Kauno apygardos teismo nuosprendis

2014-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-384-634/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-12-16Kauno apygardos teismas
  2. T-101-634/2015Nutartis · 2015-02-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-16
Bylos Nr.
1-384-634/2014
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00085-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Arūnas Paštuolis
Nukentėjusysis
L. F.
Kaltinamasis
A. Č.
Advokatai
Marytė Vietaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-384-634/2014Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00085-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.2.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, nukentėjusiajai L. F., kaltinamajam A. Č., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Jonavos rajono teismo 1996-06-07 nuosprendžiu pagal 1961 m. red. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo bausme; 2) Kauno apygardos teismo 2003-04-29 nuosprendžiu pagal 1961 m. red. BK 225 str. 1 d., 118 str. 3 d., 272 str. 3 d. laisvės atėmimu 8 m. su 1250 (10 MGL) bauda ir 1/2 turto konfiskavimo; Lietuvos apeliacinio teismo 2003-10-23 nutartimi 2003-04-29 nuosprendis pakeistas - nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal BK 284 str. 2 d., 149 str. 2 d., 180 str. 2 d., paskirta bausmė - laisvės atėmimas 7 m.; 2005-07-08 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d. 2 p., paleistas lygtinai 2 m. 10 mėn. 7 d.; 3) Kauno miesto apylinkės teismo 2006-08-22 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 65 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2003-04-29 Kauno apygardos teismo paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. 2014 metų sausio 14 dieną, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), F. C. name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, siekdamas pagrobti svetimą - F. C. priklausantį turtą, ribotu aukštos temperatūros daiktu tyčia atlikdamas kontaktą į nukentėjusiosios dešinį dilbį ir plaštakas, padarė jai odos defektus dešiniajame dilbyje ir abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, sudavė jai daugiau kaip 8 kartus rankomis į įvairias kūno vietas, kuo padarė poodines kraujosruvas dešinio žasto, dešinio klubo, dešinės šlaunies, kairės alkūnės ir kairio kelio srityse, kraujosruvą liežuvyje, kraujosruvą kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, šešias smulkias, ovalų formos poodines kraujosruvas dešinio kelio srityje, daugybinius dešinės pusės I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, kairės pusės I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XI šonkaulių ir krūtinkaulio lūžius, tai komplikavosi ūmiu kvėpavimo, širdies - kraujotakos sistemų nepakankamumu dėl nestabilios krūtinės ląstos ir riebalų embolijos į galvos smegenis bei plaučius, dėl ko nukentėjusioji įvykio vietoje mirė, ir suvokdamas, kad tokiu veikimo būdu - daugybės sužalojimų bei kaulų lūžių padarymu sukelia nukentėjusiajai dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų nužudė F. C., tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 6 p. 9 p.

Be to, A. Č., tuo pačiu metu, išeidamas iš nukentėjusiosios sodybos, iš kieme buvusio šulinio ištraukė ir pasikėsino pagrobti F. C. priklausantį turtą - elektrinį vandens siurblį „LEO XKS-250P”, 140 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sustabdytas N. S. kuri iš jo paėmė vandens siurblį, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d.

Kaltinamasis A. Č. parodė kaltinimus suprantantis, kaltės nepripažįsta nei dėl nužudymo, nei dėl ketinimo vogti. Parodymus duoti atsisakė, patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Iš pagarsintų kaltinamojo parodymų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu 2014-01-17 apklaustas kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014 metų sausio 14 dieną pas jį atėjo L. B.. Jie išgėrė vieną litrą alaus ir L. B. pasiūlė atšvęsti senus rusiškus naujus metus. Tada jis po penktos valandos nuvažiavo pas L. B., kuris jam padavė 20 litų, už kuriuos A. Č. parduotuvėje nupirko butelį degtinės „Sobieski“. Kai jie pas L. B. išgėrė degtinę, jis parūkė ir dviračiu parvažiavo namo. Grįžęs į namus jis užėjo į vidų, pasiėmė cigarečių ir išvažiavo į kaimą, kur prie vartelių, ant asfalto, sutiko išėjusią F. C., kuri paprašė „padaryti“ ar atnešti jai malkų - tiksliai neprisimena. Tada jis jai padėjo, t.y. paėmė malkų iš kambariuko, esančio dešinėje pusėje ir nunešė jai į kambarį, pridėjo į pečių. Tada F. C. pasiūlė jam kažkiek pinigų, nes kiek jis jai padėdavo - tai visą laiką ji jam jų duodavo. F. C. pasakė „einam paieškot pinigų“. Pinigų jis ieškojo kartu su F. C.. Kai nerado kambaryje, tada nuėjo į virtuvę. Eidama į virtuvę F. C. krito ant slenksčio, jis ją pakėlė. Tada F. C. pinigų ieškojo virtuvėje, o jam liepė ieškoti švarkuose. Tada F. C. apsisukdama prie pečiaus vėl krito. Jis parodė, kad nežino ar ji už ko užsikabino, bet laikėsi už pečiaus rankenėlės. Tada jis ją pakėlė ir ji ėjo į kambarį ir nežino dėl ko, bet ji trenkė jam į priekinę dalį, t.y. krūtinę ar ranką. Tada jis trenkė F. C. kumščiu į dešinį šoną ir ėjo į kambarį, kur F. C. jį pastūmė ir jis atsitrenkė į duris, todėl jis dar kartą jai trenkė. Tada F. C. toliau ieškojo pinigų, pasiuntė jį „gražiais žodžiais“ ir jis dar kartą trenkė jai į dešinės pusės šoną. Po suduotų smūgių F. C. dejavo, kad skauda. Po to pasakė užsidaryt duris ir nuėjo į virtuvę, atidarė langą ir išeidamas iš namų pro duris jis paklausė, ar ji žiūrės pinigų. Po to F. C. pasakė jam išimti siurblį iš šulinio ir pasiimti sau, nes jis jai dabar nereikalingas. Nuėjęs imti siurblio, jis pagalvojo, kad reikia įlipti pro langą ir pažiūrėti, gal ji rado pinigų. Tada jis užėjo į virtuvę ir nuėjo į kambarį, kur rado F. C., kuri pasakė, kad neranda pinigų. F. C. sėdėjo ant lovos ir kraustė kišenes. Tada jis išėjo, išlipo pro virtuvės langą ir nuėjo išimti siurblį. Išeidamas į gatvę išimtą siurblį pakabino ant vairo ir tuo metu sutiko kaimynę N. S., kuri jo paklausė, kodėl jis paėmė siurblį. Jis N. S. atsakė, kad F. C. liepė išimti siurblį. Tada N. S. patikrino jo kišenes ir kai nieko nerado, jis paliko jai siurblį ir išvažiavo namo. Kai užėjo pas F. C., tai šviesa buvo įjungta virtuvėje ir tolimiausiame kambaryje, kur miega. Pirmą kartą jis iš jos namų išėjo pro duris, kurias ji užsirakino, o kai įlipo pro langą į virtuvę - tai šviesa degė virtuvėje ir antrą kartą jis iš F. C. namų išlipo pro virtuvės langą, prieš tai virtuvėje išjungdamas šviesą. Kai antrą kartą atėjo pas F. C., jis švietė telefonu, kadangi ji ieškojo pinigų ir kai paskutinį kartą jis išėjo iš jos - F. C. liko tame pačiame kambaryje, kuriame sėdėjo ant lovos. Gailisi dėl suduotų smūgių F. C., gailisi, kad mirė, kadangi jis negalvojo, kad ji mirs nuo jo suduotų dviejų-trijų smūgių. F. C. visada skųsdavosi, kad jai silpna, sunkiai vaikščiojo, svyruodavo, paeidavo kelis metrus, vėl sustodavo (t. 1, b. l. 130-132). 2014-09-22 A. Č. apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kadangi nenorėjo nužudyti ir vogti F. siurblio, todėl pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. (t. 1, b. l. 138).

Pagarsinus parodymus, kaltinamasis, atsakydamas į klausimus, paaiškino, kad F. C. sudavė tris kartus į šoną. Ji po to, vaikščiojo, kalbėjo. Jam išeinant sėdėjo lovoje. F. C. jį pasiuntė, iškeikė. Ji pirma trenkė. Nematė, ar ji buvo sužalota, kai atėjo, nes pas ją name visą laiką tamsu ir niūru. Ji sveika buvo, jis sudavė, bet tai nereiškia, kad sudavė tiek, kad žmogui kažką sulaužyti. Sudavė ir paskui ji buvo atsisėdusi ant lovos. Su C. lytinių santykių neturėjo. Jis turi jauną draugę 21 metų. Tą vakarą F. C. jį pakvietė, norėjo, kad padėtų atnešti malkų. Smūgius sudavė, nes ji keikė jį ir pati trenkė jam. Ji pati išvedė iš pusiausvyros, visus žmones keikdavo, kad nepadeda. Langą jis atidarė, nes viduje buvo pridūminta. Telefonu švietė, nes prašiusi F. C.. Šviesa iš pradžių degė, paskui jis ar F. C., dabar neatsimena. Jis nežinojęs kur įjungti, kam ji šviesą išjungė, nežino. Iš kambario ėjo į virtuvę. Pas ją būdavo, kad dujinė dega ir šviesa. Tai šviesą išjungęs, kad nebūtų nelaimingo atsitikimo. Pirmą kartą jis per duris išėjo, o antrą kartą įlipo pro langą ir išlipau pro langą. Su ieškiniu nesutinka, nesupranta už ką 50 000 tūkstančių. Turtinę žalą tikisi atlyginti. Turtinę žalą sutinka atlyginti, o neturtinė per didelė, visiškai nesutinka.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. F. parodė, kad kaltinamasis yra pažįstamas, F. C. buvo jos mama. Apie įvykį nieko nežino, nes nematė. Mama gyveno Kauno rajone viena, kartas nuo karto važiuodavusi pas ją - tai ji pati, tai sūnus, dukra. Prieš tai sūnus A. F. buvo pas ją nuvažiavęs, užkūrė pečių, viskas buvo tvarkoje. Grįžęs sūnus pasakė, kad maisto beveik nėra. Sakiusi, kad nuvežtų. Jis nuvežė. Sūnus ją rado negyvą. Iš vakaro skambino kažkoks įtartinas numeris apie pusę penkių vakaro ir pasakė, kad jos mama vaikšto po kaimą. Klausė, kas toks skambina, sako neturi reikšmės, tai ji nekalbėjusi ir padėjusi ragelį. Dėl siurblio, dėl Č. skambino kaimynė. Ji sakė, kad ji atėmė siurbliuką iš Č. ir pasidėjo pas save. Pasakė, kad siurbliuką atėmė ir, kad jis buvo girtas. Gal pasakojo ir apie šviesą, bet gal ne telefonu, o kai susitiko kitą dieną. Kad langas atidarytas ir kita, sužinojo iš sūnaus pasakojimo. Mama gaudavo 623 litų pensiją laikotarpiu nuo mėnesio 10 iki 13 dienos. Prieš mirtį ji buvo gavusi pensiją, tai buvo šeštadienis, o antradienį ją nužudė. Bandė ieškoti pinigų pas mamą ir rado 220 ar 230 litų, kurie buvo kryžiažodžių knygutėje po staltiesėle. Mama net į parduotuvę neišeidavo, todėl ji tikrai neišleido pinigų. Malkos buvo netoli pečiaus gretimame kambariukyje, ten jas buvo specialiai sukrovę, todėl mama pasikurdavo pečių savarankiškai. Kad vakare apie 21 val. mama prašytų atnešti malkų negali būti, nes sūnus buvo atvykęs dieną, pečių pakūrė. Mama miegodavo su šviesa ir be jos. Mamai tikrai kaltinamasis negalėjo padėti ieškoti pinigų, nes to ji neprašydavo net giminių. Mama negriuvinėjo vaikščiodama po namus, bent jau to nežinanti. Kad mama suduotų smūgius kam nors – nežinanti tokių dalykų, ji nebuvo agresyvi. Siurblys buvo naudojamas. Mama kaip ir sveika buvo, tik galvos smegenų kraujagyslių užkalkėjimas buvo, kaip tai vadinasi nežino. Mamą lankė ir padėti, ir pažiūrėti kaip laikosi, lankė ir kartą į savaitę, ir du kartus per savaitę, kaip išeidavo. Sūnus atvyko aplankyti močiutės ir todėl pakūrė pečių tuo pačiu, o šiaip ji pati pasikurdavo. B. sako, kad mama neturi maisto, iš pavydo, nei karto nemačiusi, kad B. atneštų jai maisto. Malkos suskaldytos buvo, jų skaldyti nereikėjo. Už laidojimo paslaugas ir šarvojimo salės nuomą buvo mokama atskirai. Civilinį ieškinį palaiko.

