Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2024-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. e1-848-1199/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-06-13
Bylos Nr.
e1-848-1199/2024
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00526-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-848-1199/2024Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00526-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.29.1.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. pagamino netikrą dokumentą, t. y. 2020 m. gegužės 13 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdama bendrininkų grupėje su R. F., jai siekiant, kad E. F. ir A. F. išvengtų baudžiamosios atsakomybės baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13688-20, Turgelių mstl. Šalčininkų raj., jai užpildžius lapą pavadinimu „Raspiska 2020-05-13“ įrašant jame tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., kad nukentėjusioji D. O. pretenzijų E. F. ir A. F., kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13688-20, neturi, melagingai nurodant, kad lytinis santykiavimas vyko tarpusavio sutarimu, raštą D. O. ir A. V. vardu pasirašius jai ‒ pagamino netikrą dokumentą „Raspiska 2020-05-13“, kurį R. F. turėdama tikslą panaudoti iki 2020 m. gegužės 29 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kai šį suklastotą dokumentą ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. gegužės 29 d., R. F. perdavė apie nusikalstamos veikos padarymą nieko nežinančiam A. F., kuris netikrą dokumentą „Raspiska 2020-05-13“, 2020 m. gegužės 29 d. apie 12.10 val., apklausos baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13688-20, metu pateikė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos vyr. tyrėjai J. Kuznecovai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji A. V. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nori visą šį tyrimą greičiau pabaigti, atsakyti pagal įstatymą ir gyventi ramiai. Su D. O. buvo ir yra geros draugės. Raštelį – „Raspiska 2020-05-13“, parašė norėdama atlygio, kurį ir gavo iš R. F. – 200 eurų pasiliko sau ir šių pinigų D. O. neatidavė. Suprasdama, kad tai yra atlygis už padirbtą D. O. vardu surašytą raštelį „raspiską“, pinigus gavo ji, tą padarė norėdama tyčia pasipelnyti. Tame raštelyje parašė galimai tikrovės neatitinkančius faktus, nes kas vyko tą dieną iš tikrųjų su D. ir A. nežino. Raštelio viso turinio neprisimena, raštelio turinio nesugalvojo, o R. F. atvažiavusi, atvežė popieriaus lapą, parkerį, nurodydama, ką būtent rašyti tame raštelyje. R. F. jai padavė perrašyti raštelį iš kito jos pačios surašyto raštelio. Pamena tik teksto fragmentą: „Aš D. O., neturiu pretenzijų E. F.“. Pati D. O. apie raštelio, „raspiska“, turinį nieko nežinojo ir negalėjo žinoti, nes pastarosios tuo metu šalia nebuvo. Raštelį surašė ir pasirašė D. O. vardu. Patvirtina, kad sprendimą parašyti šį raštelį D. O. vardu ir iš to pasipelnyti priėmė pati, ir atlygį už surašytą raštelį pasiėmė sau. R. F. įkalbinėjo rašyti šį raštelį pačią D. O., tačiau pastaroji atsisakė, todėl raštelį parašė ji. Jai tai atrodė lengvi pinigai. Tuo metu nenumanė, kad visa tai gali atsisukti prieš ją. Dabar, praėjus metams, supranta, kad jos poelgis buvo amoralus. Sutinka šį ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiuo metu veda normalų gyvenimo būdą, nesenai įsidarbino, nuomoja butą Vilniuje, kol kas yra finansiškai įsipareigojusi, įsiskolinusi, moka antstolių kontorai, todėl baudos bausmė būtų jai sunki finansinė našta. Prisipažįsta, kad suklastojo dokumentą, supranta, kad elgėsi netinkamai, tačiau tuo metu gauti atlygį jai buvo svarbiau. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai (b. l. 119– 122). Sutinka bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bausmės dydžiu (b. l. 154– 155).

Kaltinamosios A. V. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2020 m. birželio 5 d., Vilniaus apskrities Vilniaus policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-o skyriaus vyr. tyrėjos Julijos Kuznecovos tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13688-20, liudytoju apklaustas A. F. pateikė D. O. parašytą pareiškimą, kad pastaroji neturi pretenzijų A. ir E. F., kadangi lytiniai santykiai tarp jų buvo savo noru. A. F. nurodė, kad E. F. sugyventinė R. F. buvo nuvykusi pas D. O. (b. l. 61 – 62).

2021 m. vasario 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2582 (20), nustatyta, kad: 1. Tirti pateiktą raštą „Raspiska 2020-05-13“ (pažymėtą „Raštas Nr. 4 24“) parašė ne D. O., o kitas asmuo. 1. 2. Nustatyti, ar tirti pateiktą raštą „Raspiska 2020-05-13“ (pažymėtą „Raštas Nr. 4 24“) parašė R. F. ar kitas asmuo negalima dėl priežasčių nurodytų tiriamojoje dalyje. 2. 1. Tirti pateiktą raštą (pažymėtą „Raštas Nr. 2 22“), pradėtą žodžiais „Ja D. O....“, parašė ne D. O., o kitas asmuo. 2. 2. Nustatyti, ar pateiktą raštą (pažymėtą „Raštas Nr. 2 22“), pradėtą žodžiais „Ja D. O....“, parašė R. F. ar kitas asmuo negalima dėl priežasčių nurodytų tiriamojoje dalyje. 3. Tirti pateiktą raštą „Rospiska“ (pažymėtą „Raštas Nr. 3 23“) parašė R. F. (b. l. 38–41).

2021 m. birželio 17 d., Vilniaus apskrities Vilniaus policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-o skyriaus vyr. tyrėjos J. Kuznecovos tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13688-20, buvo nustatyti nusikalstamos veikos, nustatytos LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai, kadangi R. F. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „Raspiska 2020-05-13“ įrašydama jame tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nukentėjusioji D. O. (D. O.) E. F. ir A. F. kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, pretenzijų neturi, lytinis santykiavimas vyko tarpusavio sutarimu, kuriame nurodyti – D. O. ir A. V. vardas, pavardė ir parašas. R. F. laikė šį žinomai netikrą suklastotą dokumentą savo namuose turėdama tikslą jį panaudoti (realizuoti), kad jos vyras – E. F. ir pastarojo brolis A. F. išvengtų baudžiamosios atsakomybės ir perdavė šį suklastotą dokumentą įtariamųjų E. F. ir A. F. tėvui A. F., kuris šį žinomai netikrą suklastotą dokumentą, R. F. paprašytas pateikė policijos pareigūnams atliekantiems ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13688-20 (b. l. 45–54).

2021 m. lapkričio 25 d., Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2557 (21), nustatyta, kad: 1. Tirti pateiktą raštą „Raspiska 2020-05-13“ (pažymėtą „Raštas Nr. 4 24“) parašė A. V.. 2. Tirti pateiktą raštą (pažymėtą „Raštas Nr. 2 22“), pradėtą žodžiais „Ja D. O....“, parašė A. V.. 3. Tirti pateiktame rašte „Raspiska 2020-05-13“(pažymėtame „Raštas Nr. 4 24“) šalia žodžių „D. O.“ ir „A. V.“ pasirašė A. V.. 4. Tirti pateiktame rašte (pažymėtame „Raštas Nr. 2 22“), pradėtą žodžiais „D. O....“ pasirašė A. V. (b. l. 107–110).

