- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-15
- Bylos Nr.
- e2A-529-803/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-05233-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- A. Ž., L. Ž., R. Ž., M. Ž.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Medicinos bankas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. Ž., L. Ž., R. Ž., M. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams A. Ž., L. Ž., R. Ž., M. Ž. dėl priverstinio iškeldinimo iš turto, išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė
Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto savininko teisių gynimo, iškeldinant atsakovus iš buto bei nuostolių atlyginimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Medicinos bankas“ ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus A. Ž. ir L. Ž. su nepilnamečiais vaikais R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuriems pagal įstatymą atstovauja tėvai A. Ž. ir L. Ž., su visais jiems priklausančiais daiktais iš turto: 0,1445 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovus A. Ž., L. Ž. perduoti ieškovei UAB „Medicinos bankas“ turto, esančio (duomenys neskelbtini), raktus bei visus su šiuo turtu susijusius dokumentus; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2008-07-31 kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais suteikė UAB „Ardaža“ 2 320 000 Eur kreditą. Prievolių, kylančių iš Kredito sutarties, tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas reikalavime nurodyto turto, tuo metu priklausiusio atsakovams A. Ž. ir L. Ž., hipoteka (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). UAB „Ardaža“ prievolių, kylančių iš Kredito sutarties, tinkamai neįvykdė, todėl ieškovė pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. I-1012V/2010 leido priverstinai iš varžytynių parduoti įkeistą turtą. Turtas buvo realizuotas vykdymo proceso metu ir antstolio V. Č. 2016-07-28 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas ieškovei. UAB ,,Medicinos bankas“ nuosavybės teisė į turtą 2016-08-10 buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Apie tai, kad bankas yra turto savininkas, atsakovai buvo informuoti 2016-08-09 raštu Nr. S/00/2016-2581. Šalims dėl turto-pardavimo ar nuomos susitarti nepavyko. Atsakovų buvo paprašyta iki 2016 08-26 išsikraustyti ir turtą perduoti ieškovei. Atsakovai nustatytu terminu neišsikraustė ir turto ieškovei neperdavė. Įkeičiant namą, kartu buvo įkeisti ir visi esami ar būsimi antraeiliai (su pagrindiniais daiktais susiję) daiktai, nes hipotekos lakšte nebuvo nustatyta kitaip. Namą ieškovė kaip išieškotojas ir hipotekos kreditorius perėmė vykdymo proceso metu, tai kartu su namu ieškovė perėmė ir atsakovų padarytus namo pagerinimus bei į juos įgijo nuosavybės teisę.
3. Atsakovai A. Ž. ir L. Ž. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2016-07-28 turto perdavimo išieškotojui UAB ,,Medicinos bankas“ aktas Nr. 0116/14/02207 yra neteisėtas, todėl pripažintinas negaliojančiu. Turto perėmimo aktas pasirašytas 2016 07 28, t.y. praėjus 7 dienoms nuo teismo nutarties nutraukti atsakovams, kaip fiziniams asmenims, iškeltą bankroto bylą, įsiteisėjimo dienos 2016-07-21. Tačiau jokios informacijos apie teisme gautą prašymą nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą, kad galėtų pareikšti savo nuomonę bei apginti savo interesus, atsakovai nebuvo gavę. Informaciją apie turto perėmimą atsakovai gavo tik 2016-08-15, kartu su banko prašymu dėl išsikraustymo, surašytu 2016-08-09 bei nurodytu išsikraustymo terminu iki 2016-08-26. Nurodė, kad ieškovė pagal turto perdavimo išieškotojui aktą perėmė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas - 71,01 kv.m. Tačiau gyvenamojo namo bendras plotas 222 kv. m, t.y. atsakovai įvedė šildymą, padarė apdailą gyvenamajam namui, tame tarpe ir 150,99 kv.m. gyvenamojo ploto, kuris niekada nebuvo įkeistas ir nėra perimtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovus A. Ž. ir L. Ž. su nepilnamečiais vaikais R. Ž. ir M. Ž., kuriems pagal įstatymą atstovauja tėvai (atsakovai) A. Ž. ir L. Ž., po dviejų mėnesių nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei UAB „Medicinos bankas“ priklausančio nekilnojamojo turto: 0,1445 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas taip pat priteisė iš kiekvieno atsakovų A. Ž. ir L. Ž. ieškovei UAB „Medicinos bankas“ po 15,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovai nuosavybės teisių į ginčo turtą nebeturi. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai su ieškove yra sudarę nuomos, panaudos ar kitą sutartį, kuri leistų atsakovams toliau teisėtai gyventi ginčo pastatuose, nepateikta (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovė L. Ž. teisme patvirtino suprantanti, kad gyvena ieškovui priklausančiame name be pagrindo, hipotekos sandorio neginčijo. Teismas nustatė, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-192-647/2016 buvo nutraukta A. Ž. ir L. Ž. bankroto bylą, o antstolio prašymas dėl leidimo užbaigti turto perdavimo išieškotojui procedūrą buvo paliktas nenagrinėtu. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-13 nutartis nutraukti bankroto bylą įsiteisėjo 2016-07-21. Kaip matyti, 2016-07-28 turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 0116/14/02207 buvo surašytas jau po teismo nutarties nutraukti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, jis nėra nuginčytas, todėl galiojantis. Teismas nurodė, jog atsakovų argumentai, kad turto perėmimo aktas pasirašytas 2016 07 28, t. y. praėjus 7 dienoms nuo teismo nutarties nutraukti atsakovams, kaip fiziniams asmenims, iškeltą bankroto bylą, įsiteisėjimo dienos 2016-07-21, nagrinėjamu atveju jokios teisinės reikšmės neturi. Joks įstatymas neįpareigoja ieškovės laukti tam tikrą laiko tarpą po bankroto bylos skolininkams nutraukimo ir tik tada imtis veiksmų skolos išieškojimui. Atsakovai Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-13 nutarties neskundė, ji yra įsiteisėjusi. Bankroto byla atsakovams buvo nutraukta dėl jų pačių pasyvumo – jie per nustatytą terminą nepateikė bankroto administratoriui ir teismui jų mokumo atkūrimo plano projekto.
6. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovų argumentais, jog bankui buvo įkeista ir bankas perėmė tik dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. konkrečiai 71,01 kv.m. šio namo. Visas gyvenamojo namo bendras plotas yra 222 kv. m., atsakovai argumentavo, kad 150,99 kv.m. gyvenamojo namo ploto niekada nebuvo įkeitę ir jis banko nėra perimtas. Teismas nustatė, kad tokios būklės (pilnai pastatytame) gyvenamajame name atsakovų šeima gyvena dar nuo 2005 metų. Kaip patvirtino atsakovė, 2006 metais jie jau turėjo namą tokio baigtumo, koks pavaizduotas byloje pateiktose foto nuotraukose (antstolio V. M. 2017-03-02 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 240-17-02). 2006-11-07 UAB „Turto spektro“ pažymoje Nr. 06-11-2-593 nurodyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 700 000 litų, o ji nustatyta atsižvelgiant į tai, kad namo bendras plotas 222 kv.m., pamatai betoniniai, sienos rąstų (iš išorės dalinai dengtos klinkeriu, šiltintos), perdengimai mediniai, stogas dengtas šiaudais, t.y. atsižvelgiant į tai, kad namas yra pastatytas pilnai. UAB Korporacija „Matininkai“ atsakovų užsakymu atlikto turto vertinimą ir 2008-02-19 turto vertės nustatymo pažymoje (ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad gyvenamasis namas yra faktiškai apie 222 kv.m. ir jį įvertino 895 000 litų suma. Pagal šį vertinimą ir buvo įkeičiamas turtas bankui. Teismas nustatė, kad nors hipotekos lakšte nurodyta, kad įkeičiamo gyvenamojo namo baigtumas sudarė 30 proc., tai savaime nereiškia, jog ieškovui (bankui) buvo įkeista tik 30 proc. šio turto. Ši procentinė išraiška rodo tik išviešintą pastato baigtumą, o ne banko naudai įkeičiamą faktinę turto dalį. Tai, kad atsakovai Nekilnojamojo turto registre tinkamai nesutvarkė gyvenamojo