Liudytojas A. F. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jokių santykių su juo nėra. Apie pietus buvo nuvažiavęs pas močiutę. Vakare kaimynė N. paskambino ir pasakė, kad rado pavogtą siurblį. Kitą rytą atvyko su draugu pas močiutę, durys buvo uždarytos, apėjo aplink namą, rado pravirą langą, įlipo, namuose viskas išvartyta. Močiutė gulėjo ant grindų, ranka kaip ir nudeginta buvo. Dieną prieš tai močiutė buvo sveika, ji gulėjo ir nematė tada jos rankų, bet ji niekuo nesiskundė. Jei būtų susižalojusi, būtų pasakiusi apie tai. Antrą dieną atvyko pečių pakūrenti ir atvežė maisto, nes malkų pakapoti reikėjo, nes jai ranka buvo sulaužyta anksčiau, ji pati negalėjo. Į namą pateko pro langą, kuris buvo atviras. Malkų kaip ir nebuvo, kai atvyko pirmą kartą, kaimynas kaip ir padėdavo pasikapoti. Bet tam vakarui malkų prinešęs pakankamai, prikapota ir prikūrenta buvo. Močiutė vaikščiodama negriuvinėdavo niekada. Siurbliukas veikiantis ir naudojamas. Atvažiuodavo pas močiutę kai galėdavo, būdavo savaitgaliais, kiek kartų per savaitę pasakyti negali konkrečiai. Mama dažnai važiuodavo savaitgaliais lankyti, nes taip dirba. Močiutei pastoviai galva sukdavosi, ji pati taip sakė. Močiutė negriuvinėjo, ne ant tiek sukdavosi galva, kad griuvinėti. B. – jo dėdė. Ar jis rūpindavosi močiute – nežino, kartais užvažiuodavo, gyveno nelabai toli močiutės.

Liudytoja N. S. parodė, kad Č. pažįsta, buvo kaip ir draugai anksčiau, gyvena tame pačiame kaime. C. - kaimynė, santykiai geri, ateidavo pas juos. Vakare išėjo parūkyti ir pamatė, kad dviratis stovi, o pas C. šviesos nesimato. Per langą pamatė name kaip ir telefonu, kaip ir prožektoriumi pasišviečiant vaikšto. Stovėjo, laukė, nes jei dviratis yra, tai kažkas išeis. Iš už namo kampo išėjo Č. Durys C. yra į gatvės pusę, o jis išėjo iš už namo kampo, ten durų nėra. Jis su savimi vandens siurbliuką nešėsi. Klausė „kam paėmei“, o jis sako: „nereikalingas“. Dar pasakiusi „rodyk kišenes“, bet ten tik žiebtuvėlis ir telefonas buvo. Atėmusi siurblį ir jis nuvažiavo namų link. Namuose nebuvo tą vakarą iš vis šviesos pas C. Paskambino dukrai L. F. ir pasakė, kad buvo Č. ir vandens siurblį paėmė. F. atsakė „aš jau miegu, o ryte atvažiuos A. ir pasižiūrės“. O ryte jau ji buvo negyva. Č. buvo girtas, jautėsi iš kvapo, ir buvo labai ramus. Sakiusi „parodyk kišenes“, o jis pakėlė rankas ir sako „ieškok“. Jis buvo labai ramus. Daugiau nieko nebuvo atėję. Anūkas tikrai tą dieną ryte pečių kūreno ir malkas skaldė, nes močiutė jau sena buvo, pati nepajėgė. Jau metai praėjo ne viską atsimena gal. Gal ir močiutė dar kapojo, tikrai neatsimena. Būna, kad kitą dieną ateina ir sako mirštu, kitą dieną jau geriau jaučiasi. Kartais atsimena, o jau kitą dieną nieko neatsimena. Jai padėdavo A. Č., jai pirtį ardė, o šiaip ji nieko namuose nedarė. B. ateidavo paskutiniu laiku, valgyti atnešdavo kas antrą dieną. Jis gyvena kitame gale kaimo. F. C. paštininkė pensiją atveždavo į namus, ji eidavusi kaip liudytoja, kad atiduodavo pensiją. Tą kartą pensija buvo 12-13 dienomis. Gaudavo ji apie septynis šimtus, ar 625 litų atrodo pensijos dydis. Visi – ji, C., kaltinamasis gyvena vienoje gatvėje. Gatvėje visi žinojo, kada C. gaudavo pensiją. Žiemą vakarais ilgai degdavo pas ją šviesa. Č. vakarais pas C. nesilankydavo. Siurbliukas buvo šulinyje ir naudojamas. Č. sakė, kad jai jis nereikalingas. C. į kaltinamąjį kartais kreipdavosi pagalbos. Dukra kiek galėdavo atvažiuodavo, būdavo labai retai, bet ne ir visada matydavo. Nepastebėjusi, kad C. svyruotų eidama. Virtuvėje šviesa pas ją degdavo dažnai. Kai Č. išėjo, pasirodė įtartina, kad dar ir šviesos nėra.

Liudytojas N. Č. parodė, kad kaltinamasis yra brolis, parodymus duoti sutinka. Santykiai su broliu geri. Sausio gal 15-16 dieną paskambino A. (K.), kad atvyko policija ir daro kratą ir kažko ieško. Sakęs negali atvažiuoti, o vakare brolis paskambino. Jis buvo paleistas iš policijos ir laukė prie „Megos“. Nuvežė jį į kaimą. Pasakojo, kad siurblį pavogė. C. pažįsta. Jei jau jį paleido, galvojęs, kad jau viską išsiaiškino. Brolį nuvežė į kaimą, paliko pinigų, nes jam buvo tyrėjas davęs namo grįžti ir jam reikėjo kitą dieną vėl važiuoti. O kitą dieną jau jį uždarė, dar per žinias parodė. Apie konfliktą iš ko sužinojo – neprisimena. Dėl A. parašyta teisingai. Ji sakė, kad ją buvo įbauginęs, ranką keldavo ant A. Kad F. buvo pas juos atėjusi, A. taip sakė, nes jai liepė brolis taip sakyti. A. nieko nepasakojo, jis iš kaimo gandų viską sužinojo.

Liudytojas L. B. parodė, kad F. C. yra jo teta, gyveno už pusantro kilometro nuo jo. Jis ją globodavo, apipirkdavo vaistų, maisto jai nuveždavo, kas antrą dieną sustodavo, paklausdavo kaip sekas, kaip jos reikalai. Paskutiniu metu ji buvo didelėje depresijoje, neduok, Dieve, tokios senatvės ir tokių vaikų kaip ji turėjo. Tą dieną, 14 d. buvo, jis buvo pas pusseserę užėjęs, grįždamas atgal sutiko tetą. Ji nešėsi maisto, perspėjęs nevaikščioti, nes slidu. Eidamas namo, užėjo pas Č., kad jis telefono duomenis jam nustatytų. Č. jam viską patvarkė, pavaišino stikline alaus ir pasakė, kad važiuos duonos į parduotuvę. Jis paprašęs kaltinamojo, kad nupirktų butelį degtinės. Jis nupirko, atvežė, tą butelį dviese išgėrė. Paskambino Č. žmona, ir jis su dviračiu išvažiavo. Buvo gal apie 20 val. Kitą dieną, grįžus iš Kauno, iš kaimyno B. sužinojo, kad tetą užmušė, kad įtaria Č., nes jį suėmė ir išvežė. Dar apie tai jam pasakojo kaimynė N. Patvirtino, kad rytojaus dieną buvo sutikęs A. (K.). Patvirtino, kad ši jam sakiusi, kad kai A. Č. sausio 14 d. išėjo iš jo, jis grįžo namo, tačiau vėl netrukus išėjo, sakydamas, kad tuoj grįš. Kaltinamasis užeidavo pas F., malkų atnešdavo, padėdavo smulkmenom tokiom, ji pati taip sakiusi. Č. pažįsta beveik nuo vaikystės. Žiauraus būdo jis nebuvo. Draugiškas buvo. Vagiliaujant nežino ar buvo pastebėtas. Pats yra L. pusbrolis. L. (nukentėjusioji) motinai nepadėdavo. C. žemes pardavė, išdalino pinigus ant keturių dalių vaikams. Tai jie prašvilpė, pragėrė, prabaliavojo. Dalį ji pasidėjo ant knygutės ir tiek ji matė tų pinigų. Jei dukra atvažiuodavo į kapus, tai tik prie tvoros pastovėdavo, pažiūrėdavo ar gyva, o taip nelankė, nepadėdavo. Jam teta pasakojo, kad L. buvo atvažiavusi, bet nieko neatvežė, tik prie tvoros pastovėjo ir išvažiavo.

Liudytoja A. K. paaiškino, kad A. Č. yra jos sugyventinis, turi bendrą vaiką. Parodymus duoti atsisakė. BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsinto apklausos protokolo matyti, jog A. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad galimai sausio 14 dieną apie 4 valandą dienos pas juos buvo atėjęs B., kuris yra mirusios močiutės sūnėnas. B. atėjo su sugyventine, išgėrė alaus ir pasakė A. Č., kad jis pas jį atvažiuotų ir duos pinigų, kad nuvažiuotų į parduotuvę, nupirkti degtinės. A. jai sakė, kad pas B. jis buvo apie dvi valandas ir ten gėrė alkoholį. Paskui A.atvažiavo su dviračiu, vos vos stovėdamas ant kojų, parūkė ir pasakė, kad eina. Kai ji paklausė kur jis eina, A. atsakė, kad tai ne jos reikalas ir išėjo. Namuose jo nebuvo apie 1-2 valandas, o kai grįžo, ji jo paklausė, kur jis buvo. A. atsakė, kad jį su siurbliuku pagavo kaimynė N., kuri matė, kad kažkas vaikščiojo su prožektorium ten viduje. Tada ji suprato, kad A. buvo ten viduje, nors jis jai sakė, kad viduj nebuvo. Tada A. liepė jai meluoti, kad senutė buvo atėjusi pas juos į kiemą ir stovėjo, o tada A. ją palydėjo namo ir nieko ten nebuvo. Tą prašė pasakyti ir jo broliui, tačiau ji nenori meluoti. Taip pat ji parodė, kad kai jis atėjo, ji paklausė kur jis buvo, tada jis pasakė, kad buvo kaime, kad kaimynė N. pagavo, o vėliau prisipažino, kad apžiūrėjo tos močiutės visas kišenes, kad trenkė jai vieną kartą į šoną, nors pats pradžioje jai melavo, kad nieko močiutei nepadarė, kad nebuvo viduj. Taip pat ji parodė, kad A., kai grįžo namo vos ant kojų stovėdamas bei išsigandęs, pats jai prisipažino, kad buvo viduje ir sakė, kad trenkė jai vieną kartą į šoną ir nežino ar ji dar gyva ar ne, bet lyg dar gyva buvo. Taip pat ji parodė, kad jis liepė jai meluoti, jei atvažiuos policija, ir sakyti, kad močiutė buvo pas juos atėjusi, jis palydėjo ją namo, o ta močiutė F. jam pasakė, kad paimtų iš šulinio siurblį. Tą patį jis liepė jai meluoti ir jo broliui. Taip pat jis jai pasakė, kad ji kam nori ir ką nori gali sakyti, nes jis nieko nebijo. (t. 1, b. l. 113-115).

2014-01-15 įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Čia kambaryje ant grindų rastas F. C. lavonas. Po apžiūros nuo lauko durų vidinės pusės paimtas metalinis kablys su galimais DNR pėdsakais, virtuvėje prie durų ant kabyklos rasta ir paimta moteriška rankinė ir pilkas vyriškas švarkas, paimtos dvi virtuvinio lango varčios su galimais DNR pėdsakais, prie kambario durų po taburete rastas ir paimtas elektrinis šildytuvas su galimais DNR pėdsakais, kambaryje prie lavono rasta ir paimta medžiaginė juosta. Fotolentelėse užfiksuotas atidarytas virtuvės langas iš kiemo pusės, žaizdos ant F. C. lavono dešinės rankos išorinės pusės (t. 1, b. l. 8-22).