2022 m. lapkričio 15 d., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro R. Budrio nutarimu, iš ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-40313-21, medžiagos buvo atskirtas atskiras ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00526-22, A. V. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (b. l. 181–183).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. O., parodė, kad prieš du metus, tikslaus laiko pasakyti negali, jai paskambino moteris prisistačiusi R. R. pasiūlė po kelių dienų susitikti prie bažnyčios, esančios Turgelių mstl. Šalčininkų raj., ir pasikalbėti. Dėl ko vyks pokalbis nežinojo, pastaroji jai nieko nepasakė. Sutiko su R. susitikti. Po kelių dienų jai paskambino kažkoks vyras, kurio vardo nežino ir pasiūlė susitikti. Tuo metu su ja namuose buvo A. V., kurios paprašė eiti kartu. A. V. sutiko. Ėjo pėsčiomis, kadangi eiti buvo netoli. Su A. V. atėjo prie bažnyčios, esančios Turgelių mstl. Šalčininkų raj. Jų jau laukė moteris su kažkokiu vyru, kurie buvo su automobiliu. Moteris prisistatė R., o vyras neprisistatė. Kiek suprato vyras buvo R. draugas. Tiek moterį prisistačiusia R., tiek vyrą matė pirmą kartą. R. iškarto pasakė, kad nori pakalbėti dėl pastarosios vyro, prašė parašyti raštą, kad neturi pretenzijų pastarosios vyrui E. F. ir už tai siūlė sumokėti ̶ 200 eurų. D. O. pasakė, kad pinigų neims ir jokio rašto nerašys. R. taip pat pasakė A. V., kad pastaroji padėtų ją įkalbėti. Tuomet tiek A. V., tiek R. ją įkalbinėjo, bet ji nesutiko ir išėjo namo. Visas pokalbis vyko lauke, prie automobilio. Vyras taip pat viso pokalbio metu stovėjo prie R. ir klausėsi pokalbio, tačiau jos nieko neklausinėjo. A. V., jai išėjus namo, liko su R. Kodėl A. V. nėjo su ja namo nežino. R. tada jai jokio lapo ant kurio turėtų surašyti raštą, kad neturi pretenzijų nerodė. Ji grįžo namo, po kurio laiko atėjo A. V.. Daugiau po tos dienos su R. nebendravo, susitikusi nebuvo. Ar A. V. bendravo ir buvo susitikusi su R. nežino. Ji neėmė R. pinigų, kadangi jai pinigų nereikia. Jokio rašto, kad neturi pretenzijų nerašė. Su R. buvo susitikusi tik vieną kartą. A. V. kažkurį laiko tarpą draugavo su jos pusbroliu M., tačiau išsiskyrė. Kažkada A. V. buvo parašiusi, kad pastarosios ieško policija dėl surašyto rašto "Raspiska". A. V. atrašė, kad atiduos pinigus ir ją užblokavo, todėl suprato, kad A. V. jos vardu surašė raštą "Raspiska". Močiutė taip pat sužinojo, kad ji su A. V. ėjo susitikti su R., todėl supyko ant A. V. ir neleido toliau su A. V. bendrauti. Yra įsitikinusi, kad tą raštą galėjo surašyti A. V., kuomet ji liko bendrauti su R., o D. O. išėjo į namus. A. V. ją kartu su R. įkalbinėjo, kad paimtų pinigus nuo R. ir surašytų raštą, kad pretenzijų E. F. atžvilgiu neturi, civilinio ieškinio nereikš.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. Z. parodė, kad buvo apklausta ikiteisminiame tyrime dėl išžaginimo, kuris įvyko prieš maždaug du metus, tada maždaug prieš metus ar du, jai į mobilųjį telefoną (kurio senai nenaudoja) skambino moteris, kuri prisistatė R. Pavardės ji savo neminėjo arba ji nepamena. Atsimena, kad ji A. Z. pasakė, jog ji gali sumokėti 200 eurų jeigu ji atsiims pareiškimą. Bet ant ko jai reikėjo atsiimti pareiškimą ji neminėjo. Ji neminėjo kaip mokėtų pinigus, ar grynais pinigais ar ne. Tačiau tai išgirdusi (apie pinigus) A. Z. iškarto atidavė telefoną mamai, kad mama kalbėtų su R. Ką mama kalbėjo su R. nežino, kadangi mama išėjo į kitą kambarį. Po to laiko R. neskambino nei karto. Su R. nei ji nei jos mama susitikusios nebuvo. Pačios R. F. ji nepažįsta, nėra jos mačiusi. Su D. O. ji senai nebendrauja. A. D. nieko nežino. Apie padirbtą raštą ,,Raspiska" nieko nežino. A. V. pažįsta, bet su ja nebendrauja. Su A. bendravo senai, maždaug prieš metus, susirašinėjo su ja per socialinį tinklą ,,Facebook“. A. bendravo su D., nuo to laiko A. Z. ją ir pažįsta. A. numerio neturi, jokių jos duomenų taip pat neturi. Nori pasakyti, kad jai jokia žala padaryta šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo, nukentėjusiąja ji pripažinta būti tikrai nenori. Kadangi patyrė didelį stresą po išžaginimo, nebenori daugiau nei atvykti į apklausas nei važinėti į teismus ir davinėti parodymus. Kadangi po įvykio praėjo labai daug laiko nieko daugiau neatsimena. Daugiau paaiškinti neturi ką (b. l. 170–173).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. Z., parodė, kad R. F.nepažįsta, tačiau tikriausiai būtent su pastarąja maždaug prieš du metus yra bendravusi telefonu, kuri skambino jos dukrai A. Z.. Moteris paskambinusi prisistatė R. vardu. R. siūlė jos dukrai A. Z. 200 eurų, kad pastaroji atsiimtų pareiškimą, kuris surašytas ant įtariamųjų, tarp kurių yra E., R. artimas draugas. A. Z. kalbėdama su R. pakvietė ją. Ji girdėjo, kai R. jos dukrai A. Z. siūlė 200 eurų. Tuomet dukra A. Z. telefoną perdavė jai ir toliau ji bendravo su R. R. pasakė, kad yra artima E. draugė, kad nori pakalbėti dėl girtų vyriškių „pokšto“ dukros A. Z. atžvilgiu, kad gali duoti 200 eurų, jeigu dukra A. Z. atsiims pareiškimą surašytą E. atžvilgiu. R., R. Z. pasakė, kad apie tai nekalbama telefonu. Tada R. pasiūlė atvažiuoti ir pakalbėti. R. pasakė, kad atvyktų į Juodšilių k. Vilniaus raj. R. Z. pasakė, kad atvyks su dukra A. Z.. Po pokalbio paskambino ikiteisminį tyrimą kuruojančiam prokurorui, kuris pasakė jokiu būdu su R. nesusitikti, kadangi tai gali pakenkti ikiteisminio tyrimo eigai. Todėl ji į Juodšilių kaimą, Vilniaus raj., susitikti su R. nenuvyko. D. R. susisiekusi nebuvo. Norėjo R. pažiūrėti į akis, kadangi nesuprato, kaip pastaroji gali ginti E., kuris išžagino jos dukterį A. Z.. Ji kategoriškai pinigų neimtų, nes pinigų jai ir dukrai A. Z. nereikia. Mano, kad R. galėjo gauti jos dukros A. Z. telefono numerį iš D. O.. Po įvykio jos žiniomis dukra A. Z. su D. O. nebendrauja ir nesusitinka. R. nesiūlė jos dukrai A. Z. surašyti raštą, kad pastaroji pretenzijų neturi, tik siūlė atsiimti pareiškimą. Ar R. siūlydama pinigų skambino ir D. O. nežino. Dėl padirbto rašto „Raspiska“ nieko nežino, kad toks raštas yra sužinojo tik apklausos metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. F. parodė, kad iki karantino dirbo Vilniuje, todėl dažniausiai nakvodavo Vilniuje, bet jei nedirbo, gyveno Šalčininkuose. 2020 m. balandžio 4–6 d., buvo Vilniuje ir iš R. T. sužinojo, kad abu jo sūnūs buvo sulaikyti. Tyrimui nori pateikti pakvitavimą, kurį jam perdavė R. T. ir paprašė perduoti policijos pareigūnams. R. T. jam pasakė, kad buvo susitikusi su nukentėjusiąja D. O., kuri parašė pranešimą, kad sūnums E. ir A. F. jokių pretenzijų neturi, kad lytiniai santykiai buvo savo noru. Šį raštą nori pridėti prie atliekamo ikiteisminio tyrimo. Kokiomis aplinkybėmis raštas buvo surašytas nežino (b. l. 2–3).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. J. parodė, kad E. F. yra jo draugas, kurį pažįsta apie dešimt metų. E. F. brolį A. F. pažįsta, bendrauja. D. O. yra matęs vieną kartą, o A. Z. nepažįsta, nėra matęs. 2020 m. balandžio mėnesį, po visus Šalčininkus pasklido gandai apie merginų išžaginimą. „Facebook“ tinklapyje pamatė straipsnį apie sulaikytus asmenis. Sekančią dieną atėjo E. F. žmona R., kuri pasakė, kad E. F. sulaikė policijos pareigūnai. Įvykio aplinkybių ji nežinojo. Vėliau R. jam skambino ir sakė, kad iš E. F. gavo laišką, kuris prašė atvežti rūbų. Pamena, kad buvo E. F. nuvežęs rūbus, daiktus. D. O., A. Z. neskambino, net nežinojo pastarųjų telefono numerių, tačiau prisimena, kad važiavo į Turgelius pas savo merginą, kai prie bažnyčios pamatė stovinčią R. F.. Tai buvo dienos metu, tikslios datos ir tikslaus laiko neprisimena. Tuo metu E. F. jau buvo sulaikytas. Sustojo prie R. F., kuri pasakė, kad atvažiavo pasikalbėti su mergina. Jam buvo įdomu sužinoti kas atsitiko. Pamena, kad atėjo mergina, lyg D., kuri pasakė, kad atėjo su savo sese. R. F. tarėsi dėl susitikimo. D. telefono numerį buvo davęs R. F. pažįstamas R. R. F. iš Šalčininkų į Turgelius atvažiavo autobusu. R. F. pradėjo kalbėti ir atsiprašė merginos už E. F., pradėjo klausinėti kas atsitiko. D. sakė, kad jie išgėrinėjo, tačiau nei A. F., nei E. F. prie pastarosios „nesikabinėjo“, tik lindo prie kitos merginos. D. sakė, kad kita mergina pati nusirenginėjo, šoko. Neprisimena visko ką pasakojo D. D. tik pasakė, kad E. F. pastarosios nežagino. R. F. žalai atlyginti siūlė D. pinigų. Negirdėjo, kad R. F. prašytų D. atsisakyti duoti parodymus. Pats jis nematė, kad R. F. duotų pinigus D. Tik vėliau R. pasakė, kad D. davė 200 eurų. Tuo metu jis buvo automobilyje (b. l. 43–44). Papildomai apklaustas A. J. parodė, kad R. F. vėl jo paprašė pavežti pastarąją pas D. O.. Kiek atsimena tą kartą vėl buvo atėjusios dvi mergaitės, kurios vėl kalbėjo apie R. F. vyrą, tačiau ką detaliai pasakyti negali. Atsimena, kad tą kartą R. F. jo paprašė lapo, o jis savo automobilyje rado A4 formato lapų, kuriuos padavė R. F.. Atsimena, kad viena mergaitė, kurios nepažinojo kažką surašė ant lapo ir padavė R. F.. Atsimena, kad D. O. buvo kartu, bet pastaroji nieko nesurašinėjo. Atsimena, kad visą laiką mergaitės buvo dviese. Po to, vežant R. F. į namus, pastaroji pasakė, kad davė mergaitėms pinigų, galimai 200 eurų, tačiau už ką nežino. Jis nematė, kad R. F. duotų mergaitėms pinigus. Po to karto jis daugiau R. F. susitikti su mergaitėmis nevežė (b. l. 16–19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. O. parodė, kad turi dar du anūkus, kurie anksčiau gyveno kartu: tai D. ir D. D. O. yra jos anūkė, kuriai dabar 19 metų. Merginos vardu A. Z. nepažįsta, tačiau iš D. O. girdėjo, kad A. Z. yra pastarosios draugė. A. V. 2020 metų vasarą, apie tris mėnesius gyveno su jos anūku, M. K., kurie gyveno jos namuose. Vėliau A. V. su jos anūku M. K. išsiskyrė. A. V. su D. O. susipažino vaikų namuose, buvo draugės, bendravo. Vėliau A. V. išvarė iš namų, kadangi D. O. ir A. V.namuose rado neblaivias. Žinojo, kad D. O. negalėjo pati prisigalvoti išgerti, kadangi tuo metu dar buvo nepilnametė, ji negerdavo. Nenorėjo, kad A. V. darytų blogą įtaką D. O.. A. V. 2020 m. vasaros pabaigoje, išsikraustė. 2020 metais, tikslaus laiko nepasakys, pas ją buvo atvažiavusi anūkė I. O., kuri pasakė, kad A. V. parašė, jog su D. O. eina į Turgelių mstl. Šalčininkų raj., pasiimti kažkokius pinigus. A. V. su I. O. buvo pažįstamos, bendravo gerai. I. O. liepė važiuoti ir pasiimti D. O.. Suprato, kad A. V. kažką rezga ir nori įpainioti D. O. į negerus dalykus. I. O. nuvažiavo ir pasiėmė D. O., kurią parvežė namo, o A. V. paliko, jos nebuvo spėjusios nueiti iki tos vietos, kur turėjo gauti pinigų. Iš ko A. V. ir D. O. turėjo gauti pinigų nežino, žino tik, kad nuo kažkokios moters. A. V. pas juos daugiau atvykusi nebuvo, pastarosios nematė. Pas A. V. jokių pinigų nematė, kadangi pastaroji net nebuvo grįžusi į jų namus. D. O. jai kažkada priekaištavo, kad neleido eiti su A. V. pasiimti pinigų ir, kad I. O. pastarąją parvežė namo, kad A. V. tada pasiėmė kažkokius pinigus ir D. O. dėl to turės bėdų. Dėl padirbtų dokumentų nieko nežino, nieko negirdėjo. Nežino ar A. V. galėjo surašyti kažkokį raštą D. O. vardu. Po įvykio uždraudė D. O. bendrauti su A. V.. Moters vardu R. F. nepažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. V. parodė, kad R. F. pažįsta apie penkis metus. Jie tiesiog pažįstami. Su R. F. susipažino per pažįstamus, draugus. D. O. pažįsta, kadangi anksčiau, prieš tris - keturis metus buvo pora, susitikinėjo. Prieš įvykį jau buvo išsiskyrę, tačiau toliau bendravo draugiškai. Su D. O. nebendrauja jau senai. A. Z. nepažįsta. A. J. pažįsta, bet su pastaruoju yra labai mažai bendravęs. Su A. J. susipažino per R. F.. Su R. F. ir A. J. 2020 metų vasarą, tikslaus laiko nepasakys, prie R. F. namų Šalčininkuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Tą dieną „kalba ėjo“ apie D. O. ir A. Z. išžaginimą. R. F. jo paprašė paskambinti D. O. ir susitarti susitikti. R. F. žinojo, kad jis su D. O. prieš tai buvo pora. Atsimena, kad iš savo telefono skambino D. O. ir susitarė susitikti kitą dieną, prie bažnyčios, esančios Turgelių mstl. Šalčininkų raj. R. F. prašė būtinai įkalbėti D. O., o į susitikimą su D. O. pastaroji norėjo važiuoti su juo. Tą dieną, kai jie su R. F. ir A. J. išgėrinėjo, jis išvažiavo į Vilnių, todėl kitą dieną į susitikimą su D. O. jis neatvyko. Tuomet paskambinęs R. F. pasakė, kad jam neišeina atvažiuoti iš Vilniaus, todėl į susitikimą su D. O. jis atvažiuoti negalės. Tuomet R. F. jo prašė D. O. telefono numerio. R. F. paaiškino, kad nori su D. O. susitikti ir pasikalbėti. Suprato, kad R. F. nori su D. O. pakalbėti dėl išžaginimo. Vakare, tikslaus laiko nepasakys, paskambinusi R. F. pasakė, kad pastaroji su A. J. buvo nuvažiavusi susitikti su D. O., tačiau ką veikė ir ką kalbėjo R. F. jam nepasakojo, jis to ir neklausė. Po to laiko daugiau su D. O., R. F., A. J. nebendravo ir nesimatė. Dėl padirbto rašto "Raspiska" nieko nežino (b. l. 20 – 23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. O. parodė, kad D. O. yra jos pusseserė. A. Z. nepažįsta. A. V. pažįsta, kadangi pastaroji prieš du metus gyveno pas jos močiutę, kadangi draugavo su jos pusbroliu M. K.. Su A. V. nebendrauja maždaug apie du metus, nuo to laiko, kai pastaroji išsikraustė iš močiutės namų. 2020 metų vasaros pradžioje, dažnai lankydavosi pas močiutę I. O. svečiuose. Tuo metu pas močiutę dar gyveno A. V. ir D. O.. Tikslaus laiko nepasakys, D. O. jai pasakojo, kad kartu su A. V. buvo nuvykusi susitikti su moterimi iš Šalčininkų, kuri siūlė sumokėti pinigus, kad D. O. atsiimtų pareiškimą „ant pastarosios vyro“, kad D. O. policijos pareigūnams pasakytų, kad pastarosios vyrui pretenzijų neturi. Kiek atsimena D. O. sakė, kad moteris prašė pasigailėti, kadangi pastaroji turi vaikų. Visą tai D. O. jai pasakojo grįžusi namo, o A. V. dar liko su ta moterimi bendrauti. Kiek atsimena tą pačią dieną ji viską pasakė močiutei. D. O. tą pačią dieną, su A. V. vėl ruošėsi eiti susitikti su ta moterimi. Močiutė jai liepė pasivyti D. O. ir neleisti pastarajai eiti pas tą moterį. Ji su savo vaikinu E. M. pasivijo D. O. ir parvedė pastarąją namo. Nepamena ar A. V. tada grįžo kartu namo. Kad D. O. neėmė tos moters pinigų gerai žino, kadangi pas D. O. pinigų nematė. Apie tą moterį viską papasakojo D. O., kadangi A. V. nieko apie tai nesakė. D. O. rašto, kad neturi pretenzijų nerašė ir jokių pinigų nuo tos moters neėmė. Mano, kad raštą dėl pretenzijų galėjo surašyti A. V., kadangi pastaroji „visur lindo kur nereikia“. A. V. tuo metu kiek atsimena niekur nedirbo, pastarajai buvo reikalingi pinigai. A. V. visiems dažnai meluodavo, todėl net nenustebtų, kad pastaroji paėmė moters pinigus (b. l. 26–27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. K. parodė, kad gyvena kartu su mama. Su A. V. maždaug prieš du–tris metus buvo pora. Kartu buvo apie 1,5 metus. Po to, galimai 2020 metais išsiskyrė ir nutraukė su A. V. visus ryšius. Kodėl išsiskyrė jis nepamena. A. V. bendraudavo su D. O., tačiau į pastarųjų santykius nesikišo. Apie tiriamą įvykį jis nieko nežino. Apie jokį padirbtą raštą ir pinigus nieko nežino, todėl pasakyti nieko negali. Asmens vardu R. F. nepažįsta (b. l. 118–121).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. M. parodė, kad gyvena kartu su mergina I. O.. Dėl tiriamo įvykio nelabai daug ką gali pasakyti, kadangi tai buvo labai senai. Jo mergina I. O. 2020 metais dažnai lankydavosi pas savo močiutę. Jis dažnai kartu su I. O. važiuodavo pas pastarosios močiutę. Tikslios datos pasakyti negali, bet atrodo buvo 2020 metai, su I. O., D. O., A. V. buvo pas I. O. namuose. Būnant namuose kalba ėjo apie kažkokius pinigus, t. y., kad kažkokia moteris turi atvežti D. O. pinigų. Kas per moteris ir kodėl pastaroji turi atvežti D. pinigus jis nežinojo. Girdėjo, kad ta moteris buvo vieno iš kaltininkų žmona. Po to, tą pačią dieną iš namų išėjo A. V., kuri išeinant nieko nesakė. Namuose liko trise, t. y., jis, I. O., D. O.. Po maždaug pusę valandos iš namų išėjo ir D. O.. Suprato, kad D. O. išėjo pas A. V. ir pastarosios ketina susitikti su moterimi, kuri turi atvežti pinigus. Jis ir I. O. išėjo ieškoti D. O. į Turgelių mstl. Šalčininkų raj. Jie D. O. pasivijo, kai pastaroji jau ėjo atgal į namus. D. O. nepasakojo ar buvo susitikusi su ta moterimi, rankose pastaroji nieko neturėjo. Tuomet jie trise grįžo į namus. Po to į namus sugrįžo A. V., kuri jiems taip pat nieko nepasakojo. Po dviejų dienų D. O. papasakojo, jog A. V. buvo susitikusi su ta moterimi ir pastaroji A. V. davė pinigų, kad A. V. pasirašė kažkokius dokumentus. Kokius dokumentus pasirašinėjo A. V. nežino. Matydavo, kad A. V. turi pinigų, o taip būna labai retai. D. O. jam ir I. O. sakė, jog ji jokių dokumentų ar rašto nesurašinėjo. Minėjo, kad A. V. kažką parašė tai moteriai ir moteris A. V. sumokėjo 200 eurų.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 300 straipsnio dalykas gali būti ne tik dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013), bet ir privačių asmenų sukurti dokumentai, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Todėl suklastotais ar netikrais dokumentais turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti.

