- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- 1A-289-966/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63116-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- G. Č.
- Nukentėjusysis
- J. Č.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo G. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas 30 parų arešto bausme.
Procesas dėl nukentėjusiojo J. Č. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 112 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. Č. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 3 d. apie 1.00 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą J. Č. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Coolpad Porto S“ IMEI (duomenys neskelbtini) su Tele-2 "Pildyk" kortele, kainuojantį 170 Eur, padarydamas nukentėjusiajam J. Č. 170 Eur turtinę žalą.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad G. Č. kaltė dėl BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta rašytiniais įrodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kuriuose prieštaravimai ar esminiai neatitikimai nenustatyti. Nukentėjusysis J. Č. nurodė, kad telefono, kurį pavogė G. Č., vertė yra 170 Eur, už tokią sumą jis telefoną pirko, jo parodymais netikėti nėra pagrindo. Kadangi pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendį, perkvalifikuoti veiką iš BK 178 straipsnio 4 dalies į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, kadangi teismas netinkamai pritaikė BK specialiosios dalies normas, mano, kad yra padaryti esminiai BPK pažeidimai bei netiksliai įvertintos bylos aplinkybės. G. Č. nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad 2017 m. gruodžio 2 d. mobiliojo ryšio telefono „Coolpad Porto S“ vertė buvo 170 Eur. Mano, kad ši teismo išvada nepagrįsta bylos faktinėmis aplinkybėmis, nėra jokių tokią telefono vertę pagrindžiančių įrodymų. Kadangi tokia telefono vertė tėra prielaida, o prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžia įstatymas, todėl mano, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Skunde nurodo, kad turto vertės nustatymo taisyklės nurodytos BK 190 straipsnyje, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu nėra daikto vertę pagrindžiančių įrodymų, turto vertei nustatyti turi būti vadovaujamasi rinkos vertinimo metodika, t. y. kiek asmuo būtų gavęs už daiktą rinkoje nusikalstamos veikos padarymo metu. Byloje nurodyta telefono vertė yra nereali, turi būti vadovaujamasi rinkos kainomis 2017 m. gruodžio 2 d. Nuteistasis nurodo, kad teismas neįvertino byloje pateiktų duomenų iš interneto portalų „Delfi“ ir „kaina.24“, kurie patvirtina, kad 2016 m. sausio, balandžio mėnesiais telefono „Coolpad Porto S“ kaina buvo 119 Eur, 2017 metais nukrito ir buvo tarp 80-100 Eur. Kadangi nukentėjusysis nurodė, kad telefoną po nusipirkimo naudojo, todėl telefono vertė buvo dar labiau nukritusi, t. y. nusikaltimo padarymo dienai nesiekė 3 MGL dydžio sumos, todėl veika turėtų būti kvalifikuojama kaip administracinis nusižengimas.
3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai kaip patikimais vadovavosi nukentėjusiojo J. Č. parodymais, kadangi parodymai yra netikslūs ir nenuoseklūs. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimą policijai jis tik pasirašė, o visas aplinkybes apie telefono dingimą, jo vertę, nurodė jo sutuoktinė J. Č.. Nukentėjusysis tuo metu buvo pagiringas, neatsiminė net pareigūno, kuris priėmė pareiškimą, todėl nukentėjusiojo parodymai turėtų būti vertinami kaip nepatikimi.
3.3. Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad nuosprendis yra grįstas prieštaringais įrodymais, kadangi liudytojas A. M. nurodė, kad jis įgijo iš nuteistojo melsvos spalvos telefoną, o nukentėjusysis nurodė, kad telefonas buvo juodos spalvos, kas rodo, kad liudytojo parodymai yra neteisingi, taigi nepatikimi. Nuteistasis taip pat nurodo, kad liudytojas A. M. buvo jo sugyventinės J. M. draugas, o jis tuo metu buvo su sugyventine susipykęs dėl jos elgesio, todėl liudytojas, paprašytas J. M., jį apkalbėjo siekdamas, kad J. M. išvengtų atsakomybės dėl dingusio telefono. Nurodo, kad telefoną galėjo pasisavinti būtent J. M., jos atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tokio paties pobūdžio nusikalstamos veikos, ji teista ir ankščiau.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo G. Č. apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo ir kvalifikavimo aspektais. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, BPK 320 straipsnyje įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina apeliacinio skundo ribose.
7. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu G. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl J. Č. mobilaus ryšio telefono „Coolpad Porto S“ vagystės. Nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kaip nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas. Nuteistasis G. Č. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl telefono vagystės tvirtindamas, kad jis telefono nevogė, kad teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, rėmėsi prieštaringais įrodymais, kuriuos įvertino ne pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas taisykles. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą, apeliacinio skundo argumentų dėl neteisingo įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teismui pripažįstant įrodytu faktą, kad nukentėjusiojo telefoną pavogė G. Č., nelaiko pagrįstais.
8. Pagrindiniai įrodymų vertinimui keliami reikalavimai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo pateiktas įrodymų vertinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti paremtas konkrečiais faktiniais duomenimis, šių duomenų palyginimu tarpusavyje, o išvados apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas asmens kaltumo klausimą, teismas privalo motyvuotai įvertinti įrodymų patikimumą ir pakankamumą bei pagrįsti atitinkamą sprendimą. Nagrinėjamu atveju paminėtų reikalavimų, priešingai, negu tvirtinama G. Č. skunde, buvo laikomasi.
9. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas G. Č. kaltės klausimą, betarpiškai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiojo J. Č., liudytojų J. M., A. M., R. K., paties nuteistojo G. Č. parodymus, kitus rašytinius įrodymus (tarnybinius pranešimus, akistatų protokolus), kiekvieną iš šių įrodymų vertino tiek atskirai, tiek visumos aspektu lygindamas tarpusavyje, t. y. taip, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Nors nuteistasis G. Č. teisminio bylos nagrinėjimo metu nepripažino vagystės fakto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo kaltės neigimą vertino kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės, argumentuotai nurodė, kodėl jo paaiškinimais netiki. Nesutikti su nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimų ir šio vertinimo pagrindu padaryta išvada, kad nukentėjusiojo telefoną pavogė būtent G. Č., teisėjų kolegija neturi pagrindo.
10. Aplinkybes, kad kambaryje paliktą įkrauti nukentėjusiojo telefoną paėmė ir pro kambario langą pasišalino G. Č., patvirtino tiek pats nukentėjusysis J. Č., tiek kartu su nuteistuoju ir nukentėjusiuoju bute buvusi liudytoja J. M. (2 t., b. l. 38–41). J. M. taip pat nurodė ir tai, kad G. Č. iš nukentėjusiojo pavogtą mobilaus ryšio telefoną 2018 m. gruodžio 3 d. naktį, apie 3.00 val., t. y. netrukus po to, kai paliktą įkrauti telefoną pavogė, siūlė A. M. ir šiam sutikus iškeitė mobilaus ryšio telefoną „Coolpad Porto S“ į A. M. priklausantį telefoną „Nokia“. Šias J. M. nurodytas aplinkybes liudytojas A. M. patvirtino (2 t., b. l. 39). Nors nuteistasis G. Č. nukentėjusiojo J. Č., liudytojų J. M. ir A. M. parodymus siūlo vertinti kritiškai teigdamas, kad jų parodymai prieštaringi, netikslūs, nenuoseklūs, teisėjų kolegija prieštaravimų minėtų asmenų parodymuose neįžvelgia. Lyginant skirtingu proceso metu duotus minėtų asmenų paaiškinimus matyti, kad dėl esminių šiai bylai aplinkybių jie nesikeitė, buvo nuoseklūs, vieni kitus papildantys, logiški. Liudytojo A. M. ir nukentėjusiojo J. Č. teisme duoti parodymai atitinka jų paaiškinimus, užfiksuotus akistatų su G. Č. metu. Skunde minimos aplinkybės dėl liudytojo A. M. nurodytos mobilaus ryšio telefono spalvos, nukentėjusiojo negalėjimo prisiminti pareigūno, priėmusio pareiškimą, pavardės, nukentėjusiojo neblaivumo, esminės reikšmės jų parodymų, kaip patikimų, vertinimui neturi. Mobilaus ryšio telefono spalva yra užfiksuota byloje (1 t., b. l. 15, 2 t., b. l. 43), liudytoja J. M. patvirtino, kad nuteistasis A. M. perdavė (išmainė) tą patį telefoną, kurį pavogė iš nukentėjusiojo. Nuteistojo teiginiai, kad jis yra apkalbamas J. M. ir A. M., paremti tik prielaidomis, jų jokie kiti objektyvūs duomenys nepatvirtina. Jokie kiti įrodymai nepatvirtina ir G. Č. nurodytų aplinkybių, kad jis telefono nematė ir jo neėmė, o telefoną galėjo paimti J. M..
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visuma yra pakankama daryti abejonių nekeliančias išvadas, kad 2018 m. gruodžio 3 d., apie 1.00 val., nukentėjusiajam J. Č. priklausantį telefoną „Coolpad Porto S“ pavogė G. Č., įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Tačiau teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pati atlikusi įrodymų tyrimą, sprendžia, kad G. Č. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nėra teisingas ir jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai.
12. BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą. Šio straipsnio dispozicijoje nurodyta nedidelė turto vertė yra būtinas aptariamo baudžiamojo nusižengimo objektyviosios pusės požymis, todėl jis privalo būti nustatytas ir įrodytas abejonių nekeliančiais įrodymais. BK 178 straipsnyje numatyta turto vagystė kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. BK 190 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) numatyta, kad nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL. Nusikalstamos veikos padarymo metu (2017 m. gruodžio 3 d.) galiojo nustatytas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Atsižvelgiant į paminėta nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 112,98 Eur, bet neviršija 188,30 Eur. Nukentėjusysis J. Č. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad pavogto telefono vertė yra 170 Eur. Tokią mobilaus ryšio telefono vertę nurodė ir vėlesnėse savo apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Pirmosios instancijos teismui jokių pagrįstų abejonių dėl telefono vertės nekilo, teismas rėmėsi nukentėjusiojo nurodyta telefono įsigijimo kaina.
13. Vertinant kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį teisingumą, visų pirma pažymima, kad kvalifikuojant veikas pagal aptariamą BK straipsnį pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertės dydis yra kriterijus, pagal kurį aptariama nusikalstama veika (baudžiamasis nusižengimas) atribojama nuo nusikaltimo ar administracinio nusižengimo. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Bendra taisyklė yra ta, kad turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-699/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-511/2016).
14. Šioje byloje pavogto telefono vertė, kaip minėta, buvo nustatyta remiantis nukentėjusiojo J. Č. paaiškinimais. Nukentėjusysis parodė, kad telefoną pirko iš fizinio asmens, kuris sakė, kad už telefoną mokėjo 195 Eur. Pats nukentėjusysis už telefoną sumokėjo 170 Eur, telefoną pirko 2017 metais (apklausiamas 2018 m. birželio 19 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad pirko prieš metus, 2 t. b. l. 44). Kitame teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad telefoną pirko pagal skelbimą internete, nešiojosi apie tris mėnesius iki vagystės, vėliau patikslino, kad pirko gal 2016 m. rudenį (2 t., b. l. 94, 95). Objektyviai telefono įsigijimo kainą patvirtinančių dokumentų nukentėjusysis nepateikė. G. Č. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme išreiškė abejonę dėl telefono vertės, pateikė duomenis iš interneto portalo „Delfi“, taip pat iš interneto puslapio „kaina24.lt“ (2018 m. birželio 20 d. duomenys). Remiantis šiais duomenimis telefono „Coolpad Porto S“ kaina svyruoja nuo 119 Eur (naujo) iki apytiksliai 70 Eur (2 t., b. l. 49–51), tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų nevertino, nuosprendyje apie juos nepasisakė. Nuteistajam G. Č. telefono vertę ginčijant ir apeliaciniame skunde, buvo atliktas įrodymų tyrimas ir patikrintos mobilaus ryšio telefono „Coolpad Porto“ kainos internetinės prekybos puslapyje www.kaina24.lt, kuriame pateikiama informacija apie minimalias ir vidutines prekių kainas iš daugiau kaip 250 parduotuvių. Remiantis šiame puslapyje pateikta kainų kitimo istorija nustatyta, kad šio mobilaus ryšio telefono vidutinė rinkos vertė 2017 m. gruodžio 7 d. (artimiausia tiriamos veikos laikui data) buvo 102,77 Eur, tokia vidutinė vertė praktiškai nesikeitė nuo 2017 m. sausio 1 d. (2 t. b. l. 128).
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šioje baudžiamojoje byloje objektyvių duomenų apie telefono vertę 2017 m. gruodžio 3 d., kuriuos būtų galima patikrinti BPK numatytomis priemonėmis, nėra, pats nukentėjusysis nors ir teigė, kad sumokėjo 170 Eur, ši suma, įvertinus informaciją iš skirtingų informacijos šaltinių („Delfi“, „kaina24“) nėra logiška, sprendžia, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi aktualia kasacine praktika, pagal kurią turto vertė nustatoma atsižvelgiant į tokio paties ar panašaus daikto rinkos vertę veikos padarymo metu. Apeliacinėje instancijoje nustačius, kad vidutinė telefono rinkos kaina nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 102,77 Eur, konstatuojama, kad G. Č. veiksmuose nenustatytas vienas iš BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių – turto vertė.
16. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nustačius, kad G. Č. iš nukentėjusiojo pavogto telefono vertė nagrinėjamu atveju yra mažesnė, negu 112,98 Eur, t. y. nenustatytas nedidelės vertės požymis, jo veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Pagrobto turto vertei esant mažesnei nei 3 MGL, asmens veika, esant kitų požymių visumai, kvalifikuotina ne pagal BK, o pagal aktualias Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas (ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už vagystę, kai turto vertė nesiekia 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Konstatavus, kad G. Č. veikoje nenustatytas būtinas BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymis – nedidelė turto vertė, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu jis išteisintinas, o pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Nukentėjusysis J. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 170 Eur turtinės žalos atlyginimo. Tačiau 2018 m. spalio 22 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis civilinio ieškinio atsisakė (2 t., b. l. 95). Atsižvelgiant į tai procesas dėl J. Č. civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nutrauktinas jam ieškinio atsisakius (BPK 112 straipsnio 3 dalis).
18. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 592 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami. ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas galimai buvo padarytas 2017 m. gruodžio 3 d., taigi nuosprendžio priėmimo dieną senatis nėra suėjusi, todėl paskelbus nuosprendį (kuris įsiteisėja jį paskelbus) byla perduotina įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: G. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Procesą dėl nukentėjusiojo J. Č. civilinio ieškinio nutraukti.
Vadovaujantis ANK 592 straipsnio 4 dalimi, nuosprendžio kopiją kartu su reikiamų bylos medžiagos dokumentų patvirtintomis kopijomis perduoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti.