Utenos apylinkės teismo sprendimas

2018-08-30 · Civilinė byla Nr. e2-4548-732/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-30
Bylos Nr.
e2-4548-732/2018
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00340-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liudvikas Myško
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
Atsakovas
V. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4548-732/2018Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00340-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.3; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 30 d.Molėtai

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei V. T. dėl skolos už vartojimo kreditą, palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų, procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės V. T. priteisti 7 282,37 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 8 160,79 Eur nesumokėtų palūkanų, 734,47 Eur delspinigių, 364 Eur žyminio mokesčio, 9,95 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 7 282,37 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad 2008-02-05 atsakovė su pradine kreditore Luminor Bank AB (ankstesnis pavadinimas AB DNB bankas) sudarė Kreditavimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 30 000 Lt dydžio vartojimo kreditą, skirtą vartojimo reikmėms. Vartojimo kreditas buvo suteiktas iki galutinio jo grąžinimo termino 2013-01-16 ir turėjo būti grąžinamas dalimis kartu mokant nustatyto dydžio palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu kiekvieną mėnesį. Tačiau šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vartojimo kredito gavėja nesilaikė, vartojimo kredito ir palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu laiku nemokėjo, todėl liko skolinga pradinei kreditorei 7 282,37 Eur negrąžinto vartojimo kredito bei 8 160,79 Eur mokėjimo palūkanų. 2017-06-15 pradinė kreditorė Luminor Bank AB Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą. Nuo 2017-10-01 ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Ieškovė, remdamasi Kreditavimo sutartimi, taip pat prašė priteisti 734,47 Eur dydžio delspinigius, 9,95 proc. palūkanas nuo pradelstos grąžinti vartojimo kredito sumos bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais atsakovei įteikti tinkamai, apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes įspėta, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, ir esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2008-02-05 pradinė kreditorė AB DnB NORD bankas (vėlesnis pavadinimas AB DNB bankas) ir atsakovė (tuo metu G.) bei S. G. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 5500-2008-35012, kuria suteiktas 30 000 Lt vartojimo kreditas. Sutartyje numatytas metinių palūkanų dydis – 9,95 proc., galutinis kredito grąžinimo terminas – 2013-01-16. Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų kredito gavėjai nesilaikė, todėl pradiniam kreditoriui liko skolingi 7 282,37 Eur negrąžinto kredito 8 160,79 Eur nesumokėtų palūkanų. Sutartyje numatyta, kad už joje numatytų įsipareigojimų įvykdymą kredito gavėjai atsako solidariai ir bankas turi teisę reikalauti iš abiejų kredito gavėjų arba iš bet kurio iš jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę pagal sutartį, tiek ir bet kurią jos dalį, taip pat savo nuožiūra turi teisę prievolės neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu padarytus nuostolius ar jų dalį reikalauti atlyginti iš abiejų kredito gavėjų arba iš bet kurio iš jų atskirai (sutarties bendrosios dalies 33.3, 33.4 punktai).

2017-06-15 pradinė kreditorė Reikalavimų teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą. Kaip matyti iš 2017-09-25 išrašo iš įmonės pirkimo pardavimo sutarties, ieškovės paaiškinimų, nuo 2017-10-01 UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovė nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Pažymėtina, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles, todėl, vadovaujantis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistini 7 282,37 Eur negražinto kredito bei 8 160,79 Eur nesumokėtų palūkanų.

Sutartyje susitarta ir dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo netesybomis – atsakovė už laiku nesumokėtas bankui palūkanas, papildomas palūkanas įsipareigojo kiekvieną pradelstą dieną mokėti 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos (sutarties bendrosios dalies 23 punktas). Kadangi atsakovė neįvykdė savo sutartinių prievolių, ieškovės reikalavimas dėl 0,05 proc. dydžio (atsižvelgus į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą maksimalų 0,05 proc. netesybų dydį) delspinigių tenkintinas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistini 734,47 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų (CK 6.71-6.73 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Esant paskolos teisiniams santykiams, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Sutarties specialiosios dalies 5.1 punkte nustatytas 9,95 proc. metinių palūkanų dydis. Bendrosios dalies 14 punkte įtvirtinta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito suteikimo dienos iki visiško kredito sugrąžinimo bankui dienos. Ieškovė prašė priteisti 9,95 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 7 282,37 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, tačiau mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos mokamos iki visiško kredito grąžinimo dienos, o ne iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 9,95 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito sumos (7 282,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-03) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovei iš atsakovės yra priteistini 5 proc. metinių palūkanų nuo 16 177,63 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis) – 364 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, iš atsakovės V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 282,37 Eur (septynis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 37 ct) negrąžinto kredito, 8 160,79 Eur (aštuonis tūkstančius šimtą šešiasdešimt eurų 79 ct) palūkanų, 734,47 Eur (septynis šimtus trisdešimt keturis eurus 47 ct) delspinigių, 9,95 proc. dydžio palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos (7 282,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-03) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 16 177,63 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 364 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėjas Liudvikas Myško