Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski, veikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62² straipsnis),

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokato padėjėjui Arūnui Kriukui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovams Tomašui Prokopovič, Sigitai Kašėčienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ 1519,53 Eur žalos atlyginimo, 38,72 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 35,00 Eur žyminio mokesčio, 447,70 Eur advokato pagalbos išlaidų.

2. Ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinyje nurodyta, kad 2021-04-29 ieškovas ADB „Gjensidige“ (toliau – ieškovas) draudėjui AB „SEB bankas“ (toliau – draudėjas) išdavė Transporto priemonių draudimo liudijimą GJELT 3421265, ID Nr. 2795931122 patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2023-04-21 00:00 val. iki 2024-04-20 24:00 val. buvo apdraustas draudėjo automobilis Jeep Renegade, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 1). Įvykio metu faktinis vairuotojas (automobilio savininkas) yra V. L. (Priedas Nr. 2). Draudėjas nurodė, jog „Važiuojant gatve Žemoji ties 21 numeriu pažymėtu namu buvo įvažiuota į atvirą šulinį, kuris nebuvo uždengtas dangčiu“ (Priedas Nr. 3). Iš šio pranešimo matyti, jog draudėjas (faktinis vairuotojas) apie įvykį informavo policiją. Taip pat papildomai pridedamas pranešimas iš policijos, jog jiems pranešta apie įvykį (Priedas Nr. 4). Iš Google Maps žemėlapio galima matyti, jog ties 21 numeriu Žemojoje gatvėje yra kanalizacijos dangtis, kuris pagal formą ir dydį atitinka vairuotojo nufotografuotą šulinio dangtį (kuris yra žemiau esančioje fotolentelėje) (Priedas Nr. 5). Atsiradusią žalą bei įvykio aplinkybes be jau nurodytų įrodymų pagrindžia žemiau pateikiami įrodymai: Fotolentelė (Priedas Nr. 6); Vaizdo įrašai (Priedas Nr. 7); Sąmata (Priedas Nr. 8); PVM sąskaita-faktūra (Priedas Nr. 9); Prašymas dėl draudimo išmokos gavėjo (Priedas Nr. 10); Pranešimas apie draudimo išmokos išmokėjimą (Priedas Nr. 11); Pavedimas (Priedas Nr. 12). Taigi, bendra patirtos žalos suma yra 1.609,53 Eur su PVM. Ieškovas pripažino šį įvykį draudžiamuoju. Prieš išmokėdamas draudimo išmoką, ieškovas atskaičiavo 90,00 Eur išskaitą, o nusidėvėjimo nėra (Priedas Nr. 13). Ieškovas paaiškina, jog nors buvo sugadinta viena padanga, tačiau pagal ieškovo taisykles „Jei per draudžiamąjį įvykį visiškai sugadinama viena padanga (nepriklausomai nuo to, ar sugadinta tik padanga, ar ir kitos transporto priemonės detalės), atlyginame už dvi analogiškas padanga“ (Priedas Nr. 14). Todėl buvo atlyginta už dvi padangas.

3. Atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime nurodyta, kad atsakovei kyla pagrįstų abejonių dėl Draudėjo nurodytų bei Ieškinyje pateikiamų Įvykio faktinių aplinkybių. Kartu su Ieškiniu buvo pateikta atviro šulinio nuotrauka iš kurios neįmanoma identifikuoti nei šulinio savininko, nei įvykio datos, nei adreso. Su pretenzija (kuria Atsakovo buvo gauta iki teismo proceso) buvo pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas „DĖL APGADINTO AUTOMOBILIO JEEP RENEGADE, VALST. NR. (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodoma, kad „2023-08-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis, reg. Nr. 0123000508245, kad „2023-08-26 pranešėjas V. L. su savo automobiliu Jeep Renegade, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į atvirą šulinį, adresu Žiedų g. 2, Vilnius, kuris nebuvo uždengtas dangčiu, ir taip apgadino automobilį. Atvykus policijos pareigūnams, vietoje pranešėjo nebuvo, susisiekti su juo nepavyko, į skambučius neatsiliepė. Padaryti apgadinimai ir žala nenustatyti“. Tuo tarpu pačioje pretenzijoje nurodoma, kad įvykis įvyko adresu Žiedų g. 2, Vilnius, bet Draudėjas Įvykio adresą nurodė Žemoji g. 21, Vilnius, nors pats policiją kvietė ir įvykio adresą nurodė Žiedų g. 2, Vilnius, bet policijos nelaukė ir į jos skambučius neatsakė, kas kelia pagrįstų abejonių dėl paties įvykio pagrįstumo ir teisėtumo. Svarbu paminėti ir tai, kad policijos rašte atvykus į įvykio vietą nebuvo užfiksuotas ir joks atviras šulinys ir, kad atsakingos institucijos būtų apie tai informuotos. Toks nesuprantamas bei keistas Draudėjo elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl pačio Įvykio buvimo Draudėjo nurodytomis aplinkybėmis. Draudėjas nepateikia jokių foto video fiksacijų iš Įvykio vietos, pvz. Įvykio vietoje neužfiksuotas Draudėjo vairuojamas automobilis bei jam padaryta žala iš karto įvykus Įvykiui, nei Įvykio vietos adresas, todėl Atsakovas daro pagrįstą prielaidą, jog Įvykis įvyko visai kitomis aplinkybėmis ir kitoje vietoje nei nurodo Draudėjas. Ieškovas teigia, kad „iš Google Maps žemėlapio galima matyti, jog ties 21 numeriu Žemojoje gatvėje yra kanalizacijos dangtis, kuris pagal formą ir dydį atitinka vairuotojo (Draudėjo) nufotografuotą šulinio dangtį“. Atkreipiame Teismo dėmesį į tai, jog byloje yra pateiktos šulinių nuotraukos (priedas Nr. 5 ir priedas Nr. 6 prie Ieškinio), tačiau jose yra užfiksuoti du skirtingi pagal savo formą ir dydį (diametrą) šuliniai. Draudėjo pateiktoje nuotraukoje (priedas Nr. 6 prie Ieškinio) užfiksuotas šulinis – tai toje pačioje gatvėje esantis vandentiekio privataus įvado, t. y. namo adresu Žemoji g. 21, požeminės sklendės šulinys. Jo forma bei diametras žymiai skiriasi nuo Ieškovo atstovo pateiktoje nuotraukoje užfiksuoto šulinio (priedas Nr. 5 prie Ieškinio), kuris žymiai didesnis, kadangi tai magistralinio vandentiekio šulinys dėl kurio jokie įvykiai apie netvarkingą ir (ar) atvirą šulinį minėtu laikotarpiu minėtu adresu nebuvo fiksuojami Atsakovo sistemose, todėl konstatuotina, kad Atsakovui valdomi šuliniai adresu Žemoji g. 21 buvo tvarkingi. Jeigu paaiškėtų, kad žala Draudėjo turtui vis dėl to yra padaryta įvažiavus į atvirą šulinį, esantį Žiedų g. 2, Vilnius, tai Atsakovas negali būti atsakingas už patirtus nuostolius, kadangi vandentiekio bei nuotekų tinklų šioje vietoje nevaldo. Atsakovas pažymi, kad Ieškovas galimai buvo suklaidintas Draudėjo bei galimai nuodugniai neįvertino Įvykio aplinkybių, atitinkamai per klaidą išmokėjo draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 str. 3 d. 1 p. nustato, kad draudikas (Ieškovas) neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu.

4. Ieškovės ADB „Gjensidige“ dublike nurodyta, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog „Tuo tarpu pačioje pretenzijoje nurodoma, kad įvykis įvyko adresu Žiedų g. 2, Vilnius, bet Draudėjas Įvykio adresą nurodė Žemoji g. 21, Vilnius, nors pats policiją kvietė ir įvykio adresą nurodė Žiedų g. 2, Vilnius, bet policijos nelaukė ir į jos skambučius neatsakė, kas kelia pagrįstų abejonių dėl paties įvykio pagrįstumo ir teisėtumo. Svarbu paminėti ir tai, kad policijos rašte atvykus į įvykio vietą nebuvo užfiksuotas ir joks atviras šulinys ir, kad atsakingos institucijos būtų apie tai informuotos. Toks nesuprantamas bei keistas Draudėjo elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl pačio Įvykio buvimo Draudėjo nurodytomis aplinkybėmis“. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovo draudėjas kvietė policiją adresu Žiedų g. 2, Vilnius. Ieškovo atstovas, prieš teikdamas ieškinį, telefonu dar kartą susisiekė su V. L. (kuris įvykio metu ir vairavo transporto priemonę ir yra transporto priemonės savininkas), kuris patvirtino, jog įvykis įvyko Žemoji g. 21, Vilnius, o policija nuvyko neteisingu adresu į Žiedų g. 2, Vilnius. Taip pat, V. L. nurodė, jog įvykio vietoje, adresu Žemoji g. 21, Vilnius, laukė policijos, tačiau ji taip ir neatvažiavo. Taip pat, ieškovo atstovas papildomai susisiekė su V. L. ir raštu (el. paštu) ir paprašė patikslinti eismo įvykio vietą, t. y. ar tai Žiedų g. 2, Vilnius ar Žemoji g. 21, Vilnius. Buvo gautas atsakymas, jog „Įvykis įvyko adresu Žemoji g. 21, Vilnius“ (Priedas Nr. 1). Taigi, V. L. patvirtino, jog policija užsirašė neteisingą adresą ir nuvyko neteisingu adresu, t. y. nuvyko į Žiedų g. 2, nors turėjo nuvykti adresu Žemoji g. 21, Vilnius. Būtent todėl policija ir nieko nerado (nei atviro dangčio, nei paties faktinio vairuotojo), kadangi nuvyko ne tuo adresu. Juk kaip policija gali rasti atvirą šulinį ir draudėją, jeigu policija nuvyko netinkamu adresu. Be to, kaip matyti iš pranešimo apie įvykį, V. L. pranešė apie įvykį policijai (žr. ieškinio priedą Nr. 3), be to, policija pateikė pranešimą, jog buvo užregistruotas pranešimas ir suteiktas registracijos numeris (žr. ieškinio priedą Nr. 4). Tad yra nelogiška iškviesti policiją į eismo įvykio vietą ir nurodyti klaidingą adresą, kad policiją nerastų įvykio vietos. Juk jeigu pranešama policijai ir užregistruojamas įvykis, akivaizdu, jog įvykis buvo įvykęs. Todėl atsakovas nepagrįstai teigia, jog draudėjo elgesys (faktinio vairuotojo V. L.) kelia neva abejonių. Antra, atkreiptinas dėmesys į adresų Žiedų g. 2, Vilnius ir Žemoji g. 21, Vilnius sintaksinį panašumą, t. y. abu adresai prasideda „Ž“ raide, pavadinimo pradžios „Žie“ ir Žem“ irgi panašiai skamba, o gatvės skaičius „2“ ir „21“ irgi sintaksiškai labai panašios. Tad policija, esant tokiems adresų panašumams, galėjo sąžiningai suklysti ir nuvykti netinkamu adresu. Trečia, atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovas nepateikė nuotraukų iš eismo įvykio vietos bei pačios transporto priemonės iškart po įvykio. Kaip matyti iš ieškinio priedų Nr. 6 ir 7.1-7.2, yra nuotraukos tiek iš eismo įvykio vietos (matosi atviras šulinys ir jo dangtis), tiek pačios transporto priemonės padangos, nes matosi sugadinta padanga (išsileidęs oras) bei sugadintas ratlankis. Tą patį galima matyti ir iš vaizdo įrašų. Papildomai ieškovas pateikia bendrą automobilio vaizdą, kad matytųsi valstybinis numeris ir sugadinta padanga (išsileidęs oras), kai šis automobilis buvo atgabentas į servisą (Priedas Nr. 2). Ketvirta, atsakovas atsiliepime nurodo, jog prie ieškinio pateiktoje nuotraukoje (kurią padarė V. L.) ir Google Maps pateiktoje nuotraukoje yra skirtingi šuliniai pagal savo formą ir dydį (diametrą) ir tai, anot atsakovo, patvirtina, jog atsakovas dėl įvykio yra neva neatsakingas. Visgi, atsakovas neatkreipė dėmesį į aplinkybę, jog palyginus V. L. padarytą nuotrauką iš įvykio vietos ir Google Maps nuotrauką, tai Google Maps nuotraukoje aplink šulinį yra uždėtas naujas asfalto sluoksnis, o tai reiškia, jog atsakovas po įvykio įvykdė šulinio remonto darbus ir įdėjo naują šulinį bei dangtį (Priedas Nr. 3). Akivaizdu, jog atsakovas, gavęs informacijos apie atvirą šulinio dangtį, nusprendė jį suremontuoti ir įdėti naują šulinio dangtį. Būtent todėl įvykio metu buvo vienokios formos šulinio dangtis, o po įvykdyto remonto buvo įdėtas visai kitokios formos dangtis. Be to, įvykis įvyko 2023-08-26, o Google Maps nuotrauka yra „Vaizdas užfiksuotas 2024-05“, tad Google Maps nuotrauka yra naujesnė, tad akivaizdu, jog atsakovas per beveik metus laiko galėjo atlikti šulinio remonto darbus ir šulinį pakeisti kitos formos bei diametro šuliniu. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas atsiliepime neneigia, jog Google Maps nuotraukoje esantis šulinys ir jo dangtis nepriklauso atsakovui. Atsakovas tiesiog teigia, jog tai skirtingo diametro ir formos šulinio dangčiai. Ieškovas prie ieškinio pridėjo atsakovo raštą (žr. ieškinio priedą Nr. 17), kuriame atsakovas nurodė, jog „Trečia, Bendrovė informuoja, kad adresu Žiedų g. 2, Vilnius nėra Bendrovei nuosavybės teise priklausančių tinklų ir šulinių o, adresu Žemoji g. 21, Vilnius Bendrovė nebuvo gavusi jokios informacijos apie Bendrovei priklausantį atvirą šulinį, taip pat jokie įvykiai apie netvarkingą ir (ar) atvirą šulinį minėtu laikotarpiu minėtu adresu nebuvo fiksuojami Bendrovės sistemose, vadinasi Bendrovės šuliniai šiuo adresu įvykio dieną buvo tvarkingi“. Taigi, akivaizdu, jog atsakovas, gavęs informacijos apie atvirą šulinį, nusprendė jį suremontuoti ir pakeisti nauju. Būtent todėl ir matosi Google Maps nuotraukoje naujas asfalto sluoksnis išimtinai aplink šulinio dangtį, kuris ir priklauso atsakovui. Penkta, atsakovas nepagrįstai teigia, jog nėra aiški įvykio vieta ir kad V. L. nuotrauka bei Google Maps nuotrauka neva nepagrindžia tikslios eismo įvykio vietos. Kaip jau minėta, V. L. aiškiai nurodė, jog eismo įvykio vieta yra Žemoji g. 21, Vilnius, tai pagrindžia tiek telefoninis pokalbis su juo, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai. Be to, ieškovas atkreipia dėmesį į V. L. bei Google Maps nuotrauką (jos aplinkos) palyginimą (Priedas Nr. 4). Taigi, kaip matyti, aplinka yra identiška, tad tai ir vėl patvirtina, jog įvykio vieta yra Žemoji g. 21, Vilnius:

a) Raudonos rodyklės parodo, jog abejose nuotraukose eina identiška žymė (įtrūkimas) asfalte.

b) Žalios rodyklės parodo, jog abejose nuotraukose yra identiškas naujas asfalto sluoksnis (dalis asfalto suremontuota uždedant naują asfalto sluoksnį) esantis toje pačioje vietoje abejose nuotraukose.

c) Geltonos rodyklės parodo, jog abejose nuotraukose yra identiška aplinka, t. y už asfalto eina dirvožemio (smėlio) sluoksnis, kuris yra žemiau nei asfaltas bei iškart eina žolės sluoksnis.

Taigi, toks aplinkos palyginimas pagrindžia, jog įvykio vieta yra Žemoji g. 21, Vilnius, o ne Žiedų g. 2, Vilnius. Šešta, remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, akivaizdu, jog ieškovas nebuvo suklaidintas draudėjo (V. L.) ir pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką. Tad nebuvo pažeistas Draudimo įstatymo 82 str. 3 d. 1 p., kadangi ieškovas, atlikęs tyrimą, buvo įsitikinęs draudiminio įvykio buvimu. Tad atsakovui, subrogacijos pagrindu, kyla pareiga atlyginti žalą (teisės aktais bei teismų praktika, pagrindžianti atsakovo atsakomybę, jau yra nurodyta ieškinyje). Septinta, vien tai, kad atsakovas nebuvo gavęs pranešimų apie atvirą šulinį, dar nereiškia, jog tai atleidžia atsakovą nuo atsakomybės, kadangi atsakovui atsakomybė kyla CK 6.266 str. pagrindu. Tokią poziciją yra pareiškusi ir Vilniaus miesto savivaldybė, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupė pateikė 2024-01-16 raštą, kuriame nurodė, jog „Paaiškiname, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str. 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokio jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2035 patvirtintu 2013 m. rugsėjo 18 d. įpareigoja už eismo įvykio padarinius atsakyti inžinerinius tinklus eksploatuojančioms organizacijoms, kai sulūžta šulinių dangčiai (atviri šuliniai), netinkamas jų aukštis pagal gatvės dangą arba sugedus inžineriniams tinklams įgriuva (įdumba) gatvės danga arba apledėja gatvė. Pažymime, kad vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklai priklauso UAB „Vilniaus vandenys“, tai dėl nuostolių atlyginimo prašome kreiptis į minėtą įmonę (Spaudos g. 8-1, Vilnius, www.vv.lt)“ (žr. ieškinio priedą Nr. 15).

5. Atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ triplike nurodyta, kad Atsakovui kelia pagrįstų abejonių Ieškovo, Ieškovo draudėjo nurodomos įvykio aplinkybės. Pažymėtina, kad Ieškovo draudėjas (V. L.) nepateikia jokių foto, video fiksacijų iš įvykio vietos, pvz. įvykio vietoje neužfiksuotas draudėjo vairuojamas automobilis bei jam padaryta žala iš karto įvykus įvykiui, nei įvykio vietos adresas, todėl Atsakovas daro pagrįstą prielaidą, jog įvykis įvyko visai kitomis aplinkybėmis ir kitoje vietoje nei nurodo Ieškovo draudėjas. Ieškovo teiginiai neva automobilio apgadinimai matosi iš nuotraukų bei iš vaizdo įrašų neįrodo fakto, kad tokie apgadinimai įvyko būtent įvažiavus į šulinį. Nėra loginio ryšio tarp Ieškovo pateikiamų įrodymų ir padaromų išvadų. Kelia abejonių tai, kad automobilis ir jam padaryta žala nebuvo užfiksuoti įvykio vietoje nedelsiant, iš karto po įvykio, todėl nėra aišku, ar Ieškovo draudėjo automobilis iš viso 2023-08-26 buvo Ieškovo deklaruojamoje įvykio vietoje. Be to, keista, kad įvažiavus į atvirą šulinį automobiliui nepadaryti kiti apgadinimai, pvz. neapgadintos dugno detalės (apsaugos ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 1 d. nuostatomis, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtina tenkinti 4 (keturias) sąlygas, t. y.: turi būti atlikti neteisėti veiksmai, dėl padarytų neteisėtų veiksmų kyla žala, tarp veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, žalą padaręs asmuo yra kaltas. Remiantis CK 6.1015 str. jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šiuo konkrečiu atveju Atsakovas nėra atsakingas už padarytą žalą, atitinkamai subrogacijos institutas negali būti taikomas Atsakovui.

6. Liudytojas V. L. teismo posėdyje parodė, kad važiavo namo iš darbo. Stipriai lijo. Iki namų liko apie 50 m, važiavo Žemąja gatve. Toje vietoje buvo didelė bala. Įvažiavo į balą ir galiniu dešiniu ratu įvažiavo į duobę. Kiek pravažiavęs į priekį, pastebėjo, kad nuo tos duobės gulėjo šulinio dangtis. Iškvietė policiją, bet jos nesulaukęs, nuvažiavo namo. Vėliau teko važiuoti į policiją ir rašyti pareiškimą. Pranešė draudimui apie įvykį. Važiavo džipu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį naudoja lizingo sutarties pagrindu. Šiuo keliu važinėja nuolat. Įvykis įvyko ne daugiau kaip 100 m iki jo namų. Kai važiavo iš namų į Trakus, viskas buvo tvarkoje, lietaus tuo metu nebuvo. Kai važiavo atgal, stipriai lijo, temo, kelyje stovėjo vanduo. Įvažiavęs į balą, pagalvojo, kad užvažiavo ant plytos. Į duobę pakliuvo galiniu dešiniu ratu. Sustojo maždaug už trijų metrų, nes mašinos kompiuteris parodė, kad nėra oro. Tuomet pamatė, kad šulinio dangtis guli už poros metrų nuo duobės. Iki įvažiavo į duobę dangčio nematė. Jo nuomone, kai įvažiavo į duobę, dangtis jau buvo atidarytas. Į policiją skambino telefonu 112. Kai skambino į policiją, nurodė savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), bet tiksliai neprisimena. Policijos laukė įvykio vietoje apie porą valandų, bet nesulaukęs išvažiavo namo. Galimai telefonas buvo išsikrovęs, todėl policija negalėjo prisiskambinti. Vietoje padarė nuotrauką, galimai po to dangtis buvo uždėtas atgal, kad kiti žmonės neįvažiuotų. Fotografavo maždaug 15 minučių po įvažiavimo. Tą dieną policijos nesulaukė. Pats į policiją nuvažiavo kitą ar dar kitą dieną. Po to suremontavo automobilį. Dėl įvykio buvo deformuotas ratlankis, pradurta padanga, deformuoti tvirtinimo elementai. Draudimo kompanijai apie įvykį pranešė kitą dieną. Atvažiavo techninė pagalba ir nuvežė mašiną į Jeep servisą. Namo nuvažiavo su pradurta padanga. Pats buvo 3 policijos komisariate, ten pildė pareiškimą, turi atsakymą iš komisariato. Gyvena (duomenys neskelbtini), anksčiau jo adresas buvo (duomenys neskelbtini). Kitą dieną vėl skambino į policiją 112, ten jam pasakė, kad policija buvo atvažiavusi į vietą. Iš karto nesuprato kas atsitiko, tik vėliau pamatė nuleistą padangą, gal dėl to ir nefotografavo savo automobilio. Kitų mašinos deformacijos nebuvo matyti. Įvykio vieta - Žemoji g., netoli sankryžos Žiedų g.-Žemoji g.

7. Ieškovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad draudimo bendrovei buvo pranešta apie įvykį, su ieškiniu pateikti dokumentai. Įvertinęs visas įvykio aplinkybes pripažino įvykį draudiminiu ir dėl to išmokėjo autoservisui draudimo išmoką. Padanga buvo nauja, todėl nusidėvėjimas neskaičiuotas. Įmonei buvo pateikta sąmata ir sąskaita-faktūra. Draudėjo prašymu išmoka buvo išmokėta autoservisui. Už du ratlankius buvo atlyginta dėl to, kad pagal Kelių eismo taisykles ant vienos ašies turi būti vienodi ratai, todėl net ir sugadinus tik vieną ratą taisomi abu.

8. Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad kelia abejonių faktas, kad liudytojas įvažiavo į balą, tačiau nuotraukoje jokio vandens nesimato. Priede Nr. 5, kad ten galėtų susidaryti tokia bala, kad nesimatytų šulinio. Liudytojas nefiksavo savo automobilio įvykio vietoje, nebendravo su policijos pareigūnais, todėl kyla abejonių, ar įvykis įvyko būtent Žemoji g. 21. Priede Nr. 8 dalyje „dalys“ nurodyti du ratlankiai, atsakovo manymu, tai draudimo įmonės teikiama nauda klientams. Nesutinka su žalos dydžiu. Nesutinka atlyginti žalą už abu ratus, kadangi atlyginama turi būti tik tokio dydžio žala, kuri iš tikrųjų buvo patirta. Apie įvykį jokių pranešimų nebuvo gavę. Apie įvykį sužinojo iš draudimo bendrovės. Šis šulinys gali būti mažesnis, nes tai vandens šulinys. Neturi informacijos, ar tas šulinys vėliau buvo remontuojamas. Neturėjo informacijos, kad šulinys nesandarus. Pagal nuotrauką matosi, kad aplink šulinį buvo uždėtas naujas asfalto sluoksnis, nežino kas uždėjo naują asfalto sluoksnį. Pripažįsta, kad tai UAB „Vilniaus vandenys“ valdomas šulinys.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad V. L. valdomas automobilis „Jeep Renegade“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2023-04-21 iki 2024-04-20 buvo apdraustas savanorišku transporto priemonių draudimu, draudikas – ADB „Gjensidige“ (b. l. 10-14).

10. V. L. kreipėsi į draudiką, prašydamas atlyginti automobiliui padarytą žalą, atsiradusią dėl to, kad 2023-08-26 važiuojant Žemąja gatve ties 21 namu buvo įvažiuotą į atvirą šulinį, kuris nebuvo uždengtas dangčiu (b. l. 15). Pateiktose nuotraukose užfiksuotas atviras šulinys, netoli jo guli šulinio dangtis, prie šulinio telkšo vanduo, taip pat užfiksuotas automobilis nuleista padanga, matomos ratlankio apgadinimo žymės (b. l. 17-21).

11. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2023-08-30 raštu patvirtina, kad 2023-08-26 21.09 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas V. L. kreipimasis, kad jis į pravirą šulinį apgadino automobilį „Jeep Renegade“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis apdraustas „KASKO“ (b. l. 16).

12. Automobilis „Jeep Renegade“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), suremontuotas UAB „Autobrava Motors“, atliktų darbų kaina – 1608,34 Eur (b. l. 22-26). V. L. prašymu ieškovė, padariusi 90,00 Eur išskaitą, 2023-11-08 išmokėjo automobilį suremontavusiai UAB „Autobrava Motors“ 1519,53 Eur draudimo išmoką (b. l. 27-29). 2024-01-16 ieškovė kreipėsi į atsakovę pretenzija, prašydama atlyginti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė ją atlyginti atsisakė (b. l. 34-38).

13. 2023-11-17 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato rašte Nr. 10-S-25116(1.44E-10) nurodyta, kad 2023-08-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis, reg. Nr. 0123000508245, kad 2023-08-26 pranešėjas V. L. su savo automobiliu Jeep Renegade, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į atvirą šulinį, adresu Žiedų g. 2, Vilnius, kuris nebuvo uždengtas dangčiu, ir taip apgadino automobilį. Atvykus policijos pareigūnams, vietoje pranešėjo nebuvo, susisiekti su juo nepavyko, į skambučius neatsiliepė. Padaryti apgadinimai ir žala nenustatyti (b. l. 62). Apie rašytinį V. L. pranešimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas duomenų neturi (b. l. 102).

14. Kilus neaiškumui dėl tikslios įvykio vietos, 2024-08-07 atsakydamas į ieškovės elektroninį laišką V. L. patvirtino, kad įvykis buvo adresu Žemoji g. 21 (b. l. 74-75).

