- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-11
- Bylos Nr.
- 2S-736-826/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00289-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Vežlita“, V. G., UAB „Būsto paskolų draudimas“, Nordea Bank Plc Lietuvos skyriui, R. Ž.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „Vežlita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Vežlita“, V. G., UAB „Būsto paskolų draudimas“, Nordea Bank Plc Lietuvos skyriui, R. Ž. dėl baudos skyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolis A. S. kreipėsi į teismą su prašymu skirti UAB „Vežlita“ vadovui V. G. už 2016 m. kovo 3 d. patvarkymo Nr. S1a-10991 dėl skolos išieškojimo ir 2016 m. lapkričio 8 d. patvarkymo Nr. S1a-75815 dėl informacijos pateikimo reikalavimų nevykdymą iki 289,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Nurodė, kad jo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/08/04895, pradėta pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį Nr. 43-2N/2007 dėl 68 725,31 Eur (237 294,76 Lt) priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės R. Ž. išieškotojos UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai. Atliekant vykdymo veiksmus nustatyta, kad skolininkė dirba UAB „Vežlita“, todėl 2016 m. kovo 3 d. priėmė patvarkymą Nr. S1a-10992 dėl skolos išieškojimo, kuriuo įpareigojo skolininkės darbovietę UAB „Vežlita“ iš skolininkės sutuoktinio A. Ž. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesio atlyginimą ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimaliojo mėnesinio atlyginimo. Patvarkyme nurodė, kad pinigus vėluojant pervesti daugiau kaip 15 dienų, privaloma apie tai pranešti antstoliui ir nurodyti vėlavimo priežastis. Kadangi UAB „Vežlita“ antstolio patvarkymo nevykdė, todėl 2016 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. S1a-75815 įpareigojo UAB „Vežlita“ vadovą per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolį, dėl kokių priežasčių laiku nebuvo vykdomi atskaitymai iš skolininkės sutuoktinio A. Ž. gaunamų pajamų. Šis patvarkymas įteiktas 2016 m. lapkričio 12 d. V. G.. Remiantis Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis, V. G. yra UAB „Vežlita“ vadovas. Duomenų, kodėl nevykdomas antstolio 2016 m. kovo 3 d. patvarkymas Nr. S1a-10992 dėl skolos išieškojimo ir 2016 m. lapkričio 8 d. patvarkymas Nr. S1a-75815 dėl informacijos vykdomojoje byloje, nepateikta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Teismo motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad UAB „Vežlita“ vadovas įvykdė antstolio 2016 m. kovo 3 d. patvarkyme Nr. S1a-10992 ir 2016 m. lapkričio 8 d. patvarkyme nurodytus įpareigojimus, todėl laikytina, jog yra trukdoma antstoliui atlikti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/08/04895.
3.2. Teismui sprendžiant dėl skiriamos baudos dydžio buvo atsižvelgta į tai, kad reikalavimo įvykdymo terminas baigėsi, apie priežastis, sutrukdžiusias vykdyti reikalavimą, antstoliui nebuvo pranešta, taip pat į tai, kad bauda V. G., pateiktais duomenimis, šioje vykdomojoje byloje skiriama pirmą kartą. Dėl šių priežasčių teismas skyrė baudą, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas jos vidurkis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „Vežlita“ teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Skundo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, nes 2016 m. spalio 5 d. antstolis raštu buvo informuotas apie negalėjimą įvykdyti jo reikalavimų dėl sunkios įmonės finansinės padėties. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1687-513/2016 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo įmonės turtą. Šioje teismo nutartyje nėra nurodyta, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš A. Ž. gaunamo darbo užmokesčio.
4.2. Teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą iš anksto neinformavęs, todėl buvo pažeista procesinė teisė į teisminę gynybą.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje nustatyta, kad antstolis vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį Nr. 43-2N/2007 ir jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl 68 725,31 Eur (237 294,76 Lt) skolos priverstinio išieškojimo iš R. Ž. išieškotojos UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai. Vykdydamas vykdomąją bylą antstolis 2016 m. kovo 3 d. patvarkymu Nr. S1a-10992 dėl skolos išieškojimo nurodė skolininkės darbovietei UAB „Vežlita“ iš skolininkės sutuoktinio A. Ž. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesio atlyginimą ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimaliojo mėnesinio atlyginimo. Antstolis patvarkyme nurodė, kad pinigus vėluojant pervesti daugiau kaip 15 dienų, privaloma apie tai pranešti antstoliui ir nurodyti vėlavimo priežastis (v. b. l. 119–120). Kadangi UAB „Vežlita“ antstolio 2016 m. kovo 3 d. patvarkymo Nr. S1a-10992 dėl skolos išieškojimo nevykdė, antstolis 2016 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. S1a-75815 įpareigojo UAB „Vežlita“ vadovą per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolį, dėl kokių priežasčių pagal 2016 m. kovo 3 d. patvarkymą Nr. S1a-10992 laiku nebuvo vykdomi atskaitymai iš skolininkės sutuoktinio A. Ž. gaunamų pajamų (v. b. l. 139–140). Šis patvarkymas įteiktas 2016 m. lapkričio 12 d. V. G. (v. b. l. 138). Remiantis Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis, V. G. yra UAB „Vežlita“ vadovas. 2016 m. lapkričio 8 d. patvarkyme Nr. S1a-75815 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad UAB „Vežlita“ buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolos išskaičiavimo iš skolininkės sutuoktinio A. Ž. darbo užmokesčio, kurio UAB „Vežlita“ nevykdo. Nurodoma, kad už antstolio reikalavimo neįvykdymą, pavėluotą išskaičiavimą ir išmokėjimą teismas gali skirti iki 289 Eur baudą. UAB „Vežlita“ vadovas V. G. duomenų, kodėl nevykdo antstolio A. S. patvarkymų, nepateikė.Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl baudos skyrimo už antstolio nurodymo nevykdymą, teisėtumas ir pagrįstumas.Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – skirti baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymas iš esmės lemia ir teismo procesinio sprendimo nevykdymą, o teismo sprendimo, kaip valstybės teisminės valdžios akto, nevykdymas tam tikru mastu lemia ir viešojo intereso pažeidimą. CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo skiriama bauda yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis 2016 m. kovo 3 d. patvarkymu Nr. S1a-10992 „Dėl skolos išieškojimo“ įpareigojo skolininkės sutuoktinio A. Ž. darbovietę UAB „Vežlita“ iš jo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesio atlyginimą ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimaliojo mėnesinio atlyginimo. Patvarkyme nurodyta, kad pinigus vėluojant pervesti daugiau kaip 15 dienų, privaloma apie tai pranešti antstoliui ir nurodyti vėlavimo priežastis. Taip pat nustatyta, kad antstolio 2016 m. lapkričio 8 d. patvarkymas „Dėl informacijos pateikimo“ UAB „Vežlita“ įteiktas 2016 m. lapkričio 12 d. Apeliantė neginčija, kad šiuos patvarkymus ji gavo. Įstatymo nustatyta tvarka patvarkymai nebuvo skųsti teismui. Apeliantė nurodė, kad 2016 m. spalio 5 d. raštu informavo antstolį apie negalėjimą įvykdyti jo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog ne UAB „Vežlita“, o R. Ž. informavo antstolį dėl negalėjimo vykdyti antstolio nurodymo. Pati UAB „Vežlita“ jokių raštų, pranešimų, informacijos apie antstolio patvarkymų vykdymą nėra pateikusi (CPK 12, 178 straipsniai). Kitas apeliantės UAB ,,Vežlita“ argumentas, kad negalėjo atlikti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio, nes įmonės turtui buvo taikytas areštas, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1687-513/2016, taikęs UAB ,,Vežlita“ piniginių lėšų areštą, leido mokėti mokesčius ir privalomąsias įmokas, darbo užmokestį. Todėl UAB ,,Vežlita“ gali daryti išskaitas iš savo darbuotojo A. Ž. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų. Kitų duomenų, kurie pagrįstų antstolio nurodymo nevykdymą, teismui nepateikta.Remiantis tuo, kas išdėstyta, antstolio nurodomi patvarkymai yra privalomi, todėl V. G., būdamas UAB ,,Vežlita“ vadovu, privalėjo patvarkymus vykdyti besąlygiškai ir atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. Už antstolio patvarkymų nevykdymą jam pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė skirti baudą. Pirmosios instancijos teismas kaip pakankamą skyrė 120 Eur baudą. Paskirtos baudos dydis atitinka faktines bylos aplinkybes, neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, be to, pažymėtina, kad pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį turėjo būti paskirta bauda už kiekvieną nevykdymo dieną, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė tik vienkartinę baudą. Apeliantė baudos dydžio neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.Apeliantė skunde nurodė, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl buvo pažeista jos teisė į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu. Pagal CPK 593 straipsnį nagrinėjamo pobūdžio prašymus teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka, nepranešęs suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju teismas nagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, todėl CPK 593 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Be to, pateikdama atskirąjį skundą ir išdėstydama jame savo argumentus, apeliantė taip pat realizavo savo teisę būti išklausytai.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su vykdomosios bylos 0010/08/04895 medžiaga, nustatė, kad antstolis areštavo skolininkės sutuoktinio A. Ž. gaunamas darbo užmokesčio lėšas. Šios lėšos yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl antstolis A. S. turėtų pagal CPK 667 straipsnį pasiūlyti išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.Kiti skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl baudos skyrimo UAB ,,Vežlita“ vadovui V. G., yra teisėta, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį keisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuoto asmens UAB „Vežlita“ atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį.