Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. I.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir piniginės kompensacijos priteisimo. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

20. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-25440-614/2013 buvo patvirtintos sutarties dėl ieškovės L. P. (toliau – Ieškovė) ir atsakovo M. P. (toliau – Atsakovas) santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, kurių 2 punktu apibrėžta, kad šalių nepilnamečių vaikų E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina L. P. (buvusi pavardė P.). Sutarties 3 punktu nustatyta, kad Atsakovas moka po 500,00 Lt/mėn. (ekvivalentas eurais 145,00 Eur) šalių vaikų E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Bendra išlaikymo suma dėl kurios susitarė šalys – 1 000,00 Lt/mėn (ekvivalentas eurais 290,00 Eur).

21. Byloje nustatyta, kad 2013-05-24 d. sutartimi nebuvo nustatyta konkreti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka, ko pasėkoje atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimas tapo nereguliarus, epizodinis, nepakankamas.

22. Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo vaikai G. P. ir E. P. 2019 m. lankėsi pas psichologą ir ieškovė iki 2020-02-26 d. už vaikų vizitus pas psichologą yra sumokėjusi 1290 Eur., kurių pusė sumos prašo priteisti iš atsakovo.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

23. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu.

25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. liepos 13 d. ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį nuo 160,00 Eur iki 372,00 Eur. E. P. ir iki 340,00 Eur. G. P.. Prašymą ieškovė iš esmės motyvavo tuo, jog priteistas išlaikymas po 160,00 Eur nepilnamečiui vaikui yra nepakankamas realiems vaiko poreikiams patenkinti. Taigi, išlaikymo padidinimą ieškovė siejo su išaugusiais vaiko poreikiais.

26. Byloje nustatyta, kad 2013 m. nutraukiant šalių santuoką, vaikai E.ir G. dar lankė darželį. Šiuo metu E. P. yra penkiolika metų, G. P. (duomenys neskelbtini) bus 13 metų. Teismas neginčijamai pripažįsta, kad vaikui augant, vaiko poreikiai didėja. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

27. Vaikams natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jiems išlaikyti reikalingų lėšų suma, be to, pasikeitė ekonominė situacija, iš esmės pasikeitė kainų lygis, ne kartą kilo minimalios mėnesinės algos dydis. Abu vaikai šiuo metu lanko mokyklą, papildomus lavinančius užsiėmimus, todėl neabejotinai pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingų piniginių lėšų dydis ir siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikių užtikrinimą, yra būtina pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-25440-614/2013 priteisto išlaikymo dydį, kadangi iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikų net būtiniausiems poreikiams patenkinti šiuo metu nepakanka. Be to, ieškovė sulaukė dar dviejų vaikų, pasikeitė ieškovės išlaikomų asmenų skaičius.

28. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams E. P. 372,00 Eur., per mėnesį, o G. P. 340,00 Eur. per mėnesį. Ieškovė ieškinyje išsamiai detalizavo vaikų išlaikymui reikalingas išlaidas. Teismo vertinimu ieškovės išlaidos kiekvienam vaikui per mėnesį yra perteklinės. Atmestinos išlaidos skirtinos vaikų psichologo – psichoterapeuto išlaidoms kas mėnesį, nes tokios išlaidos gali atsirasti tik išimtinais atvejais. Dėl šių būtinų išlaidų, jeigu jos bus reikalingos vaikams, šalys turi priimti sprendimą kartu ir jas padengti abipusiu sutarimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išlaidos vaikų baldams negali būti skaičiuojamos kiekvieną mėnesį. Šios išlaidos atsiranda pagal vaikų poreikį, jų būtinumą ieškovė ir atsakovas privalo spręsti bendru sutarimu, kartu išsprendžiant ir jų atlyginimo klausimą.

29. Įvertinęs aukščiau išdėstytus motyvus ir argumentus, teismas daro išvadą, kad šalių vaikų E. P. ir G. P. poreikiams patenkinti per mėnesį būtina 700,00 Eur suma kiekvienam, kuri yra būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) bei atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečių vaikų amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui, treniruotėms ir kt.), gali užtikrinti nepilnamečių E. ir G. būtinuosius poreikius. Spręsdamas dėl vaiko poreikių padidėjimo, teismas konstatuoja, kad ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiams vaikams augant, pradėjus lankyti mokymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo. Ieškovės ieškinyje nurodytos išlaidos vaikų išlaikymui yra pagrįstos, neišdidintos ir būtinos tokio amžiaus vaiko išlaikymui. Ieškovė į vaikų poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Nors atsakovas teigė, kad pakankama suma, priteisiama iš jo vaikų išlaikymui būtų 180,00 Eur kiekvienam vaiku per mėnesį, tačiau teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui ir visapusiškam vaiko vystymuisi yra pakankama jo siūloma išlaikymo suma (CPK 178 straipsnis), be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, atsakovas jau ilgą laiką kartu su vaikais negyvena, todėl, darytina išvada, jog pakankamai nežino savo vaikų poreikių. Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad vaikams gali skirti po 250,00 Eur. per mėnesį kiekvienam.

30. Vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, todėl būtent jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta, atsiranda ir nenumatytų papildomų vaiko išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, kurias ieškovė privalo padengti ir prie kurių skyrium gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.

31. Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės yra absoliuti ir šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaikų auklėjimu ir jų išlaikymu kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulauks pilnametystės. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Asmenys privalo būti socialiai atsakingi ir, priimdami sprendimą susilaukti vaikų, prisiimti atsakomybę išlaikyti juos iki pilnametystės bei teikti nepilnamečiams vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius.

32. Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

33. Iš ieškovės paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, jos gaunamos pajamos sudaro apie 1000,00 Eur, jai pradėjus dirbti, jos pajamos sudarys apie 2000,00 eurų. Iš teismų informacinės sistemos išrašo apie asmens gaunamas pajamas, nustatyta, kad atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro nuo 3000,00 Eur. iki 4000,00 Eur. Ieškovė L. P. yra susilaukusi dar dviejų vaikų Š. P. ir J. P.. Atsakovas santuokoje su D. P. nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovas nurodo, kad dalis jo pajamų yra naudojama D. P. sūnaus G. M. išlaikymui.

34. Atsakovas, teigdamas, jog jo pajamos nėra pakankamos teikti savo nepilnamečiams vaikams ieškovės prašomo išlaikymo, teismo vertinimu, maksimaliai neišnaudojo visų galimybių gauti papildomų pajamų savo paties ir nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams užtikrinti. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

35. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, turi imtis visų įmanomų priemonių teikti išlaikymą savo vaikams, kurių fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja.

36. Teismas daro išvadą, kad abu nepilnamečių vaikų tėvai yra jauno amžiaus, darbingi, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nepateikta), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnamečiams vaikams reikiamo dydžio išlaikymą.

37. Teismo išvadų dėl galimumo teikti reikalaujamo dydžio išlaikymą, nekeičia atsakovo pateikta pažyma apie kredito sutartį , vartojimo kredito sutartį, išperkamosios nuomos bei laidavimo sutartį. Paprastai, bankai ir kitos finansų įstaigos, suteikdamos asmeniui kreditą, vertina jo galimybes mokėti prisiimtą įsipareigojimą, o aplinkybė, kad asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą tokio dydžio kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

38. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, pakeičiant teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir, nenustačius aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo (šalių turtinė padėtis panaši ir jos abi turi pareigą ir galimybes uždirbti didesnes pajamas, nei gauna šiuo metu), Teismas įvertino, kad atsakovė kas mėnesį gauna 100,00 Eur išmoką, skirtą kiekvienam vaikui, todėl išlaikymo dydį šia suma sumažina, ir iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. ir G. po 300,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. liepos 13 d.) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė (motina) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).

40. Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

41. Teismas pažymi, kad situacija, kai vaiko tėvas nepakankamai bendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netinkama ir netoleruotina, nes neatitinka vaiko teisių ir interesų. Pagal CK 3.170 straipsnio 2 dalį vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), o už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Įstatymo taip pat nustatytos vaikų teisės (ir pareigos), pvz., kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium (CK 3.161 straipsnio 3 dalis), kad, tėvams nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia (CK 3.161 straipsnio 6 dalis).

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais.

43. CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su juo ir dalyvauti auklėjime. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.

44. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

45. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan.

46. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CPK 3.175 straipsnio 2–3 dalys).

47.5 Vaikų lankomų ugdymo įstaigų žiemos atostogų laikotarpiu M. P. bendrauja su sūnumi G. P. ir dukra E. P. ne mažiau nei 7 dienas iš eilės pasiimant abu vaikus iš jų buvimo vietos gruodžio 25 d. iki 14:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą po savaitės (7 dienų) iki 21:00 val;

47.6 L. P. iš anksto informuoja M. P. apie tikslią nepilnamečių vaikų buvimo vietą jų tinkamo paėmimo tikslu (likus ne mažiau kaip keturioms valandoms) tais atvejais, kai G. P. ir E. P. buvimo vieta bus kita nei jų gyvenamoji vieta;

47.10 L. P. ir M. P. bendromis jėgomis ugdo vaikų drausmę ir nei vienas neleidžia ir neskatina prielaidų vaikams išvengti kito tėvo protingų drausminimo priemonių;

48. Teismo vertinimu ieškovės bendravimo tvarkos 47.9 p., 47.10 p., 47.11 p., nėra tiesiogiai susiję su faktiniu atsakovo ir vaikų bendravimu. Šiuose punktuose ieškovė pasisako dėl vaikų tėvų bendravimo santykius. Teismas išklausęs šalis teismo posėdyje ir nustatęs, kad santykiai tarp vaikų tėvų yra įtempti, šalims tarpusavyje bendrauti ir priimti sprendimus yra pakankamai sunku, nustačius jog aukščiau paminėti punktai neprieštarauja E. P. ir G. P. teisėms ir interesams, laiko, kad ieškovės prašoma nustatyti vaikų bendravimo tvarka su atsakovo yra tinkama ir pagrįsta.

49. Teismas įvertinęs prašomą nustatyti bendravimo tvarką mano, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka, atsižvelgiant į vaikų amžių, į tai, kad vaikai nuo 2013 m. gyvena tik su motina, yra pakankama, nepažeidžianti nei atsakovo, nei nepilnamečių vaikų interesų. Juolab, kad atsakovas reikalavimo dėl kitokios apimties bendravimo tvarkos net nereiškė, priešingai atsakovas pasisakė dėl laisvos bendravimo su vaikais tvarkos. todėl įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas – nustatytina ieškinyje prašoma nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Šalims išaiškintina, kad vėliau, vaikams paaugus, pasikeitus jų užimtumui, užklasinei veiklai, esant šalių ar vaikų norui, gali būti keičiama ar koreguojama bendravimo su tėvu tvarka.

Dėl 645,00 Eur kompensacijos priteisimo.

50. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už šalių nepilnamečių vaikų lankytas psichologo terapijas, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2020 m. birželio mėnesio, sumoje 645,00 Eur.

51. Byloje nustatyta, kad E. P. ir G. P. nuo 2019 m. kovo mėnesio lankėsi Kauno psichologijos ir psichoterapijos institute, ir tai patvirtina į civilinę bylą šio instituto pateikta 2020-04-03 d. pažyma nr. 1, ir Nr.2. Pažymoje nurodyta, kad susitikimų tikslas emocinių elgsenos reakcijų, susijusių su pokyčiais šeimos sistemoje, pažinimas ir korekcija. Šiose pažymose konstatuota, kad vaikų emocinius ir elgsenos reakcijas sukėlė pokyčiai šeimos sistemoje, tėvų skyrybos, abu tėvai sukūrė naujus santykius.

53. Teismo posėdžio metu Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas patvirtino, jog nepilnamečiams vaikams esant reikalingumui gali būti teikiamos nemokamos psichologo konsultacijos.

54. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovei nepateikus įrodymų, kad ji kreipėsi dėl nemokamų konsultacijų esant reikalingumui, vaikams suteikimo, nepateikus įrodymų apie tai, kad su atsakovu buvo derinamos mokamos psichologo konsultacijos, teismas ieškovės reikalavimas dėl piniginę kompensaciją už šalių nepilnamečių vaikų lankytas psichologo terapijas, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2020 m. birželio mėnesio, sumoje 645,00 Eur., atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

55. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ¬ CPK) 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

57. Šioje byloje ieškovė sumokėjo 193,00 Eur žyminį mokestį teikdama ieškinį 2020 m. liepos 7 d. mokėjimu.

58. Ieškovė į bylą patiekė 2020 m. sausio 22 d. atstovavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir Advokatų profesinės bendrijos Viliušis ir partneriai. Ieškovė 2021 m. birželio 7 d. pateikė pastiklintą prašymą ir rašytinius įrodymus, kad patyrė 1 815,00 Eur išlaidas advokatei rengiant ieškinį, konsultuojantis teisiniais klausimais dėl pavedimo, teisiniam atstovui atstovaujant ieškovę teismo posėdžiuose (DOK-74030).

59. Atsakovas pateikė į bylą 2020 m. gegužės 5 d. atstovavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir advokato M. P.. Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad patyrė 1 000,00 Eur (500,00 Eur + 250,00 Eur + 250,00 Eur) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

61. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis, padalinus jas bylos šalims, yra mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 259-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-25440-614/2013.

Priteisti iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą E. P. , gim. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2020-07-13) iki E. P. pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą G. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2020-07-13) iki G. P. pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaikų interesams tenkinti.

Nustatyti atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su vaikais E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini),:

1. M. P. laikotarpiu nuo teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos bendrauja su savo sūnumi G. P. ir dukra E. P. reguliariai nemažiau kaip vieną savaitgalį per kalendorinį mėnesį t. y. kiekvieno kalendorinio mėnesio trečią savaitgalį pasiimant abu vaikus iš jų buvimo vietos penktadienį iki 20:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 21:00 val.;

2. Nukrypti nuo bendravimo tvarkos leidžiama G. P. ar E. P. ligos atveju, dėl kitos svarbios priežasties, susijusios su vaikų interesais, o taip pat abiejų tėvų bendru rašytiniu susitarimu arba vaiko prašymu bei užtikrinant, kad atsakovas M. P. neįvykusį susitikimą su vaikais kompensuos kitomis, iš anksto šalių suderintomis dienomis, išlaikydamas ne mažiau kaip 3 dienų (vieno savaitgalio) per mėnesį bendravimo su vaikais intensyvumą (ši sąlyga taikoma, jeigu bendravo su vaikais pakeitimo išlygą siekiama taikyti kitu nei vaikų vasaros atostogų laikotarpiu);

3. Esant G. P. ar E. P. ar M. P. ligos aplinkybėms, kurios patvirtinamos gydytojo pažyma apie ligą ir dėl kurių atsakovo bendravimas su vaikais laikinai negalimas, šalys viena kitą informuoja apie šias aplinkybes tekstiniu pranešimu arba bet kuria kita įmanoma susisiekti ryšio priemone raštu iš karto šioms aplinkybėms atsiradus, bet ne vėliau kaip likus 5 valandoms iki numatyto susitikimo. Šiuo atveju neįvykęs atsakovo ir vaikų bendravimas nukeliamas į sekančias dienas ar savaitgalį po aplinkybių išnykimo tomis pačiomis sąlygomis ir tvarka, pagal kurią turėjo vykti susitikimas. Apie išnykusias aplinkybes, dėl kurių neįvyko bendravimas, šalys informuoja vienas kitą telefonu arba bet kuria kita įmanoma susisiekti ryšio priemone;

4. Vaikų lankomų ugdymo įstaigų vasaros atostogų laikotarpiu M. P. bendrauja su vaikais pusę atostogų laikotarpio nuo atostogų pradžios pirmojo sekmadienio, keturias savaites iš eilės nepertraukiamai, pasiimant abu vaikus iš jų buvimo vietos pirmąjį vasaros atostogų sekmadienį iki 20:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą praėjus keturioms savaitėms sekmadienį iki 21:00 val.; Vasaros atostogų metu, M. P. bendravimo su vaikais laikotarpiu, G. P. ir E. P. su M. P. tėvais, vaikų seneliais, praleidžia ne daugiau kaip 7 dienas per visą buvimo su tėvu vasaros atostogų laikotarpį.

5. Nukrypti nuo 4 p. aptartos vasaros atostogų laikotarpiu taikomos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos galima tik L. P. ir M. P. iš anksto, ne vėliau nei prieš 3 mėnesius, raštu susitarus iki vaikų vasaros atostogų pradžios tuo pačiu susitariant dėl atsakovo M. P. bendravimo su vaikais dienų kompensavimo, kitu nei bendravimo tvarkos 4. p. numatytu laikotarpiu;

6. Vaikų lankomų ugdymo įstaigų žiemos atostogų laikotarpiu M. P. bendrauja su sūnumi G. P. ir dukra E. P. ne mažiau nei 7 dienas iš eilės pasiimant abu vaikus iš jų buvimo vietos gruodžio 25 d. iki 14:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą po savaitės (7 dienų) iki 21:00 val.

7. L. P. iš anksto informuoja M. P. apie tikslią nepilnamečių vaikų buvimo vietą jų tinkamo paėmimo tikslu (likus ne mažiau kaip keturioms valandoms) tais atvejais, kai G. P. ir E. P. buvimo vieta bus kita nei jų gyvenamoji vieta;

8. M. P. turi teisę pasiimti su savimi vaikus į savo šeimos ir draugų susitikimus per šeimos šventes (senelių, tetų, dėdžių, draugų gimtadienius, vestuves), praleisti su vaikais jų gimtadienio dienas apie planuojamą vaikų paėmimą informuodamas Ieškovę L. P. likus ne mažiau nei 10 kalendorinių dienų iki numatytos šventės dienos.

9. Bendravimo su vaikais laiku M. P. užtikrina nepilnamečių vaikų G. P. ir E. P. patekimą pas gydytojus, reguliariai lankomus būrelius, stovyklas, treniruotes, dalyvavimą vaikų ekskursijose, ugdymo įstaigų organizuojamuose renginiuose, vaikams skirtuose renginiuose, varžybose ir kitas vaikų interesus atitinkančias veiklas, apie kurias Ieškovė L. P. raštu informuoja atsakovą iš anksto;

10. L. P. ir M. P. gerbia jų taikomą vaikų auklėjimo stilių ir metodus, atitinkančius vaikų interesus, nekritikuoja vienas kito vaikų akivaizdoje, nekomentuoja vienas kito poelgių vaikams, siekiant dirbtino palankumo;

11. L. P. ir M. P. bendromis jėgomis ugdo vaikų drausmę ir nei vienas neleidžia ir neskatina prielaidų vaikams išvengti kito tėvo protingų drausminimo priemonių;

12. L. P. ir M. P. nesinaudoja vaikais tam, kad pasikeistų rašytine ar žodine informacija;

13. L. P. ir M. P. nedelsiant informuoja vienas kitą apie svarbią informaciją apie vaikus, kurią jie sužino iš pedagogų, gydytojų ar kitų asmenų, taip pat dalinasi informacija apie vaikų mokslą ir sveikatą, ir kitus svarbius įvykius vaikų gyvenime, įskaitant, bet neapsiribojant informacija apie vaikų lavinimo įstaigas bei mokyklas;

14. L. P. ir M. P. turi vienodą teisę ir pareigą žinoti viską, kas susiję su vaikų veiklomis mokykloje, bendrauti su pedagogais kartu arba atskirai, taip pat dalyvauti mokyklos ekskursijose ir renginiuose;

15. L. P. ir M. P. turi teisę ir pareigą žinoti visą informaciją apie medicinos, odontologijos ir švietimo įstaigų įrašus, susijusius su vaikais;

16. Visi svarbūs sprendimai, susiję su vaikais, nenustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkoje, turi būti priimti bendrai abiejų tėvų. Tais atvejais, kada būtina skubiai priimti sprendimą, jį savarankiškai priima tas iš tėvų, kurio žinioje tuo metu yra vaikai. Tokiu atveju kita šalis informuojama nedelsiant, kai tik atsiranda galimybė. Tėvas, nesutinkantis su priimtu kitos šalies sprendimu, susijusiu su vaikų sveikata, gydytojų ir kitų specialistų parinkimu, pateikia motyvuotą nesutikimą, pagrįstą specialistų išvadomis. Tėvas, nesutinkantis su priimtu kitos šalies sprendimu, susijusiu su vaikų laisvalaikio ir popamokinėmis veiklomis, gerbūvio aprūpinimu ir kita, pateikia motyvuotą nesutikimą bei pasiūlymą, kaip spręsti ar elgtis susidariusioje situacijoje atsižvelgiant į vaiko interesus ir nuomonę, pakeičiant vaiko poreikį kitu;

17. Bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. P. ir G. P. bei dalyvavimo juos auklėjant tvarka gali būti keičiama bendru tėvų susitarimu.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 224,88 Eur (tūkstantį du šimtus dvidešimt keturis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 390,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.