Nagrinėjamoje byloje A. V. inkriminuojamas netikro dokumento pagaminimo alternatyvusis požymis.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. V. kaltė pagal šį jai pareikštą kaltinimą byloje yra įrodyta, t. y. byloje surinkti įrodymai, patvirtina, kad A. V., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą dokumentą – surašė dokumentą „Rospiska 2020-05-13“ ir jį pasirašė D. O. vardu, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Be pačios A. V. parodymų, jos kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad būtent A. V. parašė dokumentą „Raspiska 2020-05-13“ D. O. vardu, liudytojų D. O., A. Z., R. Z., A. F., A. J., I. O., R. V., I. O., M. K., E. M. duoti parodymai.

Kartu teismas pažymi, kad šiuo procesiniu sprendimu yra sprendžiamas tik A. V. kaltės klausimas, nevertinant kitų jai pareikštame kaltinime nurodytų asmenų veiksmų ir nepasisakant dėl jų (ne)teisėtumo.

Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ji, veikdama tyčia, surašydama, pagamino netikrą dokumentą. Jos veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nesunkaus nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Bausmės skyrimo motyvai

A. V. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jai yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jai siūloma skirti, rūšis ir dydis jai yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ( b. l. 154–155).

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. V. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji anksčiau neteista ( b. l. 72–75, 123–127), administracine tvarka nebausta ( b. l. 76–77), dirbanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 78–80) Byloje nėra duomenų apie A. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. V. už BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą šio straipsnio sankcijoje nustatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, padarymo faktines aplinkybes, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nesunkiam nusikaltimui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

A. V. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajai galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).‏‏‎

Byloje nustačius, kad kaltinamoji yra gana jauno amžiaus, praeityje neteista, anksčiau nebuvo bausta arešto bausme, bausta administracine tvarka, tačiau baustumas išnykęs, ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, gailisi dėl savo veiksmų, davė nuoseklius parodymus, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus jos nuo visuomenės, tad jai skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktu, 6 dalimi, A. V. įpareigotina laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kiti klausimai

A. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento ( Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kalta padariusi nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 6 dalimi, A. V. atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (Lietuvos Respublikos tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti. Lietuvos Respublikos tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti A. V..

Išaiškinti A. V., kad ji turi:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

Išaiškinti A. V., kad:

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jai suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Liudmila Larionova