Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2293-1017/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-24
Bylos Nr.
1-2293-1017/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00324-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
J. Č.
Civilinis ieškovas
A. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2293-1017/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00324-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.29.1.1; 1.1.6.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant D. F., R. B., R. J.,dalyvaujant prokurorui G. J.,kaltinamajam J. Č.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, nebaustas, neteistas; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Č. suklastojo dokumentą, o būtent: jis, dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus miesto 40-tame pašte laiškininku, 2017 m. rugpjūčio 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pristatydamas registruotą korespondenciją Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. adresu: (duomenys neskelbtini), registruotų siuntų žurnalo lape (atiduotų pašto siuntų sąraše) apie korespondencijos įteikimą grafoje „vardas, pavardė, parašas“ parašė „A. S.“ ir šalia vardo ir pavardės pasirašė, imituodamas A. S. parašą, tačiau minėto registruoto laiško pastarajai neįteikė, tokiu būdu suklastojo dokumentą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. Č. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną neradęs nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), adresato, per didelį darbo krūvį ir klaidą registruotą korespondenciją įmetė į nukentėjusiosios pašto dėžutę. Galvojo ateis ji ir ras. Jis nežino, kad nukentėjusioji nerado pašto dėžutėje korespondencijos. Vengdamas tarnybinės nuobaudos, jis pasirašė atiduotų pašto siuntų sąraše apie korespondencijos įteikimą, grafoje „vardas, pavardė, parašas“ parašė „A. S.“ ir šalia vardo ir pavardės pasirašė (b. l. 22). Kaltinamasis patvirtino, kad tai jo raštas ir parašas. Savo tokį elgesį vertina blogai, gailisi. Po įvykio, praėjus pusei metų, kai nukentėjusioji pradėjo ieškoti korespondencijos, jis skambino jai, sakė, kad nieko blogo nepadarė, kad viskas įvyko per klaidą. Jis dirba, gauna apie 400 Eur ir pensiją, žmona taip pat gauna pensiją, nedirba, turi sveikatos problemų. Su nukentėjusiąją susitaikė, žalą įsipareigojęs sumokėti per mėnesį, 2018 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo (b. l. 66-67, 75).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. M. (S.) sumažino savo civilinį ieškinį iki 1 625 Eur, nes tai yra faktinės jos patirtos išlaidos dėl kaltinamojo veiksmų ir sutiko, kad kaltinamasis žalą atlygintų per mėnesį. Jos kaltinamasis atsiprašė ir ji jam atleido, žmogus padarė klaidą ir ją pripažįsta (b. l. 75).

Teisme 2018 m. rugsėjo 11 d. gautas nukentėjusiosios laiškas (el. paštu) patvirtinantis, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. kaltinamasis J. Č. žalą 1625 Eur atlygino (b. l. 78-79).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Šalies argumentai

2017 m. lapkričio 30 d. pareiškime A. M. (S.) nurodė, kad jai – gavėjui buvo adresuota registruotoji korespondencija Nr. (duomenys neskelbtini). AB „(duomenys neskelbtini)“ pašto siuntų paieškos sistemoje rodoma, kad laiškas jai buvo įteiktas 2017 m. rugpjūčio 14 d. Tuo metu ji su šeima buvo išvykusi į Šventąją ir jai adresuoto laiško niekas negalėjo atsiimti. Ji apie šią situaciją sužinojo tik 2017 m. spalio 25 d. Nuvykus į Vilniaus 40-tą paštą, jai buvo parodytas siuntų įteikimo žurnalas, kuriame buvo pasirašyta už ją, imituojant jos parašą. Paprašius leisti padaryti nuotrauką arba fotokopiją, buvo atsakyta neigiamai. 2017 m. spalio 26 d. 9.27 val., jai paskambino asmuo, mob. +(duomenys neskelbtini), kuris prisistatė paštininku, pasakė, kad pasirašė už ją siuntų registravimo žurnale ir paaiškino, kad jo nuomone „nieko blogo nepadarė“. Ji atsisakė tęsti pokalbį. Tą pačią dieną, 2017 m. spalio 26 d. 12.06 val., jai paskambino moteris, kuri prisistatė Vilniaus 40-to pašto viršininke, apgailestavo dėl susidariusios situacijos. Teigė, kad paštininkas prisipažino suklastojęs jos parašą ir apie susidariusią situaciją bus informuota AB „(duomenys neskelbtini)“ administracija. Nurodė kreiptis į AB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimo, užpildant skundo formą bendrovės interneto svetainėje. Skundą bendrovei pateikė. Ji iš bendrovės gavo formalų atsakymą, kad bendrovė gali kompensuoti siuntimo išlaidas siuntėjui. Paaiškino, kad nustatyti, ar parašas suklastotas, negali. Pagal pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitą apie apsaugos sistemas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) atidarymo ir uždarymo laiką 2017 m. rugpjūčio 11 d. – 2017 m. rugpjūčio 15 d., akivaizdu, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. niekas korespondencijos priimti negalėjo. Taip pat pateikia (duomenys neskelbtini) informaciją apie rezervaciją ir apmokėjimą. Ji mano, kad ankščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai rodo, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas galimai atliko nusikalstamus veiksmus, todėl dėl jo veiksmų turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 5-16).

