Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos su Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 18 MGL dydžio (677,88 Eur) bauda, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir 18 MGL dydžio (677,88 Eur) bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. S., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Taip pat nuteistas M. A., dėl jo ir nuteistojo M. P. buvo paduotas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas. Byla paskirta nagrinėti apeliacine tvarka pagal prokuroro ir nuteistojo M. P. apeliacinius skundus. Prokurorui apeliacinį skundą atšaukus, teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 316 straipsnio 5 dalimi, priėmė nutartį Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą dėl šio skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka nutraukti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. P. (toliau – ir M. P.) pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. gruodžio mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, prie fermos, esančios (duomenys neskelbtini), radęs ir neturėdamas leidimo neteisėtai pargabeno į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), metalinę dėžutę, kurioje buvo 5147 g nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – bedūmio parako mišinio, kurią, neturėdamas leidimo, minėtame garaže neteisėtai laikė iki 2020 m. balandžio 18 d., 15 val. 05 min., kol šią sprogstamąją medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Taip pat, M. P. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė ir gabeno narkotines medžiagas ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti:

2.1. laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 19 d., 9 val. 30 min., iki 2020 m. balandžio 16 d., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė polietileninį paketą su nenustatytu kiekiu miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,021 g narkotinės medžiagos – heroino, ir plastikiniame maišelyje 0,064 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,006 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurias ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 16 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, išgabeno iš šio garažo;

2.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, ne vėliau kaip nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. kovo 19 d., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), polietileniniame maišelyje laikė nenustatytą kiekį miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,083 g narkotinės medžiagos – heroino, ir dviejuose paketuose nenustatytą kiekį – ne mažiau kaip 0,275 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias 2020 m. kovo 19 d., apie 9 val. 30 min., išgabeno iš šio garažo;

2.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. balandžio 18 d., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, polietileniniame maišelyje laikė nenustatytą kiekį miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,035 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos 2020 m. balandžio 17 d., apie 13 val. 44 min., be M. P. žinios paėmė M. A., 0,049 g palaidų miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,003 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir 0,008 g psichotropinės medžiagos – amfetamino; 0,278 g palaidų miltelių, kurių sudėtyje 0,001 g narkotinės medžiagos – heroino; plastikiniame pakete nenustatytą kiekį miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,001 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir ne mažiau kaip 0,0005 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurias ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, išgabeno iš garažo;

2.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. balandžio 18 d., iki 15 val. 05 min., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, metaliniame smulkintuve laikė 0,055 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių); taip pat, 0,262 palaidų miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0168 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido FUB-AMB; plastikiniame pakete laikė 53,06 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 5,601 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir 2,653 g psichotropinės medžiagos 4-metilamfetamio (4-MA); 1,672 g palaidų miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino; ir 0,0183 g psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido FUB-AMB; savo naudojamame automobilyje BMW, valstybiniai numeriai (J. K.) (duomenys neskelbtini), plastikiniame pakete laikė 283,44 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 19,45 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir 9,637 g psichotropinės medžiagos – 4-metilamfetamino (4-MA), kol 2020 m. balandžio 18 d., apie 15 val. 05 min., apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė šias narkotines ir psichotropines medžiagas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendį pakeisti, pašalinti kaltinimų dalį dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga heroinu, perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnį, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

3.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad iš karto pirko didesnį kiekį narkotinių medžiagų, nes pirkti po vieną gramą yra brangiau. Jis pats per dieną suvartodavo 5-10 gramų narkotinių medžiagų, kilogramą kanapių suvartojo per porą mėnesių. Narkotines medžiagas maišydavo su gliukoze ir X, jas supildavo į maišiukus. Taip darydavo, kad narkotinės medžiagos nesušoktų į guzą nuo drėgmės, taip pat, kad neperdozuotų. Atitinkamai svarstyklės rastos garaže taip pat buvo reikalingos pačiam M. P. vengiant perdozavimo. Pasak apelianto, sumaišytas medžiagas jis susipildavo į maišiukus, kad žinotų, kiek per dieną suvartoja. Tai patvirtina ir garaže rastos tuščios pakuotės bei surinkta vaizdo medžiaga. Tuo tarpu jokių platinimo faktų byloje nėra užfiksuota. Nors teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę dėl narkotinių medžiagų platinimo, tačiau nuosprendyje nurodė, kad nusikalstami veiksmai buvo atlikti turint vieningą sumanymą, turint konkretų tikslą – platinti psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokiu būdu, teismas paneigė savo paties padarytas išvadas.

3.2. Skunde apeliantas nurodo, kad tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas pirmosios instancijos teismas nustatė pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, remdamasis prielaidomis ir loginėmis išvadomis. Teismas nepagrįstai atmetė M. P. paaiškinimus, kad jis narkotinių ar psichotropinių medžiagų neketino parduoti ir jos buvo skirtos tik asmeniniam vartojimui. Tai, kad M. P. pats vartojo narkotines medžiagas, patvirtino ir toksikologijos tyrimas bei ankstesni M. P. teistumai, to neneigia ir pats nuteistasis, tačiau nesutinka su heroino buvimo faktu, kadangi heroino jis neturėjo ir nevartojo.

3.3. Skunde nurodoma, kad tikslas platinti narkotines medžiagas įrodinėjamas ne tik kaltininko parodymais, bet ir faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju kratos metu nebuvo rastas didelis kiekis pinigų, kuris patvirtintų platinimo faktą, taip pat toks faktas nebuvo užfiksuotas ir slapto sekimo metu. M. P. teigimu, jis niekur nedirbo, vogė daiktus, kad galėtų įsigyti narkotinių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas tikslą platinti narkotines medžiagas grindė prielaidomis ir išvedžiojimais, paremtais nuomojamame garaže laikytų narkotinių medžiagų dideliu kiekiu, garaže rastais daiktais, nevertino, kad garaže buvo laikomi ir vogti daiktai, kuriuos M. P. planavo parduoti, kad turėtų pajamų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad anksčiau M. P. buvo teistas, jo atžvilgiu buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės, buvo klausomasi telefoninių pokalbių, jis buvo sekamas, tačiau nebuvo gauta jokių duomenų, kad jis kažkam būtų perdavęs ar pardavęs, siūlęs perduoti narkotinių medžiagių. Byloje taip pat negauta duomenų, jog kiti asmenys būtų kreipęsi į jį dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Tuo tarpu vien tik duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nesant duomenų, jog M. P. įsigytas narkotines medžiagas ketino kam nors parduoti ar kitaip platinti, jo veika turi būti perkvalifikuota pagal BK 259 straipsnį. Tikslą platinti narkotines medžiagas taip pat paneigia ir aplinkybė, jog kiti asmenys iš M. P. vogė narkotines medžiagas, o jis jų nepasigesdavo. Skunde nurodoma, kad, jei M. P. būtų platinęs narkotines medžiagas, jis būtų labai stebėjęs turimus narkotikų likučius ir iškart pasigedęs net ir vieno dingusio paketėlio.

3.4. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nemotyvuotai nevertino ir atmetė byloje dalyvavusių asmenų parodymus apie tai, kad M. P. narkotinėmis medžiagomis nedisponavo. Tuo tarpu vien teismo nurodyti duomenys – kratos protokolas, specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai ir liudytojų parodymai, niekaip nepatvirtina disponavimo, todėl teismas tinkamai neargumentavo nuosprendžio dalies dėl tiesioginės tyčios ir turimo tikslo platinti narkotines medžiagas. Vienintelė aplinkybė, kuria teismas grindžia M. P. kaltę – didelis kiekis, tačiau ši aplinkybė negali būti laikomas patikimu ir pakankamu kaltės įrodymu, kadangi byloje nėra tiksliai nustatyta, kas, kokiu metu, kaip, kada įgijo ar norėjo įgyti iš nuteistojo narkotines medžiagas. Taigi pirmosios instancijos teismas nepašalino byloje esančių abejonių dėl M. P. kaltės, jas vertino nuteistojo nenaudai, preziumuodamas jo kaltę. Teismas visiškai neatskleidė nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyviųjų požymių ir tyčios turinio, dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, išskirtinę reikšmę suteikdamas nenuosekliems ir prieštaringiems M. P. parodymams, nevertindamas kitų byloje surinktų įrodymų.

3.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, taip pat nevertino teisiamojo posėdžio metu liudytojo M. Č. duotų parodymų, taip padarydamas esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą ir nesilaikydamas objektų tyrimo tvarkos. Minėtas liudytojas nurodė, kad į garažą buvo patekta eilę kartų, patekimų metu buvo randamos narkotines medžiagos, buvo imami jų mėginiai. Dėl tokių liudytojo parodymų galima teigti, kad patekus į garažą liudytojas buvo garantuotas, kad tai yra narkotinės medžiagos. Nors garaže buvo sumontuota vaizdo įranga, tačiau nebuvo pateikta filmuota medžiaga, kaip liudytojas patenka į garažą. Liudytojas žinojo, kur yra laikomas raktas, ir galėjo laisvai patekti į garažą. Jis nurodė, kad naktį paimdavo mėginius, juos nufotografuodavo, parsiveždavo į darbo vietą ir palikdavo, o tik ryte atlikdavo visą dokumentaciją. Skunde kritiškai vertinami tokie ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, kadangi buvo naudojamos netinkamos svarstyklės, netinkamai pildoma dokumentacija (nepaminint svarstyklių tipo), taip pat paimti, tačiau neužprotokoluoti mėginiai būdavo paliekami darbo vietoje. Teismas neįvertino šios aplinkybės dėl mėginių palikimo naktį darbo vietoje ir dokumentacijų pildymo tik ryte. Tuo laikotarpiu, kol buvo palikti mėginiai iki protokolo surašymo, jie galėjo būti apkeisti ar papildyti kita narkotine medžiaga. Tai gali patvirtinti vien aplinkybės, kad protokole užfiksuota, jog balkšvos spalvos birios medžiagos mėginys supakuojamas į paketą Nr. 487704, tuo tarpu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodoma, kad tame pačiame pakete matomi rusvos spalvos milteliai. Taip pat svarstoma, kad ekspertizėms galėjo būti pateikiamas didesnis kiekis, negu buvo paimama įvykio vietoje. Nuteistasis neneigia fakto, kad jis turėjo narkotinių medžiagų , tačiau neigia turėjęs garaže rastą narkotinę medžiagą – heroiną, ant kurio pakuotės M. P. DNR rasta nebuvo, nors iš vaizdo medžiagos matyti, kad M. P. visą laiką buvo be pirštinių, ėmė narkotikus rankomis, juos maišė, maigė. Tokiu būdu, jei heroinas priklausytų M. P., tai ant pakuotės su heroinu būtų rasta ir M. P. DNR pėdsakų ar pirštų atspaudų. Tuo labiau, kad apie garažo rakto buvimo vietą žinojo ne jis vienas, apie tą vietą žinojo ir pareigūnai. Taigi galima manyti, kad heroiną paliko kažkas kitas. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad iš M. P. narkotines medžiagas vogė, jis nepastebėjo trūkumo, todėl galimai kažkas kitas paliko narkotines medžiagas, panašias į M. P. turimas.

3.6. Skunde apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentais nepripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. M. P. bylos proceso metu davė parodymus, kuriais patvirtino jam inkriminuotų veikų padarymo faktą ir papasakojo apie žinomas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Parodymus nuteistasis davė ne tik apie savo veiksmus, bet ir apie jų kilmę, savo elgesį vertino kritiškai, dėl tokio elgesio gailėjosi. Esant šių aplinkybių visumai, nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai dėl jos gailisi.

3.7. Apeliantas nurodo, kad skiriant bausmę, taip pat turi būti atsižvelgiama ir į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę. Byla teisme buvo gauta 2021 m. birželio 29 d., o išnagrinėta 2023 m. sausio 26 d. Byla nebuvo labai didelės apimties, kaltinamieji dėl nusikalstamų veikų prisipažino. Baudžiamojo proceso trukmė, ją vertinant kartu su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, sudaro pagrindą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, švelninti M. P. paskirtą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę ar sumažinti jos trukmę, taip kompensuojant dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės padarytą žalą.

3. Teismo posėdyje nuteistasis M. P. prašė priimti jam naują, išteisinamąjį nuosprendį. Gynėjas prašė M. P. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį išteisinti, o nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį prašo peržiūrėti atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi. Prokurorė prašė nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. išdėstė prašymą Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendį pakeisti, pašalinti kaltinimo dalį dėl nuteistojo disponavimo narkotine medžiaga heroinu, jo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnį. Taip pat prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi ir sušvelninti paskirtą bausmę. Skunde nurodomi nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentai susiję su tuo, kad M. P., kaip nurodo apeliantas, nedisponavo narkotinėmis medžiagomis heroinu, taip pat nurodomi argumentai apie tai, kad jis neturėjo tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Taip pat skunde kritiškai vertinamas veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimas, kurio metu M. P. naudojamame garaže rasti milteliai, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,021 g narkotinės medžiagos heroino. Jokių nesutikimo argumentų dėl nuteistojo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį skunde nenurodoma.

6. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. P. gynėjas ir pats nuteistasis pareiškė prašymą atlikti įrodymų tyrimą ir pradėjo ginčyti dar ir kitas nuosprendžiu nustatytas bylos aplinkybes, dėl kurių nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas. Jie nurodė, kad automobiliu „BMW“ su J. K. valstybiniais numeriais, kuriame rastos psichotropinės medžiagos (283,44 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 19,45 g amfetamino, ir 9,637 g – 4-metilamfetamino (4-MA)), naudojosi ne tik M. P., bet dar keli asmenys, tame tarpe ir M. A., ir D. S.. M. P. paaiškino, kad šiuo automobiliu į jo nuomojamą garažą kiti asmenys veždavo vogtus daiktus. Tame garaže buvo laikomi automobilio rakteliai, todėl tie kiti asmenys galėjo juos pasiimti ir naudotis automobiliu, o automobilyje rastos psichotropinės medžiagos galėjo būti tų asmenų. Nuteistasis ir jo gynėjas nurodė, kad apie šias aplinkybes yra duomenų kitoje Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje M. P., taip pat ir M. A. bei D. S. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti dėl vagysčių. Todėl prašė išreikalauti šią baudžiamąją bylą ir apklausti M. A. ir D. S.. Gynėjas atkreipė dėmesį į sprendimą grąžinti sulaikytą saugomą transporto priemonę, kuriame nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nuspręstą įtariamajam (savininkui) M. P. grąžinti automobilių saugojimo aikštelėje saugomą automobilį „BMW“ su J. K. valstybiniais numeriais. Šį sprendimą surašė vyresnioji tyrėja L. A.. Nuteistojo gynėjas prašė į teismo posėdį iškviesti ir apklausti tyrėja apie tai, kokiu pagrindu automobilį „BMW“ grąžino M. P., jeigu jis nėra šio automobilio savininkas. Nuteistojo M. P. gynėjas pareiškė ir prašymą į teismo posėdį kviesti ir apklausti 2020 m. gegužės 4 d. specialisto išvadą pateikusią specialistę J. L.. Gynėjas nurodė, kad užduotyje atlikti objektų tyrimą dėl iš M. P. nuomojamo garaže rastų ir paimtų medžiagų nurodyta, kad pridedama tirti baltos spalvos medžiagos pavyzdys, o ištyrus šias medžiagas specialisto išvadoje nurodyta apie rusvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas. Gynėjas prašė apklausti šią specialisto išvadą pateikusią specialistę dėl tirtos medžiagos spalvos neatitikimo. Pažymėtina, kad nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde prašė perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, į BK 259 straipsnį, taip pat nurodytas prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę, o baigiamųjų kalbų metu nuteistasis jau prašė jį išteisinti, taip pat ir jo gynėjas prašė M. P. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį išteisinti, o dėl kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgti į nuteistojo gailėjimąsi dėl šios veikos.

7. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos. Pagal BPK 320 straipsnio nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio BK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

8. Teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis. Pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.

9. Pagal galiojančią teisminę praktiką nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas neturi pareigos nagrinėti visus naujus apelianto pateiktus prašymus dėl bylos baigties ir tokius prašymus pagrindžiančius argumentus, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde, tačiau toks naujų prašymų ir argumentų vertinimas negali būti visiškai formalus ir sukliudyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Bylos nagrinėjimas laikantis rungimosi principo reiškia, jog kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti (BPK 7 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu taip pat turi teisę pateikti teismui įvairių prašymų, įskaitant ir susijusius su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų, kurie, atsižvelgiant į jų reikšmę ir esmingumą, gali tapti svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu ir priimamam sprendimui įtakos turinčiu veiksniu. Pagal BPK 293 straipsnyje ir BPK 324 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas nuostatas baigiamųjų kalbų metu bylos nagrinėjimo teisme dalyviai paprastai pateikia savo išvadas dėl įrodymų tyrimo rezultatų, išdėsto teismui savo samprotavimus ir vertinimus apie kaltinimo teisingumą ir pagrįstumą, skirtiną bausmę ir kt. Baigiamųjų kalbų metu išdėstyti argumentai turi reikšmės formuojantis teisėjo vidiniam įsitikinimui, teisingo sprendimo priėmimui, tačiau šių klausimų išsprendimas yra teismo prerogatyva.

10. Siekiant išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą, patikrinti, ar nepadaryti baudžiamojo proceso pažeidimai, o jeigu taip, tai juos pašalinti, teisėjų kolegija bylą patikrino ne tik apeliacinio skundo ribose, bet išnagrinėjo ir naujus nuteistojo M. P. ir jo gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktus argumentus ir prašymus dėl įrodymų tyrimo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. P. neteisėtai laikė ir gabeno narkotines medžiagas ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas platinti. Nustatyta, kad nuteistasis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), heroinu ir psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu, metamfetaminu, sintetiniu kanabinoidu FUB-AMB, 4-metilamfetaminu (4-MA). Dalį šių medžiagų jis laikė garaže ir iš ten jas išgabendavo, o dalį – ir savo naudotame automobilyje „BMW“, J. K. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol policijos pareigūnai jas rado ir paėmė.

12. Kad M. P. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis neteisėtai laikė ir gabeno narkotines medžiagas ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas platinti, patvirtina pirmosios instancijos teisme išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti, aptarti bei įvertinti įrodymai. Tai nuteistųjų M. A. ir D. S. parodymai, liudytojų M. Č. ir L. A. parodymai, specialistės J. L. paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolai, daiktų (automobilio, vaizdo ir garso įrašų) apžiūros protokolai, specialisto išvados, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas bei kiti rašytiniai įrodymai, taip pat iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo M. P. parodymai.

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis – heroinu

13. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis M. P., kaltu prisipažinęs iš dalies, pripažino disponavęs nurodytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, išskyrus tai, kad jis disponavo dar ir narkotine medžiaga – heroinu. Apie tai nuteistasis nurodo ir apeliaciniame skunde. Nuteistasis nurodo, kad šios narkotinės medžiagos jis neturėjo, heroino jis nevartojo. Ant garaže rasto paketo, kuriame buvo narkotinė medžiaga – heroinas, nerasti jo DNR pėdsakai ar jo pirštų atspaudai. Nurodo, kad tuo atveju, jeigu ši narkotinė medžiaga būtų priklausiusi jam, tai ant pakuotės būtų rasti jo pėdsakai, nes iš vaizdo įrašų matosi, jog jis narkotines medžiagas lietė, jas maišė būdamas be pirštinių. Jo nuomone, kažkas kitas paliko šią narkotinę medžiagą garaže, nes apie garažo rakto buvimo vietą žinojo ir kiti asmenys. Aplinkybę, kad kažkas kitas paliko heroiną, patvirtina ir tai, jog iš jo narkotinės medžiagos buvo vagiamos, o jis nepastebėdavo trūkumo, todėl galimai kažkas kitas paliko narkotines medžiagas, panašias į jo turėtas.

14. Nors nuteistasis nepripažįsta neteisėtai disponavęs heroinu, tačiau liudytojo M. Č. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolai, vaizdo įrašų apžiūros protokolas ir specialistų išvados patvirtina, kad M. P. neteisėtai disponavo ne tik kitomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, bet ir narkotine medžiaga – heroinu.

15. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Č. parodė, kad į M. P. nuomojamą garažą pateko kelis kartus ir radęs medžiagas, panašias į narkotines medžiagas, paimdavo jų mėginius. Šiuos paketus parveždavo į darbo vietą ir padėdavo. Kadangi šiuos veiksmus atlikdavo nakties metu, tai kitą dieną pildydavo dokumentus, ruošdavo paketus ekspertizei ir ten išsiųsdavo.

16. Apeliaciniame skunde kritikuojami tokie ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai. Nurodoma, kad M. Č. patekus į garažą jis jau žinojo, kad ten buvusios medžiagos yra narkotinės medžiagos, nurodoma, jog pareigūnas naudojo netinkamas svarstykles mėginiams sverti, taip pat nurodoma ir apie tai, kad paliekant mėginius darbo vietoje ir tik ryte užpildant dokumentus mėginiai galėjo būti apkeisti, papildyti kita narkotine medžiaga. Visi šie apeliacinio skundo argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmiausia 2020 m. kovo 12 d. prokuroras ikiteisminio tyrimo teisėjui teikė prašymą dėl veiksmų atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės (t. 3, b.l. 4-5). Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi šis prašymas buvo tenkintas, leista nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. birželio 13 d. pareigūnams, taip pat ir M. Č., neatskleidžiant savo tapatybės atlikti atitinkamus veiksmus – aštuonis kartus slapta patekti į garažą, iš jo paimti medžiagų pavyzdžius, panaudoti technines priemones, patalpoje sumontuoti garso ir vaizdo įrašymo įrangą ir kt. (t. 3, b.l. 7-8). Pagal šią nutartį pareigūnas M. Č. į M. P. nuomojamą garažą buvo patekęs tris kartus. Jis, vadovaudamasis BPK 158 straipsniu, atliko veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės. Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose (t. 3, b.l. 10-12, 13-39, 64, 66-76, 89-90, 92-120) nurodyti atlikti veiksmai (paimti rastų medžiagų mėginiai, įdėti į pakuotes, nufotografuoti). Iš šių protokolų turinio ir nuotraukų matosi, kad garaže rastų medžiagų mėginiai buvo įdedami į atitinkamus specialius maišelius, kurie jau buvo sunumeruoti, užfiksuota kiekvienos medžiagos paėmimo vieta. Iš šių protokolų nuotraukų matosi ir tai, kad tam tikros garaže rastos medžiagos buvo sveriamos tarnyboje naudotomis buitinėmis virtuvinėmis svarstyklėmis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų M. Č. parodymus ir specialistės J. L. paaiškinimus apie naudotas svarstykles bei duomenis, kad šio tipo svarstyklėms gamintojo metrologinės patikros sertifikatas nebuvo suteiktas, o veiksmų atlikimo metu buvo vadovaujamasi gamintojo rekomendacijomis ir instrukcija, įvertinęs ir tai, jog veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose nenurodyta, koks prietaisas buvo naudojamas svėrimui, jau padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti rastų medžiagų svėrimai negali būti laikomi tiksliais, o jų metu gauti rezultatai negali būti patikrinti teisminio proceso metu. Todėl visas šias abejones teismas jau įvertino nuteistojo M. P. naudai ir padarė išvadą, kad patikimais galima laikyti tik tuos rezultatus, kurie gauti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrui ištyrus pateiktus mėginius, šiais rezultatais teismas vadovavosi nustatydamas bylos aplinkybes, susijusias su neteisėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu. Taigi veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo metu paėmęs iš garažo rastų medžiagų pavyzdžius M. Č. pristatydavo į darbo vietą ir tada kitas ikiteisminio tyrimo pareigūnas parengdavo užduotis atlikti šių medžiagų objektų tyrimą. Šią užduotį tyrėjas parengdavo pagal veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolą ir kartu su medžiagomis siųsdavo specialistams atlikti objektų tyrimą. Tik specialistams atlikus tyrimą ir surašius specialisto išvadą buvo nustatyta, ar garaže paimtos medžiagos yra narkotinės ir/ar psichotropinės, nustatyta jų masė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti aptartais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais. Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, apie tai parodė ir pats M. Č., jog ne iš karto, o vėliau būdavo pildomi dokumentai dėl atliktų procesinių prievartos priemonių, tačiau ši aplinkybė nesuteikia pagrindo abejoti šių priemonių teisėtumu, jų rezultatų teisingumu.

17. Liudytojo M. Č. parodymus apie jo atliktus neatskleidžiant savo tapatybės veiksmus patvirtina rašytiniai bylos įrodymai. Iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo (t. 3, 64, b.l. 66-76) matosi, kad 2020 m. balandžio 3 d. M. P. nuomojamame garaže metalinėje dėžėje rastas maišelis su balkšvos spalvos biria medžiaga. Iš šio maišelio buvo paimtas medžiagos mėginys ir supakuotas į paketą Nr. 487704. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnioji tyrėja L. A. parengė užduotį atlikti objektų tyrimą, kurioje nurodoma apie tai, kad į paketą Nr. 487704 supakuotas baltos spalvos medžiagos pavyzdys (t. 3, b.l. 78-79). 2020 m. gegužės 4 d. specialisto išvadoje (t. 3, b.l. 83-87) nurodyta, kad tirti pateikta rusvos spalvos milteliai (užduotyje nurodyta baltos spalvos medžiagos pavyzdys) (paketas Nr. 487704). Šioje specialisto išvadoje nurodoma, kad rusvos spalvos miltelių (paketas Nr. 487704), 2020 m. balandžio 3 d. rastų ir paimtų garaže, iš maišelio, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, jo masė yra 0,021 g. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas nurodo apie šios medžiagos spalvos neatitikimą nurodytuose procesiniuose dokumentuose. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme prašė į teismo posėdį kviesti ir apklausti aptartą specialisto išvadą pateikusią specialistę J. L.. Siekiant pašalinti bet kokias abejones, teisėjų kolegija šį M. P. gynėjo prašymą tenkino ir į teismo posėdį kvietė ir apklausė specialistę.