namo duomenų, faktinei gyvenamojo namo būklei ir turto hipotekos sandoriui įtakos neturi. Teismas nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. I-1012Y/2010 buvo nutarta iš varžytinių parduoti visus įkeistus banko naudai daiktus, tame tarpe ir gyvenamąjį namą, o ne tik jo dalį. Ieškovei buvo perduotas visas turtas („sveikas“ 1/1 turto vienetas). Įkeičiant namą, kartu buvo įkeisti ir visi esami ar būsimi antraeiliai daiktai, nes hipotekos lakšte nebuvo nustatyta kitaip (CK 4.171 straipsnio 3 dalis (redakcija nuo 2012-07-01), CK 4.171 straipsnio 2 ir 3 dalys (redakcija iki 2012-06-30), 4.12 - 4.14 straipsniai, 4.19 straipsnio 1 dalis). Remiantis nurodytu, pirmosios instancijos teismas atsakovų argumentus dėl tik dalies gyvenamojo namo įkeitimo hipoteka atmetė kaip nepagrįstus (CPK 185 straipsnis).
7. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovai, apribodami galimybę ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, pažeidžia ieškovės teises, tolesnį atsakovų nekilnojamojo turto naudojimą teismas vertintino kaip savavališką, todėl ieškinį dėl iškeldinimo tenkino, tačiau remiantis tuo, jog nagrinėjamas ginčas susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, o atsakovai tikėjosi jiems palankaus teismo sprendimo, teismas sprendimo įvykdymą atidėjo, nustatant, kad atsakovai iš ieškovei priklausančio turto turi išsikelti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 1.5 straipsnis, CPK 284 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovai A. Ž., L. Ž., R. Ž., M. Ž. pateikė apeliacinį skundą dėl 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB ,,Medicinos bankas“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos kaip esminius apeliacinio skundo argumentus:
8.1. įkeičiant namą, kartu buvo įkeisti ir visi esami ir būsimi antraeiliai (su pagrindiniais daiktais susiję) daiktai, nes hipotekos lakšte nebuvo numatyta kitaip. Taip pat nesutinka, kad gyvenamojo namo pagerinimai laikytini antraeiliais daiktais. Nurodo, kad tokia pozicija suteikia kreditoriui galimybę nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita, kadangi skolininkui pagerinus įkeistą daiktą ir padidinus jo vertę, turto vertė pagal hipotekos sutartį nesikeičia. Nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovei buvo įkeistas visas nekilnojamasis turtas ir visas gyvenamasis namas, neatsižvelgiant į tai, kad realus namo plotas sudaro 222 kv. m., o sutartimi buvo įkeista tik 71,01 kv. m. gyvenamojo namo. Nurodo, jog sutartimi buvo įkeista tik 1/3 dalis gyvenamojo namo, tuo tarpu teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei buvo įkeistas būtent 222 kv. m. dydžio namas;
8.2. ieškovė 2016-08-09 išsiuntė atsakovams reikalavimą išsikraustyti iki 2016-08-26. Šį reikalavimą atsakovai gavo tik 2016-08-15. Tai reiškia, kad realiai atsakovams, t. y. 4 asmenų šeimai, iš kurių 2 yra nepilnamečiai vaikai, naujos gyvenamosios vietos paieškai ir išsikraustymui buvo pateiktas 11 dienų terminas. Nurodo, kad toks terminas yra neprotingai trumpas ir atsakovai objektyviai niekaip negalėjo ne tik išsikraustyti, bet ir susirasti naujos gyvenamosios vietos per banko nustatytą 11 dienų terminą;
8.3. nurodo, jog teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė 31 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 2 dalimi bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškiniu ieškovė prašė: 1) iškeldinti atsakovus iš nekilnojamojo turto, 2) įpareigoti atsakovus A. Ž. ir L. Ž. perduoti ieškovei turto, esančio (duomenys neskelbtini), raktus ir su šiuo turtu susijusius dokumentus, 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Teismas visiškai patenkino pirmąjį ieškovės reikalavimą, antrojo reikalavimo netenkino, o trečiąjį reikalavimą tenkino tik 50 %, t. y. bylinėjimosi išlaidas priteisė ne iš visų keturių atsakovų, o tik iš A. Ž. ir L. Ž.. Teismui tenkinus ieškinį iš dalies, o ne jį visą, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų atžvilgiu.
Atsiliepimas
9. Ieškovė UAB ,,Medicinos bankas“ pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Nurodė šiuos esminius atsikirtimų argumentus:
9.1. turtas, įskaitant gyvenamąjį namą, buvo įkeisti hipotekos lakštu (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246, (redakcija galiojusi hipotekos lakšto sudarymo metu) (toliau - Nuostatai), 86 punkte, be kito, nustatyta, kad tvarkant registro objektus, naudojami kitų registrų duomenys: Nekilnojamojo turto registro - nekilnojamųjų daiktų duomenų patikrai atlikti. Hipotekos lakšte (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) nurodomi duomenys, kaip to ir reikalavo Nuostatų 86.3 punktas, atitinka Nekilnojamojo turto registre pateiktą informaciją, t.y. šiame lakšte nurodytas gyvenamojo namo plotas ir 30 proc. baigtumas atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis. Aplinkybė, jog hipotekos lakšte nurodoma, kad įkeičiamo gyvenamojo namo baigtumas sudarė 30 proc., savaime nereiškia, jog bankui buvo įkeista 30 proc. turto. Ši procentinė išraiška reiškia išviešintą statinių baigtumą, o ne įkeičiamą dalį. Nors išviešintas baigtumas sudarė 30 proc., tačiau pačių atsakovų pirmosios instancijos teismui pateikta UAB „Turto spektras“ 2006-11-07 pažyma Nr. 06-11-2-593 patvirtina, jog įkeistas namas iš esmės buvo baigtas statyti. Hipotekos lakštas Hipotekos registre buvo įregistruotas 2008-08-08, t.y. akivaizdžiai po to, kai buvo atlikti namo statybos darbai. Turto duomenis Nekilnojamojo turto registre turėjo pakeisti jo tuometiniai savininkai, atsakovai A. Ž. ir L. Ž.. Tai, kad atsakovai laiku nesutvarkė šių duomenų, neturi įtakos faktinei turto būklei bei šio turto hipotekos galiojimui;
9.2. antstolio V. Č. 2014-12-04 patvarkymas Nr. 0116/14/02207 ir prie jo pridėta UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas 2014-08-11 turto vertinimo ataskaita Nr. 24053 VAT_2014GDR VHAN patvirtina, jog įkainojant šiuo metu bankui perduotą turtą, buvo žinoma, jog Nekilnojamojo turto registre fiksuotas gyvenamojo namo baigtumas sudarė 30 proc., tačiau turto vertintojas nurodė, jog „faktinis“ baigtumas sudaro 100 proc. Būtent pagal šią turto vertinimo ataskaitą antstolis ir įkainojo turtą bei vėliau už nustatytą vertę perdavė bankui. Antstolis V. Č. 2017-03-15 pažymoje Nr. 0116/14/02207 taip pat paaiškino, kad 2016-11-28 turto perdavimo išieškotojui akte Nr. 0116/14/02207 yra nurodomas Nekilnojamojo turto registre išviešintas įkeisto turto plotas, tačiau skelbiant turto varžytynes ir perduodant neparduotą turtą išieškotojui buvo perleistas visas faktinis turto plotas, o ne atskira jo dalis. Atsakovai nepateikė duomenų, jog bankui įkeistame žemės sklype būtų suformuoti nauji savarankiški neįkeisti nekilnojamojo turto objektai. Teigia, jog net ir tuo atveju, jei įkeisto turto pagerinimai (ploto padidėjimas, didesnis baigtumo procentas) būtų atsiradę po hipotekos sandorio sudarymo momento, tai nepaneigtų fakto, jog šie pagerinimai yra laikytini tuo pačiu įkeistu turtu ir negalėtų būti perduoti įkaito turėtojui;
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. I-1012Y/2010 leido priverstinai parduoti iš varžytynių visą įkeistą turtą, o ne tam tikras jo dalis. Kaip matyti iš 2016-11-28 turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0116/14/02207, Banko įgyjama turto dalis (žemės sklypas, gyvenamasis namas, pirtis) sudaro 1/1, t.y. išieškotojui buvo perduotas visas turtas, o ne atskiros jo dalys. Šio akto pagrindu Bankas yra turto savininkas, o nuosavybės teisė jau nuo 2016-08-10 įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog bankui nuosavybės teise priklauso visas turtas, atsakovai nuosavybės teisės į turtą nebeturi;
Atsiliepimas
9.4. atsakovų teiginys, kad ieškovė jiems nustatė per trumpą terminą išsikraustyti iš turto, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui. Bankas dar 2016-08-09 raštu Nr. S/00/2016-2581 prašė atsakovų iki 2016-08-26 išsikraustyti ir turtą perduoti bankui. Atsakovai pateikė bankui 2016-08-26 prašymą, kuriame nurodė, kad gali pasiūlyti pirkėją, kuris įsigytų turtą, taip pat, jog iki turto pardavimo norėtų pastarąjį išsinuomoti. Tarp banko ir atsakovų vyko derybos, siekiant taikiai išspręsti turto atlaisvinimo klausimą. Išnaudojus visas galimybes susitarti taikiai, bankas tik 2016-12-22 ieškiniu kreipėsi į teismą dėl atsakovų iškeldinimo. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo baigtas teismui priėmus 2017-04-12 sprendimą. Šiuo metu vyksta apeliacinis procesas, o atsakovai ir toliau be teisinio pagrindo gyvena turte. Pasibaigus apeliaciniam procesui ir teismui nutarus palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu atsakovai turės papildomą 2 mėnesių terminą išsikelti iš turto, todėl nėra pagrindo šį terminą ilginti;
9.5. nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Nurodo, jog ieškinys buvo pareikštas dėl atsakovų iškeldinimo iš turto. Reikalavimas perduoti raktus ir dokumentus yra išvestinis, tiesiogiai susiję su pagrindiniu reikalavimu ir neturėtų būti laikytinas kaip atskiras savarankiškas reikalavimas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Aplinkybė, jog ieškinys buvo patenkintas, bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos visa apimtimi, tačiau ne iš visų atsakovų, savaime nepaneigia fakto, jog teismo sprendimas buvo priimtas ieškovės naudai ir juo labiau fakto, kad bylą pralaimėjusi šalis turi atlyginti priešingos pusės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Byloje keliamas reikalavimas dėl atsakovų A. Ž. ir L. Ž. su jų nepilnamečiais vaikais R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuriems pagal įstatymą atstovauja tėvai A. Ž. ir L. Ž., iškeldinimo iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio 0,1445 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir kitos paskirties statiniai (pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi ieškovė UAB ,,Medicinos bankas“ negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu nurodytu turtu dėl to, kad atsakovai juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo.
11. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „Medicinos bankas“ 2008 07-31 Kredito sutartimi su vėlesniais jos pakeitimais Nr. LOAN_76588 suteikė UAB „Ardaža“, atstovaujamai direktoriaus A. Ž., 2 320 000,00 Eur kreditą terminui iki 2015-06-30. Prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimui be kito sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto banko naudai buvo įkeistas atsakovams A. Ž. ir L. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). UAB „Ardaža“ prievolių pagal nurodytą Kredito sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovė kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. I-1012V/2010 nutarė išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių aukščiau nurodytą atsakovams priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Antstolio V. Č. 2016-07-28 priimtu Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0116/14/02207 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo perduoti išieškotojui UAB „Medicinos bankas“. Ieškovė įregistravo ir nuo 2016 08 10 išviešino savo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė UAB „Medicinos bankas“ registruotu paštu siųstu 2016-08-09 raštu Nr. S/00/2016-2581 informavo atsakovus, jog įgijo nuosavybės teises į aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą ir pareikalavo atsakovus iki 2016-08-26 13:00 val. išsikelti iš šio turto, kartu perduoti atlaisvintą tvarkingą turtą su raktais banko atstovui.
12. Apeliantai, ginčydami teismo sprendimo teisėtumą, remiasi argumentu, jog nebuvo teisingai įvertintas ieškovui įkeistas gyvenamasis namas, t.y. jo vertė padidėjo, atlikus pagerinimo darbus. Teisėjų kolegija nurodo, kad turto vertės ir namo pardavimo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo objektu. Ieškovas prašė iškeldinti atsakovus, o tuo atveju, jei atsakovai mano, kad jų turtas parduotas neteisingai, jie turėtų reikšti atskirus reikalavimus kitoje byloje, įrodinėdami žalos faktą ir dydį. Teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu pagal nustatytą teisinį reguliavimą sprendžiama dėl teisinės ginčo kvalifikacijos bei ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Šios bylos esmė – iškeldinimo klausimas, apeliantai neįrodinėja turį teisę likti gyventi ieškovui priklausančiame name ir naudotis kitu turtu.
13. Taip pat apeliantai nurodo, kad atsakovams, t. y. 4 asmenų šeimai, iš kurių 2 yra nepilnamečiai vaikai, naujos gyvenamosios vietos paieškai ir išsikraustymui buvo pateiktas 11 dienų terminas. Tačiau, anot jų, toks terminas yra neprotingai trumpas ir atsakovai objektyviai niekaip negalėjo ne tik išsikraustyti, bet ir susirasti naujos gyvenamosios vietos per banko nustatytą 11 dienų terminą.
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas atsakovams suteikė dviejų mėnesių nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikotarpį išsikelti su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei UAB „Medicinos bankas“ priklausančio nekilnojamojo turto. Tai reiškia, kad apeliantų argumentai dėl neprotingai trumpo termino tampa teisiškai nereikšmingi, todėl nevertinami.
15. Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Reikalavimas iškeldinti atsakovus šiuo atveju nėra prievolinis teisinis teisių gyvenimo būdas (remiamas sutartimi), o daiktinis teisinis teisių gynimo būdas, nes ginama savininko, o ne sutarties dalyvio, teisė. Ji gali būti ginama Civilinio kodekso ar kito įstatymo numatytais būdais. Vienas iš jų yra iki teisės pažeidimo buvusios padėties atstatymas. Įstatymas nedetalizuoja, kokiu būdu pasiekiama iki teisės pažeidimo buvusi padėtis. Tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas pagrįstai. Byloje nėra duomenų apie tai, jog apeliantams buvo suteikta teisė gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute (CPK 178, 185 straipsniai).
16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje ginama žmogaus teisė į būsto neliečiamybę. Pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teisė į būstą nepaneigia pareigos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus kitiems asmenims arba varžyti nekilnojamojo daikto savininko teises.
17. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
19. Apeliantai įrodinėja, kad teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė 31 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio. Teismas visiškai patenkino pirmąjį ieškovės reikalavimą, antrojo reikalavimo netenkino, o trečiąjį reikalavimą tenkino tik 50 %, t. y. bylinėjimosi išlaidas priteisė ne iš visų keturių atsakovų, o tik iš A. Ž. ir L. Ž.. Teismui tenkinus ieškinį iš dalies, o ne jį visą, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų atžvilgiu.
20. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimu į apeliacinį skundą, jog reikalavimas perduoti raktus ir dokumentus yra išvestinis, tiesiogiai susiję su pagrindiniu reikalavimu ir nėra laikomas kaip atskiras savarankiškas reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neapima materialinio reikalavimo ir yra iš esmės procesinis klausimas, kurį teismas sprendžia ex officio. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Taigi išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje yra procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas; reikalavimai, reiškiami CPK 113 straipsnio pagrindu yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio.
21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
atsakovų A. Ž., L. Ž., R. Ž., M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.