo bėgti nuo jų, todėl kaltinamiesiems nebuvo nuo ko gintis, nebuvo priežasties spardyti gulinčio A. S.. Kaltinamųjų M. Ž. ir A. V. veiksmai perėjo į puolamojo pobūdžio agresyvius veiksmus ir kaltinamųjų veiksmuose negalėjo būti būtinosios ginties sąlygų, nes kaltinamiesiems tuo momentu jau jokio pavojaus nebebuvo. Kaltinamasis A. V. pargriovęs A. S. spyrė nukentėjusiajam smūgius į galvą, o kaltinamasis M. Ž. pribėgęs nukentėjusiajam A. S. taip pat spyrė kelis smūgius į nugarą, pečius ir turėtu ginklu du kartus iššovęs iš artimo atstumo sužeidė ranką ir galvą, pasikėsindamas jį nužudyti. Nors bendrais nusikalstamais veiksmais kaltinamieji M. Ž. ir A. V. sužalojo nukentėjusįjį A. S., padarydami jam galvos ir kairės plaštakos šautines žaizdas, kairio žandikaulio sumušimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bet M. Ž. veika dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. S. atskirai nekvalifikuojama.

Kaltinamojo A. V. veika dėl A. S. nežymus sveikatos sutrikdymo kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Nors kaltinamieji M. Ž. ir A. V. nusikalstamus veiksmus padarė viešoje vietoje, bet jie tik sprendė asmeninio pobūdžio konfliktą su nukentėjusiaisiais, neturėjo tyčios įžūliais veiksmais demonstruoti nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, todėl kaltinamieji M. Ž. ir A. V. pagal pareikštą kaltinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. išteisintini, nes nenustatyta, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamųjų M. Ž. ir A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys.

Kaltinamųjų M. Ž. ir A. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.). Iš asmens blaivumo testo matyti, kad M. Ž. 2009-07-19 nustatytas 2,07 prom. girtumas (t. 2, b. l. 49). Iš asmens blaivumo testo matyti, kad A. V. 2009-07-19 nustatytas 1,80 prom. girtumas (t. 3, b. l. 2). Kaltinamųjų M. Ž. ir A. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir tai, kad nukentėjusiajam A. S. sveikatos sutrikdymą padarė bendrininkų grupe. Susitarimas sutrikdyti kitam žmogui sveikatą gali būti išreikštas bet kokia forma ir bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Šiuo atveju kaltinamojo M. Ž. veiksmai vertinami, kaip bendrininkavimas, nes kaltinamasis A. V. buvo pargriovęs nukentėjusįjį A. S. ant žemės jį spardė, tai pamatęs M. Ž. pribėgo ir taip pat spyrė kelis kartus, be to dar šovė į nukentėjusįjį.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo priteisti iš M. Ž. ir A. V. 16210,77 ( 2 t. b. l. 16-20).

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys yra pagrįstas, įrodytas baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais. Nukentėjusysis T. P. dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinėje ligoninėje, VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ligoninėje. Pagal (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos įkainius ligonio T. P. stacionarinio ir reabilitacinio gydymo kaina yra 10560,01 Lt. Nukentėjusysis A. Ž. dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinėje ligoninėje. Gydymas kainavo 4249,35 Lt. Nukentėjusysis A. S. dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinėje ligoninėje ir jo gydymo kaina yra 1401,41 Lt. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai. 10560,01 Lt ir 4249,35 Lt suma priteistina iš kaltinamojo M. Ž., o 1401,41 Lt priteistini solidariai iš kaltinamųjų M. Ž. ir A. V..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo priteisti iš M. Ž. ir A. V. 17640,28 Lt (t. 6, b. l. 20–25). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys yra pagrįstas, įrodytas baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais. Dėl patirtų sužalojimų T. P. neteko 60 proc. darbingumo. T. P. paskirta 645,63 Lt netekto darbingumo pensija. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys tenkintinas visiškai. Priteistina 17640,28 Lt suma padarytai žalai atlyginti iš kaltinamojo M. Ž., kadangi jis vienas nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam T. P. kūno sužalojimą. Kaltinamasis A. V. jokio smurto prieš nukentėjusįjį T. P. nevartojo.

Nukentėjusysis T. P. prašė priteisti iš kaltinamojo M. Ž. 500000 Lt neturtinės žalos ir 541,51 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimui (t.1, b. l. 128–134, t. 4, b. l. 37–38). Turtinę žalą M. Ž. atlygino, tai patvirtina mokėjimo nurodymas ( 5 t. b.l.65). Todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmetamas.

Nukentėjusysis A. Ž. prašė priteisti iš kaltinamojo M. Ž. 272,72 Lt už padarytą turtinę žalą, 50000 Lt už padarytą neturtinę žalą už advokato paslaugas 2000 Lt ir 4000 Lt (t. 1, b. l. 147–149, t. 3, b. l. 140–143, 6 t. b. l. 48). Turtinę žalą M. Ž. atlygino, tai patvirtina mokėjimo nurodymas ( 5 t. b.l.63). Todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmetamas.