18. Specialistė J. L. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad gavo užduotį ištirti baltos spalvos medžiagą, tačiau atsidariusi tiriamą objektą pamatė, jog tai rusvos spalvos milteliai. Todėl specialisto išvadoje yra nurodyta, kad tirti pateikta rusvos spalvos milteliai su prierašu skliausteliuose, jog užduotyje nurodyta – baltos spalvos medžiagos pavyzdys. Ji ištyrė tik tuos miltelius, kuriuos gavo kartu su užduotimi. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro raštas dėl duomenų pateikimo (t. 11, b.l. 65), kuriame nurodomos tokios pačios aplinkybės, apie kurias paaiškino specialistė J. L., taip pat nurodoma ir apie tai, kad paketas Nr. 487704 tyrimui buvo pateiktas tvarkingas ir nepažeistas.

19. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta ir vyresnioji tyrėja L. A., kuri parengė užduotį atlikti šį objektų tyrimą. Liudytoja L. A. parodė, kad gavusi specialisto išvadą ji stebėjosi, jog išvadoje nurodyta apie rusvos spalvos miltelius, nors ji užduotyje buvo nurodžiusi apie baltos spalvos miltelius. Ji paaiškino, kad pati šių miltelių nematė. Kai slaptų veiksmų atlikimo metu patenkama į patalpą, tai operatyvinis darbuotojas, kuris paima medžiagas, jas supakuoja ir surašo savo atliktų veiksmų protokolą bei pateikia jai, o ji surašo užduotį specialistams. Jai M. Č. pateikė slaptų veiksmų atlikimo protokolą, prie kurio buvo pateiktas supakuotas paketas. Ji užduotį specialistams surašė pagal M. Č. protokolą. Jis buvo patekęs į garažą, paėmęs tas medžiagas ir nurodęs, kad tai baltos spalvos medžiagos. Ji pati tų medžiagų nematė, nes jos buvo supakuotos. M. Č. minėjo, kad tuo metu, kai ėmė medžiagas iš garažo, buvo naktis, todėl kokia miltelių spalva jam tuo metu matėsi, kokią jis ir įrašė protokole. Liudytoja paaiškino, kad 2020 m. balandžio 3 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole (3 t., 64-76 b.l.) nurodytą balkšvą spalvą suprato kaip baltą, todėl užduotyje specialistui ir parašė, jog tirti pateikiami baltos spalvos milteliai. Rašydama specialistams užduotį ji paketus, kuriuose buvo supakuoti milteliai, laikė rankose ir tikrai tuos paketus perdavė tirti specialistams, kurie ir ištyrė tame pakete esančias medžiagas.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai nėra abejonių, kad būtent M. P. nuomotame garaže rastos medžiagos buvo perduotos tyrimui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad spalvos nustatymas yra subjektyvus dalykas. Nagrinėjamu atveju nakties metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas matė balkšvos spalvos miltelius, tyrėja užduotyje atlikti tyrimą balkšvą spalvą (kuri iš tikrųjų turi rusvą atspalvį) supainiojo su balta ir užduotyje klaidingai nurodė ne balkšvą, o baltą spalvą, atlikdama tyrimą ir atitinkamoje šviesoje apžiūrėjus šiuos miltelius specialistė tas pačias medžiagas matė kaip rusvos spalvos miltelius. Tiek balkšva spalva, tiek rusva spalva yra to paties atspalvio, todėl skirtingu paros metu ir atitinkamoje šviesoje matant tuos pačius miltelius, teisėjų kolegijos vertinimu, jie gali atrodyti kiek kitaip.

21. Nėra pagrindo abejoti, jog specialistė, kuri atlikusi tyrimą nustatė, kad M. P. nuomotame garaže rastos medžiagos yra narkotinės medžiagos – heroinas, ištyrė tas pačias medžiagas, kurios buvo paimtos veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo metu. Pažymėtina, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras nurodė, jog paketas, kurį gavo iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kartu su užduotimi atlikti objektų tyrimą, buvo nepažeistas. Be to, toliau atliekant veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės veiksmus tame pačiame garaže per kelis kartus ir vėl buvo rastas heroinas. Teisėjų kolegijos nuomone, ir ši aplinkybė patvirtina, kad aptartas medžiagos spalvos neatitikimas neturėjo įtakos specialistės atlikto tyrimo rezultatui.

22. Jau aptarti liudytojo M. Č. parodymai ir 2020 m. kovo 20 d. bei 2020 m. balandžio 20 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolai (t. 3, b.l. 10-12, 13-39, 89-90, 92-120), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 121-124, 126-153) bei 2020 m. balandžio 6 d., 2020 m. gegužės 4 d. ir 2020 m. spalio 30 d. specialistų išvados (t. 3, b.l. 46-50, 127-132, t. 2, b.l. 45-54) patvirtina, kad per kelis kartus tame pačiame M. P. nuomojamame garaže buvo rastos ir vėl tos pačios rūšies narkotinės medžiagos – heroinas. M. P. garaže laikė ir vėliau iš šio garažo išgabeno miltelius, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,083 g, ne mažiau kaip 0,035 g ir ne mažiau kaip 0,001 g narkotinės medžiagos – heroino. Be to, jis tame garaže laikė dar ir miltelius, kurių sudėtyje buvo 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino iki tol, kol policijos pareigūnai rado ir juos apėmė.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir pats nuteistasis M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad garaže rasta kavamalė priklauso jam. Šį prietaisą jis naudodavo maišyti narkotines medžiagas (t. 6, b.l. 48-52). Šios apklausos metu nuteistasis nurodė, kad maišydavo amfetaminą ir gliukozę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis kavamalėje galėjo maišyti ir kitas medžiagas, tačiau 2020 m. spalio 30 d. ir 2020 m. gegužės 4 d. specialisto išvados patvirtina, jog skirtingu metu, atliekant įvykio vietos apžiūros metu ir veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo metu, toje pačioje kavamalėje buvo rasta ne kokia kita narkotinė ar psichotropinė medžiaga, o būtent heroinas. Vaizdo įrašų, darytų garaže, apžiūros protokolas (t. 3, b.l. 135-146) patvirtina, kad M. P. naudojosi kavamale, kurioje ir rastos šios narkotinės medžiagos. Iš šio protokolo matosi, kad 2020 m. kovo 24 d. garaže nuteistasis birią medžiagą suberia į kavamalę ir ją mala, miltelius suberia į dubenį, kuriame jau yra baltų miltelių, tada į kavamalę suberia kito paketo turinį ir vėl mala įbertus miltelius. Tokius veiksmus kartoja. Po to dubenį maišo šaukštu. Tame pačiame vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti veiksmai patvirtina ir kitus nuteistojo veiksmus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tai – medžiagų svėrimas, jų formavimas į paketus. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo apie tai, kad jis narkotines medžiagas lietė, jas maišė ir atliko kitus veiksmus, tačiau jo pėdsakai nebuvo rasti ant paketo, kuriame buvo heroinas. Iš 2020 m. gruodžio 22 d. specialisto išvados (2 t., 69-72 b.l.) matosi, kad tyrimas dėl biologinių pėdsakų buvo atliktas tik ištiriant juodos spalvos maišelio atraižą ir tris maišelius su užrašais „500“, „500T“, „300“, paimtus iš garažo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad ant pateiktos tirti juodos spalvos maišelio atraižos rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančių M. P.. O ant trijų maišelių, nors ir rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tačiau netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Galima sutikti, kad nuteistojo M. P. biologiniai pėdsakai nebuvo rasti ant garaže rastų ir ištirtų daiktų, tačiau, kaip jau nurodyta, buvo ištirtas tik mažas kiekis iš garažo paimtų daiktų ir iš esmės net nebuvo rasta biologinių pėdsakų, kurie būtų tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Todėl apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad nėra rastų M. P. pėdsakų ant garaže buvusių paketų, daiktų, nepaneigia jo neteisėtų veiksmų.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad nuteistasis M. P. neteisėtai disponavo ne tik kitomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, bet ir narkotine medžiaga – heroinu. Skundžiamame nuosprendyje teismas teisingai nuteistojo M. P. neigimą neteisėtai disponavus ir heroinu įvertino kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas teisingai nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog heroinas buvo rastas ne vieną kartą ir skirtingose vietose nuteistojo numojamame garaže. Jau aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad būtent M. P. neteisėtai laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – heroiną. Tai, kad jis pats šios narkotinės medžiagos nevartojo, nepaneigia jo neteisėto disponavimo šia medžiaga. Taip pat atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog kiti asmenys galėjo palikti ar paliko garaže heroiną. Tokių duomenų byloje nėra.

Dėl automobilio „BMW“ ir jame rastų psichotropinių medžiagų

25. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. P. nurodė, kad jis nesutinka ir su tuo, jog neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu ir 4-metilamfetaminu (4-MA), kurios buvo rastos automobilyje „BMW“, J. K. valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas nurodė, kad šiuo automobiliu naudojosi ir kiti asmenys. Jie nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose 2021 m. spalio 15 d. buvo išnagrinėta byla, kurioje nuteistas ir M. P. bei M. A. ir D. S.. Toje byloje minimas tas pats „BMW“ automobilis. Pasak nuteistojo ir jo gynėjo, toje byloje yra duomenų, kad būtent šiuo automobiliu buvo vežami vogti daiktai į M. P. garažą. Šiame garaže buvo rasti automobilio rakteliai. Pasak jų, automobiliu „BMW“, J. K. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo naudoti šie asmenys. Todėl, nuteistojo ir gynėjo nuomone, automobilyje rastos psichotropinės medžiagos galimai ir buvo tų asmenų.

26. Siekiant pašalinti bet kokias abejones, susijusias su tuo, ar M. P. naudojosi automobiliu „BMW“, J. K. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ir abejones, ar šiame automobilyje rastos psichotropinės medžiagos priklausė M. P., teisėjų kolegija tenkino nuteistojo gynėjo prašymą ir išsireikalavo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose išnagrinėtą baudžiamąją bylą, taip pat dėl šių aplinkybių apklausė patį M. P. ir kitus nuteistuosius M. A. bei D. S..

27. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. P. parodė, kad automobilis „BMW“, J. K. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam nepriklausė, su juo jis nevažinėjo, šis automobilis nebuvo užregistruotas jo vardu. Automobiliu naudojosi draugai iš K, kurie juo atveždavo vogtus daiktus į garažą.

28. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti nuteistojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, visiškai paneigiantys naują M. P. versiją, nurodytą tik bylą nagrinėjant jau apeliacine tvarka.

29. 2020 m. balandžio 19 d. įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad M. P. parodė, jog psichotropines medžiagas laikė garaže ir savo automobilyje „BMW“, kurio valstybiniai numeriai yra angliški, ant galinės sėdynės plastikiniame maišelyje. Jis paaiškino, kad šio automobilio savo vardu neužregistravo dėl to, kad jo turtas areštuotas antstolio. Todėl šį automobilį įsigijo iškeisdamas į prieš tai turėtą automobilį „A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pardavė šį automobilį sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį, kuri buvo rasta automobilyje „BMW“. Šiame automobilyje rastas amfetaminas yra jo (t. 6, b.l. 48-52). Po šių perskaitytų parodymų apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. P. paaiškino, kad šioje apklausoje nurodytas aplinkybes jis parodė taip, kaip padiktavo tyrėja.

30. Apeliacinės instancijos teisme buvo perskaitytas ir 2020 m. balandžio 20 d. įtariamojo apklausos protokolas. Šios apklausos metu M. P. parodė, kad jis pirko amfetaminą, kuris rastas garaže ir jam priklausančiame automobilyje „BMW“ (t. 6, b.l. 59-60). Po šių parodymų perskaitymo apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. P. nurodė, kad šioje apklausoje jis kalba apie automobilį „BMW“, tačiau ne apie tą su angliškais valstybiniais numeriais. Jis turėjo kitą „BMW“ automobilį su lietuviškais valstybiniais numeriais. Tiek šioje apklausoje, tiek pirmoje apklausoje jis nurodė tokias aplinkybes, kokias jam diktavo tyrėja.

31. Apeliacinės instancijos teisme buvo perskaityti dar ir 2021 m. birželio 1 d. bei 2021 m. birželio 15 d. įtariamojo M. P. apklausos protokolai (t. 6, b.l. 71, 94). Juose nurodyta, kad nuteistasis atsisako duoti parodymus, nurodė, jog duos parodymus, kai jam bus įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą, o įteikus galutį pranešimą apie įtarimą jis jau nurodė, jog parodymus duos teisme. Po šių perskaitytų protokolų apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. P. paaiškino, kad 2021 m. birželio 1 d. apklausos metu jis turėjo naują gynėją, kuris, susipažinęs su jo duotais parodymais, pasakė, jog jam jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebus pritaikyta. Jis buvo apgautas, todėl ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus ir laukė teisiamojo posėdžio.

32. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. P. nurodė apie tyrėjos poveikį duoti atitinkamus parodymus, nurodė, jog tyrėja netgi padiktavo parodymus, siekiant šalinti bet kokias abejones, susijusias su galima įtaka ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta M. P. apklausinėjusi tyrėja.

33. Iš įtariamojo apklausos protokolų matosi, kad pirmąsias dvi M. P. apklausas ikiteisminio tyrimo metu atliko vyriausioji tyrėja I. G.. Apeliacinės instancijos teisme liudytoja I. G. parodė, kad jokio neteisėto poveikio M. P., verčiant prisipažinti dėl nusikaltimų, kurių jis nepadarė, nedarė. Protokoluose buvo užrašyta tik nuteistojo paties nurodytos aplinkybės. Be to, šiose apklausose dalyvavo ir nuteistojo gynėjas.

34. Po šios liudytojos apklausos apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. P. jau paaiškino, kad prisipažino ne dėl kažkieno poveikio, o kad prisipažinti kaltu jam padarė advokatas. Tame pačiame teismo posėdyje jis paaiškino, kad ir ši tyrėja taip pat sakė, jog tuo atveju, jeigu prisipažins kaltu, bausmė jam gali būti sumažinta vienu trečdaliu.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visų M. P. ikiteisminio tyrimo apklausų metu dalyvavo ir nuteistojo gynėjas. Iš nuteistojo apklausų protokolų matosi, kad po pirmų dviejų apklausų, kuriuose nuteistasis davė parodymus apie tai, kad neteisėtai disponavo ir psichotropinėmis medžiagomis, rastomis jo automobilyje „BMW“, kurio valstybiniai numeriai yra angliški, pats M. P. nurodė, kad protokolus perskaitė ir patvirtino, jog šie protokolai surašyti teisingai (t. 6, b.l. 54, 61). Pažymėtina, kad pirmus parodymus M. P. davė, kai jam buvo pareikšti įtarimai tik dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Jam nebuvo pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, parodo, kad M. P. savo noru parodė ir apie aplinkybes, susijusias ne tik su vagystėmis, tačiau ir su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Pirmųjų apklausų metu nuteistasis išsamiai papasakojo apie tikruosius savo neteisėtus veiksmus ir su tuo susijusias aplinkybes.

36. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad M. P. pirmosios instancijos teisme ir vėl parodė apie tai, kad narkotinės medžiagos buvo ir jo automobilyje ant galinės sėdynė (t. 9, b.l. 18-23). Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. P. aiškino, kad pirmosios instancijos teisme jis nesakė, jog automobilis „BMW“ jam nepriklauso, nes tikėjosi, kad teismas tai įvertins nustatydamas jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sumažins jam bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie jo aiškinimai taip pat visiškai neįtikinantys. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu nuteistasis M. P. tikrai tikėjosi nuolaidų dėl bausmės, tai gavęs pirmosios instancijos teismo skundžiamą nuosprendį ir jį perskaitęs bei pamatęs, jog teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nesumažino jam bausmės trečdaliu, apie tai jis jau būtų nurodęs apeliaciniame skunde. Tokių argumentų jo paduotame apeliaciniame skunde nėra, o tokias aplinkybes nurodė tik jo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta visas nuteistojo M. P. nurodomas aplinkybes dėl galimai darytos įtakos jo parodymams. Jis pats nenurodė jokių įtikinamų parodymų keitimo priežasčių. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmųjų apklausų ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis M. P. davė teisingus parodymus apie tikrąsias aplinkybes, susijusias su tuo, kad jis naudojosi automobiliu „BMW“, J. K. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame automobilyje rastomis psichotropinėmis medžiagomis disponavo būtent jis. Tokius jo parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai.

38. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteistasis D. S. parodė, kad automobiliu „BMW“, kurio valstybiniai numeriai yra angliški, važinėjo M. P.. Vagystėms vykdyti jis su M. A. naudodavo kitą automobilį – automobilį„C“.

39. Apeliacinės instancijos teisme buvo perskaitytas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1702-336/2021 esantis įtariamojo D. S. papildomos apklausos protokolas. Jis patvirtino, kad matė, jog automobiliu „BMW“, kurio valstybiniai numeriai yra angliški, važinėja M. P. (t. 10, b.l. 120-121). Po šių parodymų perskaitymo D. S. parodė, kad jis matė, jog M. P. važinėjo automobiliu „BMW“, kurio valstybiniai numeriai angliški. Be to, M. P. sakė, jog tai jo automobilis ir jis norėjo, kad šį automobilį iš saugojimo aikštelės grąžintų jam.

40. Apeliacinės instancijos teisme buvo perskaitytas ir kitas įtariamojo D. S. papildomos apklausos protokolas (t. 10, b. l. 128-130), esantis Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1702-336/2021. Šioje apklausoje jis ir vėl parodė, kad matė, jog automobiliu „BMW“, kurio valstybiniai numeriai yra angliški, važinėja M. P.. Iš kur jis pirko šį automobilį, nežino (t. 10, b.l. 128-130). Po šių parodymų perskaitymo D. S. paaiškino, kad šios apklausos metu turbūt jo neklausė, kas daugiau naudojosi automobiliu „BMW“, todėl jis nieko ir nesakė. Turbūt jo klausė, ar M. P. važinėjo su tuo automobiliu, tai taip ir pasakė.

41. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ir kitas nuteistasis M. A.. Jis parodė, kad vagystėms vykdyti M. P. priklausančiomis transporto priemonės nesinaudojo. Automobilis „BMW“ su angliškai numeriais yra ne jo, tokio automobilio jis neturėjo ir tokiu nesinaudojo. Jame rastos narkotinės medžiagos ne jo.

42. Apeliacinės instancijos teisme buvo perskaitytas įtariamojo M. A. apklausos protokolas (t. 7, b. l. 122-123). Ikiteisminio tyrimo metu M. A. parodė, kad M. P. pastaruoju metu naudojosi „BMW“ automobiliu su angliškais numeriais ir automobiliu „H. A.“. Po šių parodymų perskaitymo apeliacinės instancijos teisme M. A. paaiškino, kad praėjo ilgas laiko tarpas nuo tos apklausos, neprisimena, jog jis sakė, jog M. P. naudojosi „BMW“ automobiliu, kurio numeriai buvo angliški.

43. Apeliacinės instancijos teisme buvo perskaityti ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1702-336/2021 esantys įtariamojo M. A. apklausos protokolai. Jis parodė, kad M. P. tuo metu, kai jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, turėjo du automobilius, vienas iš jų – BMW su angliškais valstybiniais numeriais. Automobilį „BMW“ M. P. buvo iškeitęs į anksčiau turėtą „A“ automobilį (t. 10, b.l. 45-48). Kitoje įtariamojo M. A. apklausos protokole nurodyta, kad įtariamasis apie M. P. turėtą automobilį „BMW“ parodė tokias pačias aplinkybės, kaip ir ankstesnės apklausos metu (t. 10, b.l. 58-60). Po šių parodymų perskaitymo M. A. taip pat nurodė, kad ir šių apklausų metu nurodytų aplinkybių neprisimena.

44. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų D. S. ir M. A. parodymai paneigia nuteistojo M. P. ir jo gynėjo apeliacinės instancijos teisme iškeltą versiją, kad automobiliu „BMW“, J. K. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi ir šie nuteistieji. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. A., duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme, siekė sušvelninti M. P. padėtį, nurodydamas, jog tam tikrų aplinkybių neprisimena dėl praėjusio laiko tarpo, tačiau tiek nagrinėjamoje šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir kitoje išreikalautoje baudžiamojoje byloje jis parodė, kad būtent M. P. naudojosi „BMW“ automobiliu, kurio numeriai buvo angliški.

45. Priešingai, nei apeliacinės instancijos teisme nurodo nuteistojo M. P. gynėjas, išsireikalautoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilis „BMW“ priklausytų ar juo būtų naudojiesi kiti asmenys. Iš išreikalautos baudžiamosios bylos matosi, kad joje esantys duomenys kaip tik patvirtina, jog būtent M. P. naudojosi automobiliu „BMW“, J. K. valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie duomenys yra: jau aptarti įtariamųjų M. A. ir D. S. apklausos protokolai, taip pat liudytojų U. J. ir G. P. apklausos protokolai (t. 10, b.l. 45-48, 58-60, 120-121, 128-130, 142-143, t. 11, b.l. 156), savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 5, b.l. 97), automobilio „BMW“, J. K. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrų protokolai (t. 5, b.l. 59-60, 62-69, 83-84, 86, t. 6, b.l. 89-91, 94-97), daiktų (pirkimo – pardavimo sutarties) apžiūros protokolas (t. 6, b.l. 99-100, 102-106), tarnybiniai pranešimai (t. 4, b.l. 78, 164-165, 179-181), raštai dėl informacijos pateikimo (t. 5, b.l. 90, 91). Netgi ir pats M. P. šioje byloje apklaustas įtariamuoju parodė apie tai, kad savo automobilyje „BMW“, J. K. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikė medžiagas, kurios rastos šiame automobilyje (t. 9, b.l. 126-130, 137-138). Šioje byloje esantys duomenys, o būtent jau aptarti nuteistųjų M. A. ir D. S. parodymai, priešingai nei nurodė nuteistasis ir jo gynėjas, patvirtina, kad vagystėms daryti buvo naudojamas visai kitas automobilis, t. y. „C. V.“, o ne automobilis „BMW“, J. K. valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

46. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir nuteistojo M. P. tėvas. Liudytojas G. P. pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad M. P., pardavęs automobilį „A“ ir prisidėjęs pinigų, nusipirko automobilį „BMW“, kurio valstybiniai numeriai buvo angliški. Šiuo automobiliu jo sūnus ir važinėjo (t. 2, b.l. 168-172). Nors apeliacinės instancijos teisme nuteistasis aiškino, kad tėvas ne apie tą „BMW“ automobilį su angliškai numeriais, kuriame buvo rastos psichotropinės medžiagos, kalbėjo. Jis turėjo automobilį „BMW“, tačiau ne su angliškais numeriais. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, toks M. P. aiškinimas vėlgi yra bandymas patvirtinti naujai iškeltą versiją, jog automobiliu „BMW“ su angliškais numeriais, kuriame rastos psichotropinės medžiagos, jis nesinaudojo.

47. Tai, kad iš tikrųjų M. P. šį automobilį įsigijo iškeisdamas ankstesnį savo naudotą automobilį „A“, patvirtina ir kiti duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas U. J. parodė, kad jis turėjo automobilį „BMW“, J. K. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį iškeitė į automobilį „A“. Jis neturėjo „BMW“ automobilio registracijos dokumentų, išduotų jo vardu, todėl su automobilio „A“ savininku sudarė šio automobilio pirkimo – pardavimo sutartį (t. 2, b.l. 163-166).

48. Iš daiktų (automobilio „BMW“, J. K. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirkimo – pardavimo sutarties) apžiūros (t. 1, b.l.160-161, 164-167) protokolų matosi, kad apžiūrint automobilį „BMW“ buvo rasta automobilio „A“ pirkimo – pardavimo sutartis. Pažymėtina, kad šio automobilio apžiūros metu dalyvavo ir pats nuteistasis. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu perskaičius automobilio „BMW“ apžiūros protokolą nuteistasis M. P. paaiškino, kad tuo metu jis nesakė, jog su tuo automobiliu nėra susijęs, nes įvykio vietoje jo kišenėje buvo rasti automobilio raktai.

49. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo perskaityta ir 2020 m. balandžio 2 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (1 t., 172 b.l.). Šioje sutartyje nurodyta, kad M. P. pardavė U. J. automobilį „A“. Po šios sutarties perskaitymo nuteistasis aiškino, kad turėjo automobilį „A“, tačiau neprisimena, kokį automobilį pardavė ir kokį pirko. Nors nuteistasis aiškino, kad dėl automobilio „BMW“ su angliškais numeriais jis jokių sutarčių nesudarinėjo, tačiau apie tai, jog būtent dėl šio automobilio pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta, parodė liudytojas U. J.. Apie tokias aplinkybes nurodė ir nuteistojo tėvas ikiteisminio tyrimo metu. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra abejonių, kad M. P., iškeisdamas savo anksčiau naudotą automobilį, įsigijo „BMW“, J. K. valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

50. Tai, kad nuteistajam šis automobilis priklausė ir jis juo naudojosi, patvirtina ir aplinkybė, kad automobilio rakteliai buvo rasti būtent pas M. P.. Nors apeliacinės instancijos teisme nuteistasis aiškino, kad sulaikymo metu policijos pareigūnai rado automobilio raktus jo kišenėje, pats automobilis stovėjo šalia sulaikymo vietos. Jis aiškino ir tai, kad automobilio rakteliai buvo ant stalo garaže, aiškino ir apie tai, kad tie rakteliai buvo striukės, kuri buvo padėta ant darbastalio garaže, kišenėje. Nurodė dar ir tai, kad jis nėra įsitikinęs, jog rakteliai buvo rasti striukės kišenėje. Tačiau iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matosi, kad pats nuteistasis savanoriškai pateikė automobilio „BMW“ raktelius (2 t., 21-22 b.l.).

51. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo perskaityta Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių tarnybos pažyma dėl informacijos pateikimo, kurioje nurodoma, kad Interpolo J. K. nacionalinis biuras nurodė, jog automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas nuo 2019 m. gruodžio 15 d. yra M. R.. Šis automobilis J. K. nepaieškomas (t. 2, b.l. 17), taip pat perskaitytas M. P. 2020 m. rugsėjo 7 d. prašymas dėl automobilio „BMW“ grąžinimo, kuriame nuteistasis nurodo, kad automobilis priklauso jam ir prašo jį grąžinti (t. 2, b.l. 23), prokuroro raštas dėl automobilio grąžinimo (t. 2, b.l. 27), sprendimas grąžinti sulaikytą saugomą transporto priemonę (t. 2, b.l. 29), 2020 m. rugsėjo 22 d. ir 2020 m. rugsėjo 23 d. pakvitavimai dėl automobilio „BMW“ grąžinimo (t. 2, b.l. 30, 31). Apie tai nuteistasis paaiškino, kad jis pateikė prašymą grąžinti automobilį, nes šis automobilis prie jo buvo išvežtas, jam reikėjo mokėti su automobilio saugojimu susijusius mokesčius. Tačiau nuteistasis teigia, kad šis automobilis ne jo, jam nuosavybės teise jis nepriklausė.

52. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja tyrėja L. A. parodė, kad M. P. pateikė prašymą grąžinti sulaikytą automobilį „BMW“ su angliškais numeriais. Prokuroras nusprendė grąžinti šį automobilį M. P.. Todėl ji surašė sprendimą automobilį grąžinti M. P.. Apeliacinės instancijos teisme liudytoja L. A. paaiškino, kad tarnybinį pranešimą (t. 2, b.l. 25), kuriame nurodyta, kad „BMW“, J. K. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė M. P., surašė pagal bylos duomenis. Jeigu parašyta, kad būtent M. P. pateikė automobilio raktelius, vadinasi, jis ir pateikė.

53. Apeliacinės instancijos teisme buvo perskaitytas ir sprendimas grąžinti sulaikytą transporto priemonę (t. 2, b.l. 29). Liudytoja paaiškino, kad tokį sprendimą rašo, nes to reikalauja saugojimo aikštelės darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio raktelius pateikė būtent M. P., po to, nurodydamas, kad yra vienintelis šio automobilio savininkas, jis teikė prašymą ir grąžinti automobilį, be to, nebuvo nustatyti kiti savininkai, todėl automobilį „BMW“ grąžino nuteistajam.

54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, net ir tikint, jog dar ir kiti asmenys, kartais ir leidžiant M. P., galėjo naudotis automobiliu „BMW“, J. K. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nėra abejonių, jog šiuo automobiliu daugiausia naudojosi ir M. P. ir jis buvo vienintelis faktinis šio automobilio savininkas. Kiti asmenys be jo žinios pasinaudoti automobiliu ir palikti jame psichotropines medžiagas negalėjo. Pas jį buvo šio automobilio raktai, todėl nėra ir abejonių, kad būtent jis paskutinis šiuo automobiliu naudojosi. M. P. ne tik pateikė automobilio raktus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, bet ir vėliau pateikė prašymą šį automobilį grąžinti būtent jam. Teisėjų kolegijos nuomone. tuo atveju, jeigu šis automobilis nebūtų priklausęs M. P., juo jis nebūtų naudojęsis, tai jis tikrai nebūtų turėjęs nei raktų nuo automobilio, nei būtų prašęs jį grąžinti iš saugojimo aikštelės. Be to, po to, kai jam buvo grąžintas automobilis, M. P. elgėsi su juo kaip su savo nuosavybe. Apeliacinės instancijos teisme jis nurodė, kad automobilį išardė dalimis. Visos tik apeliacinės instancijos teisme iškeltos nuteistojo ir jo gynėjo versijos, susijusios su šiuo automobiliu, nepasitvirtino, visos jos atmestos. Įvertinusi jau aptartus įrodymus, taip pat ir aplinkybę, jog būtent M. P. paskutiniu metu naudojosi „BMW“ automobiliu, įvertinusi dar ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad šiuo automobiliu naudojosi dar ir kiti asmenys ir jame rastos psichotropinės medžiagos priklausė kitiems asmenims, teisėjų kolegija daro išvadą, kad automobiliu „BMW“, J. K. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi M. P. ir jame rastos psichotropinės medžiagos – amfetaminas ir 4-metilamfetaminas (4-MA) priklausė jam. M. P. šias medžiagas neteisėtai laikė iki tol, kol pareigūnai jas surado ir paėmė. Aplinkybė, kad 2020 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog ant tirti paimtų maišelių, rastų apžiūrint automobilį „BMW“, rasti biologiniai pėdsakai, tačiau jie netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepaneigia padarytų išvadų, kad būtent nuteistasis M. P. naudojosi šiuo automobiliu ir jis šiame automobilyje neteisėtai laikė jame rastas psichotropines medžiagas.

Dėl tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas

55. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis turėjo tikslą narkotines ir psichotropines medžiagas platinti. Apeliaciniame skunde nurodoma apie tai, kad didesnį medžiagų kiekį jis pirkdavo dėl mažesnės kainos, o jo nuomojamame garaže rasti daiktai buvo reikalingi jam pačiam šias medžiagas pasisverti, sumaišyti su gliukoze, šias medžiagas susidėti į maišelius, siekiant išvengti perdozavimo. Apie tokias aplinkybes jis nurodė ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Tokią nuteistojo versiją teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip pasirinktą jo gynybos poziciją. Tą pačią versiją pagrįstai atmetė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje.

56. Pagal galiojančią teismų praktiką aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

57. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matosi, kad būtent tokias aplinkybes teismas jau įvertino darydamas išvadą dėl nuteistojo M. P. tikslo platinti narkotines medžiagas ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Teismas įvertino ne tik M. P. naudotame automobilyje „BMW“, J. K. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastų psichotropinių medžiagų – amfetamino didelį kiekį, bet ir kitas svarbias aplinkybes, parodančios jo tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas buvimą. Jau buvo įvertinta nuteistojo neteisėtai disponuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įvairovė – jis disponavo šešių skirtingų rūšių medžiagomis. Nuomotame garaže nuteistasis lankydavosi dažnai, ten dubenyje maišydavo miltelius, maldavo miltelius kavamale, juos sverdavo, dozuodavo, formuodavo ryšulius, kuriuos vėliau išsinešdavo iš garažo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tiek medžiagų įvairovė, tiek garaže atlikti nuolatiniai nuteistojo veiksmai negali būti paaiškinami asmeniniam vartojimui skirtų medžiagų ruošimu. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra logiška, kad tik asmeniam vartojimui M. P. laikė ir vėliau gabeno visas šešias narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšis, nėra logiška, jog tik asmeniniam vartojimui jis tas medžiagas būtų dozavęs į maišelius. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose užfiksuota, jog kiekvieno patekimo metu buvo stebimas narkotinių ir psichotropinių medžiagų judėjimas – kiekvieną kartą būdavo randama skirtingos pakuotės ar medžiagos. Be to, iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų (t. 5, b.l. 17-18, 19-20, 37-38) matosi, kad M. P. bendravo su įvairiais asmenimis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Pokalbių metu nuteistasis su kitais asmenimis tariasi susitikti; nurodoma „tos po vieną paimk“; kalbama apie tai, jog jis darė „tuos mažiukus“, „tuos, kur dėliojai į tuos maišiukus“; nurodoma, jog paskui jį važiuoja policija, o jis „su viskuo“. Nors šie pokalbiai trumpi ir nėra tiesiogiai kalbama apie narkotines ar/ir psichotropines medžiagas, apie jas kalbama užkoduotai, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šių pokalbių turinys tik patvirtina išvadą, jog medžiagomis buvo disponuojama turint tikslą jas platinti.

58. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas reikšmingas aplinkybes, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nuteistasis M. P. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagos ir dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas platinti. Tokią išvadą teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pagrindė ne prielaidomis, o bylos įrodymais (vaizdo įrašų apžiūros protokolais, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais), iš kurių matosi aptartos reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios jo tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Šio nuteistojo tikslo nepaneigia tai, jog pirmosios instancijos teismas iš M. P. pareikšto kaltinimo pašalino aplinkybę dėl narkotinės medžiagos platinimo (perdavimo) M. A.. Teismas nurodė, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog M. P. kokiu nors būdu perleido narkotines medžiagas kitam nuteistajam. Tuo tarpu bylos įrodymai patvirtina aplinkybes, parodančios nuteistojo tikslą šias medžiagas platinti.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje kvalifikavimo

59. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. prašo BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 259 straipsnį. Iš apeliacinio skundo argumentų matosi, kad šis prašymas siejamas su tuo, kad, pasak nuteistojo, jis neteisėtai laikė ir gabeno narkotines medžiagas ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jas platinti.

60. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 259 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. LAT ne kartą yra pasisakęs ir dėl šių veikų atribojimo kriterijų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad būtent tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis BK 260 ir 259 straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atribojimo kriterijus. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymis, todėl, kaip ir kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, Nr. 2K-315-139/2015, 2K-48-303/2016, 2K-309-495/2019).

61. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis M. P. turėjo tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas ir jomis neteisėtai disponavo turėdamas būtent šį tikslą. Jau buvo aptartos aplinkybės (šeštos skirtingos medžiagų rūšys, nuteistojo nuolatiniai veiksmai, susiję su medžiagų ruošimu, jų dozavimu, formavimu į ryšulius, šių medžiagų vietos keitimas garaže, pokalbiai su kitais asmenimis), nustatytos bylos įrodymais, kurios patvirtina M. P. tikslą nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas medžiagas platinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. P. pagrįstai pripažintas kaltu už neteisėtą disponavimą – laikymą ir gabenimą – narkotinėmis medžiagomis ir dideliu kiekiu psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

Dėl paskirtų bausmių

62. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas nuteistajam M. P. bausmes pirmosios instancijos teismas vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

63. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

64. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė jokių M. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pagal 253 straipsnio 1 dalį teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jau pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Iš apeliacinio skundo turinio matosi, kad M. P. prašo ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jis prisipažino kaltu ir dėl šios nusikalstamos veikos bei nuoširdžiai gailisi. Skunde nurodoma, kad bylos proceso metu davė parodymus apie nusikalstamas veikas ir jų padarymo aplinkybes, taip pat savo elgesį vertino kritiškai, dėl tokio elgesio gailėjosi.

65. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal galiojančią teisminę praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tik tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teisminę praktiką nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu ta veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę. Taigi kaltininko prisipažinimas nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Be to, vien kaltininko prisipažinimas, nenustačius jo nuoširdaus gailėjimosi ar padėjimo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius, irgi nepripažįstamas lengvinančia aplinkybe.

66. Iš bylos matosi, kad pirmi įtarimai M. P. buvo pareikšti dėl to, jog jis buvo įtariamas padaręs BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje M. P. kaltu neprisipažino. Galima sutikti, jog šioje apklausoje M. P. davė išsamius parodymus apie savo neteisėtus veiksmus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Iš šios apklausos matosi, kad jis iš tikrųjų parodė, kad šias medžiagas laikė garaže ir savo automobilyje „BMW“, J. K. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jau šioje apklausoje neigė turėjęs tikslą šias medžiagas platinti. Kitoje ikiteisminio tyrimo apklausoje, kai jam įtarimai buvo pareikšti ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nuteistasis kaltu neprisipažino, nurodė, kad tikslo platinti narkotines medžiagas neturėjo. Vėlesnėse apklausose jis parodymų nedavė. Pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. P., kaltu prisipažinęs iš dalies, pripažino disponavęs narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, išskyrus tai, kad jis disponavo ir narkotine medžiaga – heroinu. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pradėjo ginčyti dar ir tai, jog jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, kurios buvo rastos automobilyje „BMW“, J. K. valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutiko, kad apskritai šis automobilis jam priklausė ir jis juo naudojosi. Atsižvelgiant į nuteistojo parodymų nenuoseklumą, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, jog M. P. prisipažino padaręs BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, juo labiau, nėra pagrindo teigti, jog jis dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi. Todėl pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, nebuvo ir nėra pagrindo nei skundžiamame nuosprendyje, nei šiuo metu. Parodymų pakeitimu apeliacinės instancijos teismo posėdyje tokią galimybę dar kartą visiškai paneigė pats nuteistasis M. P..

67. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. M. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį (BK 253 straipsnio 1 dalis) ir sunkų (BK 260 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus. Teismas, skirdamas M. P. bausmes, įvertino duomenis ir apie jo asmenybę. Nuteistasis teistas, teistumas neišnykęs, baustas ir administracine tvarka. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dešimties metų. Bylos aplinkybės, o pirmiausia – ankstesnis M. P. teistumai, kolegijos nuomone, pagrindžia būtent laisvės atėmimo bausmės paskyrimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tačiau jam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijos vidurkį ir netgi artima sankcijos žemutinei ribai. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį teismas M. P. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri irgi artimesnė sankcijos žemutinei ribai.

68. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. prašo atsižvelgti į ilgą baudžiamojo proceso trukmę ir šią aplinkybę įvertinti su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis bei, skiriant bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

69. Pagal baudžiamuosius įstatymus bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 dalyje ar 2 dalyje arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

70. Spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju M. P. neprisipažino padaręs BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, nėra nustatyta ir kitų BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų, t. y. nuteistasis savo noru neatvyko ir nepranešė apie nusikalstamas veikas. Todėl nėra sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų.

71. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių pagal BK 260 straipsnio 2 dalį M. P. atsakomybę švelninančių aplinkybių. Taigi šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo.

72. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos situacijoms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo vertinimu, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis skirtina, kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis.

73. Teisėjų kolegijos nuomone, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo, nes nėra nustatyta jokių išimtinių nei padarytos nusikalstamos veikos, nei nuteistojo M. P. asmenybę apibūdinančių aplinkybių. M. P. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis ir dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas platinti. Kaip jau buvo nurodyta, jis neteisėtai disponavo net šešiomis skirtingomis medžiagų rūšimis. Šias medžiagas laikė keliose vietose. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, parodo, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika buvo pavojinga, šios veikos pavojingumas nėra mažesnis už įprastinį tokio pobūdžio nusikalstamų veikų pavojingumą. Tokia pati išvada daroma ir dėl nuteistojo asmenybės. M. P. teistas jau penkis kartus, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Jis baustas ir už administracinius nusižengimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos pavojingumu ir nuteistojo asmenybės pavojingumu, negali būti vertinamos išimtinėmis. Kitos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės taip pat nepasižymi išskirtinumu. Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimas užtruko itin ilgai. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo, kuris truko beveik 1 metus ir 7 mėnesius, nėra pagrindo vertinti kaip trukusio itin ilgai. Iš bylos matosi, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl paties nuteistojo gynėjo prašymo, vėliau dar kartą buvo atidėtas ir dėl M. P. nepristatymo į posėdį, taip pat teismo posėdžio pertraukos buvo daromos ir dėl jo ligos. Pertraukų trukmę lėmė ir nuteistųjų advokatų užimtumas kitose bylose, jų atostogos ir kitos objektyvios priežastys. Teisminio nagrinėjimo metu buvo atliekamas įrodymų tyrimas, kuris vėliau buvo atnaujintas. Pirmosios instancijos teismas, jau išėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą byloje. Visos šios objektyvios priežastys lėmė baudžiamosios bylos trukmę, kurios nėra pagrindo vertinti kaip itin ilgos. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ši baudžiamoji byla nėra didelės apimties, nuteistieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas. Šioje baudžiamojoje byloje nuteisti trys asmenys, nors kiti nuteistieji kaltę dėl nusikalstamų veikų prisipažino, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, M. P. kaltu prisipažino iš dalies. Siekiant pašalinti bet kokias abejones pirmosios instancijos teisme buvo atliekamas išsamus įrodymų tyrimas, kuris buvo netgi atnaujintas, o visos abejonės skundžiamame nuosprendyje įvertintos M. P. naudai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsė itin ilgai, taip pat šios aplinkybės nėra pagrindo pripažinti išimtine aplinkybe, dėl kurios M. P. būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį skirti jam švelnesnę bausmę, negu numatyta BK sankcijoje.

74. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskirtos M. P. bausmės savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra. Galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta. Teisėjų kolegijos nuomone, M. P. paskirtos bausmės yra teisingos, atitinka jo padarytų nusikaltimų ir paties jo asmenybės pavojingumą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.