Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis pripažįsta, kad tą vakarą, naktį, perskaitęs (duomenys neskelbtini) žinutę, apsuptas gyvenime tų įvykių, išreiškė savo požiūrį į visą situaciją Lietuvoje. Jis parašė tą komentarą, kadangi nėra baigęs aukštojo mokslo, gal kablelį ne toje vietoje padėjo ar iš viso nepadėjo. Panaudojo senovinį pavadinimą. Visur aplink buvo pabėgėliai, visur jų vėliavos, jis žinute norėjo atkreipti dėmesį ne apie Ukrainą, o ką daro Lietuvos valdžia, kuriems rūpi tik ukrainiečiai, o Lietuvos gyventojai tapo antrarūšiais. Tuo metu jį erzino tie žmonės, vieni vienaip, kiti kitaip, stovėjimai prie parduotuvių, parama per visus kraštus, tiek valdžios institucijų, tiek politinė, o rezultate kainos kyla, Lietuvos žmonės be darbų, vargsta, aukoja tuos pinigus, visa tai privertė parašyti tokį komentarą. Kai jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), buvo didelis antplūdis atvykusių, jie suprato, kad yra karas, karo pabėgėliai, bet tie asmenys į pabėgėlius nebuvo panašūs, labiau ekonominiai pabėgėliai, ne vien ukrainiečiai, bet ir kitų tautybių asmenys, moldavai, rumunai, bulgarai, galų gale ir iš Rusijos. Jų tiek pribėgo, kad kai jis (R. P.) nuvažiuoja į centrą, senamiestį, Islandijos, Pilies gatves, Lietuvos nebėra, žmonės kalba vien rusiškai, drasko akis. Jie ateina į darbą, jiems reikia prekių, kalba „mova“, dabar reikia mokintis jų kalbos. Tokios aplinkybės, jų įžūlumas bei Lietuvos institucija. Visos valstybės remia Ukrainą, bet visur nėra jų vėliavų. Blogos mintys kyla, kai gatvėje pamato jų elgseną, jie nuskriausti, bet jis (R. P.) pats matė jų aferas, jie važinėja brangiausiais automobiliais, apsikabinę krepšelius, sėdasi ir sako, kad pinigų čia žmonės neaukoja. Kitas dalykas, kas jį užgavo, čia kaip šeimoje, niekada nėra viena pusė teisi, abi pusės teisios. Kai viskas prasidėjo, kalbos, kad reikia ruoštis gynybai, kariauti, aktoriai, politikai, iš kiekvieno taško sakė, kad reikia ginti valstybę, bet koks pavyzdys, kai valstybėje 45 milijonai, iš kurių pusė išvažiavo ir pabėgo, tvirčiausi vyrai. Jis (R. P.) yra gyvenantis Lietuvoje, jam nepatinka, kad atvažiuoja rusakalbiai, tarybiniais laikais tiek nebuvo rusiškai kalbama, kaip dabar. Iš to tai išėjo. Aišku, gal kažkur grubiai parašyta buvo, bet apėmus visą istoriją, kad kai „ruskij karabli“ buvo iškabinta, automobiliai, marškinėliai, visi suprato. Kodėl šiuo atveju virtualus patrulis suprato, kad jis kiršina, nors jam visi vienodi, jie yra svečiai, ne šeimininkai. Jis nesikreipė grynai, parašymas buvo, jis labiau skirtas valdžiai, kad ne taip elgiasi. Jis kreipėsi ne į ukrainiečius, o visus, kurie yra atvažiavę, ne konkrečią grupę, o visus atvykusius. Jo nuomone, abi pusės kaltos, abi sukėlė chaosą. Visų aplinkybių visumoje, jo manymu, Lietuva yra paskendusi pagalbos liūne, matosi, kaip viskas baigsis, kainų kilimas. Jis nieko neniekino, jis tiesiog parašė, kaip mato tą situaciją, kaip pilietis, norėjo, kad daugiau žmonių paskaitytų, atmerktų akis, kad atkreiptų dėmesį, kad pabustų Lietuvos valdžia ir būtų kitoks požiūris.

Jis (R. P.) turi Lietuvos Respublikos pilietybę. Nepriklauso jokiai politinei partijai. Pats viską parašė. Jis turi savo nuomonę ir savo matymą. Kažkokiu būdu nėra kreipęsis su savo nuomone. Tam reikia kažkur rašyti teisiškai, reikia ieškoti advokato, yra įstatymai, tai turi daryti žmonių grupė. Jis tikėjosi, kad galbūt kažkas iš tų žmonių, kurie sugeba tai padaryti, turi galimybių, teisinių žinių, kad išgirstų, susimąstytų, kad kažkas yra ne taip, kažkas negerai. Jei būtų kažkokių bendraminčių, bet nėra bendros linijos ir yra kaip yra. Jis nesako, kad nėra tokių žmonių, yra seimo narių, bet jiems reikia paramos, gal emocinės paramos. Jo toks šūksnis, kad reikia atkreipti dėmesį į tą visą situaciją, bet nuo gegužės mėnesio, kai pasižiūri į bendrą situaciją, kažkas keičiasi, negu buvo kaip vasarį, kovą. Jis „siunčia“ viską, kas tuo metu skleidžiama, televiziją, spaudą, kuri kasdien kalė viską, reikia turėti ribas. Tuos, kas sukėlė ir prie ko privedė tai. Abi pusės sukėlė, tiek Ukraina, tiek Rusija. Nes ir vieniems, ir kitiems yra blogai. Mūsų politika pasirinko vieną pusę ir nežinome, ką su tuo daryti. Jis neturi konkretaus asmens, pasirinkome kaip valstybė, politika pasirinko Ukrainą, didžioji dalis visuomenės taip pat, tačiau situacijoje nėra vieno kalto. „Dingti į savo žemes“ jis turėjo omenyje karo ir ekonomikos pabėgėlius iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos. Turi omenyje svetimšalius, kurie apsigyveno Lietuvoje, kadangi tie asmenys yra migruojantys, ieškantys tik naudos. Jis nori, kad pasiliktų dalis krašto švaraus, dabar vyksta taiki okupacija, per Vėlines jis važiavo pro centrinę Lietuvą, visur Lietuvos vėliava buvo apačioje, Ukrainos viršuje, parduotuvėje šneka rusiškai. Jei būtų piktas ant vieno konkretaus, tai pažymėtų, bet dabar yra visuma, toks politinis reaktyvas. Jis apskritai apie pabėgėlius, nėra, kad tai vyras, vaikas ar moteris. Nei lytis, nei amžius nesvarbu, visi tie, kurie atvažiavo prieglobsčio šnekėti. Šiandien matė, kaip Maltos ordinas senukams dalino sriubą, Ukrainai pinigų duoda jau virš milijardo, o saviems nieko. Ten yra mūsų vietinė valdžia, centrinė valdžia ir nuolaidžiaujama, atvažiavusiems atvykėliams taikomos nuolaidos įsidarbinti. Mūsų piliečiams blogai, kainos pakilo drastiškai, atlyginimai sumažėjo 10-15 procentų, sumažėjo statybų. Kai žiūri į perspektyvą, kuo viskas baigsis, darbuotojų mažinimas, viskas yra susiję su politika. Jis blogai jautėsi, susidėjo visos neigiamos emocijos aplink.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jis pilnai pripažįsta, kad parašė tuos žodžius, komentarą, kuris yra pacituotas jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Neatsisako nei vieno žodžio, nei kablelio, nei taško, kad tai tikrai parašė jis, ir kad tokia yra jo pilietinė pozicija. Jis nei kiek nesigaili dėl savo 2023 m. gegužės 12 d. parašytų žodžių, ir net gali pasakyti, kad tuo komentaru jis švelniai išdėstė savo mintis. Negali pažadėti, kad ateityje daugiau panašių komentarų nerašys, nes tai priklauso nuo aplinkinės situacijos. Jis nori būti savo krašte, t. y. Lietuvoje, kur gimė ir užaugo, ir jam yra nemalonu jaustis čia, lyg tai nebūtų jo šalis, stebėti svetimas vėliavas ant valstybinių institucijų, gyvenamųjų namų, automobilių. 2023 m. gegužės 12 d. nakties metu jis buvo savo namie, buvo vienas, naršė internete, savo „Facebook“ paskyroje pastebėjo straipsnį, kuriame buvo rašoma, kad siunčiama tokia žinutė, jog rusai yra didžiausias blogis, jų priešai. Jo pilietinė pozicija yra kitokia, jis nesutinka su tokia „žinute“ ir šio straipsnio turiniu, ir dėl to jis parašė komentarą, kad ukrainiečiai susirinktų savo daiktus ir išvažiuotų atgal į savo šalį. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, ar tokiais savo žodžiais norėjo paniekinti žmonių grupę – ukrainiečius, nurodė, kad norėtų atsakyti senai žinomomis patarlėmis „kai gimė ukrainietis, žydas apsiverkė“ ir „kur praėjo ukrainietis, žydui nėra ką veikti“. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, ar norėjo skatinti neapykantą žmonių grupei – ukrainiečiams, atsakė, kad taip, jis norėjo ir dabar nori, kad jo tauta atsibustų (b. l. 53).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis R. P. nurodė, kad tą dalyką tyrėjai pasakė pasinaudodamas tautosaka, kuri nuo neatmenamų laikų yra, kad visi žino tą dalyką, o daugiau buvo tam, kad parodyti, ant kiek Ukrainos gyventojai apsukrūs, visame pasaulyje žinoma. Jis padėjo kablelį ne vietoje, kad atsibustų.

Po to, kai prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, pateikė teismui papildytą naujomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinimą, kaltinant R. P. tuo, kad jis viešai niekino žmonių grupę - ukrainiečius, dėl jų tautybės ir dėl jų socialinės- pabėgėlių, padėties, bei skatino neapykantą žmonių grupės- ukrainiečių, atžvilgiu dėl jų tautybės ir dėl jų socialinės- pabėgėlių, padėties, kaltinamasis R. P. teisme paaiškino, kad, jo nuomone, prokuroras kaltinime neskirstė pabėgėlių į karo ir ekonominius pabėgėlius. Pasak R. P. didžioji dauguma yra ekonominiai pabėgėliai, kurie atvažiavo į Lietuvą dėl finansinių priežasčių, o ne dėl karo. Būtent tokių pabėgėlių adresu buvo išsakyti jo žodžiai. Teigė, kad jo žodžiai: „dinkit į savo Ukrainą“ jo buvo adresuoti bet kokios tautybės ekonominiams pabėgėliams atvykusiems iš Ukrainos, o ne tik ukrainiečiams, nes tuo metu, tokių ekonominių pabėgėlių atvykusių iš Ukrainos, kurie, pasinaudodami karu, išskirtinai dėl finansinės naudos, plūdo į Lietuvą buvo labai daug.

Liudytoja J. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja. Ji atsimena kaltinamąjį, jis R. P.. Pamena jo apklausą, kurią vykdė ikiteisminio tyrimo metu. Apklausa vyko jų komisariato apklausų kambaryje, daugiau niekas nedalyvavo, tik ji ir įtariamasis. Buvo vienintelė apklausa. Pranešimą apie įtarimą R. P. įteikė ji, išaiškino teises apie gynėją, asmuo sakė, kad gynėjo nereikia, ir davė parodymus. Apklausa vyko lietuvių kalba, ji protokolą taip pat rašė lietuvių kalba. Po surašymo pateikė jam protokolą skaityti, prieš tai pati perskaičiusi. R. P. nereiškė jokių pastabų dėl protokolo, jam pateikus protokolą perskaityti, jį pasirašė. Asmuo pilnai pripažino kaltę, patvirtino, kad tikrai pats rašė minėtą komentarą, kaip teigė, pasirašo po kiekvienu kableliu ir tašku. Dėl ko, kodėl asmuo rašė šį komentarą, ji jau neprisimena. Asmuo turbūt reiškė pilietinę poziciją. Klausdama įtariamojo, ar jis suvokė, ką rašė, ji antrą kartą nekartojo komentaro teksto, turėjo omenyje tokiais žodžiais, kuriuos jis parašė ir patvirtino, kad parašė, asmuo atsakė, kad atsakys patarle. Kaip jis pažodžiui pasakė patarlę, taip ji ir įrašė. Po to ji dar kartą uždavė klausimą, ar asmuo norėjo skatinti neapykantą žmonių grupei – ukrainiečiams, detaliai ji jau neatsimena, tačiau kaip asmuo sakė, taip ir buvo parašyta. Paskutinį parodymų sakinį ji suprato, kad asmuo nori, kad lietuvių tauta atsibustų. Įtarimas tikslinamas nebuvo, gal buvo paremtas specialisto išvada. Ji įtariamajam uždavė klausimą konkrečiai apie ukrainiečius, nes jo pasakyme buvo kalbama apie ukrainiečius. Pačių pasakymų ji neatsimena. Apklausos metu jau buvo parengtas pranešimas apie įtarimą, nurodant žmonių grupę – ukrainiečius, įtarimą formulavo prokuroras, apklausa buvo vykdoma pagal įtarimą. Ji uždavė klausimus pagal įtarime nurodytas aplinkybes, kaip asmuo į juos atsakė, taip ji ir parašė. Tą paskutinį apklausos sakinį reikėjo rašyti, kad tokiu būdu norėjo, kad tauta pabustų, rašydamas tokius žodžius norėjo paskatinti savo tautą pabusti. Ji stengėsi užrašyti pagal įtariamojo žodžius.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. I. 2023 m. gegužės 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gautas virtualaus patrulio pranešimas, kad stebint el. erdvę soc. tinkle Facebook, po naujienų portalo (duomenys neskelbtini) publikuotu pranešimu: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), vartotojas „R. P.“ ((duomenys neskelbtini)) (Vartotojo ID: (duomenys neskelbtini)) parašė galimai neapykantą prieš žmonių grupę (ukrainiečius) kurstantį komentarą – „Eikit nakui su ta savo okraina! Kad jus visi sudegtumet tame paciu sukeltame kare ir chaose. Dinkit is Lietuvos i savo zemes“ ((duomenys neskelbtini)). Komentaras buvo parašytas 2023 m. gegužės 12 d., 00:53 val. (b. l. 4-6).

2023 m. birželio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta socialinio tinklo „Facebook“ paskyra „R. P.“ ((duomenys neskelbtini)) (Vartotojo ID: (duomenys neskelbtini)). Paskyros pavadinimas yra „R. P.“. Vartotojo ID: (duomenys neskelbtini). Paspaudus ant minėto asmens paskyros „Facebook“ svetainėje matoma viešai prieinama bendra informacija apie asmenį: mokėsi (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), iš miesto (duomenys neskelbtini). Daugiau asmeninės informacijos nėra paviešinta. Matoma, kad asmuo savo paskyroje dalinasi įvairiais vaizdo įrašais, paveikslėliais, nuorodomis iš Youtube.com tinklapio, paskutinis viešai matomas įrašas įkeltas 2023 m. gegužės 10 d.. Paskyroje matoma, kad (duomenys neskelbtini). Daugiau reikšmingos informacijos viešai matomoje asmens paskyroje nerasta (b. l. 22-25).

2023 m. liepos 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta „Meta Platforms“ pateikta „Facebook“ paskyros ((duomenys neskelbtini)) (Vartotojo ID: (duomenys neskelbtini)) informacija. Šioje paskyroje, pavadintoje „R. P.“ yra pridėtas el. p. (duomenys neskelbtini) ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtintas (duomenys neskelbtini). Paskyra atpažįstama su vardu (duomenys neskelbtini), paskyros registracijos/aktyvavimo data (duomenys neskelbtini). Registracijos IP adresas yra (duomenys neskelbtini), paskyra vis dar aktyvi (b. l. 45-46).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1233 (23) (išvadą surašė specialistė Samanta Kietytė) nurodyta, kad tyrimui pateiktame komentare nėra turinio, kurį būtų galima priskirti tyčiojimuisi: Ukrainiečiai yra niekinami, linkint jiems mirties, kaltinant karo sukėlimu, reikalaujant išvykti iš Lietuvos ir iškraipant Ukrainos pavadinimą. Reikalavimas išvykti iš Lietuvos taip pat laikytinas diskriminacinės idėjos propagavimu, tačiau įvertinti, ar toks propagavimas laikytinas kurstymu, yra ne lingvistikos eksperto kompetencija. Nustatyti, ar komentare skatinama neapykanta, taip pat yra ne lingvistikos eksperto kompetencija (b. l. 16-21).

Ekspertė Samanta Kietytė, apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji dirba Lietuvos teismo ekspertizės centre vyresniąja eksperte, yra įtraukta į sąrašą. Žino, dėl kokios ekspertizės yra pakviesta, patvirtina savo ekspertizės aktą. Jai buvo atsiųstas komentaras, nuotraukos su kontekstu ir užduoti trys klausimai. Pirmasis klausimas buvo ar aukščiau šiame rašte paminėtuose komentaruose yra viešai tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo, pažiūrų. Antrasis klausimas, ar šiais komentarais skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti ar paniekinti kitus asmenis (prieš žmonių grupę), jei taip, koks idėjų pobūdis, kokiais konkrečiais teiginiais ir ką jie reiškia. Ji padarė išvadą, kad ukrainiečiai yra niekinami. Pirmas komentaro sakinys yra dviprasmiškas, nėra aišku, į ką kreipiamasi, į ukrainiečius, ar į asmenis, kurie palaiko Ukrainą. Kontekstas buvo, kad (duomenys neskelbtini) buvo išsakyta pozicija Ukrainai, sakinio ir pasiuntimo ji nepriskyrė prie niekinimo, tačiau labiau reiktų sieti antrą sakinį su trečiuoju, nes būtent iš trečio sakinio išaiškėjo, kad yra kalbama apie ukrainiečių tautybės asmenis, apie atvykusių ukrainiečių, pabėgėlių dingimą iš Lietuvos. Metodinis skirtumas, kad reikia žiūrėti į kontekstą. Jei nebūtų konteksto, nebūtų aišku, apie ką kalbama, bet pateiktas kontekstas. Jai buvo pateiktas visas straipsnis, po kuriuo buvo padarytas komentaras, straipsnio antraštė buvo perskaityta teisme (duomenys neskelbtini)). Ji tą tekstą ir turėjo (teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas straipsnio tekstas). Kaip matyti iš straipsnio teksto, jame minimi karo pabėgėliai, kas leidžia susieti, komentaras neparašytas be konteksto, sąsajos yra aiškios, būtent kontekstą reikia vertinti po nuotrauka, kalba eina apie karo pabėgėlių kontekstą ir apie tuos, kurie pasitraukė į Lietuvą, o komentaras „dinkite iš Lietuvos į savo žemes“. Išvada buvo duota 2023 m. birželio 5 d. Jie nereikalauja bylos medžiagos, būna visaip, kartais pateikia visą bylos medžiagą, kartais kelis tomus, bet normali praktika yra, kad užtenka turėti pasakymą ir kontekstą. Jos išvada nesikeistų išklausius kaltinamąjį, atlikdama tyrimą ji remiasi standartiniu parašymu, lingvistinis aktų tyrimas, aprašyta metodika, principai, faktoriai, įtariamojo apklausos nėra vienas iš nustatytų faktorių, kurį reikėtų vertinti. Intencija yra riboženklis, kai yra tyčiojimasis, jie ieško žodžių, kurie būtų su intencija pasijuokti, pasišaipyti, jei nėra požymių, nevertina. Čia yra lingvistiniai apibrėžimai, teisiniai gali būti šiek tiek kitokie. Visa tai buvo ukrainiečių tautybės asmenims, dingimas irgi ukrainiečių tautybės asmenims. „Pasiuntimas“ yra dviprasmiškas. Ji nemano, kad komentaras yra ir apie rusus. Įvardinti „visi“, tačiau, atsižvelgiant į kontekstą, į tekstą, kuris yra komentuojamas, yra vienintelė interpretacija. Ji vertina su kontekstu, pagal tai, kas yra pateikta ikiteisminio tyrimo metu. Komentaras nėra adresuojamas visiškai bet kam, komentare yra paminėta Ukraina. Dviprasmiškumo būtų daugiau, jei nebūtų konteksto. Jos pozicija nesikeičia. Ji čia nemato lingvistinio klausimo. Ji laikytų, kad „kurstymas“ tai yra teisės dalykas.

2023 m. liepos 25 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto), teikiančio išvadas dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuria skatinama nesantaika dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, kategorijai, išvadoje Nr. EAN-10 (išvadą surašė ekspertas (specialistas) Laimutis Laužikas) nurodyta, kad komunikacijos aktu nėra raginama susidoroti, smurtauti prieš žmonių grupę ar jai priklausančius asmenis dėl jų tautybės, kilmės, socialinės padėties, juos diskriminuoti. Todėl šis komunikacijos aktas socialinio tinklo vartotojų atžvilgiu nelaikytinas skatinamuoju ir negali būti sėkmingas ar nesėkmingas. Šiuo komunikacijos aktu išsakoma asmeninė nepakanti nuomonė. Taip pat pasakymu niekinama žmonių grupė ar jai priklausantys asmenys dėl jų tautybės, kilmės, socialinės padėties, jų atžvilgiu skatinama neapykanta (b. l. 28-29).

Ekspertas Laimutis Laužikas, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis nėra įtrauktas į sąrašus, yra laisvai samdomas ekspertas. Jis yra pakviestas pagal sutartį su Žurnalistų etikos tarnyba atlikti ekspertizę. Jam persiuntė išvadą ir jis ją turi. Teksto be konteksto nebūna. Kontekstas parodo. Šiuo atveju kalbama apie pabėgėlius iš Ukrainos, pabėgusius į Lietuvą. Komunikacijos aktas neatsirado tuščioje vietoje, jis remiasi kažkuo. Jis (L. Laužikas) aiškina apie 4 punktą tos išvados, nežino, kaip tyrė etatinė ekspertė, bet jis, kaip laisvas klausytojas, daugybę metų tai daro ir čia parašyta, kad mes negalime bendrauti nežinodami, apie ką mes šnekame, į mus ateina duomenų srautas ir išeina su mūsų kalba toliau. Jis skaitė straipsnį, ten buvo apie (duomenys neskelbtini) ir tai buvo Ukrainos užpuolimo kontekste. Jis darė išvadą ir jos tikrai nekeičia, kad čia yra kalbama apie tuos, kurie yra pabėgę nuo karo veiksmų. Jis nemano, kad rusai bėga nuo karo veiksmų iš Rusijos, iš Ukrainos bėga ir nesako, kad tai vien ukrainiečiai, jeigu pastebėtume pastabą prie to paties sakinio, tai gali būti bet kokios tautybės žmonės, kurie bėga nuo karo veiksmų iš Ukrainos.

Ką reiškia „kad jūs sudegtumėte“ reikia klausti teksto kūrėjo, ar kad sudegtų tie, kas ginasi, ar sudegtų tie, kurie sukėlė, čia išvis reikia žiūrėti į tekstą, yra kitų dalykų. Čia tas kurstymas ir skatinimas, jis mano, kad tyrėjai skiria gal. Žiūrint į klausimus, kurie yra pateikti ekspertui, į pirmą, antrą klausimą, ne jis (L. Laužikas) juos sugalvojo, tokius juos jam atsiuntė. Seniau dar mėgindavo derinti klausimus, jeigu vienas kitam prieštarauja, bet dabar jis (L. Laužikas) griežtai ką atsiuntė, tą ir atsako. Jeigu nieko nėra, sako, kad nieko nėra. Yra parašyta, ar nurodytame komentare yra skatinama neapykanta, o antras klausimas, ar kurstoma neapykanta. Kuo čia skiriasi? Jis nesako, kad tyrėjai blogai dirba, jie kažkiek skiria, nes kurstymas įeina į skatinimo sąvoką, kuri yra labai plati. Kurstymas yra griežčiau už skatinimą, tai yra tiesioginis skatinimas, čia reikia klausti tyrėjų, kodėl jie taip formuluoja. Tada išeina dviprasmybė, nes jis (L. Laužikas) sakė, kad jokio skatinimo nėra. Skatinimas yra akivaizdus, bet čia nėra skatinimo interneto vartotojams kažką padaryti, susidoroti, išvaryti. Skatinimas, skirtas pačiam kažkam, pvz. „Jonai, išeik“, tai nėra skatinimas kažkam išvaryti Jono. Kai jis sako „kad jūs visi sudegtumėte“, tai kadangi prieš tai buvo „eikit nakui su ta savo Okraina“, Okraina yra rusų naratyvas, paraštė, reikia klausti teksto kūrėjo, gal jis apsiriko, ne tą raidę paspaudė, tačiau tai aiškintis ne jo (L. Laužiko) reikalas, bet visas naratyvas yra apie tuos, kurie bėga, čia yra bet kas, kas peržengia Lietuvos sieną ir būna čia. Galimas daiktas, kad teksto kūrėjui atsibodo visas karo reikalas, gal Ukraina paminėta, nes nusibodusi, kas tą karą vykdo ir kas ginasi, „kad jūs sudegtumėte pačių sukeltame kare ir chaose“, tai gal čia visi slavai. Nėra teksto be konteksto, bet straipsnis pateiktas apie (duomenys neskelbtini). Jis mano, kad tai yra palinkėjimas tiems žmonėms patiems sudegti, kurie yra peržengę Lietuvos sieną ir atsiradę dėl karo veiksmų Lietuvoje, taip kalbama apie pabėgėlius iš Ukrainos bet kokios tautybės ir jis (L. Laužikas) išvados nesiruošia keisti. Asmuo niekino ne ukrainiečius, bet tuos, kurie čia prisiglaudę. Jis (L. Laužikas) negali kategoriškai tvirtinti, kad būtent ukrainiečiai. Kas dabar vadinami lietuviais, lietuvaičiais, jeigu skiriame tautybę ir tapatybę. Gal totoriai, gruzinai, kalbama apie žmones, pasitraukusius iš Ukrainos. Jeigu tie, kurie gyvena Lietuvoje, tai čia prasideda meninės priemonės, teisininkų kalboje meninės priemonės nelabai. Jeigu sako, kad ateina Rusijos armija, tai nebūtinai visi rusai. Asmenys, apie kuriuos kalbama, dėl tautybės, socialinės padėties buvo išvaryti arba spėjo pabėgti. Kilmė, jie turbūt kažkiek laiko gyveno Ukrainoje prieš tai, nes iš ten bėga, todėl tautybė daugumos turbūt yra ukrainiečių, kaip Lietuvoje dauguma yra lietuvių, natūralu.

Kurstymo čia nėra tikrai, skatinimo, jo vertinimu, taip pat nėra. Jis pacituos iš LAT buvo G. prieš Lietuvą su jo (L. Laužiko) rašyta išvada, kurios dar niekas nepakeitė, jis (L. Laužikas) sakė apie smurtą, kurstymas smurtauti ar fiziškai susidoroti, netiesioginis ar tiesioginis skatinimas naudoti fizinę ar psichinę prievartą, žudyti, žaloti ir panašiai, nes LAT yra papildęs dabartinį kalbos žodyną savo teisinėmis priekabomis ir pateikęs apie tyčiojimąsi, visą kitą. Sąvokos apie niekinimą, jis (L. Laužikas) jas visas turi. Dabar klausimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinama. Labai įlendama į keistą sritį, ar skatinama neapykanta, o kitas klausimas – ar kurstoma neapykanta. Jis (L. Laužikas) įsivaizduoja ir lingvistai turbūt įsivaizduoja, kad čia tas kurstymas teisininkui suprantamas kaip tiesioginis. Ar galima kalbėti apie netiesioginį skatinimą, jis (L. Laužikas) tai vengia daryti todėl, kad netiesioginis skatinimas nežinia kas. Jeigu yra Amerikoje aktorė su fiziniais duomenimis, tai gali paskatinti paparacius lipti per tvorą ir ją ten fotografuoti, bet ar ji tai darė. Tai kur riba tada, ir kai jis (L. Laužikas) paskutiniu sakiniu, kuris yra didžiausias šioje išvadoje, sako, kad skatinimo nėra. Jis sako, kad kurstymo nėra, bet netiesioginis skatinimas yra. Jei jis daug kartų pavadina labai blogu žmogumi ar iš jo tyčiojasi, tai žmonijai sukelia tam tikrą opiniją. Čia teisininkams reikia susitvarkyti su sąvokomis, jis (L. Laužikas) visur rašė išvadose, skleidžiama. Ar skleisti neapykantą yra tas pats, kaip skatinimas, jis (L. Laužikas) yra įsitikinęs 100 procentų, kad jeigu skleidžia neapykantą, jeigu mato mušamą žmogų, tai nereiškia, kad mušimas jį skatina mušti, gal jį skatina apginti. Yra e-policija, ką ji daro, auklėja tautą, kokiu pagrindu. Šiuo atveju asmuo netiesiogiai skatino, o taip skleidė neapykantą į visuomenę. Kaip parašyta priekyje, viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose pasisakė tyčiuojamuoju būdu apie tą žmonių grupę, taip yra netiesiogiai skatinama neapykanta pabėgėliams. Jis išvadų niekada nekeičia, daug metų jau patirties.

Straipsnis apie Ukrainą, tuo metu kontekstas buvo toks. Ar komentarai apie tai, kas pateikiama, penktas komentaras nuklysta jau. Straipsnis buvo pateiktas toks su klausimais. Būna, kas paskaito straipsnį ir rašo komentarą, arba neskaito ir rašo pagal komentarus, bet teoriškai, byla yra praktinė. Šiuo komunikacijos aktu nėra raginama fiziškai susidoroti, smurtauti prieš žmonių grupę. Dėl „eik nachui“ jis turi knygą, parengtą rusų kalbotyros instituto, apie žodį „hui“, kur yra 526 reikšmės, rimtas mokslinis reikalas, ne šiaip sau, 526 reikšmės šito žodžio su visais frazeologizmais. Pavyzdžiui „eik tu nachui kaip vakar pasilinksminau“, priklauso nuo žmonių mentaliteto ir vartojimo, tai čia jaustukas, niekas nieko nesiunčia. Nėra raginama susidoroti, smurtauti, niekas nieko nesiunčia, asmenys dėl tautybės ir socialinės padėties, kaip jis (L. Laužikas) ir sako, kad ne tik ukrainiečiai, todėl tinklo vartotojo atžvilgiu nelaikytina skatinamuoju, čia neskatina pačių pabėgėlių išvykti, nes yra 170 straipsnis, išvada, yra kur skatinama nesantaika. Skatinama tų, kurie skaito, kurie vartoja. Konkrečiu tiesos, netiesos sakymu išvados jam labiau patinka, būtent čia yra tų, kurie perskaitys, kiek perskaitys, kas žino. Kažkas perskaitys, tų atžvilgiu jokio skatinimo nėra. Norima, kad išvyktų ir tiek. Pagal straipsnį čia skatinimo nėra, nes interneto vartotojai nėra skatinami išvaryti pabėgėlius, kreipiamasi į pačius pabėgėlius. Situacija dvilypė, bet jis (L. Laužikas) atkreipė dėmesį į klausimus, jų formuluotė irgi dvilypė, kam teikti du klausimus, jei antras telpa į pirmą. Šiuo komunikacijos aktu išsakoma asmeninė nepalanki nuomonė, tada pasakymu yra niekinama. Niekinimas yra labai neigiamas ir nepagarbus atsiliepimas, kai džiūgaujama dėl ištikusios nelaimės, dėl prieš juos padarytų nusikaltimų. Jis (L. Laužikas) nemato, kad šiuo atveju džiūgaujama, čia niekas nedžiūgauja, kalbėtojas pats tik žino, ar džiūgauja, ar ne, bet nepagarba yra matoma aiškiai, „Okraina“ rodo nepagarbą, kalbėjimo tonas su keiksmažodžiais rodo nepagarbą. Todėl niekinimą jis (L. Laužikas) čia įžvelgia. Įžvelgia dėl vartojamų terminų „kad sudegtumėte sukeltame kare, dinkite iš Lietuvos teritorijos“. Žmogui, kurį pavaišini, po to nesakai „dink, kad tavęs čia nebūtų“. Tai aišku, kad šiuo atveju atsiliepiama paniekinamai, bet tyčiojimosi jis nemato, kad būtų vartojami kažkokie menkinami epitetai, tokių čia nėra. Tai tiek jis (L. Laužikas) parašė, ir tas skatino neapykantą, iš esmės sklaida netiesiogiai skatina, bet čia yra teisininkų problema, kad neapykantos sklaida nėra parodę, nes sklaida gali būti atoveiksmis, gali būti teigiamas ir neigiamas. Tai tada skatina. Yra komunikacijos aktas, vienas asmuo kalba, kitas klauso. Kokias išvadas padarys klausantis, kas žino. Jei jis paleido negražią nuomonę į aplinką ir jį seka policija, valstybė pasirinkusi auklėti už pasakymą, visiškai nežiūrint į reakciją. Kaip jis gali sakyti, kad tiesiogiai skatina neapykantą, gal kaip tik visi pasipiktins tokiu pasakymu. O netiesioginio skatinimo jis (L. Laužikas) nenori komentuoti, pavogti paveikslą iš dailininko yra paskatinimas jį labai nusiminti ir jam galvoti, kad turėjo, o dabar nebeturi, tas gali paveikti psichinę būseną ir paskatinti ją pablogėti. Tai su šiomis sąvokomis nueis nežinia kur ir negrįš. Kodėl specialisto lingvisto klausia, jei čia komunikacijos aktas. Komunikacija yra pragmatika, jeigu kažką sako, tai yra tam tikra pozicija, kurią jis sako ir tai yra pragmatika. Pragmatika yra mokslo sritis, kuri nagrinėja kalbos elementų paskirtį. Lingvistikos objektas, tai jie šneka apie tai. Jis jau beveik 40 metų dėsto lingvistinius dalykus universitete, tai matyt lingvistinė ekspertizė, jis galėtų išnagrinėti visą tekstą sakiniais. Jam šiuo atveju neaišku, kodėl du klausimai, teisininkai matyt nežino, koks terminas įsiterpia, bet jei paklausta dviem skirtingais klausimais, tai matyti, kad asmuo skirtingai ir vertina. Bendrosios teorijos požiūriu, skatinimo aktų yra daug, kurstymas, linkėjimas, nuo labai švelnaus iki labai grubaus ir tarp jų yra visas laukas tam tikrų reikšmių. Šiuo atveju tekstas kurstymu nelaikytinas. Kiek paduotas kontekstas ir kiek matyti iš teksto, tai yra lingvisto eksperto kompetencija. Jis nemano, kad peržengė savo kompetencijos ribas.

Patarlės yra tautosakos dalis, sustabarėję posakiai, kuri visiems suprantama vienprasmiškai. Frazes „kai gimė ukrainietis, žydas apsiverkė“ ir „kur praėjo ukrainietis, žydui nėra ką veikti“ jis (L. Laužikas) girdi pirmą kartą. Jis nėra literatas, yra fondai literatūros tautos institute ir reikia ten žiūrėti, bet tokio konkretaus jis negirdėjo. Tačiau tautos kūryba yra begalinė. Galbūt šis posakis siejamas su Zelenskio asmeniu, nes šis yra pripažinęs, kad yra žydų kilmės, gal čia naujadaras. Jis (L. Laužikas) apie tai nėra susimąstęs, šiuo metu neįmanoma atskirti, ar tai yra asmeninė kūryba, ar patarlė, atėjusi iš tradicijos. Tokios formuluotės negali pateikti jokia tyrimo įstaiga, pirmiausia reikia klausti instituto, ar yra tokia užfiksuota, o tada klausti, ką autorius norėjo pasakyti. Komentare apie žydus asmuo tikrai nieko nerašo, apie ukrainiečius irgi tiesiogiai nerašo. Jei jis (L. Laužikas) teiktų išvadą šiuo klausimu, jis ieškotų, ar yra panašių atvejų pacituota ar sukurta. Šiuo atveju tose frazėse teigiama, kad ukrainietis apsukrus tiek, kad jau žydui nebelabai yra kas veikti, nes jau padaryta už jį. Jis nemano, kad čia žeminimas ir niekinimas, čia yra iškėlimas tam tikrų savybių.

Jis viliasi, kad užduodant klausimus kurstymas yra laikomas tiesioginiu ir primygtinu skatinimu, o skatinimas yra suprantamas bendrai, nes daugiau niekuo nesiskiria, tik dviem žodžiais. Kažkodėl klausiama dėl kurstymo, bet kurstymas gali būti suvokiamas kaip skatinimo rūšis, ir tai parašyta visose mokslinėse knygose. Jam klausimas, ar iš viso iš lingvistų ne per daug čia reikalaujama, jis nenori paveikti teismo nuomonės, kad paskui būtų sakoma, jog ekspertas taip pasakė. Dėl kaltinamojo atsakymo ikiteisminio tyrimo apklausos metu į tyrėjos klausimą, ar tokiais savo žodžiais norėjo paniekinti žmonių grupę – ukrainiečius, kad norėtų atsakyti senai žinomomis patarlėmis „kai gimė ukrainietis, žydas apsiverkė“ ir „kur praėjo ukrainietis, žydui nėra ką veikti“, jis (L. Laužikas) išvadą pateikė pagal tai, kas jam buvo duota tirti, taip ir buvo. Kitas dalykas, kai žiūrima papildomai, kaip asmuo supranta tuos posakius, kaltinamojo atsakymas yra vykęs, tai retorikos dalykas, kai perkeliama į praeitį, į asociatyvų mąstymą, lyginimą, ir „kai ukrainietis gimė, žydas verkė“, nes pajuto, kad yra konkurencija, nėra niekinimas. Mes žydus gerbiame už jų apsukrumą. Jo nuomone čia buvo puikus kaltinamojo atsakymas. Jei jam (L. Laužikui) duotų tokius pasakymus apie ukrainiečius, jis to nelaikytų niekinimu. Jei atskirai būtų paklausta, ką reiškia tie posakiai, tada atsakytų atsižvelgdamas į kontekstą. Jei kalbėtojas mano, kad ukrainietis yra toks žmogus, kuris pasinaudos bet kokia jam palankia situacija, galbūt gaus lengvatų, išvažiuos į užsienį, kito aspekto jis (L. Laužikas) nemato, čia nėra jokio niekinimo.

Pagal BK 170 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Šio baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – žmonių lygiateisiškumas. BK 170 straipsnyje įtvirtintas draudimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Papildomi objektai yra visuomenės saugumas, taip pat žmogaus gyvybė, sveikata, orumas. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta veika reiškiasi vienu ar keliais alternatyviais veiksmais: a) tyčiojimusi iš tam tikros grupės ar jai priklausančio asmens; b) jų niekinimu; c) neapykantos jiems skatinimu; d) kurstymu juos diskriminuoti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, padarymą taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojingos veikos, dėl kurių padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn.

Neapykantos skatinimas – tai primetimas žmogui ar jų grupei nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ar provokuoja nepakantumą žmogui ar jų grupei. Kurstymas diskriminuoti – tai tiesioginis kvietimas arba netiesioginis skatinimas riboti žmogaus ar jų grupės teises ir laisves, lyginant su kitais žmonėmis ar jų grupėmis (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-40-468/2022).

BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali – ji laikoma baigta nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Aptariama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad atlikdamas viešus pareiškimus viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, ir nori taip veikti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018). Paties kaltinamojo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, jo paskutinis žodis bei šioje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad tokia grėsmė kilo. Nors kaltinamasis nurodo, kad taip tik išsakė savo pilietinę poziciją tam tikrais visuomeniniais ir politiniais klausimais, nenorėjo nieko tokiais pasisakymais niekinti, teismo vertinimu, iš išsakytų teiginių turinio darytina neabejotina išvada, kad pacituotų teiginių turinys rodo ne kritiką ar nepasitenkinimą, o paniekinimą tiems asmenims, tai yra pabėgėliams iš Ukrainos.

Sutinkamai su 2023 m. liepos 25 d. specialisto L. Laužiko išvada Nr. EAN-10, vertindamas kaltinime įvardintus R. P. komentarus, specialistas nurodė, kad šiais pasisakymais išsakoma asmeninė nepakanti nuomonė, taip pat pasakymais niekinama žmonių grupė ar jai priklausantys asmenys dėl jų tautybės, kilmės, socialinės padėties, jų atžvilgiu skatinama neapykanta (b. l. 28-29). Tuo tarpu Lietuvos teismo ekspertizės centro vyresnioji ekspertė Samanta Kietytė 2023 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1233 (23) nurodė, jog ukrainiečiai yra niekinami, linkint jiems mirties, kaltinant karo sukėlimu, reikalaujant išvykti iš Lietuvos ir iškraipant Ukrainos pavadinimą, o nustatyti, ar komentare skatinama neapykanta, yra ne lingvistikos eksperto kompetencija (b. l. 16-21).Teisme paaiškinimus dėl pateiktų išvadų davė abu ekspertai.

Sutinkamai su BPK 89 straipsnio 1 dalimi, specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos srityje. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, kad specialistu gali būti tiek ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, tiek ir šioje įstaigoje nedirbantis asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro vyresnioji ekspertė Samanta Kietytė, kaip ir L. Laužikas turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ekspertė Samanta Kietytė turi lingvistikos teismo ekspertės kvalifikaciją ir dvejų metų ekspertinio darbo stažą, tuo tarpu ekspertas Laimutis Laužikas šiuo metu užima Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros lektoriaus pareigas, turi 28 metų patirtį dabartinės lietuvių kalbos tyrimų ir ekspertizės srityje, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šio specialisto kompetencija asmenų viešai išreikštų žodžių bei pasisakymų vertinimo srityje yra pakankama. Duodamas paaiškinimus teisme ekspertas L. Laužikas patvirtino duotas išvadas ir įtikinamai paaiškino, jog asmuo netiesiogiai skatino, o taip skleidė neapykantą į visuomenę, viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose pasisakė tyčiojamuoju būdu apie tą žmonių grupę, taip yra netiesiogiai skatinama neapykanta pabėgėliams. Paaiškino, jog niekinimas yra labai neigiamas ir nepagarbus atsiliepimas, niekinimą jis įžvelgia dėl vartojamų terminų „kad sudegtumėte sukeltame kare, dinkite iš Lietuvos teritorijos“. Pasak eksperto šiuo atveju, priežastys, kodėl tų žmonių norima atsikratyti, nėra svarbios. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis eksperto L. Laužiko išvadomis.