- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-27
- Bylos Nr.
- 1A-546-337-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00177-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaladas Vanagas (pirm.), Algirdas Gaputis, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- I. J.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-546-337/2010
Teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00177-2010-1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. rugpjūčio 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Nijolės Sušinskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. J. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-05-28 nuosprendžio, kuriuo I. J. pripažinta kalta pagal BK 284 str. 1 d. ir jai paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną dieną nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. J. nuteista už tai, kad ji, 2010 m. gegužės 24 d. apie 9 val., (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: išvadindama L. J. necenzūriniais žodžiais, pripildama jai į akis žemių bei ant jos išpildama kibirą su žemėmis, jai išsigandus ir pasileidus bėgti į namus, ją pasivijo, tampydama už plaukų, pargriovė ant žemės, suduodama plastmasiniu kibiru ne mažiau trijų smūgių į įvairias kūno vietas, sukėlė L. J. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Nuteistoji I. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-05-28 nuosprendį ir priimti ją išteisinantį nuosprendį. Teigia, kad yra nepagrįstai apkaltinta, L. J. susitarusi su savo draugėmis nurodė veiksmus, kurių ji nepadarė. Nurodo, kad 2010-05-24 ji kartu su kaimynu J. B. iš savo namų išėjo į lauką, kur išgirdo moterišką ją įžeidinėjantį ir necenzūriniais žodžiais keikiantį balsą. Tada ji pamatė link jos ateinančią ir ją keikiančią L. J., nešiną kibirą su žemėmis. Apeliantė teigia išsigandusi, nes pagalvojusi, kad L. J. gali su tuo kibiru suduoti jai smūgį. Todėl siekdama išvengti smūgio, išplėšė iš L. J. rankų kibirą su žemėmis ir numetė į šoną. L. J. pradėjo dar labiau ją kolioti. Pamačiusi, kad geruoju tai nesibaigs ir norėdama, kad L. J. atsipeikėtų, ji paėmė žiupsnelį žemių į saują ir metė L. J. į veidą. Tuomet L. J. atsipeikėjo ir apsisukusi pradėjo bėgti link savo namo laiptinės, kur laiptinės kampe atsisėdo, užsidengė veidą rankomis ir pradėjo šaukti „gelbėkit, mane muša“. Apeliantė nurodo, kad prie L. J. nebėjusi, nes džiaugėsi išvengusi jos smūgių. Nurodo, kad saujelę žemių metė norėdama išvengti didesnio konflikto, ką gali paliudyti visi šį konfliktą matę asmenys, tame tarpe ir D. V.. Apeliantė pripažįsta, kad abi su L. J. bekonfliktuodamos pažeidė viešąją tvarką, tačiau tai nieko bendro neturi su įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais.
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo I. J. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jai bausmę.
Apeliantė neneigia tarp jos ir L. J. buvus konfliktui, tačiau nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jos nuteisimo už viešosios tvarkos pažeidimą. Tvirtina, jog inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nes jos kaltė grindžiama melagingais nukentėjusiosios bei jos draugių parodymais apie nebūtus tariamai jos atliktus veiksmus. Apeliantė skunde tam tikrais teiginiais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdama byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, kurių pagrindu konstatavo I. J. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantei, nuteistai pagal BK 284 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Byloje nustatyta, kad I. J. necenzūriniais žodžiais išvadino L. J., pripylė jai į akis žemių ir užpylė ant jos kibirą su žemėmis, po to tampydama už plaukų pargriovė ją ant žemės ir sudavė plastmasiniu kibiru ne mažiau trijų smūgių į įvairias kūno vietas. Šiuos veiksmus nuteistoji padarė viešoje vietoje – miestelio gatvėje, vieno namo kieme, ir jie atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį „įžūlus elgesys“. Minėtu elgesiu I. J. demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes nukentėjusioji bei įvykį mačiusios liudytojos buvo šokiruotos, išsigandusios. Šios aplinkybės patvirtintos nukentėjusiosios ir liudytojų S. S., S. P., dalinai – G. V., J. B. parodymais bei kitais byloje esančiais duomenimis. Liudytojos S. S. ir S. P. parodė mačiusios visą įvykį nuo pradžios iki galo bei nurodė esminėse detalėse su nukentėjusiosios parodymais sutampančias įvykio aplinkybes. Liudytojai G. V. ir J. B. matė dalį įvykio, tačiau net jų matytos ir nurodytos įvykio dalies aplinkybės yra analogiškos nukentėjusiosios, o taip pat ir liudytojų S. S. ir S. P. nurodytoms. Taigi, minėtų liudytojų parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos duomenys, be to, liudytojai neturėjo jokio pagrindo apkalbėti I. J., tokių duomenų nenurodė ir pati apeliantė, todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais. Tuo tarpu nuteistosios skunde nurodytos įvykio eigos versijos nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Priešingai – byloje esantys duomenys, o taip pat ir pačios apeliantės parodymų prieštaringumas teismo konstatuotoms faktinėms aplinkybėms, tik patvirtina pastarosios atliktus nusikalstamus veiksmus. Tokiu būdu I. J. pagrįstai pripažinta kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-05-28 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistosios I. J. apeliacinį skundą atmesti.