2017 m. gruodžio 21 d. apklausta nukentėjusioji A. M. (S.) nurodė, kad ji gyvena bute, (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 25 d. iš teisminių dokumentų ji sužinojo, kad 2017 m. rugpjūčio mėn., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai buvo siunčiamas pranešimas registruotu laišku apie reikalavimo teisių perleidimą. Siuntos reg. Nr. L. J. advokatas jai paskambino ir pranešė, kad iš ieškovų gavo informaciją, kad pranešimas jai buvo pasirašytinai įteiktas 2017 m. rugpjūčio 14 d. Ji paaiškino advokatui, kad tuo metu jos Vilniuje nebuvo, ji buvo išvykusi į Šventąją ir niekaip negalėjo pasirašyti žurnale apie laiško gavimą. Bandant išsiaiškinti, ji nuvyko į Vilniaus m., 40-tą paštą, esantį (duomenys neskelbtini) ir paprašė darbuotojo paaiškinti jai situaciją dėl jai siųsto pranešimo ir parodyti žurnalą, kuriame ji neva pasirašė. Jai buvo parodytas žurnalas, žurnale ties registruoto laiško numeriu buvo parašyta jos vardo raidė, pavardė ir uždėtas parašas, kuris akivaizdžiai buvo ne jos. Ji paprašė jai leisti pasidaryti žurnalo puslapio kopiją arba leisti nufotografuoti, tačiau jai nebuvo leista. Pašto darbuotojai paprašė jos tel. numerio ir pasakė, kad informuos apie susidariusią situaciją pašto viršininkę. 2017 m. spalio 26 d. apie 9.27 val., jai paskambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė paštininku, ir pasakė, kad jis gavo jos telefono numerį ir skambina dėl situacijos dėl parašo apie gautą laišką. Jis paaiškino, kad pasirašė žurnale vietoj jos ir kad „nemato nieko blogo“. Ji atsisakė su paštininku kalbėtis toliau. Vėliau jai paskambino iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) nepažįstama moteris, kuri prisistatė pašto viršininke. Pašto viršininkė pasakė, kad kalbėjo su paštininku, kuris prisipažino pasirašęs už ją (A. S.). Pašto viršininkė apgailestavo, kad taip įvyko ir paaiškino, kad apie šį įvykį informuos AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingus asmenis. Taip pat pašto viršininkė paprašė jos per (duomenys neskelbtini) tinklalapį parašyti oficialų skundą pašto administracijai. Ji parašė skundą ir po savaitės gavo atsakymą, kad jie negali tikrinti parašo tikrumo – tai ne jų kompetencija, o paštininkas, kuris pasirašė už ją pakomentuoti siuntos pristatymo aplinkybių negalėjo, kadangi po įvykio praėjo daugiau kaip 2 mėn., ir jis neprisimena įvykio aplinkybių. Ji taip pat nori paaiškinti, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. ji jokios siuntos ar laiško Vilniuje nebuvo gavusi, jokiame žurnale ji nepasirašinėjo. Nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. 11.54 val. iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. 19.22 val., ji buvo išvykusi iš Vilniaus į Šventąją. Grįžusi namo ji pašto dėžutėje nei korespondencijos, nei pranešimo apie tai, kad jos vardu pašte gauta korespondencija negavo. Dėl šios situacijos jai kilo teisinės pasekmės: buvo pareikštas civilinis ieškinys civilinėje byloje. Viena iš bylos aplinkybių yra tai, kad jai neva buvo teiktas pranešimas pasirašytinai. Ieškinio suma yra 26 600 eurų. Jos turtui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, byla nagrinėjama teisme. Kadangi ji neturėjo informacijos apie šį reikalavimą dėl teisės perleidimo, ji negalėjo įstatymo nustatyta tvarka pareikšti ieškinį dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ji prašo nustatyti kaltus asmenis ir patraukti juos atsakomybėn (b. l. 25-26).

2018 m. kovo 16 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji A. M. nurodė, kad asmens vardu J. Č. ji nepažįsta, jokie santykiai judviejų nesieja. Dėl to, kad J. Č. 2017 m. rugpjūčio 14 d. ant siuntų registravimo žurnalo pasirašė vietoj jos, jai kilo daug teisinių nemalonumų. Korespondencija Nr. (duomenys neskelbtini) siųsta jai, buvo siunčiama UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ tai pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, kurio ji negavo. Jai negavus šio laiško, buvo pradėtas civilinis procesas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Civilinis ieškovas byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas nepagrįstai jai pateikė civilinį ieškinį bei pritaikė laikinos apsaugos priemones visam jos turtui. Viskas tai įvyko dėl to, kad ji neturėjo galimybės visko nuginčyti civiliniame procese, kadangi nebuvo laiku gavusi minėtos korespondencijos. Dėl to jai kilo daug teisinių ir asmeninių problemų: buvo taikytas sąskaitų ir turto areštas, dėl ko susigadino jos kredito istorija; kilo problemos su gyvybės draudimo kompanija „Swedbank gyvybės draudimas“ – apribojus jos turtą, draudimo sistema visą laiką ją fiksavo kaip skolininkę; turėjo papildomas išlaidas advokatams minėtoje civilinėje byloje. Taip pat patyrė moraline žalą, t. y., ji jaučiasi civilinėje byloje pažeminta, kadangi teismas ją kaltino melu, sakė, kad jai minėta korespondencija buvo įteikta, parodė pašto pranešimą apie korespondencijos įteikimą, nors ji jos realiai negavo. Dėl šių priežasčių ji prašo pripažinti ją civiliniu ieškovu šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir ji reiškia civilinį ieškinį 2 000 eurų sumai (b. l. 28).

2017 m. gruodžio 29 d. apklausta liudytoja I. T. nurodė, kad ji dirba 40-tame pašte, o kol vyksta remonto darbai – 55-tame pašte. Atiduotų siuntų sąrašas (K1O) yra duodamas paštininkui, įteikiant siuntą, jis duoda siuntos gavėjui pasirašyti. Ji pamena, kad A. M. jai skambino ir skundėsi, kad kažkas pasirašė už ją minėtame dokumente. Tuo metu pašto siuntas išnešiojo J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad norėjo žmogui tik gero, t. y. paliko laišką pašto dėžutėje, kad jai nereiktų eiti į paštą ir pats už ją pasirašė. J. Č. ji gali apibūdinti kaip sąžiningą, darbštų, atsakingą darbuotoją (b. l. 32).

2018 m. birželio 5 d. papildomai apklausta I. T. nurodė, kad J. Č. dirba 40-ame pašte, esančiame (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), laiškininko pareigose. Į J. Č. pareigas įeina laiškų išdavimas, pensijų išnešiojimas, prenumeruojamų leidinių pristatymas. 2017 m. rugpjūčio 14 d. J. Č. turėjo pristatyti registruotą mažąją korespondenciją (laišką) Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. (dabar M.). Registruotais laiškais dažniausiai būna siunčiami įvairaus pobūdžio dokumentai. Kiekviena registruota korespondencija turi savo unikalų numerį. Siuntėjui sumokant už laiško siuntimo paslaugą, siuntinys (laiškas, daiktai) yra pašto darbuotojo priimamas, ir užregistruojamas, t. y. korespondencijai suteikiamas numeris. Pagal korespondencijos numerį pašto sistemoje (duomenys neskelbtini) galima korespondenciją sekti, t. y. nustatyti buvimo vietą. Kai teritorinis pašto poskyris (šiuo atveju A.) gauna registruotas korespondencijas, jos yra suvedamos į sistemą – K10 (atiduotų siuntų sąrašą) ir popierinis sąrašas įteikiamas laiškininkui. Laiškininkas, gavęs atiduotų siuntų sąrašą, korespondencijas išdavinėja gavėjams. Laiškininkas atiduoda registruotąsias siuntas gavėjams, gavėjui pasirašant atiduotų siuntų sąraše K10 grafoje „Atsiėmusio asmens vardas, pavardė, giminystės ryšys / pareigos“ ir „Gavėjo parašas“. Neregistruotas korespondencijas tiesiog palieka pašto dėžutėje (jeigu telpa), o registruotąsias korespondencijas įteikia gavėjui pasirašytinai, o gavėjui nesant, laiškininkas kitą dieną palieka pranešimą apie gautą siuntą, kurią gavėjas pats asmeniškai turi atsiimti pašte. Šiuo atveju J. Č. turėjo A. S. (M.) įteikti registruotą korespondenciją asmeniškai, jai pačiai pasirašant atiduotų pašto siuntų sąraše, kad gavo, o jos nebuvimo atveju, į jos pašto dėžutę turėjo įmesti pranešimą apie gautą registruotą korespondenciją, kurią ji asmeniškai pašte turėjo atsiimti. Registruota korespondencija į pašto dėžutę įmesta negali būti (galima įmesti tik neregistruotą). Laiškininkui draudžiama pačiam pasirašyti atiduotų pašto siuntų sąraše vietoj gavėjo. Asmeniui pasirašius atiduotų pašto siuntų sąraše K10, yra patvirtinama, kad siunta įteikta gavėjui. Baigęs darbą laiškininkas atiduotų pašto siuntų sąrašą įteikia kitam pašto darbuotojui – skirstytojui, kuris į pašto sistemą suveda informaciją apie korespondencijas, kurios buvo gavėjams įteiktos pasirašant ir apie neįteiktas siuntas. Neįteiktoms siuntoms skirstytojas surašo pranešimus ir kitą dieną laiškininkas pranešimus įteikia asmenims ar įmeta į asmenų pašto dėžutes (b. l. 33).

AB „Lietuvos paštas“ 2018 m. vasario 13 d. Nr. 3-995 raštu „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė Registruotų siuntų žurnalo lapo patvirtintą kopiją (2017 m. rugpjūčio 14 d. atiduotų pašto siuntų sąrašą). Iš sąrašo matyti, kad El. Nr. 8 pažymėta, kad A. S. adresu (duomenys neskelbtini) neva įteikta registruota korespondencija Nr. RN429636845LT, apie korespondencijos įteikimą grafoje „vardas, pavardė, parašas“ ranka parašyta „A. S.“, šalia yra parašas (b. l. 19, 22).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

BK 300 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Vadovaujantis teismų praktika, dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, anspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-895/2017, 2K-7-175-303/2015).

Pažymėtina, kad nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2012).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. Č. savo kaltę pripažino, nurodydamas, jog per klaidą registruotą A. S. laišką įmetė į jos pašto dėžutę. Neradęs nukentėjusiosios namuose, jis vietoj jos pasirašė atiduotų pašto siuntų sąraše apie korespondencijos įteikimą, grafoje „vardas, pavardė, parašas“ parašė „A. S.“ ir šalia vardo ir pavardės pasirašė. Nemanė, kad daro kažką blogai, nes sugrįš ir laišką ras. Nukentėjusioji nurodė, kad ji negavo registruoto laiško, siųsto UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie reikalavimo teisių perleidimą, dėl ko buvo pradėtas civilinis procesas ir ji negalėjo nuginčyti, patyrė teisnių ir asmeninių problemų. Byloje esantis 2017 m. rugpjūčio 14 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ atiduotų pašto siuntų sąrašas K10 patvirtina, kad eilės Nr. 8, skiltyje „atsiėmusio asmens vardas, pavardė, giminystės ryšys“ yra ranka įrašyta „A. S.“, grafoje „Gavėjo parašas“ yra A. S. parašas su data – 2017 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 22). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, kad jis pasirašė už A. S.. Taigi, atiduodamų pašto siuntų sąraše, kuriame kaltinamasis pasirašė už A. S., fiksuojami reikšmingi įvykiai – patvirtinama, kad siunta su teismo procesiniais dokumentais įteikiama konkrečiam adresatui, t. y. sukuriamos tam tikros teisės ir pareigos, parašas laikomas rašytiniu įrodymu, kad siunta pasiekė konkretų adresatą ir jis asmeniškai tą siuntą gavo. Priklausomai nuo siunčiamos korespondencijos pobūdžio, siuntos įteikimas adresatui pagal šį sąrašą sukelia tam tikras teises ir pasekmes – nuo registruotos korespondencijos įteikimo pradedami skaičiuoti procesiniai terminai.

Taigi konstatuotina, kad atiduodamų pašto siuntų sąrašas yra dokumentas BK 300 straipsnio prasme. Nurodytų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad J. Č. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. kad jis, dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus miesto 40-tame pašte, laiškininku, 2017 m. rugpjūčio 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pristatydamas registruotą korespondenciją Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. adresu: (duomenys neskelbtini), atiduotų pašto siuntų sąraše apie korespondencijos įteikimą grafoje „vardas, pavardė, parašas“ tyčia parašė „A. S.“ ir šalia vardo ir pavardės pasirašė, imituodamas A. S. parašą, tačiau minėto registruoto laiško pastarajai neįteikė, tokiu būdu suklastojo dokumentą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta ankščiau, kaltinamojo J. Č. tyčinė veika, suklastojant dokumentą, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl BK 38 straipsnio

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. M. nurodė, kad kaltinamasis jos atsiprašė ir ji jam atleido, byloje pareikšto civilinio ieškinio dydį nuo 2 000 Eur sumažino iki 1 625 Eur, kurį kaltinamasis 2018 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo (b. l. 79), sutiko, kad baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta. Prokuroras tam neprieštaravo.

Kaltinamasis J. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja, kuriai jo nusikalstamais veiksmais tiesiogiai buvo padaryta žala, susitaikė, nukentėjusioji jam jokių pretenzijų baudžiamojoje byloje nereiškia, kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, žalą atlygino (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, kuri priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), kaltinamasis neteistas (b. l. 42), administracine tvarka nebaustas (b. l. 43), byloje nėra duomenų, kad kaltinamais būtų registruotas psichikos sveikatos centro apskaitoje, priklausomybės ligų centre, dirbantis (b. l. 45), pensininkas. A. J. Č. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja A. M. baudžiamąją bylą nutraukiant.

Dėl kitų klausimų

Nukentėjusioji A. M. pareiškė civilinį ieškinį byloje dėl 2 000 Eur atlyginimo (b. l. 29), kurį teisiamojo posėdžio metu sumažino iki 1 625 Eur (b. l. 73, 74, 75) ir šią sumą kaltinamasis J. Č. 2018 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo (b. l. 79). Kadangi nukentėjusiajai A. M. žala atlyginta, civilinis procesas dėl 1 625 Eur žalos priteisimo nutrauktinas (BPK 107 str.).

Kaltinamajam J. Č. kardomoji priemonė nepaskirta, laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

J. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

J. Č. kardomosios priemonės neskirti.

A. M. civilinio ieškinio teiseną dėl 1 625 Eur priteisimo nutraukti.

I. J. Č., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė