- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- e2A-366-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10913-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- M. P.
- Ieškovas
- L. P.
- Advokatai
- Rinaldas Viliušis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-48-451/2021 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir piniginės kompensacijos priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-25440-614/2013 patvirtinta sutartis dėl ieškovės L. P. (toliau – ieškovė) ir atsakovo M. P. (toliau – atsakovas) santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punktu apibrėžta, kad šalių nepilnamečių vaikų E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina L. P. (buvusi pavardė P.), sutarties 3 punktu nustatyta, kad atsakovas moka po 500 Lt/mėn. (ekvivalentas eurais 145 Eur) šalių vaikų E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Bendra išlaikymo suma dėl kurios susitarė šalys – 1 000 Lt/mėn. (ekvivalentas eurais 290 Eur). Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių konkreti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka nebuvo nustatyta.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas ir padidinti atsakovo M. P. mokamo išlaikymo dydį E. P. iki 372 Eur per mėnesį, o G. P. mokamo išlaikymo dydį iki 340 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 645 Eur piniginę kompensaciją už šalių nepilnamečių vaikų lankytas psichologo terapijas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2020 m. birželio mėnesio, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei nustatyti atsakovo ir vaikų G. P. ir E. P. konkrečią bendravimo tvarką.
3. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d., nutraukiant šalių santuoką, šalių vaikams buvo 6 ir 4 metai, jie lankė darželį. Šiais metais šalių vaikams sueina 14 ir 12 metų, jie lanko mokyklą. Be bendro lavinimo ugdymo įstaigos lankymo E. P. ir G. P. intensyviai užsiima ir popamokinėmis sporto veiklomis – lanko (duomenys neskelbtini) Tinklinio skyrių, vyksta į tarptautinius turnyrus, sporto stovyklas. Vaikai ugdomi užsienio kalbų stovyklose. Vaikų poreikiai išaugo, atsirado nekasdienių, papildomų išlaidų, tokių kaip vaikų dantų bei sąkandžio gydymas, naudojantis odontologo paslaugomis, psichologo terapijos ir kt. Ieškovės paskaičiavimu vidutiniškai per mėnesį vaikų poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 724,83 Eur/mėn. E. P. išlaikymui ir 679,67 Eur/mėn. G. P. išlaikymui. Iki šiol didžiąją išlaikymo dalį padengdavo viena ieškovė, atsakovui vaikų išlaikymui skiriant po 160 Eur/mėn. Ieškovės šeimoje gimė dar du vaikai, kurių poreikiai taip pat turi būti užtikrinti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas nesutinka su ieškovės vaikų poreikiais, nurodo, kad išlaidos vaikų baldams, kompiuterinei įrangai, anglų kalbos papildomam mokymui, stovykloms, psichologo konsultacijoms ir pan., kas sudaro didžiąją dalį buvusių išlaidų, su atsakovu nebuvo derintos ir aptartas jų būtinumas. Atsakovas laiko nepagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją už E. P. ir G. P. psichologines konsultacijas. Ieškovė nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad šios konsultacijos buvo reikalingos dėl atsakovo nepakankamo bendravimo su vaikais. Atsakovas laiko, kad bendravimo su vaikais tvarka, siūloma ieškovės, taip pat neatitinka jo požiūrio į šią problemą. Šie klausimai turi būti aptarti atsakovo su ieškove ir vaikais, atsižvelgta į jų pageidavimus ir nenustatyti ribojimai atsakovui bendrauti su vaikais tik vieną konkretų savaitgalį per mėnesį, seneliams ne daugiau kaip 7 dienas per visą vasaros atostogų laikotarpį ir panašūs. Be to, negali būti kategoriškai nustatytos tam tikros dienos, kadangi gyvenimiška situacija bet kada gali kisti ir sutrukdyti bendrauti su vaikais konkrečiai teismo sprendime numatytu laiku. Atsakovo bendravimo su vaikais laikas neturi sutapti su jų užsiėmimų kituose miestuose ar net valstybėse laiku ir tokiu būdu dirbtinai mažinti paties bendravimo laiką bei didinti išlaidas, susijusias su vaikų kelionėmis į varžybas ir pan. Turėtų būti nustatytas atsakovo informavimo apie tokius renginius mechanizmas, kad atsakovas, iš anksto žinodamas, kad, pavyzdžiui, vaikai dalyvauja varžybose, galėtų suderinti atvykimą į jas ir panašius klausimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-25440-614/2013, priteisė iš atsakovo M. P. išlaikymą E. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. liepos 13 d.) iki E. P. pilnametystės; priteisė iš atsakovo M. P. išlaikymą G. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. liepos 13 d.) iki G. P. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise paskyrė tvarkyti įstatyminei nepilnamečių vaikų atstovei L. P. išimtinai vaikų interesams tenkinti.
6. Teismas nustatė atsakovo M. P. bendravimo tvarką su vaikais E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini):
1. M. P. laikotarpiu nuo teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos bendrauja su savo sūnumi G. P. ir dukra E. P. reguliariai ne mažiau kaip vieną savaitgalį per kalendorinį mėnesį, t. y. kiekvieno kalendorinio mėnesio trečią savaitgalį pasiimant abu vaikus iš jų buvimo vietos penktadienį iki 20:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 21:00 val.
