Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-384-634/2014,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2014-12-16 nuosprendžiu A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. laisvės atėmimu 15 metų, pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-01-16 iki nuosprendžio paskelbimo. Kardomąją priemonę suėmimą nuspręsta palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nukentėjusiosios L. F. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš A. Č. priteistas 2848,89 Lt (825,10 eurų) turtinės žalos atlyginimas ir 40000 Lt (11584,80 eurų) neturtinės žalos atlyginimas.

2015-01-07 baudžiamoji byla su nuteistojo A. Č. apeliaciniu skundu išsiųsta į Lietuvos apeliacinį teismą.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovė D. J. 2015-01-26 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-384-634/2014 ir priteisti iš kaltinamojo A. Č. 241,31 Eur (833,20 Lt) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Prašyme nurodė, kad Tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 14 str. 12 d., BPK 106 str. 2 d. gavusi advokatės Marijos Vietaitės prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, 2014-12-02 13:15 val. pateikė elektroniniu paštu (kauno.apygardos@teismas.lt) Kauno apygardos teismui 2014-12-01 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-4493 pasirašytą saugiu elektroniniu parašu, kurioje buvo pateikta informacija apie valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas A. Č.. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Kauno apygardos teismui buvo pateikta laiku, kadangi posėdis prasidėjo 2014-12-02 13:30 val., tačiau teismas 2014-12-16 nuosprendyje antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendė ir dėl jų nepasisakė. Pažymėjo, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali bylinėjimosi išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti, tačiau teisė išvis nenagrinėti VGTP išlaidų priteisimo valstybei klausimo nėra numatyta.

Motyvuojamoji dalis

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2014-10-22 nutartimi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pranešta, jog kaltinamajam A. Č. ginti teisme būtinas gynėjas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog gynėjo dalyvavimas būtinas vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 5 p. nuostatomis, kadangi nagrinėjama byla dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-384-634/2014, kaltinamąjį A. Č. parinkta ginti advokatė Marytė Vietaitė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 11, 14.1.1, 14.1.2.1 p., Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą Nr. TP-7-(2.10)-4493, patvirtinančią 241,31 Eur (833,20 Lt) dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. Č. atstovaujant jį ikiteisminiame tyrime, bei nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme.

BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 str. 8 d., numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).

Nagrinėjamu atveju, A. Č. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 5 p. Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas iš kaltinamojo A. Č. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 str., 362 str. 4 d., 5 d., 364 str. 3 d.,

nutaria:

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.