Nukentėjusysis A. S. prašė priteisti iš kaltinamojo M. Ž. 138,13 Lt už padarytą turtinę žalą ir 25000 Lt už padarytą neturtinę žalą. Iš kaltinamojo A. V. prašo priteisti 15000 Lt už padarytą neturtinę žalą ir prašo priteisti iš M. Ž. ir A. V. solidariai 500 Lt už advokato paslaugas (t. 1, b. l. 167–170, t. 3, b. l. 144–147). Turtinę žalą M. Ž. atlygino, tai patvirtina mokėjimo nurodymas ( 5 t. b.l.64). Todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmetamas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi paminėtomis teisės normomis, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis M. Ž. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais pasikėsino nužudyti šaunamuoju ginklu nukentėjusiuosius T. P., A. Ž., A. S., K. S.. Kaltinamieji M. Ž. ir A. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą A. S.. Šie nusikaltimai neabejotinai padarė žalą nukentėjusiųjų sveikatai, sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, todėl iš kaltinamųjų priteistina neturtinė žala nukentėjusiesiems. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiesiems padarytą žalą, bet ir į jų pačių rizikingą elgesį, tai, kad nukentėjusieji naktį girtavo su nepažįstamais ar mažai pažįstamais asmenimis, vėlėsi su jais į konfliktą, pirmieji pradėjo mušti kaltinamuosius, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, daro išvadą, jog nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini iš dalies. Nukentėjusiajam T. P. priteistina 100 000 Lt neturtinės žalos, atsižvelgiant į likusias po sužalojimo sunkias pasekmes jo sveikatai, tai, kad jaunas, darbingas žmogus tapo neįgaliu. Nukentėjusiajam A. Ž. priteistina 20 000 Lt neturtinė žala, atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau pasekmių, kurios būtų žymiai pabloginusios nukentėjusiojo sveikatą, šiuo metu nenustatyta. Taip pat atsižvelgiama į nukentėjusiojo A. Ž. elgesį. Nukentėjusiajam A. S. priteistina 5000 Lt neturtinė žala, atsižvelgiant į pasekmes sveikatai, jam nes kaltininkų nusikalstamais veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. Ž. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Nors kaltinamasis M. Ž. anksčiau neteistas, baigė mokslus, dirba, charakterizuojamas teigiamai, padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, bet buvo padaryta žala keturių asmenų sveikatai, be to padarytas vienas apysunkis nusikaltimas. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Vadovaujantis BK 50 str. 3 d., BVK 63 str. ir 71 str. nuostatomis, bausmę skiriama atlikti pataisos namuose, kadangi neteistam kaltinamajam skirti atlikti bausmę kalėjime nėra pakankamo pagrindo.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. V. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis A. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, kaip aktyvus bendruomenės narys, todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

BPK 106 str. 2 d. numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiesiems A. Ž. ir A. S. priteistinos iš kaltinamųjų išlaidos, sumokėtos už advokato paslaugas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p., 253 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p., laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams;

pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. Ž. paskirti subendrintą galutinę 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 10 d.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

M. Ž. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigoti šešis mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ryto, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2010 m. liepos 29 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Kardomųjų priemonių nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš nuteistojo M. Ž. priteisti 10560,01 Lt ir 4249,35 Lt nusikalstamais veiksmais padarytai žalai, tai yra už T. P. ir A. Ž. gydymą, atlyginti. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1401,41 Lt priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. Ž. ir A. V. nusikalstamais veiksmais padarytai žalai, tai yra už A. S. gydymą, atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį tenkinti. Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš kaltinamojo M. Ž. 17640,28 Lt padarytai žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo T. P. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam T. P. iš kaltinamojo M. Ž. 100 000 (šimtą tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinį dėl 541,51 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiojo A. Ž. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. Ž. iš kaltinamojo M. Ž. 20000 (dvidešimt tūkstančių) Lt neturtinę žalą ir 6000 Lt už advokato paslaugas. Ieškinį dėl 272,72 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiojo A. S. ieškinį tenkinti iš dalies. A. S. priteisti iš kaltinamųjų M. Ž. ir A. V. solidariai 5000 (penkis tūkstančius) Lt padarytą neturtinę žalą ir 500 Lt už advokato paslaugas. Ieškinį dėl 138,13 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Laikinai apropoti nuosavybės teisės M. Ž. turtui - automobiliui Audi A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. turtui - motociklui Honda CBR 600 RR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol bus atlyginti civiliniai ieškiniai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – 8 tūteles, 4 kulkas, saugomas Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Revolverį „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 1 p. (kaip nusikalstamos veikos įrankį), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti kompetentingai valstybės institucijai. M. Ž. rūbus ir avalynę, A. V. rūbus ir avalynę, saugomus Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkams.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.