2. Nukrypti nuo bendravimo tvarkos leidžiama G. P. ar E. P. ligos atveju, dėl kitos svarbios priežasties, susijusios su vaikų interesais, o taip pat abiejų tėvų bendru rašytiniu susitarimu arba vaiko prašymu bei užtikrinant, kad atsakovas M. P. neįvykusį susitikimą su vaikais kompensuos kitomis, iš anksto šalių suderintomis, dienomis, išlaikydamas ne mažiau kaip 3 dienų (vieno savaitgalio) per mėnesį bendravimo su vaikais intensyvumą (ši sąlyga taikoma, jeigu bendravo su vaikais pakeitimo išlygą siekiama taikyti kitu nei vaikų vasaros atostogų laikotarpiu).
3. Esant G. P. ar E. P. ar M. P. ligos aplinkybėms, kurios patvirtinamos gydytojo pažyma apie ligą ir dėl kurių atsakovo bendravimas su vaikais laikinai negalimas, šalys viena kitą informuoja apie šias aplinkybes tekstiniu pranešimu arba bet kuria kita įmanoma susisiekti ryšio priemone raštu iš karto šioms aplinkybėms atsiradus, bet ne vėliau kaip likus 5 valandoms iki numatyto susitikimo. Šiuo atveju neįvykęs atsakovo ir vaikų bendravimas nukeliamas į sekančias dienas ar savaitgalį po aplinkybių išnykimo tomis pačiomis sąlygomis ir tvarka, pagal kurią turėjo vykti susitikimas. Apie išnykusias aplinkybes, dėl kurių neįvyko bendravimas, šalys informuoja vienas kitą telefonu arba bet kuria kita įmanoma susisiekti ryšio priemone.
4. Vaikų lankomų ugdymo įstaigų vasaros atostogų laikotarpiu M. P. bendrauja su vaikais pusę atostogų laikotarpio nuo atostogų pradžios pirmojo sekmadienio, keturias savaites iš eilės nepertraukiamai, pasiimant abu vaikus iš jų buvimo vietos pirmąjį vasaros atostogų sekmadienį iki 20:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą praėjus keturioms savaitėms sekmadienį iki 21:00 val. Vasaros atostogų metu, M. P. bendravimo su vaikais laikotarpiu, G. P. ir E. P. su M. P. tėvais, vaikų seneliais, praleidžia ne daugiau kaip 7 dienas per visą buvimo su tėvu vasaros atostogų laikotarpį.
5. Nukrypti nuo 4 p. aptartos vasaros atostogų laikotarpiu taikomos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos galima tik L. P. ir M. P. iš anksto, ne vėliau nei prieš 3 mėnesius, raštu susitarus iki vaikų vasaros atostogų pradžios tuo pačiu susitariant dėl atsakovo M. P. bendravimo su vaikais dienų kompensavimo, kitu nei bendravimo tvarkos 4. p. numatytu laikotarpiu.
6. Vaikų lankomų ugdymo įstaigų žiemos atostogų laikotarpiu M. P. bendrauja su sūnumi G. P. ir dukra E. P. ne mažiau nei 7 dienas iš eilės pasiimant abu vaikus iš jų buvimo vietos gruodžio 25 d. iki 14:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą po savaitės (7 dienų) iki 21:00 val.
7. L. P. iš anksto informuoja M. P. apie tikslią nepilnamečių vaikų buvimo vietą jų tinkamo paėmimo tikslu (likus ne mažiau kaip keturioms valandoms) tais atvejais, kai G. P. ir E. P. buvimo vieta bus kita nei jų gyvenamoji vieta.
8. M. P. turi teisę pasiimti su savimi vaikus į savo šeimos ir draugų susitikimus per šeimos šventes (senelių, tetų, dėdžių, draugų gimtadienius, vestuves), praleisti su vaikais jų gimtadienio dienas, apie planuojamą vaikų paėmimą informuodamas ieškovę L. P. likus ne mažiau nei 10 kalendorinių dienų iki numatytos šventės dienos.
9. Bendravimo su vaikais laiku M. P. užtikrina nepilnamečių vaikų G. P. ir E. P. patekimą pas gydytojus, reguliariai lankomus būrelius, stovyklas, treniruotes, dalyvavimą vaikų ekskursijose, ugdymo įstaigų organizuojamuose renginiuose, vaikams skirtuose renginiuose, varžybose ir kitas vaikų interesus atitinkančias veiklas, apie kurias ieškovė L. P. raštu informuoja atsakovą iš anksto.
10. L. P. ir M. P. gerbia jų taikomą vaikų auklėjimo stilių ir metodus, atitinkančius vaikų interesus, nekritikuoja vienas kito vaikų akivaizdoje, nekomentuoja vienas kito poelgių vaikams, siekiant dirbtino palankumo.
11. L. P. ir M. P. bendromis jėgomis ugdo vaikų drausmę ir nei vienas neleidžia ir neskatina prielaidų vaikams išvengti kito tėvo protingų drausminimo priemonių.
12. L. P. ir M. P. nesinaudoja vaikais tam, kad pasikeistų rašytine ar žodine informacija.
13. L. P. ir M. P. nedelsiant informuoja vienas kitą apie svarbią informaciją apie vaikus, kurią jie sužino iš pedagogų, gydytojų ar kitų asmenų, taip pat dalinasi informacija apie vaikų mokslą ir sveikatą, ir kitus svarbius įvykius vaikų gyvenime, įskaitant, bet neapsiribojant informacija apie vaikų lavinimo įstaigas bei mokyklas.
14. L. P. ir M. P. turi vienodą teisę ir pareigą žinoti viską, kas susiję su vaikų veiklomis mokykloje, bendrauti su pedagogais kartu arba atskirai, taip pat dalyvauti mokyklos ekskursijose ir renginiuose.
15. L. P. ir M. P. turi teisę ir pareigą žinoti visą informaciją apie medicinos, odontologijos ir švietimo įstaigų įrašus, susijusius su vaikais.
