Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-11-08 · Civilinė byla Nr. e2VP-23438-868/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-08
Bylos Nr.
e2VP-23438-868/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16875-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Pareiškėjas
UAB „GELVORA“
Skolininkas
I. S.
Suinteresuotas asmuo
I. S., Ž. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-23438-868/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16875-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.1; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,sekretoriaujant I. V.,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo UAB „GELVORA“ prašymą dėl skolininko I. S. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys I. S., Ž. S. ir antstolė Nemira Šiugždaitė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apylinkės teisme gautas pareiškėjo UAB „GELVORA“ prašymas, kuriuo prašoma nustatyti, kad skolininkui I. S. priklauso ½ su sutuoktine Ž. S. turimo 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, esančio (duomenys neskelbtini, ½ su sutuoktine Ž. S. turimo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis A. K. g. 133-2, Vilnius, priklauso ½ su sutuoktine Ž. S. turimo 1/13 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, esančio A. K. g. 133, Vilnius.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „GELVORA“ pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Ž. S. ir skolininkas I. S. atsiliepimų į pateiktą prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, bei naudojimosi žemės sklypu, butu ir ūkiniu pastatu tvarkos projekto į bylą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš šios proceso teisės normos turinio matyti, kad skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Kriterijai, į kuriuos atsižvelgęs teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nustatyti CK 3.123 straipsnyje.

Iš vykdomosios bylos Nr. 33-541/2011 medžiagos matyti, kad antstolio Nemiros Šiugždaitės kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininko I. S. pagal Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro 2011-06-29 vykdomąjį įrašą Nr. 5378. l. Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą, areštuotas butas, esantis A. K. g. 133-2, Vilniuje, priklausantis I. S. ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) .Minėto turto savininkai yra I. S. ir Ž. S.. 2016-04-20 siūlymu antstolė Nemira Šiugždaitė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Teismui nepateikta duomenų apie tai, kad skolininkas turi asmeninio turto prievolei įvykdyti, todėl išieškojimas gali būti įvykdytas iš skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 3.112 straipsnis). Nei byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO nėra duomenų, jog skolininkas I. S. ir Ž. S. būtų nutraukę santuoką ir pasidalinę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą, ko pasekoje, darytina išvada, jog 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis A. K. g. 133-2, Vilnius, 1/13 ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių I. S. ir Ž. S. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vykdomosios bylos.

Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo būdo, pažymėtina tai, kad CPK 667 straipsnio 2 dalis įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Skolininkas I. S. ir suinteresuotas asmuo Ž. S. neprašė nustatyti naudojimosi turtu tvarkos, į teismo siūlymą pateikti tokią tvarką, nereagavo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudojimosi žemės sklypu, butu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu, bendru butu tvarkos projektą, Žemės sklypo, buto naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti turto dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Nesant naudojimosi bendru žemės sklypu, bendru butu ir jame esančiais pastatais tvarkos projekto teismas negali nustatyti skolininkui tenkančios nekilnojamojo turto dalies naudojimosi tvarkos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (LAT 2006-01-11 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-23/2006). Toks išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju žemės sklypo dalis), bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (CK 1.112 str., 6.306 str. 1 d.) (LAT 2006-09-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-448/2006, 2007-12-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-542/2007). Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkimo – pardavimo sutarties dalykas gali būti taip pat ir turtinės teisės, todėl teismas sprendžia, kad skolininko idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl laikytina, kad skolininko I. S. ir suinteresuoto asmens Ž. S. dalys nekilnojamame turte – 0,0600 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis A. K. g. 133-2, Vilnius, 1/13 ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Dėl to nustatytina, kad skolininkui I. S. priklauso ½ su sutuoktine Ž. S. turimo 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ su sutuoktine Ž. S. turimo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis A. K. g. 133-2, Vilnius, priklauso ½ su sutuoktine Ž. S. turimo 1/13 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio A. K. g. 133, Vilnius (CK 3.112 straipsnis, CPK 667 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas siekdami turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą ginčo teisenos tvarka. Taip pat išaiškintina, kad pagal CPK 667 straipsnio pagrindu pareikštą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis yra paskirstomas keliems asmenims, tačiau yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normų nustatytus reikalavimus. Ši nutartis neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti naudojimosi turtu tvarką, atsidalinti turto dalį iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti realiąją turto dalį iš bendrosios nuosavybės.

Vadovaujantis CPK 593 straipsniu, 667 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo UAB „GELVORA“ pareiškimą tenkinti pilnai.

Nustatyti skolininko I. S. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su Ž. S. sekančiai:

nustatyti, kad I. S. priklauso ½ su sutuoktine Ž. S. turimo 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ su sutuoktine Ž. S. turimo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis A. K. g. 133-2, Vilnius, priklauso ½ su sutuoktine Ž. S. turimo 1/13 ūkinio pastato, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančio A. K. g. 133, Vilnius.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska