- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-17
- Bylos Nr.
- II-471-548/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00088-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Advokatai
- Bronius Varsackis
institucijos priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje atstovui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste ir – Institucijos) atstovei Augtarei Sasnauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (nukentėjusiosios) R. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23216799660).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos Justinos Sodonienės 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena (ROIK: 23216799660), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, V. P. K. ir V. K. atžvilgiu. 2023 m. liepos 13 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2023 m. birželio 11 d. gautą R. L. pareiškimą, kad birželio 11 d. apie 14.30 val. sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo metu, kuriame buvo apie 30 sodo bendrijos narių, V. P. K. viešai pagrasino ją pakarti, už kojų pakabinti ir taip pasityčioti. Pagal 2023 m. birželio 11 d. R. L. pareiškimą buvo pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas, kurio metu paaiškėjo, kad V. P. K. pareiškėją yra persekiojęs automobiliu, grasinęs telefono skambučiais, buvo smurtavęs prieš ją įsiveržęs į jos sklypą. Taip pat R. L. nurodė, kad jis turi šaunamąjį ginklą anksčiau buvo peršovęs R. L. namo langus. Taip pat buvo prijungtas R. L. pareiškimas Nr. 20-AP-5806, kuriame ji nurodė, kad 2023 m. gegužės 26 d. apie 11.20 val. jai atvykus į savo sodo sklypą, esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kaimynystėje adresu (duomenys neskelbtini) gyvenanti V. K. įžūliai puolė užgaulioti ir įžeidinėti pareiškėją visokiausiais necenzūriniais žodžiais ir keiksmažodžiais. Del tokio V. K. žeminancio ir pareiškėją bauginančio, agresyvaus elgesio ir terorizavimo, ji jaučia didelę grėsmę ir baimę. R. L. nurodė, kad tą pačią dieną, apie 11 val. jai einant šaligatviu į sodą (netoli „duomenys neskelbtini“ autobusų stotelės), pagrindiniu keliu link (duomenys neskelbtini) važiavęs V. K. vyras V. P. K. labai pristabdė automobilį ir kurį laiką lėtai važiavo šalia pareiškėjos, persekiojo ją iki tol, kol jam nepradėjo signalizuoti iš paskos važiuojantis automobilis. Pareiškėjos nuomone, į namus grįžęs V. P. K. apie R. L. atvykimą pasakė savo žmonai V. K., dėl ko ši vėliau ir užsipuolė R. L. (b. l. 12-14, 67-77).
2024 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas R. L. 2023 m. rugsėjo 5 d. skundas ir prašymas, kuriais ji nesutinka su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Justinos Sodonienės 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 23216799660. R. L. skunde nurodo, kad institucija priėmusi skundžiamą nutarimą jos pareiškimą išnagrinėjo neišsamiai, paviršutiniškai, akivaizdžiai neobjektyviai, be to pareiškėja buvo netinkamai informuota apie vykstančius procesus bei neaišku, kodėl buvo laiku nepersiųstas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams 2023 m. rugsėjo 5 d. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23216799660). Skundu pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti tirti iš naujo (b. l. 2-9).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, prašo palikti 2023 m. rugpjūčio 11 d. priimtą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja pateiktame skunde iš esmės nenurodo argumentų, kurių pagrindu, byla turėtų būti iš naujo tiriama, skunde akcentuoja, kad įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Be to ne visuose vaizdo įrašuose yra užfiksuotas vaizdas, kai kuriuose vaizdo nėra, girdimas tik garsas. Dėl šios aplinkybės nėra aišku, koks konkretus asmuo juose kalba. Viename iš minėtų vaizdo įrašų, kuriam girdimas tik garsas yra girdimi žodžiai „Pakart, pakabinti dabar galima“, tačiau nėra užfiksuota jokių faktinių duomenų, kad jie pasakomi konkrečiam žmogui, jie nuskamba kaip bendrinis išsireiškimas nenukreiptas į jokį konkretų asmenį. Institucija atsiliepime pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad daugiau kaip 10 metų, tarp pareiškėjos R. L. ir jos šeimos narių bei šalia jų sodo sklypo gyvenančių kaimynų V. P. ir V. K. vyksta nuolatiniai nesutarimai dėl įvairių priežasčių. Institucija sutinka, kad šioje byloje pasirinktas emocijų reiškimo būdas nėra tinkamas, tačiau Institucijos vertinimu abiejų konfliktuojančių pusių veiksmai neperžengė privataus konflikto ribos, nes duomenų, kad buvo sutrikdyta pašalinių žmonių rimtis ar viešoji tvarka nebuvo nustatyta. Teisinis reglamentavimas, susijęs su Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio inkriminavimu, būtent ir sieja šio nusižengimo padarymą su siekiu straipsnio dispozicijoje išvardytais alternatyviais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ko nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Tai suponuoja, kad įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Tai, kad pareiškėja nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu yra tik subjektyvi pareiškėjos nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Institucija pažymi, kad asmuo, manantis, jog jis buvo įžeistas, taip pat patyręs dėl kito asmens žalos, savo teises ir pažeistus asmeninius interesus gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais būdais, o ne tokius konfliktus dirtinai kriminalizuoti ir savo smulkių asmeninių nesutarimų sprendimui pasitelkti teisėsaugos institucijas (b. l. 33-37).
