Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (58.4.3.2)NV58-1046 atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Ambasados 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą; įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

3. Teigia, kad Ambasados priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, argumentai paremti prielaidomis arba vertinti formaliai. Paaiškino, kad pateikė visus dokumentus, patvirtinančius jo buvimo laikotarpį Lietuvoje, teisėtų lėšų gavimą, tikslą (darbas darbovietėje UAB ,,Hegelmann Transporte“ (toliau – ir Įmonė), kitas sąlygas, todėl atmesti jo prašymo išduoti nacionalinę vizą nebuvo pagrindo. 2019 m. spalio 7 d. bendrovės ,,Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo raštas dėl nacionalinės vizos patvirtina, jog bendrovė prašė išduoti Nacionalinę (daugkartinę) D vizą nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d., įsipareigojant įdarbinti užsienietį (šiuo atveju pareiškėją) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, mokėti darbo užmokestį, tinkamai apgyvendinti ir kt., pasirašyta neterminuota darbo sutartis, minėta bendrovė turinti savo ilgalaikį turtą, yra patikima, turinti ilgametę patirtį, įsiskolinimų neturi, tai patvirtina Juridinių asmenų registro Registravimo pažymėjimas išduotas dar 2004 m. liepos 23 d. Didėjant įmonės apyvartai bei transporto priemonių parkui, yra reikalingi nauji darbuotojai, ypač krovininių vilkikų vairuotojai, todėl bendrovė yra suinteresuota pareiškėjo galimybe darbuotis, nes pareiškėjas turi reikiamas vairuotojo teises (pažymėjimą). Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nesutinka su atsakovo atsiliepimu, papildomai prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) su pareiškėjo skundu nesutinka, paršo jį atmesti, argumentuodama, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos - jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, įrodyti, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą. Vizų kodekse tarp prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

4.1. Teigia, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.

4.2. Nesutinka su pareiškėjo reikalavimu iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nes jis nėra įvykdomas, kadangi konsulinis pareigūnas pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą vertintų ir sprendimą priimtų vertindamas tuos pačius įrodymus, kuriuos pareiškėjas pateikė iki 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo priėmimo momento. Todėl, pareiškėjas, siekdamas, kad konsulinis pareigūnas, svarstydamas pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, atsižvelgtų į skunde ir 2020 m. vasario 21 d. patikslintame skunde (rašytiniuose paaiškinimuose) nurodytus argumentus ir papildomus įrodymus, pateiktus teismui po 2019 m. lapkričio 15 d. konsulo sprendimo priėmimo dienos, pareiškėjas turi atlikti naują procedūrą – pateikti naują prašymą išduoti nacionalinę vizą ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 18 d. pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Respublikoje prašymą išduoti nacionalinę vizą vykti į Lietuvą, kuriame nurodė: šeiminė padėtis - vedęs (9 punktas), dabartinė profesinė veikla - bedarbis (19 punktas), pagrindinis kelionės tikslas - darbas (21 punktas), numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2019 m. gruodžio 6 d. (29 punktas), numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2020 m. gruodžio 5 d. (30 punktas), kviečiantis asmuo - bendrovė ,,Hegelmann Transporte“ (31 punktas) (b. l. 32-34). Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus, tarp kurių: bendrovės „Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo prašymas išduoti vizą, banko sąskaitos išrašai, vairuotojo pažymėjimas, darbo sutartis, lėktuvo bilieto rezervacija, kelionės draudimas.

6.1. Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, nustatė, kad pareiškėjas kviečiamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau pagal pateiktus dokumentus matyti, kad reikalaujama CE kategorija įgyta 2019 m. kovo 16 d., t. y. kai jis tapo bedarbiu ir nebegalėjo įgyti reikalingų įgūdžių minėtai kvalifikacijos kategorijai. Taip pat kilo įtarimų dėl pareiškėjo pateiktos buvusios darbovietės „Mars Trans kapital“ pažymos tikrumo - patikrinus šios įmonės rekvizitus Uzbekistano įmonių registre ir sąraše https://snds.uz ir https://www.infoproff.com/ru paaiškėjo, kad tokios oficialiai registruotos įmonės nėra; 2019 m. spalio 7 d. bendrovės „Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo rašte nurodyta, jog Įmonė įsipareigoja nutraukus darbo sutartį per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą prie VRM; tokiu būdu užsienietis po darbo sutarties nutraukimo, t. y. išnykus teisėto buvimo pagrindui Lietuvoje (jei viza būtų išduota), dar 7 dienas, neišvyktų iš Šengeno erdvės.

6.2. Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir papildomą gautą informaciją, 2019 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-1046 atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindu.

7. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pagal šio straipsnio 3 dalį tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu.

9. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

10. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnyje nustatyti atvejai kuomet atsisakoma išduoti nacionalinę vizą. Šio straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtina, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo; pagal 1 dalies 3 punktą jei kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai.

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LVAT administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Taigi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis). LVAT išaiškino, kad spręsti dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – t. y. konstatuoti arba paneigti, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, galima tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo pateiktų duomenų bei kompetentingų institucijų su pareiškėja susijusios turimos informacijos visumą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-4805-756/2017).

12. Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų reglamentuoja vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų tiekėjų pasirinkimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 4 punktą, dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgaliotų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir Šengeno vizos atšaukimu, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimu. Vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį ir vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo.

13. Taigi aptartas teisinis reglamentavimas, nustatantis Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą, nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti išduoti vizą. Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į ES pavojų nagrinėjant prašymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Paminėti teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis priimdamas dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu.

14. Taigi teismas vertins Ambasados priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis pareiškėjo Ambasadai pateiktais dokumentais. Pareiškėjo šioje byloje papildomai pateikti dokumentai neįtakoja sprendimo priėmimo, nes nebuvo pateikti Ambasadai, pareiškėjas turi atlikti naują procedūrą – pateikti naują prašymą išduoti nacionalinę vizą ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis, Ambasadai pateiktus dokumentus. Įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas pateikė prašymą norėdamas dirbti UAB „Hegelmann Transporte“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, siekdamas pagrįsti vykimo tikslą, konsului pateikė 2018 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą bei Sodros suvestinę apie įsipareigojimų įvykdymą, taip pat 2019 m. spalio 7 d. UAB „Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo raštą su visais priedais, 2019 m. lapkričio 28 d. SODROS Suvestinę apie įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą, 2019 m. lapkričio 28 d. UAB „Hegelmann transporte“ raštą, patvirtinantį naujų darbuotojų reikalingumą, 2019 m. rugpjūčio 8 d. šios įmonės sutikimą dėl pareiškėjo apgyvendinimo pastate/name adresu (duomenys neskelbtini), ir kitus. Teismas neabejoja pareiškėjo pateiktais dokumentais, įdarbinančios įmonės patikimumu, tačiau, konsuliniam pareigūnui, svarstant pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, kilo pagrįstos abejonės (1) dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo, (2) dėl buvimo sąlygų, (3) dėl to, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

16. Konsulinis pareigūnas įvertinęs tai, kad pareiškėjas – bedarbis, kviečiamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau pagal pateiktus dokumentus matyti, kad reikalaujama CE kategorija įgyta tik 2019 m. kovo 16 d., t. y. kai jis tapo bedarbiu ir nebegalėjo įgyti reikalingų įgūdžių minėtai kvalifikacijos kategorijai (neturi patirties). Pareiškėjas turi vairuotojo pažymėjimą, nuo 2013 m. liepos 24 d. yra įgijęs B, C kategoriją, o nuo 2019 m. kovo 13 d. BE, CE kategoriją. Vadovaudamasis 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministras 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr.3-79 patvirtino „Cl, C1E, C, CE, Dl, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos“ Aprašą (toliau – ir Aprašas), kuris taikomas ir vairuotojams - kitų valstybių piliečiams, kuriuos įdarbina Lietuvos Respublikos vežėjai, ir kurie veža krovinius Europos Sąjungos teritorijos keliais. Pagal Aprašo 18 punktą, vairuotojų, ne ES valstybių piliečių, kuriuos įdarbina Lietuvos vežėjai vežti krovinius ES teritorijos keliais, pradinę kvalifikaciją arba periodinį profesinį mokymą patvirtina vairuotojo liudijimai, išduodami pagal Vairuotojo išdavimo taisykles, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. spalio 19 d. įsakymu Nr.2B-292. Pagal Aprašo 27 punktą, kvalifikacijos pažymėjimus, patvirtinančius pradinę profesinę kvalifikaciją, vairuotojai privalo turėti nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. - įgiję teisę vežti krovinius ir CE kategorijų transporto priemonėmis.

17. Konsului patikrinus pareiškėjo pateiktus dokumentus kilo įtarimų dėl pareiškėjo konsului pateiktos buvusios darbovietės „Mars Trans kapital“ pažymos tikrumo - konsului patikrinus šios įmonės rekvizitus Uzbekistano įmonių registre ir sąraše https://snds.uz ir https://www.infoproff.eom/m paaiškėjo, kad tokios registruotos įmonės nėra. Todėl vadovaudamasis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalimi, jei konsului siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė ištaiga vizos neišduoda. Teismo vertinimu konsului pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjo turimos kvalifikacijos, darbo įgūdžių, tuo pačiu ir buvimo tikslo.

18. 2019 m. spalio 7 d. bendrovė „Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo rašte nurodyta, kad Įmonė įsipareigoja nutraukus darbo sutartį per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą prie VRM; tokiu būdu užsienietis po darbo sutarties nutraukimo, t. y. išnykus teisėto buvimo pagrindui Lietuvoje (jei viza būtų išduota), dar 7 dienas neišvyktų iš Šengeno erdvės. Todėl konsului kilo pagrįstų abejonių kad pareiškėjas gali likti Lietuvoje ilgesnį nei planuojama laiko tarpą.

19. Iš atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų, matyti, kad pareiškėjas nepagrindė buvimo Lietuvoje sąlygų ( netenkino ir reikalavimai dėl apgyvendinimo). Pareiškėjas konsului pateikė 2019 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Hegelmann Transporte“ sutikimą dėl pareiškėjo apgyvendinimo pastate (name) adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėjas konsului buvo pateikęs ir 2014 m. birželio 19 d. VĮ Registrų centro išrašą, kuriame nurodyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatas, nuosavybės teise priklausantis UAB „Hegelmann Transporte“, šiame pastate gyvenamasis plotas yra 181,02 kv. m. Konsulas, svarstydamas pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, įvertino tai, kad šis pastatas jau buvo nurodytas kaip apgyvendinimo patalpa dešimtims Uzbekistano piliečiams, o pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu dar virš 20 Uzbekistano piliečių pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje UAB „Hegelmann Transporte“ sutikimus dėl pareiškėjų apgyvendinimo tame pačiame pastate (name) adresu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas, pateikdamas konsului sutikimą dėl pareiškėjo apgyvendinimo, siekė tik formaliai įvykdyti reikalavimą užsieniečiui turėti gyvenamąją patalpą darbo Lietuvoje laikotarpiu. Tai, kad pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užsieniečiui turėti gyvenamąją patalpą - buvo pakankamas pagrindas netenkinti užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą.

20. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo, dėl buvimo sąlygų, dėl to, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Konsului priimant sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija.

21. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykių pobūdį reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Ambasada teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Respublikoje 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. (58.4.3.2)NV58-1046 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Teismui atmetus pareiškėjo skundą nėra pagrindo priteisti teismo išlaidų.

23. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prie Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.