Specialisto išvada Nr. M 49/14(02) patvirtina, kad: F. C. mirties priežastis - krūtinės trauma, pasireiškusi daugybiniais dešinės pusės I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, kairės pusės I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XI šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiais. Tai komplikavosi ūmiu kvėpavimo, širdies - kraujotakos sistemų nepakankamumu dėl nestabilios krūtinės ląstos ir riebalų embolijos į galvos smegenis bei plaučius. F. C. mirė 24-48 val. iki jos lavono autopsijos, tai patvirtina stiprus lavoninis raumenų sustingimas, III lavondėmių stadija, puvimo požymių nebuvimas. F. C. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. F. C. kraujyje barbitūratų, fenotiazinų, benzodiazepinų, opijėtų, amitriptilino, dilenhidramino ir metamizolio nerasta. F. C. lavone konstatuoti šie sužalojimai:

Daugybiniai dešinės pusės I, II, III, IV, V,’VI, VII, VIII, IX, X, kairės pusės I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XI šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiai. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus krūtinės ląstą 2-3 trauminių poveikių pasekoje. Šie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatyto taisyklių 6.6.15 punktas) ir šiuo konkrečiu atveju tapo F. C. mirties priežastimi. 2. Poodinės kraujosruvos dešinio žasto, dešinio klubo, dešinės šlaunies, kairės alkūnės ir kairio kelio srityse, kraujosruva liežuvyje, kraujosruva kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose padarytos paveikus kietais bukais daiktais, 6-7 trauminiais poveikiais. Šešios smulkios, ovalų formos poodinės kraujosruvos dešinio kelio srityje labiausiai tikėtina padarytos šią sritį suspaudus plaštakos pirštais. Šiame punkte išvardinti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos F. C. mirčiai neturėjo. 3. Odos defektai dešinio dilbio ir abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, labiausiai tikėtina, yra terminių II0 nudegimų žymės. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant dešiniam dilbiui ir abiejų plaštakų nugariniams paviršiams su ribotu, aukštos temperatūros daiktu. Sužalojimai gyvam asmeniui, atsižvelgiant į jų gijimo trukmę, būtų vertinami kaip sukėlę nežymų arba nesunkų sveikatos sutrikdymą. 4. Visi sužalojimai padaryti minučių - valandos bėgyje iki mirties, tai patvirtina makroskopinis sužalojimų vaizdas bei ląstelinės reakcijos neradimas tiriant sužalojimus histologiškai, staigios mirties požymiai. Sužalojimų visuma savęs žalojimui nebūdinga. Specifinių, tik kovai ar savigynai būdingų sužalojimų F. C. kūne nekonstatuota. Neatmestina galimybė, kad po patirtų sužalojimų iki mirties F. C. galėjo atlikti minimalius savarankiškus veiksmus (judinti galūnes, dejuoti, šauktis pagalbos ar pan.). Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija nenurodo konkrečios pozos ir tarpusavio padėties su užpuoliku, sužalojimų padarymo metu. Sužalojimuose neužsifiksavo specifinių požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie individualias žalojusių daiktų savybes, jų skaičių. Jėga buvo pakankama, kad susidarytų konstatuoti sužalojimai. Sužalojimai vienas kito atžvilgiu padaryti artimu laiku, todėl jų padarymo sekai nustatyti duomenų nėra. F. C. burnoje ir tiesiojoje žarnoje rasti sperminio skysčio pėdsakai (t. 1, b. l. 27-33).

Specialisto išvada Nr. S 41/14(01) patvirtina, kad tepinėliuose ir tampone su F. C. tiesiosios žarnos turiniu, burnos turiniu spermijų nerasta, rasti sperminio skysčio pėdsakai (S-SP 15/14(01)). Atlikus DNR tyrimą, iš sperminio skysčio pėdsakų DNR profilio, tinkamo asmens identifikavimui, negauta (t.1, b. l. 55-57).

Specialisto išvada Nr. S 128/14(01) patvirtina, kad ant F. C. trijų palaidinių, apatinuko rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, iš sperminio skysčio pėdsakų DNR profilių, tinkamų asmens identifikavimui, negauta. Atlikus DNR tyrimą, A. Č. dešinės rankos nagų nuokarpose gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. Č. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe (t. 1, b. l. 65-67).

Specialisto išvada Nr. MK 33/14(01) patvirtina, kad tirti F. C. dešinio dilbio ir dešinės plaštakos odos sužalojimai - vientisumo pažeidimai yra atsluoksniuotų paviršinių odos lopų pavidalo, jų matmenys nurodyti tiriamojoje dalyje. Tirtuose F. C. dešinio dilbio ir dešinės plaštakos odos sužalojimuose užsifiksavusių požymių nepakanka, kad būtų galima konkrečiai pasisakyti apie šių sužalojimų padarymo mechanizmą. Todėl nustatyti, kokių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu padaryti sužalojimai, ir ar tyrimui pateiktu elektriniu šildytuvu galėjo būti padaryti šie sužalojimai ant nukentėjusiosios dešinio dilbio bei dešinės plaštakos, negalima. Tirti F. C. dešinio dilbio ir dešinės plaštakos odos sužalojimai - vientisumo pažeidimai atsluoksniuotų paviršinių odos lopų pavidalo, galimai yra plyšusios susidariusios pūslės (t. 1, b. l. 76-81).

2014-01-15 daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytoja N. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė žalios - juodos spalvos vandens siurblį „LEO XKS-250P“ su elektros kabeliu (t. 1, b. l. 107).

2014-02-13 apžiūros protokole su fotolentelėmis užfiksuotas ir apžiūrėtas vandens siurblys „LEO XKS-250P“, kurį liudytoja N. S. 2014-01-14 atėmė iš kaltinamojo A. Č. (t. 1, b. l. 108-109).

Liudytoja N. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie analogiški parodymams, duotiems teisme, patvirtino 2014-02-24 atliekant parodymų patikrinimą vietoje (t. 1, b. l. 102-106).

Nors kaltinamasis A. Č. kaltu neprisipažino, jo kaltė pagal pareikštus kaltinimus įrodyta. Įvertinusi byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra neginčijamai nustatytos šios aplinkybės:

Liudytojo A. F. parodymai 2014-01-15 įvykio vietos apžiūros protokolas, patvirtina, kad 2014-01-15 ryte (duomenys neskelbtini), savo namuose, kambaryje ant grindų rastas F. C. lavonas. F. C. mirties priežastis - krūtinės trauma, pasireiškusi daugybiniais dešinės pusės šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiais. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus krūtinės ląstą 2-3 trauminių poveikių pasekoje (specialisto išvada Nr. M 49/14(02). Taigi F. C. mirties priežastis buvo prieš ją pavartotas fizinis smurtas.

Nustatyta, kad kaltinamasis A. Č. kaltinime nurodytu laiku (2014 metų sausio 14 dieną, apie 21.00 val.) buvo F. C. namuose. Tai patvirtina liudytojos N. S. parodymai – ji parodė gyvenanti priešais F. C. namą, vakare pastebėjo prie F. C. namų stovintį dviratį, o viduje nedegė šviesa. Per langą pamatė, kad name kažkas vaikšto, pasišviesdamas telefonu ar prožektoriumi. Vėliau iš už namo kampo išėjo A. Č., kuris nešėsi su savimi F. C. priklausantį vandens siurbliuką. Pats kaltinamasis neginčijo N. S. parodymų teisingumo, patvirtino, kad nurodytu laiku buvo F. C. namuose, švietė viduje su telefonu, sudavė smūgius F. C., tačiau tokių veiksmų priežastimi nurodė konfliktą su F. C., nesutiko, kad keletas smūgių galėjo būti mirties priežastimi.

Kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis F. C. sudavė tik porą smūgių, kurie, anot jo, negalėjo būti mirties priežastimi, paneigia specialisto išvada Nr. M 49/14(02), kurioje konstatuojama, kad F. C. mirties priežastis - krūtinės trauma, pasireiškusi daugybiniais dešinės pusės šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiais Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus krūtinės ląstą 2-3 trauminių poveikių pasekoje. Be šių mirtį sukėlusių sužalojimų buvo konstatuota, jog F. C. tuo pat metu padaryti ir kiti kūno sužalojimai - poodinės kraujosruvos dešinio žasto, dešinio klubo, dešinės šlaunies, kairės alkūnės ir kairio kelio srityse, kraujosruva liežuvyje, kraujosruva kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kurie padaryti kietais bukais daiktais 6-7 trauminiais poveikiais. Nustatyta, kad padarytos ir šešios smulkios, ovalų formos poodinės kraujosruvos dešinio kelio srityje, labiausiai tikėtina, suspaudus plaštakos pirštais. Be to, konstatuoti ir nudegimai rankose: odos defektai dešinio dilbio ir abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, labiausiai tikėtina, yra terminių II0 nudegimų žymės. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant dešiniam dilbiui ir abiejų plaštakų nugariniams paviršiams su ribotu, aukštos temperatūros daiktu. Kadangi nudegimai išsidėstę nugariniuose paviršiuose, atmestina galimybė, kad F. C. galėjo pati nudegti rankas dėl neatsargumo prie krosnies ir pan. Specifinių, tik kovai ar savigynai būdingų sužalojimų F. C. kūne nekonstatuota, taigi ji nesipriešino užpuolikui. Specialisto išvada Nr. MK 33/14(01) nepaneigia, kad minėtus sužalojimus padarė kaltinamasis, o tik konstatuoja, jog tirti F. C. dešinio dilbio ir dešinės plaštakos odos sužalojimai - vientisumo pažeidimai atsluoksniuotų paviršinių odos lopų pavidalo, galimai yra plyšusios susidariusios pūslės, bei tai, kad nėra galimybių nustatyti, ar sužalojimai padaryti įvykio vietoje paimtu elektriniu šildytuvu.

Taigi paminėtos specialisto išvados objektyviai patvirtina, kad F. C. buvo suduoti mažiausiai 8 smūgiai bei nudegintos rankos ir tai akivaizdžiai prieštarauja kaltinamojo parodymams apie tai, kad jis F. C. sudavė vieną kartą į krūtinę ir du kartus į dešinįjį šoną. Nenustatyta, kad smurtą prieš F. C. tuo laiku galėjo vartoti kiti asmenys. Specialisto išvada patvirtina, jog visi nustatyti sužalojimai mirusiajai vienas kito atžvilgiu padaryti artimu laiku (specialisto išvada Nr. M 49/14(02).

Liudytojas A. F. patvirtino, kad buvo pas F. C. 2014 m. sausio 14 d. apie pietus. Močiutė buvo sveika, ji gulėjo ir nematė tada jos rankų, bet ji niekuo nesiskundė. Jei būtų susižalojusi, būtų pasakiusi apie tai. Močiutę rado negyvą atvykęs kitos dienos ryte. Liudytojas L. B. taip pat matė F. C. 2014 m. sausio 14 d., bet kad ji būtų buvusi sužalota, nepastebėjo. Specialisto išvadoje Nr. M 49/14(02) konstatuojama, kad F. C. mirė 24-48 val. iki jos lavono autopsijos (lavono skrodimo mirties priežasčiai nustatyti), t.y. iki 2014-01-16 9.30 val. F. C. buvo rasta 2014-01-15 ryte.

Atmestini kaip nelogiški kaltinamojo parodymai, kad jis telefonu švietė norėdamas padėti F. C. ieškoti pinigų, kadangi namuose veikė elektros apšvietimas ir taip elgtis nebuvo jokios būtinybės. Be to, liudytojos N. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta (to neneigia ir pats kaltinamasis), kad A. Č. iš F. C. namų išlipo pro langą, palikdamas namo duris užrakintas iš vidaus. N. S. parodė, kad A. Č. išėjo iš kiemo pusės, o ne pro duris, esančias į gatvės pusę. Įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojo A. F. parodymai patvirtina, kad namo durys buvo užkabintos iš vidaus, taip pat paliktas atviras virtuvės langas, išeinantis į kiemo pusę. Teismas tokį kaltinamojo elgesį vertina kaip siekį likti nepastebėtam nusikaltimo vietoje.

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu galima konstatuoti, kad sužalojimus, sukėlusius F. C. mirtį, padarė būtent A. Č.. Tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. F. C. mirtis yra dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas.

Nustačius, kad F. C. mirė nuo sužalojimų ir pripažinus, kad tuos sužalojimus nukentėjusiajai padarė kaltinamasis A. Č., konstatuotina, jog tarp jo veiksmų ir nukentėjusios mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai kito žmogaus gyvybę kaltininkas atima veikdamas tyčia, t. y. suprasdamas, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatydamas, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to norėdamas (tiesioginė tyčia) arba nenorėdamas, bet sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Kolegija sprendžia, kad A. Č. suvokė, jog tokiais veiksmais kelia pavojų F. C. gyvybei, numatė, kad gali atimti gyvybę, ir veikė to norėdamas, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nustatyta, kad garbaus amžiaus, taigi silpnos sveikatos, nukentėjusiajai suduoti daugybiniai smūgiai, degintos rankos, nukentėjusioji nesipriešino, kaltinamasis siekė užvaldyti svetimą turtą, užpuoliką F. C. pažinojo. Tai patvirtina, kad kaltinamasis kryptingai siekė nukentėjusiosios mirties. Tyčios rūšies nustatymas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau tai turi reikšmės skiriant nuteistajam bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-14/2012). Kankinimas - tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną. Kankinimas yra vienas iš itin žiauraus nužudymo būdų. Nustatyta, kad be kaltinamojo suduotų ne mažiau kaip 8 smūgių F. C., jis padarė dar ir kitus sužalojimus – terminius antrojo laipsnio nudegimus dešinio dilbio ir abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose. Jie padaryti ribotu, aukštos temperatūros daiktu. Tokie veiksmai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai dideles fizines kančias. Specialisto išvados patvirtina, kad F. C. mirė ne iš karto po jai padarytų sužalojimų, nusikaltimo metu ji buvo blaivi ir neapsvaigusi. Tai patvirtina, kad ji jautė didelį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kad A. Č. inkriminuojamos veikos padarymo metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, darytina išvada, jog kaltinamasis suvokė itin žiaurų F. C. gyvybės atėmimo ypatumą, nes padarydamas jai daugybinius kūno sužalojimus, tame tarpe degindamas rankas, suvokė, kad nukentėjusioji jaus didelį skausmą. Kadangi kaltinamasis nukentėjusiąją nužudė itin žiauriai, jo veika atitinka BK 129 str. 2 d. 6 p. numatytą nusikaltimą.

Nužudymas dėl savanaudiškų paskatų inkriminuojamas tada, kai kaltininkas nužudo kitą žmogų siekdamas turtinės naudos: įgyti turto, teisę į turtą ar išvengti turtinės prievolės sau arba kitiems asmenims. Nusikaltimo kvalifikavimui neturi įtakos tai, kad kaltininkas realiai turtinės naudos negavo. Savanaudiškos paskatos turi susiformuoti iki nužudymo pradžios arba kilti kėsinimosi metu. Priešingu atveju asmeniui negali būti inkriminuojamas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas. Kaip patvirtina bylos duomenys, kaltinamojo teiginys, jog jis pas F. C. atėjo jos pačios prašymu padėti atnešti malkų, paneigtas kitais byloje surinktais įrodymais. Nustatyta, jog tą dieną pas F. C. buvo atvykęs anūkas A. F., kuris aprūpino ją malkomis, iškūreno krosnį. Tokius A. F. parodymus patvirtino kaimynė N. S.. Taigi F. C. pagalbos, kurią nurodo kaltinamasis, iš A. Č. nereikėjo. Nukentėjusioji L. F. ir liudytoja N. S. patvirtino, kad kelios dienos prieš nužudymą F. C. gavo senatvės pensiją, apie 600-700 litų. Šis faktas buvo žinomas aplinkiniams gyventojams, kadangi tai nebuvo vienkartinė išmoka, pensijos buvo mokamos periodiškai, paštininkė kviesdavo liudytojus, kurie, reikalui esant, patvirtintų pinigų išmokėjimo faktą. Įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelėse užfiksuota, kad F. C. namuose daiktai išvartyti, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. F.. Pažymėtina, jog ir pats kaltinamasis nurodė, kad su F. C. ieškojo pinigų. Visuma šių aplinkybių patvirtina, kad A. Č. smurtą prieš F. C. vartojo siekdamas turtinės naudos, tai yra įgyti svetimą, F. C. priklausantį turtą – pinigus ar kitą neapibrėžtą turtą. Tai, kad liudytoja N. S. vėliau pas kaltinamąjį pinigų nerado, nekeičia veikos kvalifikavimo. Nustatyta, kad A. Č., išeidamas iš F. C. namų, išlipo pro langą ir iš kiemo išsinešė elektrinį vandens siurblį. Konstatuotina, jog BK 129 straipsnyje numatytas nusikaltimas pagrįstai kvalifikuotas ir kaip padarytas dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 9 p.).

2014-01-15 daiktų pateikimo protokolas, 2014-02-13 apžiūros protokolas su fotolentelėmis, liudytojos N. S. bei paties kaltinamojo parodymai patvirtina, jog 2014 metų sausio 14 dienos vakare N. S. iš kaltinamojo, kuris išėjo iš F. C. kiemo, atėmė F. C. priklausantį vandens siurblį. Kaltinamasis A. Č. neneigė paėmęs F. C. priklausantį vandens siurblį, tačiau tvirtino taip pasielgęs F. C. leidimu. Tokie jo parodymai vertintini kritiškai. Nukentėjusioji L. F., liudytoja N. S. patvirtino, kad F. C. siurbliu naudojosi, jis buvo veikiantis. Akivaizdu, jog vandens siurblį buvo pasikėsinta pagrobti prieš F. C. valią. Taigi, A. Č., veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Ikiteisminio tyrimo metu jo veika kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. Kolegija sprendžia, kad jo veika, nekeičiant faktinių aplinkybių, perkvalifikuotina į lengvesnę – pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. Kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 178 str. 2 d., nenustatyta, nėra pagrindo teigti, jog kaltinamasis įsibrovė į saugomą teritoriją ar saugyklą. Pagal nustatytas aplinkybes sodybos kiemas nelaikytinas saugoma teritorija, o jame esantis šulinys – saugykla.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kurios leistų pripažinti kaltinamojo atsakomybę dėl kaltinimų pagal BK 129 straipsnį lengvinančiomis aplinkybėmis tai, jog veikos padarymui būtų turėjęs įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.) taip pat tai, jog veika buvusi padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį būtų nulėmę neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 str. 1 d. 10 p.). Nužudymas, įvykdytas kaltinamojo, priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Vagystė priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, yra nebaigtas.

Kaltinamasis A. Č. teistas (t. 2, b. l. 31-96), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 29-30), psichiatrijos ligoninėse nesigydė, priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 2, b. l. 14-19). 2014-02-25 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-248 nurodyta, kad A. Č. atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga. (t. 2, b. l. 22), taigi jis yra pakaltinamas.

Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Skiriant bausmes, atsižvelgtina į visumą aukščiau aptartų aplinkybių, į tai, kad nėra nustatyta sąlygų, kurios leistų taikyti BK 62 str. ar BK 54 str. 3 d. nuostatas.

Už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnyje, padarymą A. Č. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nežymiai viršijanti sankcijos vidurkį, o už pasikėsinimą įvykdyti vagystę – mažesnė, nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Kadangi padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 5 d. 2 p.), bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kaltinamasis A. Č. laikinai sulaikytas 2014-01-16, 2014-01-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėn., suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2014 m. sausio 17 d. Kardomoji priemonė buvo tęsiama, paskutinį kartą - 2014-10-14 Kauno apygardos teismo nutartimi kardomoji priemonė - suėmimas pratęsta 3 mėn., šį terminą skaičiuojant nuo 2014-10-16. (t. 2, b. l. 111-113). Laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į bausmę. Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, kadangi 2014-10-14 Kauno apygardos teismo nutartimi konstatuoti suėmimo taikymo pagrindai neišnyko.

Nukentėjusioji L. F. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 2848,89 Lt litus turtinės žalos atlyginimo ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 145-150). Turtinę žalą sudaro F. C. laidojimo išlaidos, kurias patyrė nukentėjusioji. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Prašoma priteisti turtinė žalos atlyginimo suma nėra per didelė, turėtos išlaidos atitinka reikalingumo ribas, jas apskaičiuojant atsižvelgta ir į valstybės išmokėtą laidojimo pašalpos ir pensijos dydį (viso – 1663 Lt), todėl vadovaujantis CK 6.291 str., nukentėjusiosios reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į A. Č. padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes - tyčia be to itin žiauriai nužudyta nukentėjusios motina, su kuria nukentėjusioji palaikė artimus ryšius, ją globojo, todėl nukentėjusioji L. F. neabejotinai patyrė sunkius išgyvenimus. Gynybos argumentai apie artimų ryšių tarp motinos ir dukters nebuvimą atmestini kaip nepagrįsti. Išties, liudytojas L. B., nukentėjusiosios pusbrolis, parodė, jog L. F. nesirūpino motina, jos nelankydavo. Tačiau kolegija sprendžia, kad tokie parodymai nelaikytini objektyviais ir galimai nulemti priešiškų tarpusavio santykių tarp giminių. Byloje objektyviai nustatyta, kad L. F. sūnus A. F. nukentėjusiosios nurodymu buvo atvykęs aplankyti močiutės, ją prižiūrėjo. Liudytoja N. S. parodė, kad skambindavo dėl F. C. jos dukrai L. F.. Taigi pagrindo daryti išvadai, kad nukentėjusioji nepalaikė artimų ryšių su motina, nėra.

Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog A. Č. turto neturi, nedirbantis, jam gresia ilgalaikis laisvės atėmimas, jo galimybės teisėtai įgyti lėšų, kurių pakaktų žalai atlyginti, yra ribotos. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios L. F. pareikštas 50000 litų ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, priteisiant iš A. Č. nukentėjusiajai 40000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatomis:

Vandens siurblys „LEO XKS-250P“, priduotas saugojimui į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK (t. 1, b. l. 110- 112), nukentėjusiosios prašymu grąžintinas nukentėjusiajai (BPK 94 str. 5 p.).

2014-01-15 įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai (juodos spalvos moteriška rankinė, vyriškas švarkas, medžiaginė juosta, metalinis kablys, elektrinis šildytuvas, dvi virtuvinio lango varčios, priduotos saugojimui į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK, t. 1, b. l. 48-51), 2014-01-16 atliekant F. C. lavono teismo medicininį tyrimą paimtas makšties turinys, nuoplovos nuo gaktos, burnos turinys, nuoplovos nuo kaklo, tiesiosios žarnos turinys, priduoti saugojimui į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK (t. 1, b. l. 58-60), 2014-01-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti F. C. drabužiai: rausvos spalvos marškinėliai, raudonos spalvos megzta palaidinė, žalios spalvos megzta palaidinė, juodos spalvos apatinukas, 4 vienetai kojinių, priduoti saugojimui į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK (t. 1, b. l. 68-70), sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 str. 4 p.).

2014-01-16 A. Č. asmens kratos metu rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir pilkos spalvos metalo grandinėlė su pakabuku, priduoti saugojimui į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK (t. 1, b. l. 145-147), grąžintini A. Č. (BPK 94 str. 5 p.).

2014-01-16 A. Č. asmens kratos metu rasti ir paimti 28,80 litų perduoti saugoti į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą. (t. 1, b. l. 148-152). Vadovaujantis BPK 151 str. 1 d., civiliniam ieškiniui užtikrinti šioms lėšoms taikytinas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. ir paskirti 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Į bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. sausio 16 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios L. F. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš A. Č. 2848,89 Lt (825,10 eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 40000 Lt (11584,80 eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vandens siurblį „LEO XKS-250P“, priduotą saugojimui į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK (t. 1, b. l. 110- 112), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai L. F..

2014-01-15 įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus (juodos spalvos moteriška rankinė, vyriškas švarkas, medžiaginė juosta, metalinis kablys, elektrinis šildytuvas, dvi virtuvinio lango varčios, priduotos saugojimui į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK, t. 1, b. l. 48-51), 2014-01-16 atliekant F. C. lavono teismo medicininį tyrimą paimtus daiktus (makšties turinys, nuoplovos nuo gaktos, burnos turinys, nuoplovos nuo kaklo, tiesiosios žarnos turinys, priduoti saugojimui į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK, t. 1, b. l. 58-60), 2014-01-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus F. C. drabužius (rausvos spalvos marškinėliai, raudonos spalvos megzta palaidinė, žalios spalvos megzta palaidinė, juodos spalvos apatinukas, 4 vienetai kojinių, priduoti saugojimui į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK, t. 1, b. l. 68-70), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

A. Č. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir pilkos spalvos metalo grandinėlę su pakabuku, priduotus saugojimui į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK (t. 1, b. l. 145-147), grąžinti A. Č..

Vadovaujantis BPK 151 str. 1 d., siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, laikinai apriboti nuosavybės teises į A. Č. priklausančius 28,80 Lt (8,34 eurų), saugomų Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje. Nuosprendžiui įsiteisėjus į šią sumą nukreipti priteistų sumų išieškojimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.

Kolegijos pirmininkas Giedrius EndriukaitisTeisėjai Daiva JankauskienėArūnas Paštuolis