Teismo posėdžio metu pareiškėja (nukentėjusioji) R. L. prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais. Nurodė, kad 2023 m. birželio 11 d. apie 14.30 val. sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo metu, kuriame buvo apie 30 sodo bendrijos narių, V. P. K. viešai pagrasino ją pakarti, už kojų pakabinti ir taip pasityčioti. Tokie V. P. K. veiksmai padarė didelę psichologinę žalą. Be to V. P. K. ne pirmą kartą elgiasi netinkamai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Bronius Varsackis papildė nukentėjusiosios paaiškinimą nurodydamas, kad konfliktas tarp R. L. ir V. P. K. yra įsisenėjęs, kad policijos pareigūnai po buvusių konfliktų pareiškėjai patarė daryti garso įrašus, ką ji ir darė 2023 m. birželio 11 d. sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo metu. Policijai buvo pateikti visi turimi vaizdo ir garso įrašai susiję su konfliktais tarp pareiškėjos ir V. P. K. daryti ne tik susirinkimo metu. 2023 m. liepos 13 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2023 m. birželio 11 d. R. L. prašymą – pareiškimą. 2023 m. rugpjūčio 11 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, tačiau nebuvo apklausti liudytojai, nukentėjusioji, neatlikti kiti procesiniai veiksmai, tiesiog buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Prašo skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais bei bylą grąžinti tirti iš naujo.
Teismo posėdžio metu liudytoja, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, Justina Sodonienė paaiškino, kad priimdama nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ji vadovavosi 2023 m. liepos 13 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą esančia informacija ir įvykio aplinkybių patikslinimo medžiaga, bendravo su pareiškėja telefonu, liudytojų ar pareiškėjos apklausų, kitų procesinių veiksmų neatliko.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė, nurodė, kad atsižvelgiant į liudytojos parodymus bei teismo posėdžio metu naujai paaiškėjusias aplinkybes sutinka, kad pareiškėjos skundas būtų tenkinamas ir byla grąžinam tirti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
ANK 481 straipsnio 1 dalis reglamentuoja atsakomybę už necenzūrinių žodžių ar gestų naudojimą viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitų tyčinių veiksmų atlikimą, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23216799660) yra nepagrįstas, netinkamai atlikti arba neatlikti procesiniai veiksmai, kad išsiaiškinti, kas įvyko 2023 m. birželio 11 d. sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo metu, todėl turi būti panaikintas.
Iš nutarimo turinio nustatyta, jog institucija administracinės teisenos nutraukimą grindė tuo, kad nėra objektyvių duomenų apie esantį administracinį nusižengimą, todėl vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta.
Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, spendžia, kad skundžiamas nutarimas yra lakoniško pobūdžio iš jo turinio nėra aišku kokių aktyvių veiksmų ėmėsi Institucija tam, kad nustatytų R. L. pareiškime nurodytas aplinkybes.
Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1183/2002, 2004 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-352/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-501/2001 ir kt.). Valdos nuosavybė teismų praktikoje nėra absoliutus kriterijus konstatuoti viešosios rimties pažeidimą, viešosios vietos sampratai teismų praktikoje daug svarbesnis yra visuomenės prieinamumo ar visuomenės intereso apsaugos kriterijus. Konstitucinis Teismas pažymi, kad žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju asmens veikos kvalifikaciją lemia ne tiek veiksmų padarymo vieta, o jų pobūdis ir tikslas. Teismas pažymi, kad viešoji tvarka – tai pirmiausiai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendros išorinio elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Nepadorus ir nemandagus elgesys, paveikiantis kitus visuomenės narius, pažeidžia visuomenės interesus, kadangi šių taisyklių laikymasis užtikrina normalią visuomenės gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Justinos Sodonienės 2023 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vykdant tyrimą peržiūrėti penki vaizdo įrašai, kuriuose galimai užfiksuotas administracinis nusižengimas (b. l. 80). Taip pat prie bylos pateiktas 2023 m. rugpjūčio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame buvo apžiūrimi vaizdo įrašai (b. l. 78-79). Daugiau procesinių veiksmų prieš priimant 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną atlikta nebuvo. Teismo posėdžio metu nutarimą priėmusi vyresnioji tyrėja Justina Sodonienė patvirtino, kad 2023 m. birželio 11 d. sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo metu įvykusio konflikto, tarp V. P. K. ir pranešėjos R. L., liudytojų ir nukentėjusiosios neapklausė, vadovavosi 2023 m. liepos 13 d. nutarime, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, esančiais duomenimis.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas, tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais duomenimis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Institucijos pareigūnai, atlikdami 2023 m. birželio 11 d. įvykio tyrimą, nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai ištirtos veikos aplinkybės, nes iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nėra nustačiusi ir apklaususi įvykio liudininkų – kaimynų, kurie dalyvavo sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime, kai kilo konfliktas, pareiškėja taip pat nebuvo apklausta. Taigi, šių duomenų visumoje spręstina, jog administracinio nusižengimo tyrimas pagal pareiškimą buvo atliktas neišsamiai, nevertinant surinktų įrodymų tarpusavyje.
Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Institucija priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Institucija nesurinko visų galimų surinkti duomenų apie įvykį.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23216799660), naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui priimti procesinius sprendimus tik išsamiai atlikus tyrimą dėl skundo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
R. L. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Justinos Sodonienės 2023 m. rugpjūčio 11 d. priimtą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23216799660) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.