Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims- Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybės įmonei Registrų centro Alytaus filialui dėl patalpos -buto valdymo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuo pat įsikėlimo, kaip namų statybos kooperatyvo „Draugystė“ narė pareiškėja mokėjusi visus narystės, paskolos padengimo ir išlaikymo mokesčius, jį nepertraukiamai, teisėtai ir sąžiningai valdžiusi ir valdanti iki šiol. 1973 – 1974 metais sumokėjusi kooperatyvo „Draugystė“ nario mokesčius, vėliau pilnai atsiskaičiusi ir už suteiktą banko statybos paskolą. Pareiškėja A. K. butu per 43 metų laikotarpį nepertraukiamai naudojasi, valdo jį kaip savininkė, remontuoja, išlaiko ir prižiūri. Čia yra deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta. Per naudojimosi butu laikotarpį pareiškėja A. K. pilnai grąžino suteiktą būsto statybai banko kreditą, apmokėjo visą buto kainą. Jokių įsiskolinimų bankui ar daugiabučių namų bendrijai "Draugystė’' neturėjo ir neturi.

Atsižvelgiant į CK 4.68 straipsnio nuostatas ,, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą, laikytina, kad per daugiau nei 43 metus sąžiningo, atviro, niekieno netrukdomo valdymo pareiškėja A. K. įgijo nuosavybės teisę į aptartą patalpą – butą, su rūsiu.

Pareiškėja nuo pat 1974 metų, persikrausčius gyventi į butą, rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, atliko einamuosius remontus, kitus būtinus priežiūros ir buto išlaikymo darbus.

Po bendrijos likvidavimo jokių veiksmų, įteisinant buto valdymą nuosavybės teise pareiškėja iki šiol neatliko. Tik 2017 metų pradžioje, jai atlikus buto kadastrinius matavimus ir kreipusis į VĮ Registrų centras sužinojusi, kad nepakanka dokumentų nuosavybei įregistruoti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti visiškai.

Suinteresuotas asmuo- Valstybės įmonė Registrų centras Alytaus filialas atsiliepimo nepateikė, posėdyje nedalyvavo.

Viešai paskelbus apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nagrinėjimą, per teismo nustatytą terminą neatsirado asmenų, kurie kreiptųsi su pareiškimu dėl jų įtraukimo dalyvauti procese ir ginčytų pareiškėjos nurodomą buto valdymą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nekilnojamojo daikto, patalpos – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai buvo atlikti 2017-03-23, buvo suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (bylos Nr. 38/505).

Nuosavybės teisės į patalpą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruotos, todėl konstatuotina, kad nėra CK 4.69 straipsnio 3 dalyje numatytos kliūties įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai: 1974-07-16 orderis Nr. 20, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo “Draugystė” mokestiniai reikalavimai (kvitai), gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo ‘'Draugystė” nario įmokų kvitai, AB Lietuvos žemės ūkio banko Varėnos skyriaus pažyma 2000-07 Nr. 13-02-06, UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ pažyma dėl mokesčių už komunalines paslaugas Nr. SD-136, rengiama nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 38/505 patvirtina, kad pareiškėja nekilnojamąjį daiktą įgijo (užvaldė) sąžiningai.

Faktui, kad pareiškėja teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą: patalpą – butą visą įgyjamosios senaties laiką neprieštaravo ir suinteresuotas asmuo-VĮ Turto bankas, kuris pateiktu atsiliepimą nurodė, kad pagal byloje esančius dokumentus, yra pagrindas nustatyti nuosavybės teises į butą įgijimo pagal įgyjamąja senatį faktą, nes tokiam faktui konstatuoti pakanka duomenų įrodančių, kad pareiškėja sąžiningai įgijo šį daiktą bei sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą jį valdė ne mažiau kaip dešimt metų, t. y. nuo 1974-07-16, todėl neprieštarauja, kad A. K. pareiškimas būtų patenkintas.

Visi šie aukščiau minimi dokumentai bei išdėstyti faktai patvirtina aplinkybę, kad A. K., faktiškai butą turėjo (valdė) su tikslu jį valdyti kaip savo. CK 4.22 straipsnio 1 dalis numato, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.

CK 4.68 straipsnis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-176/2009; 2008 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2008; 2007 m. spalio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-408/2007 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo nutartyse nurodyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo, ir prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Konstatuotina, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. 1974-07-16 Varėnos miesto LDT vykdomojo komiteto išduotu orderiu Nr. 20, pareiškėjai A. K., kaip gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nariui buvo suteiktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), jai ir jos šeimos nariams apgyvendinti. 1974 metais baigus daugiabučio namo statybas, kaip kooperatyvo narė pareiškėja buvo apgyvendinta 1 kambario bute adresu (duomenys neskelbtini). Nuo pat buto suteikimo 1974 metais faktiškai pareiškėja gyveno ir gyvena nurodytame bute. Nuo pat įsikėlimo, kaip namų statybos kooperatyvo „Draugystė“ narė, pareiškėja mokėjo visus narystės, paskolos padengimo ir išlaikymo mokesčius, jį nepertraukiamai, teisėtai ir sąžiningai valdė butą ir valdo iki šiol. 1973 – 1974 metais pareiškėja sumokėjo kooperatyvo „Draugystė“ nario mokesčius, vėliau pilnai atsiskaitė ir už suteiktą banko statybos paskolą. Pareiškėja A. K. butu per 43 metų laikotarpį nepertraukiamai naudojasi, valdo jį kaip savininkė, remontuoja, išlaiko ir prižiūri. Čia yra deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta. Per naudojimosi butu laikotarpį pareiškėja A. K. pilnai grąžino suteiktą būsto statybai banko kreditą, apmokėjo visą buto kainą. Jokių įsiskolinimų bankui ar daugiabučių namų bendrijai „Draugystė“ neturėjo ir neturi.

Taigi darytina išvada, kad pareiškėja A. K., nežinodama įstatyminio reglamentavimo per visą tą laiką valstybiniuose registruose turto taip ir neįregistravo, tik 2017 metais pradėjus rengti buto kadastrinių matavimų bylą pareiškėja sužinojo, kad turimų dokumentų ir kvitų už kooperatinį butą nepakanka, kad galėtų įregistruoti nuosavybę. Todėl šis patalpos – buto perėjimo būdas nelaikytinas nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

Antroji iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra ta, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėja nuo 1967 metų su savo šeimos nariais pradėjo gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjai kaip gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nariui buvo suteiktas šis butas. Tai patvirtinama Varėnos miesto LDT vykdomojo komiteto išduotu orderiu Nr. 20. Nuo pat buto suteikimo 1974 metų pareiškėja faktiškai gyveno ir gyvena nurodytame bute, kurį prižiūri, išlaiko ir remontuoja. Šiame bute nuo 1975-04-08 yra deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta. Tai patvirtina Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos 2017-05-29 išduota pažyma Nr. (2017-104-PD)-200 apie pareiškėjos A. K. deklaruotą gyvenamąją vietą. Pareiškėja naudojasi ir valdo butą kaip savą.

Šį butą įsigijo sąžiningai – jį nusipirko. Nuo pat įsikėlimo į šį butą, pareiškėja kaip namų statybos kooperatyvo „Draugystė“ narė, mokėjo visus narystės, paskolos padengimo ir išlaikymo mokesčius, jį nepertraukiamai, teisėtai ir sąžiningai valdė ir valdo iki šiol. 1973 – 1974 metais pareiškėja sumokėjo kooperatyvo „Draugystė“ nario mokesčius, tai patvirtina pateikti į bylą kvitai: Nr. 3, 27, 4. Vėliau pilnai atsiskaitė ir už suteiktą banko statybos paskolą, tai patvirtina į bylą pateikti mokestinių reikalavimų kvitai. Per naudojimosi butu laikotarpį pareiškėja A. K. pilnai grąžino suteiktą būsto statybai banko kreditą, apmokėjo visą buto kainą. Jokių įsiskolinimų bankui ar daugiabučių namų bendrijai „Draugystė“ neturėjo ir neturi, tai patvirtina į bylą pateikta AB Lietuvos žemės ūkio banko Varėnos skyriaus 2000-07 Nr. 13-02-06 pažyma, kurioje nurodyta, kad gyvenamųjų namų kooperatyvas „Draugystė“ bankui skolos neturi; taip pat UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ 2017-05-29 pažyma Nr. SD-136 dėl mokesčių už komunalines paslaugas, kurioje nurodyta, kad pareiškėja A. K. adresu (duomenys neskelbtini), už komunalines paslaugas 2017-04-01 neskolinga. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), viešajame registre nėra įregistruotas kito asmens vardu. Tai patvirtina VĮ Registrų centras Alytaus filialo 2017-05-15 raštas Nr. (2.1.10)ALS-1579 dėl duomenų pateikimo.

Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės.

Nekilnojamojo daikto valdymo įregistravimas nustatytas CK 4.27 straipsnio 2 dalyje, kuri reglamentuoja nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimo momentą.

Kaip jau minėta, nekilnojamojo daikto valdymo samprata ir atsiradimo pagrindai nenustato, kad nekilnojamojo daikto valdymo registravimas būtų būtinas šio daikto valdymo teisės atsiradimo pagrindas. Be to, Lietuvos teisėje įtvirtinant įgyjamosios senaties instituto reglamentavimą remiamasi nuostata, jog valdymo atsiradimas nesiejamas su valdymo teisiniu įregistravimu (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pasisakiusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011), kad tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos įtvirtintos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės, kad patalpa – butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas pareiškėjai A. K., kaip gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nariui, kuri su savo šeimos nariais buvo apgyvendinta tame bute, vėliau minėtą patalpą – butą įsigijo pareiškėja A. K..

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja visiškai grąžino suteiktą būsto statybai banko kreditą, apmokėjo visą šio buto kainą, ir juo naudojasi iki šiol. Pareiškėja pareiškime patvirtino, kad šiame bute gyvena nuo 1974 metų, butu teisėtai ir sąžiningai naudojosi ir valdė bei valdo iki šiol, kurį prižiūri, remontuoja. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šį butą pareiškėja įsigijo sąžiningai. Nors toks nekilnojamojo turto sandoris neatitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų ir turto registro įmonėje nebuvo registruotas, tačiau tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Visi šie aukščiau minimi dokumentai, išdėstyti faktai patvirtina aplinkybę, kad A. K. faktiškai patalpą – butą turėjo (valdė) su tikslu jį valdyti kaip savo. CK 4.22 straipsnio 1 dalis numato, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėja nekilnojamąjį daiktą įgijo (užvaldė) sąžiningai. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis). Valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis). Daikto įgijimo ir užvaldymo sąvokos savo esme, vadovaujantis CK 4.70 straipsnio 1 dalis atitinka viena kitą. Faktas, kad pareiškėja teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą visą įgyjamosios senaties laiką yra įrodytas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apie iškeltą civilinę bylą buvo pranešta teismo pranešimu specialiame interneto tinklapyje ir jokių pareiškimų, prieštaraujančių pareiškėjos prašymui nebuvo gauta. Valdymas trunka jau daugiau kaip 10 metų.

CK 4.47 straipsnio 11 punktas numato nuosavybės teisės įgijimo pagrindą – įgyjamąją senatį. Šioje byloje yra nustatytos visos įstatymo numatytos nuosavybės teisės į pareiškėjos nurodomą patalpą – butą įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos: pareiškėja šiuo metu nėra daikto savininkė, nurodytą nekilnojamąjį turtą įgijo sąžiningai (buvo įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į daiktą, kurį ji pradeda valdyti) ir ne mažiau kaip dešimt metų jį valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo. Tai atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalies nustatytą įgyjamosios senaties sampratą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.68 – 4.71 straipsniais, CPK 259, 530 – 533 straipsniais teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Siekiant įrašyti kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti A. K. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – patalpą (butą), nustatyti daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso patalpa – butas, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 28,92 kv. m., kurio žymėjimas plane 20, statybos metai 1974, su rūsiu R-27 7.26 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), įgyjant jį, valdant įgyjamąja senatimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.