- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- II-90-402/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00661-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas O. D. ir jo atstovui D. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal asmens, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas O. D. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui dėl administracinės nuobaudos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno 2010-08-11 nutarimu Nr. F 069565 O. D. paskirta administracinė nuobauda – 540 Lt bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 str. 4 d. padarymą.
Administracinė nuobauda O. D. buvo paskirta už tai, kad jis 2010-08-02, 15.40 val. Kauno raj., kelio Kaunas-Marijampolė 16 kilometre, vairuodamas automobilį „Subaru Forester“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas 124 km/h greičiu, viršijo nustatytą leistiną 90 km/h greitį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 136.1 p. reikalavimą.
Šalies argumentai
O. D. prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Teigia, kad pažeidimo padarymu apkaltintas nepagrįstai, kadangi leistino greičio 34 km/h neviršijo. Asmens, kuriuo atžvilgiu priimtas administracinio teisės pažeidimo protokolas, atstovas D. M. tvirtino, kad policijos pareigūnai automobilio greitį užfiksavo greičio matavimo prietaisu „Berkut R“, kuriam patikros sertifikatą išdavė neakredituota institucija, todėl tokiu prietaisu užfiksuoti duomenys negali būti laikomi tinkamu kaltės įrodymu. Be to, O. D. įteiktoje administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijoje nėra nurodyta nei pažeidimo padarymo vieta, nei tikslūs greičio matavimo prietaiso duomenys.
Nutarimą priėmusios institucijos atstovas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad O. D. padarė administracinį teisės pažeidimą – vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį, todėl administracinė nuobauda jam buvo paskirta pagrįstai. Teigė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tvirtinimai, jog pažeidimo protokole trūksta duomenų, pažeidimo esmės nekeičia, o greičio matavimo prietaisas yra išduotas teisėtų valstybės institucijų, todėl jo rodmenų patikimumu abejoti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
KET 136.1 p. nustato pareigą vairuotojams neviršyti leistino greičio. O. D. administracinė nuobauda – 540 Lt bauda paskirta už tai, kad jis 2010-08-02, 15.40 val. Kauno raj., kelio Kaunas-Marijampolė 16 kilometre, vairuodamas automobilį „Subaru Forester“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas 124 km/h greičiu, viršijo nustatytą leistiną 90 km/h greitį.
Teisėtu pripažįstamas tik toks nutarimas, kuris priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (ATPK 7 str.). ATPK 284 str. įpareigoja organą (pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir įrodyti jo kaltę.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse laikomasi praktikos, kad įrodinėjant Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių rodmenys yra pagrindinė įrodinėjimo priemonė. Nagrinėjamoje byloje automobilio greitis buvo fiksuotas greičio matavimo prietaisu „Berkut R“. Pažymėtina, kad greičio matavimo priemonių panaudojimas yra reglamentuotas įstatymų, o institucija, rinkdama duomenis apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, jų privalo laikytis.
Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 13 straipsnio 3 dalis numato, kad matavimo priemonės, neturinčios atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, gali būti naudojamos tik asmeniniams tikslams ir teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad matavimo priemonėms, kurios naudojamos matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis, taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas. Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad matavimo priemonės, priskirtos teisinei metrologijai, yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai. Taigi iš šių nuostatų matyti, kad matavimo priemonėms, taip pat ir greičio matavimo priemonei „Berkut R“ taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas ir jos yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai.
Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Pagal Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, Matavimo priemonių teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro: 1. matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas; 2. matavimo priemonės patikra (pirminė, periodinė, neeilinė, atrankinė); 3. kiti veiksmai, numatyti techniniuose reglamentuose ir kituose teisės aktuose.
Vadovaujantis Metrologijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, Lietuvoje patvirtinti matavimo priemonių tipai įrašomi į Lietuvos matavimo priemonių registrą, įkurtą vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu. Registrą tvarkanti įstaiga yra Valstybinė metrologijos tarnyba. Pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 10 str. 1 d. matavimo prietaisų metrologinį įvertinimą atlieka, atitinkamus ženklus patvirtina ir (arba) atitiktį patvirtinančius dokumentus išduoda paskirtoji įstaiga. To paties įstatymo 2 dalyje numatyta, kad paskirtosios įstaigos yra skiriamos Valstybinės metrologijos tarnybos. Bylos medžiaga patvirtina (b.l. 85), jog Valstybinės metrologijos tarnybos direktorius 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.V-148 „Dėl valstybės įmonės Vilniaus metrologijos centro paskyrimo atlikti matavimo priemonių patikrą“ paskyrė valstybės įmonę Vilniaus metrologijos centrą atlikti matavimo priemonių patikrą vadovaujantis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus patvirtintomis patikros metodikomis ir dokumentais, pripažintais tinkamais atlikti matavimo priemonių patikrą. 2010 m. sausio 28 d. VĮ Vilniaus metrologijos centras išdavė greičio matuoklio „Berkut R“ Nr.0501052 patikros sertifikatą Nr. 0653234. Vadinasi, nustatant galimai padarytą O. D. pažeidimą, greičio matavimo prietaisas „Berkut R“ buvo naudojamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – turint galiojantį matavimo priemonės patikros sertifikatą.
Pareiškėjo ir jo atstovo teiginiai, kad Vilniaus metrologijos centras nėra akredituotas atlikti greičių matuoklių patikrą, vertintini kaip gynybos priemonė siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo 2 str. 6 p. numatyta, jog akreditavimas yra procedūra, kuria Nacionalinis akreditacijos biuras pripažįsta, kad juridinis asmuo, taip pat įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, gali užsiimti atitikties įvertinimu, t.y. veikla, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai nustatoma, kiek produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus. Tačiau kaip nurodo pats Nacionalinis akreditacijos biuras 2010 m. gruodžio 28 d. rašte Nr.1.6-S-125 (b.l. 94) bei 2010 m. gruodžio 29 d. rašte Nr.1.7-368 (b.l. 96), įgaliojimo suteikimas atitikties įvertinimo įstaigoms atlikti matavimo priemonių – teisinės metrologijos objektų – patikrą yra Valstybinės metrologijos tarnybos, o ne Nacionalinio akreditacijos biuro kompetencija. Teisės aktai nenumato, jog tam, kad Vilniaus metrologijos centro išduoti patikros sertifikatai būtų laikomi teisėtais, ši valstybės įmonė privalo būti akredituota.
Tai, kad O. D. išduotame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra tiksliai nurodyta administracinio teisės pažeidimo vieta – nenurodytas konkretus kelio kilometras - šiuo atveju nelaikytina esminiu protokolo trūkumu, kurių teismas savo iniciatyva ištaisyti negali. Visų pirma, pažeidimo padarymo vieta aiškiai nustatyta iš į bylą surinktos medžiagos - policijos pareigūno V. G. tarnybinio pranešimo (b.l. 70), liudytojų V. G. ir A. M. parodymų (b.l. 76-81), Kauno rajono policijos komisariato Policijos patrulių pajėgų ir priemonių paskirstymo žurnalo išrašo (b.l. 21-22). Antra, ATPK 124 str. 4 d. administracinio teisės pažeidimo vieta neįvardijama kaip būtinas pažeidimo sudėties požymis. Trečia, O. D. neneigia paties fakto, jog pažeidimo padarymo metu važiavo protokole nurodytu keliu Kaunas-Marijampolė.
Aptartų aplinkybių pagrindu laikytina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų ir jiems suteiktų įgaliojimų ribose. Nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų bei norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą, reikalavimų ir tinkamai įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį bei O. D. asmenybę. Todėl naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ATPK 297 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-1927), 124 str. 1 d. 1 p., teisėja
nutarė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2010-08-11 nutarimą Nr. F 069565, kuriuo O. D. paskirta administracinė nuobauda – 540 Lt bauda, palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.