16. Visi svarbūs sprendimai, susiję su vaikais, nenustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkoje, turi būti priimti bendrai abiejų tėvų. Tais atvejais, kada būtina skubiai priimti sprendimą, jį savarankiškai priima tas iš tėvų, kurio žinioje tuo metu yra vaikai. Tokiu atveju kita šalis informuojama nedelsiant, kai tik atsiranda galimybė. Tėvas, nesutinkantis su priimtu kitos šalies sprendimu, susijusiu su vaikų sveikata, gydytojų ir kitų specialistų parinkimu, pateikia motyvuotą nesutikimą, pagrįstą specialistų išvadomis. Tėvas, nesutinkantis su priimtu kitos šalies sprendimu, susijusiu su vaikų laisvalaikio ir popamokinėmis veiklomis, gerbūvio aprūpinimu ir kita, pateikia motyvuotą nesutikimą bei pasiūlymą, kaip spręsti ar elgtis susidariusioje situacijoje atsižvelgiant į vaiko interesus ir nuomonę, pakeičiant vaiko poreikį kitu.
17. Bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. P. ir G. P. bei dalyvavimo juos auklėjant tvarka gali būti keičiama bendru tėvų susitarimu.
7. Teismas likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė ieškovei L. P. iš atsakovo M. P. 1224,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė atsakovui M. P. iš ieškovės L. P. 390 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad abu vaikai šiuo metu lanko mokyklą, papildomus lavinančius užsiėmimus, todėl neabejotinai pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingų piniginių lėšų dydis ir, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius, yra būtina pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-25440-614/2013 priteisto išlaikymo dydį. Teismo nuomone, iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikų net būtiniausiems poreikiams patenkinti šiuo metu nepakanka, ieškovė susilaukė dar dviejų vaikų, pasikeitė ieškovės išlaikomų asmenų skaičius.
9. Teismo vertinimu, ieškovės išlaidos kiekvienam vaikui per mėnesį yra perteklinės, todėl atmetė išlaidas skirtas vaikų psichologo–psichoterapeuto išlaidoms kas mėnesį, nes tokios išlaidos gali atsirasti tik išimtinais atvejais. Dėl šių būtinų išlaidų, jeigu jos bus reikalingos vaikams, šalys turi priimti sprendimą kartu ir jas padengti abipusiu sutarimu. Teismo nuomone, išlaidos vaikų baldams negali būti skaičiuojamos kiekvieną mėnesį. Šios išlaidos atsiranda pagal vaikų poreikį, jų būtinumą ieškovė ir atsakovas privalo spręsti bendru sutarimu, kartu išsprendžiant ir jų atlyginimo klausimą.
10. Teismas padarė išvadą, kad šalių vaikų E. P. ir G. P. poreikiams patenkinti per mėnesį būtina 700 Eur suma kiekvienam, kuri yra būtina ir neviršija vaiko poreikių bei, atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečių vaikų amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui, treniruotėms ir kt.), gali užtikrinti nepilnamečių E. ir G. būtinuosius poreikius.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, jos gaunamos pajamos sudaro apie 1000 Eur, jai pradėjus dirbti, jos pajamos sudarys apie 2000 Eur. Iš teismų informacinės sistemos išrašo apie asmens gaunamas pajamas teismas nustatė, kad atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro nuo 3000 Eur iki 4000 Eur. Ieškovė yra susilaukusi dar dviejų vaikų Š. P. ir J. P.. Atsakovas santuokoje su D. P. nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovas nurodo, kad dalis jo pajamų yra naudojama D. P. sūnaus G. M. išlaikymui.
12. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, turi imtis visų įmanomų priemonių teikti išlaikymą savo vaikams, kurių fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Ieškovė ir atsakovas yra jauno amžiaus, darbingi, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nepateikta), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnamečiams vaikams reikiamo dydžio išlaikymą. Teismas įvertino, kad ieškovė kas mėnesį gauna 100 Eur išmoką, skirtą kiekvienam vaikui, todėl išlaikymo dydį šia suma sumažino, ir iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. ir G. po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. liepos 13 d.) iki vaikų pilnametystės.
13. Teismas, įvertinęs ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką, sprendė, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka, atsižvelgiant į vaikų amžių, į tai, kad vaikai nuo 2013 m. gyvena tik su motina, yra pakankama, nepažeidžianti nei atsakovo, nei nepilnamečių vaikų interesų. Atsakovas reikalavimo dėl kitokios apimties bendravimo tvarkos net nereiškė, priešingai atsakovas pasisakė dėl laisvos bendravimo su vaikais tvarkos. Teismas ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkino.
14. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 645 Eur kompensaciją už vaikams suteiktas mokamas psichologo konsultacijas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji kreipėsi dėl nemokamų konsultacijų esant reikalingumui vaikams suteikimo, nepateikė įrodymų apie tai, kad su atsakovu buvo derinamos mokamos psichologo konsultacijos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovas M. P. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-48-451/2021 dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, prašo priteisti iš ieškovės atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas prašo: priteisti iš atsakovo M. P. išlaikymą E. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki E. P. pilnametystės, priteisti iš atsakovo M. P. išlaikymą G. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki G. P. pilnametystės.
Nustatyti sekančią bendravimo tvarką:
1. Nepilnamečių vaikų E. P. ir G. P. gyvenamoji vieta yra su mama L. P., jos gyvenamojoje vietoje.
2. L. P. ir M. P. įsipareigoja netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaikais E. P. ir G. P., aktyviai dalyvauti jų auklėjime. Tiek buvusių sutuoktinių, tiek jų artimųjų bendravimas su vaikais neribojamas.
3. M. P. vaikus E. P. ir G. P. ne rečiau kaip kartą per keturias savaites pasiima iš gyvenamosios vietos penktadienį ir parveža į gyvenamąją vietą sekmadienį, kaip tai vyko iki šiol. Negalint pasiimti sutartu laiku, L. P. ir vaikai informuojami SMS žinute ne vėliau kaip prieš dieną.
4. ½ vasaros atostogas E. P. ir G. P. praleidžia su M. P. pagal tarpusavyje iš anksto suderintą grafiką, suderintą tarpusavyje ne vėliau kaip dešimt dienų iki atostogų pradžios.
5. Vaikų buvimo pas M. P. laiku laiko leidimo forma, bendravimas su kitais asmenimis, tame tarpe ir seneliais, aptariamas bendrai M. P., G. P. ir E. P..
6. Kitų vaikų atostogų metu E. P. ir G. P. praleidžia su M. P. ½ atostogų laiko, konkrečias dienas aptariant likus savaitei iki atostogų. L. P. ir M. P. susitaria, kad nepilnamečių vaikų mokymosi vietos, papildomo ugdymo klausimai derinami tarpusavyje, siekiant kuo geresnio E. P. ir G. P. išsilavinimo bei papildomo ugdymo.
7. L. P. ir M. P. susitaria, kad nepilnametis vaikas negali būti išvežtas į užsienį gyventi arba ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui be abiejų tėvų raštiško sutikimo.
8. Pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, kitas buvęs sutuoktinis turi būti raštu informuotas apie tai per vieną savaitę, nurodant jo naują gyvenamąją vietą ir galimybę susisiekti.
Nesant galimybės nustatyti prašomą bendravimo tvarką, iš teismo sprendimo pašalinti:
1) iš 4 p. Vasaros atostogų metu, M. P. bendravimo su vaikais laikotarpiu, G. P. ir E. P. su M. P. tėvais, vaikų seneliais, praleidžia ne daugiau kaip 7 dienas per visą buvimo su tėvu vasaros atostogų laikotarpį;
2) iš 9 p. Bendravimo su vaikais laiku M. P. užtikrina nepilnamečių vaikų G. P. ir E. P. patekimą ... reguliariai lankomus būrelius, stovyklas, treniruotes, dalyvavimą vaikų ekskursijose, ugdymo įstaigų organizuojamuose renginiuose, vaikams skirtuose renginiuose, varžybose ir kitas vaikų interesus atitinkančias veiklas, apie kurias ieškovė L. P. raštu informuoja atsakovą iš anksto;
3) iš 16 p. Tėvas, nesutinkantis su priimtu kitos šalies sprendimu, susijusiu su vaikų sveikata, gydytojų ir kitų specialistų parinkimu, pateikia motyvuotą nesutikimą, pagrįstą specialistų išvadomis. Tėvas, nesutinkantis su priimtu kitos šalies sprendimu, susijusiu su vaikų laisvalaikio ir popamokinėmis veiklomis, gerbūvio aprūpinimu ir kita, pateikia motyvuotą nesutikimą bei pasiūlymą, kaip spręsti ar elgtis susidariusioje situacijoje atsižvelgiant į vaiko interesus ir nuomonę, pakeičiant vaiko poreikį kitu.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai išlaikymą priteisė nuo ieškinio pateikimo teismui dienos - 2020 m. liepos 13 d. Ieškovė iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovui nepateikė pagrįsto prašymo mokėti kas mėnesį vaikų išlaikymui didesnes pinigines sumas, o atsiradus papildomoms pagrįstoms išlaidoms jai buvo dalis jų kompensuojama. Esant tokiai situacijai, išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo teikiamas pagal šalių bendrą susitarimą, jo suma nuo pat pradžios viršijo teismų priteisiamą išlaikymo dydžio vidurkį. Įvertinus šio civilinio santykio reglamentavimą bei atsakovo susitarimą su ieškove ir faktines aplinkybes, pakeistas išlaikymo dydis priteistinas ne nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, o nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo arba įsiteisėjimo.
15.2. Nekorektiškas teismo motyvas, jog atsakovas maksimaliai neišnaudoja visų galimybių gauti papildomų pajamų savo paties ir nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams užtikrinti, turi pareigą ir galimybes uždirbti didesnes pajamas, nei gauna šiuo metu.
Žemesnės instancijos teismas
15.3. Teismas nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką išimtinai pagal ieškovės pageidavimus. Tuo tarpu atsakovo motyvai buvo neįvertinti, vaikų, kurie sugeba išreikšti savo norus, nuomonės iš viso nebuvo klausta. Priešingai nei nurodoma sprendime, ieškovei buvo siūloma bendravimo tvarka, kuri būtų leidusi visiems laisviau apsispręsti dėl tam tikrų bendravimo aplinkybių ir momentų, daugiau įtakos paliekant vaikams. Sprendime numatytos kai kurios bendravimo sąlygos neatitinka nei logikos, nei pačių vaikų interesų. Sprendime numatyta, kad vaikų lankomų ugdymo įstaigų vasaros atostogų laikotarpiu M. P. bendrauja su vaikais pusę atostogų laikotarpio nuo atostogų pradžios pirmojo sekmadienio, keturias savaites iš eilės nepertraukiamai, pasiimant abu vaikus iš jų buvimo vietos pirmąjį vasaros atostogų sekmadienį iki 20:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą praėjus keturioms savaitėms sekmadienį iki 21:00 val.; vasaros atostogų metu, M. P. bendravimo su vaikais laikotarpiu, G. P. ir E. P. su M. P. tėvais, vaikų seneliais praleidžia ne daugiau kaip 7 dienas per visą buvimo su tėvu vasaros atostogų laikotarpį. Bendravimo su nepilnamečiais vaikais jų vasaros atostogų metu laikas ir trukmė turėtų būti derinamas su pačiais vaikais bei atsižvelgiama į atsakovo ir ieškovės atostogų laiką, kuris negali būti numatytas šiame sprendime ir net prieš tris mėnesius iki vaikų atostogų pradžios. Draudimas vaikams daugiau kaip 7 dienas per vasaros atostogas bendrauti su seneliais nepagrįstai riboja ir pačių vaikų ir senelių teises. Sprendime numatyta: Vaikų lankomų ugdymo įstaigų žiemos atostogų laikotarpiu M. P. bendrauja su sūnumi G. P. ir dukra E. P. ne mažiau nei 7 dienas iš eilės pasiimant abu vaikus iš jų buvimo vietos gruodžio 25 d. iki 14:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą po savaitės (7 dienų) iki 21:00 val. Tokia nustatyta tvarka atima vaikams teisę apsispręsti kur ir kaip jie nori švęsti Kūčias ir Šventas Kalėdas, Naujuosius metus. Reikalavimas, kad bendravimo su vaikais laiku atsakovas užtikrintų nepilnamečių vaikų G. P. ir E. P. patekimą į reguliariai lankomus būrelius, stovyklas, treniruotes, dalyvavimą vaikų ekskursijose, ugdymo įstaigų organizuojamuose renginiuose, vaikams skirtuose renginiuose, varžybose ir kitas vaikų interesus atitinkančias veiklas taip pat yra nelogiškas ir iš esmės neįgyvendinamas. Atsakovas gyvena Šiauliuose, vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Kaune. Vykdant sprendimą, atsakovas turėtų vaikus iš Šiaulių vežti į Kauną į treniruotes, būrelius ir t.t. Iš esmės tai būtų ne bendravimas su vaikais, siekiant patenkinti jų poreikius ir užtikrinant lavinimą, o bereikalingos kelionės iš vieno miesto į kitą. Atsakovo bendravimo su vaikais laikas turėtų būti suderintas taip, kad vaikai galėtų būti su atsakovu, o ne treniruotėse, būreliuose ar pan. Sprendimo dalis, kurioje numatyta, kad tėvas, nesutinkantis su priimtu kitos šalies sprendimu, susijusiu su vaikų sveikata, gydytojų ir kitų specialistų parinkimu, pateikia motyvuotą nesutikimą, pagrįstą specialistų išvadomis: nesutinkantis su priimtu kitos šalies sprendimu, susijusiu su vaikų laisvalaikio ir popamokinėmis veiklomis, gerbūvio aprūpinimu ir kita, pateikia motyvuotą nesutikimą bei pasiūlymą, kaip spręsti ar elgtis susidariusioje situacijoje atsižvelgiant į vaiko interesus ir nuomonę, pakeičiant vaiko poreikį kitu, prieštarauja pačiam principui, kad visi svarbūs sprendimai, susiję su vaikais, nenustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkoje, turi būti priimti bendrai abiejų tėvų, aptariami ir derinami iš anksto.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė L. P., atstovaujama advokato Rinaldo Viliušio, prašo atsakovo M. P. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, prijungti prie bylos G. P. kompiuterio eterio laiko ataskaitas už 2021 m. gruodžio 24 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. sausio 1 d.–2022 m. sausio 6 d. laikotarpius, priteisti iš atsakovo 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Atsakovas nepagrįstai reikalauja priteistą išlaikymą vaikams taikyti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Atsakovas visiškai nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad didesnį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams jis turi mokėti nuo ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pateikimo dienos, t. y. 2020 m. liepos 13 d. Atsakovo iki teismo sprendimo priėmimo kas mėnesį mokėta 320 Eur suma (po 160 Eur kiekvienam vaikui) neužtikrino nepilnamečių vaikų poreikių, todėl gana ilgą laiką didesnė vaikų išlaikymo našta nepagrįstai teko ieškovei.
16.2. Atsakovo siūloma lanksti bendravimo tvarka neužtikrina vaikų teisės į pakankamą, reguliarų ir stabilų bendravimą su tėvu. Atsakovas niekaip nepagrindžia kodėl jis negalėsiąs bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku. Atsakovas nenurodo, kad neturi galimybės laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos dėl savo darbo grafiko ar kitų svarbių priežasčių. Atsakovas niekaip nepagrindžia, kad jo siūloma lankstesnė bendravimo su vaikais tvarka yra geresnė ir vaikams, ir abiem tėvams. Iš esmės atsakovas siekia tik savo patogumo, tačiau jo siūloma bendravimo tvarka neužtikrina pakankamo jo ir vaikų bendravimo. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka nesiderina su vaikų poreikiais, jų gyvenimo stabilumu, be to, sudarys subjektyvių vertinimų prielaidas ir taip nulems naujus tėvų konfliktus, neigiamai veikiančius ir vaikus. Teismas abiem tėvams lygiais pagrindais priskyrė po pusę atostogų su vaikais laikotarpio, taigi atsakovo galimybės turėti bendrų atostogų su vaikais trukmę nėra labiau suvaržytos už ieškovei nustatytą atostogų su vaikais trukmę. Teismo nustatytas vaikų pasiėmimo ir sugrąžinimo dienos laikas yra normalus, atitinkantis vaikų dienos režimo poreikius, aiškus, tikslus ir leidžia tiek ieškovei, tiek atsakovui iš anksto planuotis savo atostogų laiką su vaikais bei išvengti nereikalingų konfliktų dėl papildomo atostogų laiko derinimo. Atsakovas nepagrįstai reikalauja pašalinti bendravimo su vaikais tvarkos 4 punkto sąlygą, kad vaikai su seneliais praleidžia ne daugiau kaip 7 dienas per visą buvimo su tėvu vasaros atostogų laikotarpį. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad šį sąlyga nepagrįstai riboja ir pačių vaikų, ir senelių teises. Ši sąlyga į bendravimo tvarką buvo įtraukta tik todėl, kad atsakovas iš esmės piktnaudžiauja ir tinkamai nevykdo savo pareigos bendrauti su vaikais savo bendravimo su vaikais laikotarpiu. Ieškovės žiniomis, atsakovas vaikus ne kartą yra palikęs pas savo tėvus, kas visiškai neatitinka vaikų interesų – vaikai nori ir turėtų daugiau laiko bendrauti su jų tėvu, o ne su seneliais. Tuo labiau, kad vaikai savo tėvą ir taip jau mato pakankami retai. Ieškovė pažymi, kad nesiekia riboti vaikų ir jų senelių bendravimo. Jeigu seneliai pageidautų, ieškovė neprieštarautų jų ir vaikų bendravimui kitu sutartu papildomu laiku. Atsakovas nepagrįstai reikalauja panaikinti bendravimo su vaikais tvarkos 9 punkte nustatytą pareigą tėvui užtikrinti vaikų patekimą pas gydytojus, reguliariai lankomus būrelius, stovyklas, treniruotes, dalyvavimą vaikų ekskursijose, ugdymo įstaigų organizuojamuose renginiuose, vaikams skirtuose renginiuose, varžybose ir kitas vaikų interesus atitinkančias veiklas, apie kurias ieškovė raštu informuoja atsakovą iš anksto. Priešingai, nei nurodo atsakovas, ši bendravimo su vaikais tvarkos sąlyga yra logiška ir įgyvendinama. Nors atsakovas gali patirti šiokių tokių nepatogumų veždamas vaikus iš Šiaulių į Kauną į jų treniruotes, būrelius, stovyklas ar ekskursijas, tačiau to negalima pavadinti bereikalingomis kelionėmis iš vieno miesto į kitą. Pagal teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką didesnė vaikų priežiūros ir jų lavinimo našta tenka ieškovei, todėl atsakovas neturėtų vengti bent retais kartais vykdyti savo pareigą pasirūpinti vaikų lavinimu ir kitais jų poreikiais.
16.3. Atsakovas tik formaliai vykdo bendravimo su vaikais pareigą. Jau po teismo sprendimo priėmimo atsakovas buvo pasiėmęs vaikus jų žiemos atostogų laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 25 d. iki 2022 m. sausio 1 d. Ieškovei patikrinus sūnaus G. P. kompiuterio eterio laiko ataskaitas paaiškėjo, kad sūnus praktiškai visą buvimo su tėvu laiką leido prie kompiuterio, kadangi naudojosi kompiuteriu po 6-14 val. per parą. Palyginimui teikia ataskaitą, iš kurios matyti, kad sūnus pas ieškovę prie kompiuterio praleidžia ženkliai mažiau laiko. Vaikams būnant pas atsakovą vaikai daugiau laiko leidžia prie kompiuterio nei bendrauja su tėvu, todėl nėra pagrindo sutikti, kad atsakovo bendravimo laikas nukenčia dėl jam nustatytos pareigos nuvežti vaikus į treniruotes ar būrelius. Todėl prašo prijungti pridedamą įrodymą dėl G. P. kompiuterio eterio laiko ataskaitos, kadangi šio įrodymo prijungimo būtinybė iškilo jau po teismo sprendimo priėmimo.
16.4. Atsakovas nepagrįstai reikalauja pašalinti bendravimo su vaikais tvarkos 16 punkto sąlygą. Ši sąlyga yra logiška ir nustatyta būtent siekiant išvengti bereikalingų tėvų konfliktų – esant vieno iš tėvų nesutikimui ar nepritarimui kito šalies sprendimui, būtina ne šiaip sau neigti tą sprendimą, o būtina paaiškinti kodėl kitos šalies nuomone sprendimas yra netinkamas ir koks kitas sprendimas tokiu atveju siūlomas. Akivaizdu, kad tik esant argumentuotai diskusijai tėvai gali rasti savo vaikams geriausius sprendimus, susijusius su vaikų sveikata, gydytojų ir kitų specialistų parinkimu, ar vaikų laisvalaikio ir popamokinėmis veiklomis, gerbūvio aprūpinimu ir kitais vaikų gyvenimo atvejais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
4. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiams dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia naujus įrodymus – vaiko naudojamų Interneto duomenų savaitines ataskaitas.
6. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, tai, kad jais įrodinėjamos aplinkybės dėl klausimų, susijusių su vaiko interesais, sprendžia, jog nėra pagrindo šiuos įrodymus atsisakyti priimti, todėl juos priima.
Dėl teismo sprendimu pakeistos (padidintos) išlaikymo prievolės pradžios momento
8. Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (jį padidindamas), padidintą išlaikymą priteisė nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad pagal teisinį reglamentavimą teismas turėjo padidintą išlaikymą priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo arba įsiteisėjimo dienos.
9. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tol, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Kita vertus, kasacinis teismas pažymi, kad tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių. Tai, kad CK 3.201 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
10. Kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą. Akivaizdu, kad ieškovė į teismą kreipėsi susidarius tokiai situacijai, kai atsakovo teikiamas išlaikymas jau nebeužtikrino vaikų poreikių. Taigi, ieškinio dėl išlaikymo vaikams padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikai turėjo teisę gauti didesnį, negu jiems buvo priteistas, išlaikymą, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaikų teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo diena, o ne ieškinį tenkinančio teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. Taigi, pirmosios instancijos teismas padidintą išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams pagrįstai priteisė nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
11. Atsakovas, reikšdamas apeliacinį skundą dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, pateikė alternatyvius reikalavimus – nustatyti jo prašomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, arba pašalinti iš pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos dalį nuostatų.
12. Vadovaujantis CPK 312 straipsniu, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas neteikė priešieškinio, kuriame būtų reiškęs reikalavimą nustatyti jo prašomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Taigi, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pagal ieškovės pareikštą ieškinį. Nors iš esmės atsakovo reiškiamas reikalavimas yra dėl tų pačių teisinių santykių nustatymo, tačiau atsakovo siūlomos bendravimo sąlygos nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, šalys dėl jų nepasisakė. Taigi, priėmus šį atsakovo reikalavimą ir jį išnagrinėjus, susidarytų praktika, kai bylose dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo bet kurioje proceso stadijoje galima būtų reikšti naujus reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai neatitinka nei šalių ir vaikų interesų, nei proceso tikslų. Todėl spręstina, kad atsakovo reikalavimas dėl jo apeliaciniame skunde pateiktos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo nenagrinėtinas.
13. Atsakovas alternatyviu reikalavimu prašo pašalinti iš pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos dalį nuostatų.
14. Atsakovas iš teismo sprendimu nustatytos jo bendravimo su vaikais tvarkos 4 p. prašo pašalinti nuostatą, kad vasaros atostogų metu, M. P. bendravimo su vaikais laikotarpiu, G. P. ir E. P. su M. P. tėvais, vaikų seneliais, praleidžia ne daugiau kaip 7 dienas per visą buvimo su tėvu vasaros atostogų laikotarpį. Ieškovė su tokiu atsakovo prašymu nesutinka ir nurodo, kad atsakovas vaikus ne kartą yra palikęs pas savo tėvus, kas visiškai neatitinka vaikų interesų – vaikai nori ir turėtų daugiau laiko bendrauti su jų tėvu, o ne su seneliais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tikslas yra tėvų ir vaikų ryšių puoselėjimas, jų išlaikymas, o kartu ir dalyvavimas vaikų auklėjime. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas pažeidinėja vaikų interesus. Be to, vaikai jau yra tokio amžiaus (15 ir 13 metų), kad gali išreikšti savo nuomonę dėl veiklų ir laiko praleidimo pobūdžio jų buvimo su tėvu laikotarpiais. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nesant duomenų apie vaikų interesų pažeidimus, neatsižvelgimą į jų nuomonę, nėra pagrindo detalizuoti ir apibrėžti vaikų buvimo su seneliais dienų skaičių. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais ir ši nuostata iš pirmosios instancijos teismo nustatytos tvarkos šalintina. Teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos 4 p. išdėstytinas taip: „Vaikų lankomų ugdymo įstaigų vasaros atostogų laikotarpiu M. P. bendrauja su vaikais pusę atostogų laikotarpio nuo atostogų pradžios pirmojo sekmadienio, keturias savaites iš eilės nepertraukiamai, pasiimant abu vaikus iš jų buvimo vietos pirmąjį vasaros atostogų sekmadienį iki 20:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą praėjus keturioms savaitėms sekmadienį iki 21:00 val.“
15. Atsakovas iš teismo sprendimu nustatytos jo bendravimo su vaikais tvarkos 9 p. prašo pašalinti nuostatą, kad bendravimo su vaikais laiku atsakovas užtikrintų nepilnamečių vaikų patekimą į reguliariai lankomus būrelius, stovyklas, treniruotes, dalyvavimą vaikų ekskursijose, ugdymo įstaigų organizuojamuose renginiuose, vaikams skirtuose renginiuose, varžybose ir kitas vaikų interesus atitinkančias veiklas. Atsakovo teigimu, šis įpareigojimas yra nelogiškas ir iš esmės neįgyvendinamas, nes jo gyvenamoji vieta yra Šiauliuose, o vaikai gyvena Kaune. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tą aplinkybę, kad atsakovo ir vaikų gyvenamosios vietos yra skirtinguose miestuose. Taigi, esant tokiai situacijai, kai yra nustatyta skyrium gyvenančio vieno iš tėvų, kuris gyvena skirtingame mieste, ir vaikų bendravimo tvarka, kuri yra tik vieną mėnesio savaitgalį, kitų reguliarių vaikų veiklų, numatytų tą savaitgalį, organizavimas iš esmės pažeistų tėvo ir vaikų teisę bendrauti. Todėl spręstina, kad toks vaikų reguliarių veiklų savaitgaliais organizavimas, kuris trukdo vaikams bendrauti su tėvu, neatitinka vaikų interesų. Vertinant įpareigojimą užtikrinti vaikų dalyvavimą reguliariose veiklose vasaros atostogų metu, pažymėtina, jog vasaros atostogų metu paprastai vaikai nelanko reguliarių būrelių, treniruočių, nevyksta renginiai ugdymo įstaigose. Tačiau kartu pažymėtina, kad vaikams esant 15 ir 13 metų amžiaus, jų socialinių interesų sfera yra pakankamai plati, todėl gali susidaryti situacijos (pvz.: varžybos, stovyklos, ekskursijos), kurios vyksta būtent tą savaitgalį, kuris yra numatytas vaikų bendravimui su tėvu, ar vasaros atostogų metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokius atvejus apima pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktas, kur numatyta galimybė bendravimo laiką perkelti į kitas dienas. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais ir iš teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos 9 p. pašalintina nuostata, įpareigojanti atsakovą bendravimo su vaikais laiku užtikrinti nepilnamečių vaikų patekimą į reguliariai lankomus būrelius, stovyklas, treniruotes, dalyvavimą vaikų ekskursijose, ugdymo įstaigų organizuojamuose renginiuose, vaikams skirtuose renginiuose, varžybose ir kitas vaikų interesus atitinkančias veiklas. Teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos 9 p. išdėstytinas taip: „Bendravimo su vaikais laiku M. P. užtikrina nepilnamečių vaikų G. P. ir E. P. patekimą pas gydytojus, apie kuriuos ieškovė L. P. raštu informuoja atsakovą iš anksto“.
16. Atsakovas iš teismo sprendimu nustatytos jo bendravimo su vaikais tvarkos 16 p. prašo pašalinti nuostatą, kad tėvas, nesutinkantis su priimtu kitos šalies sprendimu, susijusiu su vaikų sveikata, gydytojų ir kitų specialistų parinkimu, pateikia motyvuotą nesutikimą, pagrįstą specialistų išvadomis. Tėvas, nesutinkantis su priimtu kitos šalies sprendimu, susijusiu su vaikų laisvalaikio ir popamokinėmis veiklomis, gerbūvio aprūpinimu ir kita, pateikia motyvuotą nesutikimą bei pasiūlymą, kaip spręsti ar elgtis susidariusioje situacijoje atsižvelgiant į vaiko interesus ir nuomonę, pakeičiant vaiko poreikį kitu. Pažymėtina, kad teismo nustatoma skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka turi ne tik atitikti vaikų ir tėvų poreikius bei užtikrinti jų interesus, tačiau kartu turi būti siekiama socialinės taikos bei eliminuojami konfliktai. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad kažkuri iš šalių pažeidinėtų vaikų interesus. Akivaizdu, jog vaikams augant iškyla kasdienių sprendimų, susijusių su jų auklėjimu, priėmimo poreikis. Taigi tėvai, turėdami teisę ir pareigą įgyvendinti tėvų valdžią, priima su vaikais susijusius sprendimus. Tačiau šie sprendimai kaskart yra tokie skirtingi, kad jų priėmimo ir įgyvendinimo tvarkos detalizuoti nėra galimybės. Todėl šalys turi pareigą tiesiog bendradarbiauti, siekdamos geriausių vaikų interesų, o papildomų įpareigojimų nustatymas tik didina konfliktų galimybę. Be to, įvertinus šią pirmosios instancijos teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais sąlygą, spręstina, kad ji nesukuria galutinio rezultato, nes vienam iš tėvų pareiškus motyvuotą nesutikimą, pagrįstą specialistų išvadomis, kitas iš tėvų niekaip neįpareigojamas elgtis kitaip nei nusprendė pats. Todėl darytina išvada, kad minėta tvarkos sąlyga yra perteklinė ir ji iš nustatytos bendravimo tvarkos šalintina, o tvarkos 16 p. išdėstytinas taip: „Visi svarbūs sprendimai, susiję su vaikais, nenustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkoje, turi būti priimti bendrai abiejų tėvų. Tais atvejais, kada būtina skubiai priimti sprendimą, jį savarankiškai priima tas iš tėvų, kurio žinioje tuo metu yra vaikai. Tokiu atveju kita šalis informuojama nedelsiant, kai tik atsiranda galimybė.“
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
17. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į galutinę patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį.
18. Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo būdo neskundė. Buvo nustatyta, jog ieškinys patenkintas 61 proc. Įvertinusi visų ieškinio reikalavimų apimtį, tą aplinkybę, kad apeliaciniame procese tik iš dalies pakeista (3 punktai) skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškinys patenkintas 55 proc. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteisiama proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 1104,44 Eur ((193,00 Eur + 1 815,00 Eur = 2 008,00 Eur × 55 proc./100) bylinėjimosi išlaidų suma, o atsakovui iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 450 Eur (1 000,00 Eur × 45 proc./100) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 96, 98 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
19. Atsakovas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 134,40 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui bei 250 Eur advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė patyrė 1000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinis skundas patenkintas 50 proc., nes atmesta apeliacinio skundo dalis dėl išlaikymo priteisimo momento ir patenkinta apeliacinio skundo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
21. Darytina išvada, kad, esant lygiai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, teisingiausia yra palikti šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, šių išlaidų neskirstant.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Sprendimu nustatytos atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos su vaikais E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), 4, 9 ir 16 punktus išdėstyti taip:
„4. Vaikų lankomų ugdymo įstaigų vasaros atostogų laikotarpiu M. P. bendrauja su vaikais pusę atostogų laikotarpio nuo atostogų pradžios pirmojo sekmadienio, keturias savaites iš eilės nepertraukiamai, pasiimant abu vaikus iš jų buvimo vietos pirmąjį vasaros atostogų sekmadienį iki 20:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą praėjus keturioms savaitėms sekmadienį iki 21:00 val.
9. Bendravimo su vaikais laiku M. P. užtikrina nepilnamečių vaikų G. P. ir E. P. patekimą pas gydytojus, apie kuriuos ieškovė L. P. raštu informuoja atsakovą iš anksto.
16. Visi svarbūs sprendimai, susiję su vaikais, nenustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkoje, turi būti priimti bendrai abiejų tėvų. Tais atvejais, kada būtina skubiai priimti sprendimą, jį savarankiškai priima tas iš tėvų, kurio žinioje tuo metu yra vaikai. Tokiu atveju kita šalis informuojama nedelsiant, kai tik atsiranda galimybė.“
Pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 104,44 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.“
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.