- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-07
- Bylos Nr.
- e2-300-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01658-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „PIRKLIŲ KLUBAS“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „SIV Grupė“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PIRKLIŲ KLUBAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PIRKLIŲ KLUBAS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SIV Grupė“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „PIRKLIŲ KLUBAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „SIV Grupė“, prašydama priteisti iš atsakovės 228 524,10 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „SIV Grupė“ turtą ir/ar turtines teises bei pinigines lėšas 228 524,10 Eur sumos ribose. Prašymą grindė didele reikalavimo suma, atsakovės vengimu vykdyti savo įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovės UAB „PIRKLIŲ KLUBAS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė pateiktame teismui procesiniame dokumente išdėstė faktines aplinkybes, gindama savo teisę, ir tikėtinai pagrindė reikalavimą.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė savo reikalavimus atsakovei grindė 2015 m. vasario 6 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutarties ir jos papildomų susitarimų (toliau – ir Sutartis) pažeidimu. Ieškovė įrodinėjo, jog atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal minėtą Sutartį. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus.
6. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas.
7. Teismas nurodė, kad kitas būtinas elementas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutarti dėl tokios grėsmės buvimo. Ne kartą išaiškinta ir tai, kad šio išimtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kitaip tariant, su tokiu prašymu turi būti pateikta duomenų, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti, apsunkinti turtą kitomis prievolėmis. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018, 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
8. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėdama atsakovės nesąžiningumą nurodo, kad atsakovės turtui yra taikytas areštas, įmonė nevykdo privalomų mokėjimų į SODROS biudžetą, neteikia finansinės atskaitomybės nuo 2015 metų.
9. Teismas darė išvadą, kad iš šių duomenų negalima spręsti, kad atsakovės tikslas yra išvengti būsimo, galbūt palankaus ieškovei, teismo sprendimo įvykdymo.
10. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovo turto paieškoms ar jo kaupimui / išlaikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019). Turto arešto taikymas atsakovei kitose bylose pats savaime nepatvirtina būtinybės ir šioje byloje atsakovės turtui taikyti areštą – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant konkrečias byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
11. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį specialiai vengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to teismas konstatavo, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas atsakovės nesąžiningumas, o pareikšto ieškinio suma neteikia pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą ir taikyti ieškovės turtui ir/ar turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms areštą.
12. Teismas pažymėjo, kad vien ieškinio teismui pateikimas ir jame didelės vertės reikalavimo nurodymas negali suteikti ieškovei pranašumo ar lemti ribojimų atsakovei disponuoti turtu bei piniginėmis lėšomis nustatymą.
13. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 144, 178, 185 straipsniai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė UAB „PIRKLIŲ KLUBAS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „PIRKLIŲ KLUBAS“ reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovės UAB „SIV Grupė“ turtą ir/ar turtines teises bei pinigines lėšas 228 524,10 Eur sumos ribose.
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį specialiai vengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas atsakovės nesąžiningumas, o pareikšto ieškinio suma neteikia pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą ir taikyti ieškovės turtui ir/ar turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms areštą.
15.2. Priešingai, nei įvertino pirmos instancijos teismas, pateikti duomenys apie atsakovės finansinę padėtį, veiklos nevykdymo įrodymai, nekilnojamojo turto neturėjimas, jo atžvilgiu pritaikyti areštai kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti, patvirtina ne tik tai, kad pareikštų reikalavimų suma atsakovei yra didelė, tačiau ir įrodo jos nesąžiningumą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neteikiant privalomų finansinių atskaitomybės dokumentų, nevykdant prievolių valstybės (SODROS) ir kitų kreditorių atžvilgiu.
15.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo iš esmės įvertinti tai, atsakovės turtas areštuotas 2 824,86 Eur sumai, įmonė nevykdo privalomų mokėjimų į SODROS biudžetą, skola siekia – 2 525 Eur, atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, atsakovė šiai dienai faktiškai jokios veiklos nevykdo, neteikia finansinės atskaitomybės nuo 2015 m., nors 2016 m. ji dar vykdė remonto darbus, susitarimus su ieškove, tačiau dėl kažkokių tai priežasčių to neapskaitė. Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė yra nesąžininga ir kad gali vengti vykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė UAB „SIV Grupė“ prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo:
16.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui UAB „PIRKLIŲ KLUBAS“ yra neįrodyta, o tokie kriterijai, kaip ieškinio sumos dydis, konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
16.3. Ieškovė pateikė melagingus duomenis apie atsakovės turtinę padėtį bei skolas.
16.4. Ieškovė nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie UAB „SIV grupė“ nesąžiningumą, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo.
16.5. Teismas turėtų įvertinti tai, kad nepaisant to, jog grėsmės sprendimo vykdymui nėra, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu prieštarauja ir ekonomiškumo bei proporcingumo principams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų
19. Atsakovė UAB „SIV grupė“ su atskiruoju skundui pateikė naują įrodymą (duomenų iš www.rekvizitai.lt kopiją).
20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima į bylą atsakovės su atskiruoju skundu pateiktą naują įrodymą ir jį vertina.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
21. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo neįvykdomu visiškai.
22. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, todėl dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos plačiau nepasisakytina.
23. Apeliantė atskirajame skundei teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį specialiai vengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai), kad dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas atsakovės nesąžiningumas, o pareikšto ieškinio suma neteikia pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą ir taikyti ieškovės turtui ir/ar turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms areštą.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Apeliacinis teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė grėsmės, kad ieškovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės.
25. Apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017).
26. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti teiginiai dėl sunkios atsakovės finansinės padėties nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie atsakovės galimą nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jų elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu. Apeliantė neįrodė grėsmės galimo sprendimo vykdymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo.
27. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad aplinkybės, jog atsakovės turtui yra taikytas areštas, kad įmonė nevykdo privalomų mokėjimų į SODROS biudžetą, neteikia finansinės atskaitomybės nuo 2015 metų, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovės tikslas yra išvengti būsimo, galbūt palankaus ieškovei, teismo sprendimo įvykdymo.
28. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, turto arešto taikymas atsakovei kitose bylose pats savaime nepatvirtina būtinybės ir šioje byloje atsakovės turtui taikyti areštą. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant konkrečias byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
29. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti atsikirtimai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl proceso baigties
30. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.
31. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės UAB „PIRKLIŲ KLUBAS“ atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsni 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį nepakeistą.