15. Bendrosios pagalbos centras 2025-02-20 raštu pranešė, kad negali pateikti teismo prašomos informacijos, nes Centro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys duomenų bazėse saugomi 12 mėnesių. Praėjus šiam laikotarpiui duomenys yra sunaikinami (b. l. 105).

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-365/2005; Nr. 3K-3-62/2009 ir kt.), todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, statinio savininkas (valdytojas) nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto sukeltos išlaidos. Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-781/2022).

18. Teismo posėdyje atsakovės atstovai patvirtino, kad šulinys, esantis adresu Vilnius, Žemoji g. 21, priklauso atsakovei, tad ginčo dėl šulinio savininko nėra. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika nagrinėjamoje byloje žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo turi įrodyti žalos faktą bei tai, kad žala atsirado dėl šulinio konstrukcijos trūkumų.

19. Atsakovė ginčijo V. L. valdomam automobiliui padarytos žalos vietą, taip pat nesutiko, kad žala kilo dėl netvarkingo atsakovei priklausančio šulinio. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija, kadangi nors byloje ir yra tam tikrų neatitikimų dėl tikslios įvykio vietos, tačiau kilę neaiškumai buvo pašalinti. Iš bylos duomenų matyti, kad įvažiavęs į šulinį V. L. iš karto paskambino Bendrosios pagalbos centro (toliau – ir BPC) telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Siekdamas betarpiškai perklausyti V. L. pokalbį su BPC operatoriumi, teismas kreipėsi į BPC, prašydamas pateikti pokalbio įrašą, tačiau prašomi duomenys pateikti nebuvo, kadangi pasibaigė jų saugojimo laikas. Kaip žinia, informaciją apie įvykį policijos įstaigai perduoda BPC operatorius, pagal žodinę informaciją, gautą iš pranešėjo. Šiuo metu teismas neturi galimybės nustatyti kuria įvykio vietą V. L. nurodė BPC operatoriui ir kokią informaciją pastarasis perdavė policijai, galimai perduodant informaciją įvyko žmogiškoji klaida, dėl ko kilo nesusipratimas, ar įvykis buvo adresu Žemoji g. 21, ar Žiedų g. 2. Tačiau teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti, kad įvykis buvo būtent adresu Vilnius, Žemoji g. 21, o ne Žiedų g. 2.

20. Teismo posėdyje apklaustas V. L. užtikrintai nurodė, kad į pravirą šulinį jis įvažiavo adresu Vilnius, Žemoji g. 21. Ši vieta yra netoli sankryžos Žemoji gatvė-Žiedų gatvė bei jo namų, adresu (duomenys neskelbtini). Neprisimena kurį adresą buvo nurodęs, kai skambino į policiją, galimai nurodė savo gyvenamosios vietos adresą. Tačiau kreipdamasis į draudiką dėl padarytos žalos atlyginimo nurodė, kad įvykio vieta yra Žemoji g. 21. 2023-11-17 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato rašte Nr. 10-S-25116(1.44E-10) nurodžius, kad 2023-08-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis, reg. Nr. 0123000508245, kad 2023-08-26 pranešėjas V. L. su savo automobiliu Jeep Renegade, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į atvirą šulinį, adresu Žiedų g. 2, Vilnius, ir tokiu būdu kilus neaiškumams dėl tikslios įvykio vietos, V. L. pakartotinai patvirtino, kad įvykis kilo būtent Žemoji g. 21.

21. Būdamas įvykio vietoje V. L. padarė keletą nuotraukų. Nors jos nėra išsamios ir iš jų nematyti nei bendras gatvės ir automobilio vaizdas, nei gatvės pavadinimas, nei šalia esantys namai su numeriais, visgi sulyginus V. L. pateiktas nuotraukas su Google maps esančiu Žemosios gatvės ties 21 namu vaizdu, matyti, kad tai ta pati vieta, kadangi abiejose nuotraukose kairiau šulinio ir arčiau eismo juostų skiriamosios linijos, yra tokio paties ploto asfalto lopas (b. l. 17-18). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Taigi teismas konstatuoja, kad abejonių dėl tikslios įvykio vietos byloje nėra.

22. Ieškovė įrodinėjo, kad V. L., įvažiavęs į atvirą šulinį apgadino galinį dešinį automobilio ratą. Iš nuotraukų matyti, kad buvo nuleista padanga bei apgadintas ratlankis. Paties automobiliui padarytos žalos fakto atsakovė neginčijo, tačiau tvirtino, kad žala galėjo būti padaryta visai kitomis aplinkybėmis. Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti V. L. parodymais, kad įvykio dieną stipriai lijo ir gatvė buvo apsemta. Prieš įvažiuojant į jo eismo juostoje buvusią balą, šulinio nesimatė, o įvažiavus į balą galiniu dešiniu ratu pakliuvo į duobę. Pavažiavęs kiek į priekį sustojo, nes borto kompiuteris parodė oro padangoje trūkumą. Tuomet pamatė, kad kelyje guli dangtis nuo šulinio, o šulinys atviras. Iš įvykio vietoje darytų nuotraukų matyti, kad iš tikrųjų asfalto danga yra šlapia, kelkraščiuose yra balos, prie šulinio iš dešinės pusės yra vandens. Tikėtina, kad prieš V. L. įvažiuojant į balą, šulinio dangtis buvo savo vietoje – dengė šulinį, tačiau ant jo užvažiavus automobilio ratu, jis atsidarė, o šulinį dengęs vanduo nubėgo į atsidariusį šulinį. Teismo įsitikinimą, kad įvykis įvyko V. L. įvažiavus būtent į Žemoji g. 21 esantį šulinį sustiprina ir ta aplinkybė, kad po įvykio nurodytas šulinys buvo suremontuotas, aplink šulinį uždėtas naujas asfalto sluoksnis (b. l. 17).

23. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-139/2010; Nr. 3K-3-465/2012; e3K-3-177-701/2022 ir kt.).

24. Taigi apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas pripažįsta, kad iš byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumos labiau tikėtina, kad V. L. nurodytos aplinkybės dėl įvykio, kurio metu buvo apgadintas jo automobilio galinis dešinysis ratas, atitinka tikrovę, jo parodymai yra nuoseklūs, byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad žala atsirado būtent šioje vietoje, kad žalos atsiradimo metu šulinio dangtis nebuvo sandariai uždarytas, dėl ko automobiliui įvažiavus į atvirą (ar dėl užvažiavimo atsivėrusį) šulinį automobilis buvo apgadintas. Taigi ieškovė įrodė žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp žalos atsiradimo ir atsakovei priklausančio šulinio konstrukcijos trūkumų. Tuo tarpu atsakovė neįrodė aplinkybių, kad žala automobiliui atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, todėl turi atlyginti žalą, padarytą dėl jai priklausančios konstrukcijos trūkumo.

25. Minėta, kad V. L. automobilis įvykio metu buvo apdraustas, ieškovė išmokėjo automobilį remontavusiai įmonei draudimo išmoką dėl automobiliui padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina ieškovės teisę reikalauti, kad eismo įvykio metu ieškovės apdraustai transporto priemonei padarytą žalą atlygintų už įvykį atsakingas asmuo.

26. Atsakovės atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad žala padaryta tik vienam automobilio ratui, o ieškovė atlygino žala už dviejų ratų keitimą. Atsakovė tai laikė ieškovės teikiama nauda savo klientams, kurios ji atlyginti neprivalo. Ieškovė atsikirsdama į atsakovės argumentus nurodė, kad pagal savo vidines taisykles privalo atlyginti žalą už abu ratus, nepaisant to, kad sugadintas tik vienas, kadangi to reikalauja Kelių eismo taisyklės.

27. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022-10-22 įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtinto Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų aprašo 5.1, 5.2. punktuose numatyta, kad transporto priemonės tos pačios ašies ratai turi būti vienodi. Tos pačios ašies padangos turi būti to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties. Todėl, kad automobilis atitiktų kiekvienai transporto priemonei keliamus techninius reikalavimus, net ir apgadinus vieną ratą, turi būti keičiami abu tos pačios ašies ratai, todėl ieškovė visiškai pagrįstai atlygino žalą už du ratus. Taigi atsižvelgdamas į nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas yra visiškai pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 1519,53 Eur žalos atlyginimo.

28. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Ieškovė 2024-01-16 pateikė atsakovei pretenziją, prašydama atlyginti žalą, atsakovė tenkinti pretenziją atsisakė (b. l. 34-38), todėl praleido prievolės įvykdymo terminą, dėl ko ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės 38,72 Eur kompensacinių palūkanų ir teismas šį reikalavimą tenkina.

29. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, abi šalys yra verslininkai, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų metines palūkanas už priteistą 1558,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024-08-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė, teikdama ieškinį sumokėjo 35,00 Eur žyminį mokestį, ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 35,00 Eur žyminio mokesčio.

31. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė patyrė 447,70 Eur advokato pagalbos išlaidų, ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama nurodyta suma.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d., 6.266 str. 1 d., 6.1015 str., CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 259 str., 268 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“, į. k. 120545849, ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, į. k. 110057869, naudai:

- 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą 1558,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2024-08-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 447,70 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis Eur 70 ct) advokato pagalbos išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.